Aktuali informacija didiesiems mokesčių mokėtojams apie gyventojų pajamų mokestį

Informuojame, kad didieji mokesčių mokėtojai (Lietuvos vienetai) privalo vykdyti visas prievoles, numatytas mokestį išskaičiuojantiems asmenims Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ), t. y. nuo išmokamų gyventojams sumų privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPMĮ nustatytą pajamų mokestį, taip pat privalo gyventojams išmokėtas sumas deklaruoti atitinkamoje deklaracijoje.

Plačiau apie mokestį išskaičiuojančio asmens prievoles galima rasti GPMĮ 23, 24 ir 33 straipsnių komentaruose.

Rekomenduojame Jums skaityti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentarą.

Jeigu Jus domina informacija apie tam tikrų Jūsų sudarytų sandorių apmokestinimą, siūlome informacijos ieškoti Konsultacinės medžiagos kataloge, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.

Bendra informacija

Mokestis

Gyventojų pajamų mokestis

Pagrindinis teisės aktas

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

Mokesčio mokėtojai

 GPM turi mokėti pajamų gavę:

  • nuolatiniai Lietuvos gyventojai,
     
  • nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, GPM mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Mokesčio objektas

Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje;

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, t.y.:

per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse  gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai  nuolatinei  bazei  Lietuvoje  tuo  atveju,  kai  tos pajamos susijusios su   nenuolatinio   Lietuvos  gyventojo  veikla  per nuolatinę  bazę  Lietuvoje,  taip  pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

1) palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius (taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas)

2)  pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams (nuostatos įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.);

3) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;

4) honoraras, įskaitant GPMĮ 5 str. 6 dalyje nustatytus atvejus;

5) su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;

6) sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai   sportininkui   ar  trečiajam  asmeniui,  veikiančiam sportininko vardu;

7) atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai  atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;

8) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos  Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir  šis  daiktas  yra  (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;

9) kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus

Pajamų mokesčio tarifas

Nuo 2009 m. sausio 1 d. visoms pajamoms, nustatytas vienodas — 15  procentų dydžio pajamų mokesčio tarifas, jeigu GPMĮ 6 straipsnyje nenustatyta kitaip.

Nuo 2018 m. pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas  ne individualios veiklos  pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.

Fiksuoto dydžio pajamų mokestis, sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Fiksuotus dydžius nustato savivaldybių tarybos

Mokestinis laikotarpis

Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

1.GPMĮ 17 straipsnyje nustatytas sąrašas neapmokestinamųjų pajamų, kurios pajamų mokesčiu neapmokestinamos (žr. GPMĮ 17 str.);

2. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms tokia tvarka:

Nuostatos taikomos 2018 metais

2.1. Gyventojams, kurių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (toliau — su darbo santykiais susijusios pajamos) per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos (toliau — MMA), galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD  380 eurų.

2.2. gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija MMA, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 380 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos — minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).

2.3. gyventojams, kuriems nustatytas 0—25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis arba sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD 450 eurų;

2.4. gyventojams, kuriems nustatytas 30—55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis arba vidutinis ar lengvas  neįgalumo lygis, taikomas  390 eurų mėnesio NPD.

2.5. Maksimalus — 4560 eurų metinis NPD taikytinas gyventojams, kurių metinių pajamų suma neviršys 12 minimalios mėnesinės algos, buvusios einamųjų metų sausio 1 d., dydžių sumos. Toks metinis NPD 2018 m. taikytinas gyventojams, kurių 2018 m. gautų metinių pajamų suma bus ne didesnė kaip 4560 eurų.

Didesnes metines pajamas gaunantiems gyventojams metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

Gyventojui taikytinas metinis NPD = 4560 – 0,5 x (metinių pajamų suma — 12 minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).

Kadangi MMA, nustatytas 2018 m. sausio 1 d., yra 400 eurų, tai, pagal formulę apskaičiuojant 2018 m. taikytiną metinį NPD, iš gyventojo gautų metinių pajamų sumos atimama 4800 eurų (400 x 12). Gautas skirtumas, padaugintas iš 0,5 koeficiento, atimamas iš 4560 eurų sumos. 

2.6. 5400 eurų (450x12) metinis NPD taikomas gyventojams, kuriems nustatytas 0—25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sulaukusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis arba sunkus neįgalumo lygis,

2.7. 4680 eurų (390x12) - gyventojams, kuriems nustatytas 30—55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sulaukusiems asmenims, kuriems yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis arba vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.

2.8. Vaikus auginantiems tėvams (įtėviams) mėnesio papildomas NPD ir metinis PNPD nuo 2018-01-01 netaikomas.

3. Iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos  patirtos išlaidos, nurodytos GPMĮ 21 straipsnyje. Atimama išlaidų bendra suma per mokestinius metus gali siekti 25 procentus apskaičiuotos apmokestinamųjų pajamų sumos. Gali būti atimamos sumokėtos gyvybės draudimo įmokos, pensijų įmokos, sumokėtos į Lietuvos Respublikoje sudarytus pensijų fondus, kredito būstui statyti arba jam įsigyti sumokėtos palūkanos, taip pat sumos, sumokėtos už studijas.

3.1. Nuo 2009-01-01 atsisakyta pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti (tačiau kartu, atsižvelgiant į teisėtus lūkesčius, gyventojams suteikta teisė atimti iš pajamų palūkanas už bet kurį vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti).

3.2. nuo 2009 metų leidžiama atskaityti iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų sumas, sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas tik tuo atveju, jei juos baigus įgyjamas pirmas atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija.

3.3. Pagal GPMĮ 21 str. 1 dalies 1 ir 2 punktus apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas iš apmokestinamųjų pajamų galima atimti sumokėtas gyvybės draudimo įmokas ir įmokas į pensijų fondus, ne tik tais atvejais, kai jos mokamos savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) naudai, bet ir įmokas sumokėtas  globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų , kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje , kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir pan. (žr GPMĮ 21 str. 1 ir 2 dalis).

Nuo 2017 metų nurodytų išlaidų (gyvybės draudimo įmokos ir įmokos į pensijų fondus) suma bet kokius atveju negali viršyti 2000 eurų.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.

Metinės gyventojo pajamų deklaracijos GPM308 forma skirta deklaruoti gautas pajamas ir nuo jų apskaičiuotą pajamų mokestį. Metinės pajamų deklaracijos GPM308  forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo".

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs B klasės pajamoms priskiriamų pajamų (ne iš individualios veiklos per nuolatinę bazę), privalo nuo šių pajamų apskaičiuoti pajamų mokestį ir jį sumokėti į biudžetą, taip pat turi pateikti B klasės pajamų mokesčio deklaraciją (FR0459 forma, jos pildymo tvarka patvirtinta VMI prie FM viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-46. Deklaracija turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų po to mokestinio laikotarpio esančių kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją (FR0531) ir jos priedus (FR0531V33 ir FR0531V15) ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį iš individualios veiklos per nuolatinę bazę gautas pajamas bei GPMĮ nustatyta tvarka nuo jų apskaičiuotą pajamų mokestį. Ši deklaracijos bei jos priedai ir jų užpildymo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA-37 .

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas gavęs su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių  pajamų Lietuvoje, Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui gali  pateikti Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją GPM309 (patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. VA-82 „Dėl Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo". Deklaraciją GPM309 gali pateikti nenuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniais laikotarpiais gavęs su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir kurioms pagal GPMĮ 20 straipsnio nuostatas gali būti taikomas metinis neapmokestinamasis pajamų dydis — MNPD.  Nenuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus gali pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kai pageidauja pasinaudoti palūkanų apmokestinimui nustatyta lengvata (500 Eur neapmokestinamas dydis). Ši nuostata galioja apskaičiuojant ir deklaruojant 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys (toliau – MIA) nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.

MIA per mokestinio laikotarpio mėnesį išmokėję gyventojams išmokas pagal mokesčio mokėjimo tvarką  priskiriamas A klasės pajamoms, privalo kas mėnesį bendromis sumomis  deklaruoti Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje. MIA privalo pateikti metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formą, jos priedų FR0573A, FR0573U formas (formos ir jų užpildymo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145, kurioje deklaruojamos kiekvienam gyventojui išmokėtos A klasės pajamoms priskiriamos išmokos.

Mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 forma, Metinė A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 forma ir Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 forma bus naudojama tik tikslinant 2017 metų ir ankstesnių mokestinių laikotarpių duomenis bei teikiant už šiuos laikotarpius laiku nepateiktas formas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo" patvirtinta Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 forma (toliau – Deklaracija) ir Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės.

Deklaracijoje GPM313 forma nuo 2018 m. sausio 1 dienos kiekvieną mėnesį gyventojams išmokėtos išmokos, nuo kurių buvo išskaičiuotas ir/ arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėtas pajamų mokestis, ir pajamų mokestis deklaruojamas bendromis sumomis. Deklaracijoje turi būti nurodomi duomenys apie:

      -  su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias A klasės išmokas,

   -  su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias A klasės išmokas ir

    -  B klasės išmokas, nuo kurių išskaičiuotas ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėtas pajamų mokestis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 „Dėl Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo" patvirtinta Metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 forma (toliau – Metinė A ir B klasės išmokų deklaracija), jos priedai GPM312L „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos" (toliau – L priedas), GPM312U „Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos" (toliau – U priedas)  ir jų  užpildymo bei pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

2018 metų Metinė A ir B klasės išmokų deklaracija ir jos L bei U priedai mokesčių administratoriui turės būti pateikti iki 2019 m. vasario 15 dienos.

Kiti ypatumai

2 procentai gyventojų pajamų mokesčio – paramai, 1 procentas – politinei partijai:

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato nuolatinio Lietuvos gyventojo teisę nuo mokestinį laikotarpį (kalendoriniais metais) gautų pajamų išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi (iki 2 procentų) paremti pasirinktą subjektą, kuris pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau — LPĮ) turi teisę gauti paramą (Lietuvos Respublikoje įregistruotus labdaros ir paramos fondus, biudžetines įstaigas, asociacijas, visuomenines organizacijas, viešąsias įstaigas, religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyrius (padalinius), kitus juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams).

2011 m. gruodžio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymu Nr. XI-1778 nustatyta nuolatinio Lietuvos gyventojo teisė 1 procento išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi paremti pasirinktą Juridinių asmenų registre įregistruotą politinę partiją, kuri atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kuriai nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gali  skirti  iki 2 proc. pajamų mokesčio  dalį vienam ar  keliems paramos gavėjams ir (ar) iki 1 proc. – vienai ar kelioms politinėms partijoms.

Gyventojas, nusprendęs paremti pasirinktą paramos gavėją (vienetą) ir/ar politinę partiją, nuo 2017-01-01 – ir / ar meno kūrėją, turi užpildyti Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį  paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formos 3 versiją  ir iki kito mokestinio laikotarpio  gegužės 1 d. pateikti ją mokesčių administratoriui.