Mokestinių nepriemokų išieškojimas

Mokestinių nepriemokų išieškojimas

Ne visuomet mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali įstatymų nustatytais terminais sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas. Mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėjus minėtų sumų, atsiranda mokestinė nepriemoka (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 str. 19 d.).

Mokestinės nepriemokos administravimo veiksmai:

1. Išieškojimas ne ginčo tvarka

2. Mokestinę nepriemoką turinčiam mokesčių mokėtojui taikomos mokestinės lengvatos

3. Mokestinės nepriemokos pripažinimas beviltiška mokestine nepriemoka

4. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymas

5. Mokestinės nepriemokos perėmimas

6. Mokesčio bei su juo susijusių sumų sumokėjimas už mokesčių mokėtoją

 

1. Išieškojimas ne ginčo tvarka

Mokesčių administratorius turi teisę ne ginčo tvarka MAĮ 106 str. numatytais mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdais išieškoti:

  • deklaruoto mokesčio ir (arba) šio mokesčio delspinigių nepriemoką;
  • patikrinimo metu apskaičiuotas nesumokėtas mokesčio bei su juo susijusias sumas.

Teisės aktai

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.

Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo".

 

Išieškojimo užtikrinimo būdai

Mokesčių administratorius, siekdamas išieškoti mokestinę nepriemoką, turi teisę taikyti šiuos MAĮ 95 str. numatytus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus:

  • delspinigiai;
  • turto areštas;
  • nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);
  • hipoteka ar įkeitimas;
  • laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas.

Raginimas

Mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įstatymo numatytais atvejais įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino.

Pagal MAĮ 89 str. 1 d. Valstybinė mokesčių inspekcija įteikia raginimą mokesčių mokėtojui vienu iš šių atvejų:

  1. įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose;
  2. priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą;
  3. nutraukiama mokestinės paskolos sutartis.;
  4. mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio.

 

Teisė priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką

Pagal MAĮ 105 str. mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:

  1. mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime;
  2. mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu;
  3. mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

Teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį teisės pažeidimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Tuo atveju, kai baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas šio Įstatymo ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį teisės pažeidimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas.

Priverstinio išieškojimo būdai

Pagal MAĮ 106 str. 1 dalį mokesčių administratorius priverstinai išieško mokestinę nepriemoką:

  1. duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
  2. pateikdamas laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija);
  3. duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo MAĮ 106 straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
  4. priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
  5. priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Mokesčių administratoriaus veiklą reglamentuojantys kiti teisės aktai gali nustatyti MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje nurodytų išieškojimo priemonių eilę ir nutraukimo pagrindus bei tvarką.

MAĮ 106 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai.

Mokesčių administratorius išieškojimo teisę gali perduoti kitai valstybei įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais.

Vykdant gautus iš Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – ES valstybių) prašymus išieškoti reikalaujamas skolas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nuostatomis.

VMI prie FM, išieškodama mokestines nepriemokas taip pat ES valstybių prašomas pinigines sumas, naudoja VMI prie FM viršininko 2003-01-14 įsakymu Nr. V-11, 2004-07-19 įsakymu Nr. VA-142, 2011-12-30 įsakymu Nr. VA-143 patvirtintas formas: Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų (forma FR0492), Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (forma FR0497), Sprendimo išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką iš laiduotojo/garanto banko sąskaitų (forma FR0744), Sprendimo išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką iš laiduotojo/garanto turto (forma FR0749), Sprendimo išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą (FR1068).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka priimtus nutarimus skirti baudas priverstine tvarka iš asmens turto ir (ar) lėšų (įskaitant pinigines lėšas asmens sąskaitose, esančiose kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose) vykdo antstoliai pagal mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu antstolis, vykdydamas priverstinį baudos už administracinį teisės pažeidimą išieškojimą, per vienerius metus nuo mokesčių administratoriaus sprendimo dėl priverstinio baudos išieškojimo pateikimo jam neranda asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui.

 

Priverstinio išieškojimo sustabdymas

Pagal MAĮ 110 str. mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas sustabdomas šiais atvejais:

  1. Skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos permokos (skirtumo) įskaitymą minėtoms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu);
  2. Mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas (išdėstomas) priverstinį išieškojimą;
  3. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.

Pagal Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr.1K-216 redakcija, nuo 2015-07-01) 26 punktą, mokesčių administratorius turi teisę mokestinės nepriemokos arba baudos už administracinį teisės pažeidimą, kurios mokėjimą prašoma atidėti arba išdėstyti, išieškojimo nepradėti arba jį sustabdyti nuo tos dienos, kai mokėtojas pateikia mokesčių administratoriui prašymą ir visus prašymui nagrinėti reikiamus dokumentus, iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo dienos arba dienos, kurią priimamas sprendimas neatidėti arba neišdėstyti mokėjimo termino. Tačiau tai nėra kliūtis mokestinei nepriemokai taikyti bet kokią mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, numatytą MAĮ.

Pagal Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr.1K-216 redakcija, nuo 2015-07-01) 55 punktą, baudos už administracinį teisės pažeidimą, dėl kurios mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo supaprastinto proceso tvarka pateiktas prašymas, išieškojimas gali būti nepradedamas arba sustabdomas nuo prašymo gavimo iki sprendimo, kuriuo tenkinamas arba atmetamas prašymas išdėstyti arba atidėti baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą, priėmimo dienos.

Pagal Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. VA-89 redakcija) 26 punktu, mokesčių mokėtojui pateikus prašymą arba atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų procedūrą pradėjus mokesčių administratoriaus iniciatyva, šių baudų, delspinigių ir/ar palūkanų priverstinio išieškojimo procedūros nepradedamos, o pradėtos turi būti sustabdomos iki atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Mokesčių administratoriui priėmus sprendimą neatleisti nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų, šių mokestinių nepriemokų išieškojimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Tačiau mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, numatytus MAĮ 95 straipsnyje.

 

2. Mokestinę nepriemoką turinčiam mokesčių mokėtojui taikomos mokestinės lengvatos

Mokestinės nepriemokos atidėjimas arba išdėstymas

MAĮ numatyta ir galimybė taikyti mokestines lengvatas turinčiam laikinų finansinių sunkumų mokesčių mokėtojui. Pavyzdžiui, vietos mokesčių administratorius finansų ministro nustatyta tvarka gali atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti (MAĮ 88 straipsnis). Tokia mokestine lengvata mokesčių mokėtojas gali pasinaudoti tik nustačius, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Aptariama nuostata netaikoma gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai prašoma atidėti mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto šio mokesčio bei su juo susijusių sumų sumokėjimo terminą.

Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas vietos mokesčių administratoriaus sprendimu, kurio pagrindu yra sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Už suteiktą mokestinę paskolą yra mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Mokesčių mokėtojui laiku nesumokėjus įmokų pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį – palūkanų delspinigiai. Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtą mokestį dydžiui.

Palūkanų dydžiai už mokestinę paskolą 2011-2016 metais, žr. čia:

Su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą mokesčių mokėtojas kreipiasi į mokesčių administratorių.

Prašyme turi būti nurodyta:

  1. įsiskolinimo priežastys;
  2. informacija apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kitam mokesčių administratoriui, kredito įstaigoms ar kt.);
  3. laikotarpis, kuriam prašoma atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą, arba pageidaujamas atsiskaitymo pagal mokestinės paskolos sutartį grafikas;
  4. mokestinės nepriemokos, kurios sumokėjimą prašoma atidėti arba išdėstyti, dydis, t.y. nurodytos prašomų atidėti arba išdėstyti mokesčių sumos (atskirai pagal kiekvieną mokestį), baudų ir kiekvieno mokesčio delspinigių sumos.

Su prašymu atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą asmuo kreipiasi į mokesčių administratorių.

Laisvos formos prašyme turi būti nurodyta:

  1. nutarimo, kuriuo paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą, data, numeris, subjektas, priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje;
  2. baudos už administracinį teisės pažeidimą dydis;
  3. baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo terminas;
  4. laikotarpis, kuriam prašoma atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą;
  5. prašymo motyvai.

Mokesčių mokėtojas prie prašymo turi pridėti dokumentus (atsižvelgiant į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, prašomos atidėti mokestinės nepriemokos dydį – rašytinius laisvos formos paaiškinimus ar mokesčių mokėtojo įsipareigojimus sumokėti mokestinę   nepriemoką ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planą ir (arba) kita), kuriais įrodoma, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu jo mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas. Dokumentai, kuriais pagrindžiama dėl neįvykdytų  finansinių įsipareigojimų atsiradusi ir iš biudžeto lėšų dengtina asignavimų valdytojų skola prašymą  teikiančiam mokesčių mokėtojui, visais atvejais laikytini įrodančiais realias galimybes atitinkama apimtimi atsiskaityti su biudžetu. Šiuo atveju mokesčių administratorius paprastai kitų dokumentų nereikalauja.

Individualios (personalinės) įmonės savininkas, ūkinės bendrijos nariai, taip pat mokesčių mokėtojas — fizinis asmuo (įskaitant asmenį, kuriam paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą) – kartu su prašymu pateikia Centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos užpildytą anketą, kurioje pateikiami duomenys apie mokėtojo finansinę būklę. Anketos duomenys, jeigu mokesčių administratorius neturi apie juos informacijos, turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais.

Iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta papildomų duomenų (dokumentų), kurių reikia priimti sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą priimti.

Teisės aktai

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo, (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr.1K-216 redakcija, nuo 2015-07-01).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 236 „Dėl mokestinės paskolos sutarties ir fizinių asmenų anketos formų patvirtinimo".

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. VA-65 „Dėl formų patvirtinimo".

Atleidimas nuo baudų ir delspinigių

Mokesčių mokėtojų atleidimas nuo paskirtų baudų mokėjimo, taip pat nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų arba neįskaitytų) delspinigių taikoma tuomet, kai nustatomi tam tikri MAĮ 100 ir 141 str. nustatyti pagrindai (pvz., jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo ir kt.).

Mokesčių mokėtojas nuo baudų ir/ar delspinigių gali būti atleidžiamas pateikęs laisvos formos raštišką prašymą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių (mokesčių mokėtojo iniciatyva) arba mokesčių administratoriaus iniciatyva (nesant mokesčių mokėtojo prašymo).

Teisės aktai

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. VA-144 „Dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių patvirtinimo".

 

3. Mokestinės nepriemokos pripažinimas beviltiška mokestine nepriemoka

Mokesčių administratoriui numatyta galimybė pripažinti beviltiška tą mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga išieškoti socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu (MAĮ 113 str.), kai:

  1. nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai  likvidus) (MAĮ 113 str. 1 d. 1 punktas);
  2. priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už nepriemoką (MAĮ 113 str. 1 d. 2 punktas);
  3. netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalus, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis (MAĮ 113 str. 1 d. 3 punktas).

Pagal MAĮ 113 str. 1 d. 1 ir 2 punktus mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška vietos mokesčių administratorius gali savo iniciatyva, o pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 punktą vietos mokesčių administratoriui mokesčių mokėtojas turi pateikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, pridėdamas kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, jog šis fizinis asmuo arba individualios (personalinės) įmonės savininkas, ūkinės bendrijos narys yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra neįgalus, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija arba asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą, taip pat dokumentus, kuriuose būtų pateikti duomenys apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas bei turimą turtą.

Pagal MAĮ 113 str. 2 d., jeigu vykdant priverstinį išieškojimą nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda už administracinį teisės pažeidimą, neišieškota bauda ar jos dalis pripažįstama beviltiška, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas.

Pagal MAĮ 113 str. 5 d. Nesumokėta bauda ar jos dalis pakartotinai gali būti perduota antstoliui priverstinai išieškoti netaikant 6 mėnesių baudos perdavimo priverstinai išieškoti termino, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos – atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas.

Teisės aktai

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. VA-92 „Dėl mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitos taisyklių ir mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo".

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. VA-104 „Dėl formų patvirtinimo".

 

4. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymas

Svarbus mokesčių mokėtojo padėtį lengvinantis institutas – priverstinio išieškojimo senaties instituto nustatymas (MAĮ 107 ir 108 str.). Pasibaigus 5 metų mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, mokesčio administratoriaus neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat savo iniciatyva (be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo) įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti. Tačiau senaties termino pasibaigimas netrukdo mokesčių mokėtojui savanoriškai įvykdyti savo mokestinę prievolę, t.y. pačiam sumokėti mokestinę nepriemoką.

Baudų už administracinius teisės pažeidimus priverstinio išieškojimo senaties terminas nustatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Teisės aktai

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

5.  Mokestinės nepriemokos perėmimas

Vadovaujantis MAĮ 86 str., mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kitas asmuo (toliau – Skolos perėmėjas) – juridinis asmuo ar kita organizacija arba fizinis asmuo, išskyrus, bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą turintis trečiasis asmuo, trečiasis asmuo, kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla, taip pat trečiasis asmuo, turintis mokestinę nepriemoką.

Skolos perėmėjas negali perimti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos, dėl kurios vyksta ginčas.

Mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka perimama remiantis mokesčių mokėtojo ir skolos perėmėjo sudaryta Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi arba individualios įmonės savininko, ketinančio perimti savo individualios įmonės mokestinę nepriemoką, pasirašytu Mokestinės nepriemokos perėmimo įsipareigojimu bei mokesčių administratoriaus sutikimu, kad skolos perėmėjas perimtų mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką.

Mokesčių mokėtojas ar Skolos perėmėjas turi pateikti mokesčių administratoriui užpildytą ir pasirašytą VMI prie FM nustatytos formos prašymą duoti sutikimą perimti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką (toliau — prašymas).

Kartu su prašymu turi būti pateikiami tokie dokumentai ir informacija:

  1. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis arba Mokestinės nepriemokos perėmimo įsipareigojimas bei visi jų priedai;
  2. AVMI išduota mokesčių mokėtojo ir skolos perėmėjo atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais pažyma Ši nuostata netaikoma, jei mokesčių mokėtojas arba skolos perėmėjas prašymą teikia elektroniniu būdu per Mano VMI. Tokiu atveju mokesčių administratorius jų skolingumą nustato paslaugos teikimo metu;
  3. Patvirtinimas, kad perimtina mokestinė nepriemoka nėra skundžiama.

Kai individualios įmonės savininkas (Skolos perėmėjas) perima savo įmonės mokestinę nepriemoką, jis neturi pateikti pažymos apie atsiskaitymą su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais bei pažymos iš darboviečių apie Skolos perėmėjo per pastaruosius 12 mėnesių gautas pajamas, susijusias su darbo santykiais. Turi būti pateikta pažyma tik apie mokesčių mokėtojo (tai yra įmonės) atsiskaitymą su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais.

Mokesčių administratorius, nagrinėdamas prašymą, gali mokesčių mokėtojo ir skolos perėmėjo paprašyti ir kitų dokumentų (pvz., pažymų iš kitų turto registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų, deklaracijų, antstolio patvirtinimo, kad mokesčių mokėtojas sumokėjo visas vykdomosios bylos išlaidas ir pan.).

Teisės aktai

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 51 „Dėl Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo".

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 127 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašo patvirtinimo".

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 86 „Dėl Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formų patvirtinimo".

 

6. Mokesčio bei su juo susijusių sumų sumokėjimas už mokesčių mokėtoją

Kaip numatyta MAĮ 83 str. 3 dalyje, mokestį ir su juo susijusias sumas (taip pat ir mokestinę nepriemoką) už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys VMI prie FM nustatyta tvarka.

Asmuo mokestį už mokesčių mokėtoją turi sumokėti į tos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kuriai mokestį privalo mokėti mokesčių mokėtojas.

Asmuo (išskyrus asmenį, mokestį už mokesčių mokėtoją mokantį pagal pavedimo sutartį) mokėjimo nurodyme turi įrašyti 8240 įmokos kodą („Įmoka už mokesčių mokėtoją") iš VMI prie FM viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus bendru 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-57/1B-160 patvirtinto „Dėl Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodų sąrašo".

Asmuo arba mokesčių mokėtojas (išskyrus atvejus, kai asmuo mokestį už mokesčių mokėtoją moka pagal pavedimo sutartį) turi AVMI, į kurios biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėtas mokestis už mokesčių mokėtoją, pateikti tinkamai užpildytą VMI prie FM nustatytą Prašymo ir sutikimo įskaityti įmoką FR0110 formą.

Asmuo, mokestį už mokesčių mokėtoją mokantis pagal pavedimo sutartį, mokėjimo nurodymo „Įmokos kodas" laukelyje turi įrašyti mokamo mokesčio įmokos kodą, o „Mokėjimo paskirtis" laukelyje turi įrašyti mokesčių mokėtojo kodą ir pavadinimą, jeigu mokesčių mokėtojas yra juridinis asmuo, arba mokesčių mokėtojo asmens kodą, vardą ir pavardę, jeigu mokesčių mokėtojas yra fizinis asmuo.

Asmuo, mokantis už mokesčių mokėtoją mokestį pagal pavedimo sutartį, AVMI turi pateikti pavedimo sutarties kopiją.

Teisės aktai

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko 2006 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. VA-6 „Dėl Mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimo už mokesčių mokėtoją tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių VMI prie FM viršininko įsakymų pripažinimo netekusiais galios".