1. Kas yra prižiūrimi finansų rinkos dalyviai?


Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Banko įstatymą (toliau – LBĮ) 42 str. 1 d. prižiūrimi finansų rinkos dalyviai yra bankai, užsienio valstybių bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, Centrinė kredito unija, kredito unijos, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonės ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkai ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriai, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, depozitoriumai, užsienio valstybių finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijos, kontroliuojančiosios investicinės bendrovės ir emitentai, mokėjimo įstaigos ir mokėjimo įstaigų tarpininkai, vartojimo kredito davėjai ir vartojimo kredito tarpininkai, sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatoriai ir valiutos keityklų operatoriai.


2. Kokie teisės aktai nustato informacijos, nurodytos MAĮ 55 straipsnyje, pateikimo mastą?


Informacijos, nurodytos MAĮ 55 str. 1 dalyje, pateikimo mastą nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 147 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnio įgyvendinimo" (toliau – nutarimas). Kokia informacija ir apie kokios rūšies sąskaitas turi būti pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) yra reglamentuojama Finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie asmens sąskaitų likučius, metines sąskaitų įplaukas ir skolinius įsipareigojimus taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. VA-105.


3. Ar pagal MAĮ 55 straipsnio 1 dalį prižiūrimi finansų rinkos dalyviai privalo teikti VMI informaciją apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas visų fizinių asmenų (tiek Lietuvos, tiek užsienio asmenų) ar tik tų fizinių asmenų, kurie yra laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais?


Nuolatinių Lietuvos gyventojų, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.


4. Ar pagal MAĮ 55 straipsnio 1 dalį prižiūrimi finansų rinkos dalyviai privalo teikti VMI informaciją apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas visų juridinių asmenų ar tik tų juridinių asmenų, kurie yra registruoti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre (toliau – JAR)?


Juridinių asmenų, kaip jie suprantami pagal MAĮ, t. y. juridiniu asmeniu taip pat laikoma bet kokia užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu.


5. Ar skoliniais įsipareigojimais laikomi įsiskolinimai už finansų rinkos dalyvio klientui teikiamas paslaugas, pvz., išlaidos už pavedimų vykdymą, finansinių priemonių saugojimą, portfelių valdymą ir pan.?


Skoliniais įsipareigojimais nėra laikomi įsiskolinimai už finansų rinkos dalyvio klientui teikiamas paslaugas: klientų išlaidos už pavedimų vykdymą, išlaidos dėl finansinių priemonių saugojimo ar dėl finansinių priemonių portfelių valdymo ir pan.


6. Kaip pateikiama informacija apie bendrojo naudojimo sąskaitas ?


Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 4.47 str. 1 d., esant bendro naudojimo sąskaitai kiekvienas iš bendraturčių nuosavybės teisę įgyja pagal sandorį - banko sąskaitos sutartį. Jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline (CK 4.73 str. 2 d.) ir, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Turint bendro naudojimo banko sąskaitą, preziumuojama, kad bendraturčių dalys yra lygios nepriklausomai nuo to, kiek kuris iš bendraturčių įnešė lėšų į tą sąskaitą. Informacija apie bendraturčius, pvz., sutuoktinius, turėtų būti pateikta atskirai apie kiekvieną iš jų, o bendra sąskaitos suma padalinta per pusę, jeigu nenumatyta kitaip sutartyje. Tokios pat nuostatos turėtų būti taikomos ir esant daugiau bendrasavininkų.


7. Kuo naudinga finansų rinkos dalyviams, vykdantiems MAĮ 55 straipsnyje numatytus reikalavimus, 2016-12-30 VMI prie FM su Lietuvos banku sudaryta sutartis Nr. V 2016/(1.131.22-2200)-41.22-10/(1.43-04-2)-270-67 „Dėl Duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos" (toliau – Sutartis)?


Ši sutartis buvo sudaryta siekiant mažinti administracinę naštą prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams vykdant teisės aktuose įtvirtintas pareigas. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, jeigu pageidauja, gali prisijungti prie šios Sutarties. Pagal Sutarties nuostatas, Lietuvos banko prižiūrimas finansų rinkos dalyvis laikomas tinkamai įvykdžiusiu MAĮ 55 str. 1 d. numatytą pareigą pateikti duomenis VMI, jei finansų rinkos dalyvis teikia duomenis Lietuvos bankui bei prisijungia prie Sutarties, o Lietuvos bankas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoda Sutarties 1 priede „Duomenų teikimo sąlygos" nurodytus duomenis VMI. Jeigu prižiūrimas finansų rinkos dalyvis yra prisijungęs prie minėtos Sutarties, tai šioje Sutartyje nustatytais būdais ir terminais jis turi teikti duomenis Lietuvos bankui, o pastarasis Sutartyje nustatytomis sąlygomis perduoda duomenis VMI. Jei finansų rinkos dalyvis neprisijungia prie Sutarties, jam išlieka pareiga teikti duomenis VMI apie skolinius įsipareigojimus Finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie asmens sąskaitų likučius, metines sąskaitų įplaukas ir skolinius įsipareigojimus taisyklių, patvirtintų 2016-07-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-105 (toliau – taisyklės), nustatyta tvarka iki kalendorinių metų birželio 1 dienos.


8. Ar finansų rinkos dalyvis turi teikti duomenis apie visų rūšių sąskaitas?


Teisės aktuose nenumatyta išimčių, susijusių su sąskaitų rūšimis, todėl finansų rinkų dalyvis turi teikti duomenis apie visų rūšių sąskaitas, įskaitant ir vertybinių popierių sąskaitas. Finansų rinkos dalyvių duomenų teikimas VMI apie visų rūšių sąskaitas nepriklauso nuo to ar sąskaitos yra IBAN formato ar ne, o nuo MAĮ 55 str. nustatytos prievolės.

Pabrėžtina, kad finansų rinkos dalyvis taip pat turi teikti duomenis apie areštuotas, blokuotas sąskaitas, sąskaitas su kreditiniais (neigiamais)  likučiais ir pan.  Neigiamas likutis turėtų būti rodomas su minuso ženklu, o kad sąskaita areštuota ar blokuota tokio požymio nurodyti nereikia, pranešama tik apie sąskaitos rūšį (pvz., atsiskaitomoji, einamoji, indėlio sąskaita ir pan.).


9. Ar e-pinigų institucijoms taikomos kokios nors išimtys?


Pagal LBĮ 42 str. 1 d., prie prižiūrimų finansų rinkos dalyvių priskiriamos ir elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkai ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. Todėl elektroninių pinigų įstaigos  yra priskiriamos prie prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, todėl jos turi prievolę teikti mokesčių administratoriui MAĮ 55 str. nurodytą informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas. Taigi, išimčių elektroninių pinigų įstaigoms tik dėl jų, kaip finansų įstaigos rūšies, nėra numatyta, todėl joms atsiranda pareiga teikti informaciją VMI, naudojantis žiniatinklio paslauga arba įkeliant rinkmeną savitarnos portale TIES.


 

10. Ar apskaičiuojant 2017 ir vėlesnių metų sąskaitų likučių sumą pagal MAĮ 55 str. nuostatas, neįskaitomi kreditiniai (neigiami) likučiai?


Nutarimo 1.2. papunktyje nustatyta taisyklė, pagal kurią apskaičiuojant 2016 metų sąskaitų likučių sumą, įskaitomi visi sąskaitų likučiai, o apskaičiuojant 2017 ir vėlesnių metų sąskaitų likučių sumą, neįskaitomi kreditiniai (neigiami) likučiai.


11. Kaip aiškintinos MAĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta „apyvartų" sąvoka ir Nutarimo 1.3 papunktyje įtvirtinta „įplaukų" sąvoka?


Nors MAĮ 55 str. 1 d. pavartota „apyvartos" sąvoka, pažymėtina, kad detalizuojant informacijos pateikimo mastą, Nutarimo 1.3 papunktyje įtvirtinta, kad su sąskaita susijusių per kalendorinius metus gautų įplaukų dydis turi būti teikiamas, jeigu visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį asmens turimų sąskaitų įplaukų suma yra ne mažesnė kaip 15 000 eurų. Apskaičiuojant šią sumą, neįskaitomos įplaukos, kurias asmuo gauna iš vienos pas finansų rinkos dalyvį turimos savo sąskaitos į kitą pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimą savo sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teikiama informacija apie įplaukas.   


12. Kokia tvarka teikiami duomenys apie asmens sąskaitų likučius, remiantis MAĮ 55 straipsniu?


Duomenys apie asmens sąskaitų likučius turi būti pateikiami sąskaitų likučių duomenų rinkmenoje, paruoštoje pagal taisyklių 1 priede „Likučių duomenų rinkmenos aprašymas" ir Taisyklių 10 punkte nustatytus reikalavimus. Šios rinkmenos aprašyme, elemento „Sąskaitos rūšis" (indeksas 3.1.1.4.1.) reikšmė paaiškinta, kaip banko sąskaita (atsiskaitomoji, einamoji), indėlio sąskaita, paskolos sąskaita, kaupiamoji sąskaita (steigiamam juridiniam asmeniui), mokėjimo kortelės sąskaita ar kita sąskaita.


13. Kokia tvarka teikiama informacija apie sumokėtas pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus bei ar informacija turi būti pateikta ir apie II pakopos pensijų sąskaitas?


Informacija apie II ir III pakopų pensijų fondus teikiama vadovaujantis Finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie asmens sąskaitų likučius, metines sąskaitų įplaukas ir skolinius įsipareigojimus taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. VA-105.


14. Kokia valiuta finansų rinkos dalyviai turi pateikti infomaciją apie asmenų sąskaitose turimus likučius?


Pagal Nutarimo nuostatas finansų rinkos dalyviai turi pateikti informaciją apie kalendorinių metų gruodžio 31 d. asmenų sąskaitose turimus likučius eurais. Jeigu sąskaitos valiuta ne eurais, tai turi būti pateikiama eurais konvertuota suma.


15. Kada valdymo įmonių pateikiama informacija būtų perteklinė ir neturėtų būti teikiama?


Atsižvelgiant į valdymo įmonės, kuri veikia pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, veiklos specifiką, t. y., valdymo įmonė specialiai atidarytoje vertybinių popierių sąskaitoje apskaito kliento įsigytus kolektyvinio investavimo vienetus, kurie įrodo investicinio fondo bendraturčio teisęs į investicinio fondo turto dalį, o pinigų judėjimas, likučiai, įplaukos už įsigytus/parduotus investicinius vienetus fiksuojami vykstant operacijoms tarp kliento atidarytos banko sąskaitos ir kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitos, o bankams numatyta prievolė pateikti Nutarime nurodytus duomenis, todėl valdymo įmonių pateikiama informacija būtų perteklinė.