Norėdami apsaugoti savo verslą nuo PVM sukčiautojų, prieš sudarydami verslo sandorius gerai įvertinkite informaciją apie būsimą verslo partnerį. Tam gali padėti VMI rekomendacinis leidinys, kuriame pateikiami patarimai kaip išvengti tokių sandorių ir netapti PVM sukčiavimo grandinės dalimi bei ES šalių ir įmonių administracinio bendradarbiavimo vadovas.

Prieš sudarydami sandorį su galimu verslo partneriu, atkreipkite dėmesį:

• ar žinomi būsimo verslo partnerio veiklos vykdymo vietos, buveinės adresai;
• ar žinomi konkretūs būsimo verslo partnerio atstovai ryšiams palaikyti, telefono numeriai, el. pašto adresai;
• ar atstovas, įgaliotas sudaryti sandorius įmonės vardu (asmuo ryšiams palaikyti), turi reikiamą profesinę kompetenciją, ar jam nekyla sunkumų, pristatant įmonės veiklą ar siūlomas prekes / paslaugas;
• ar būsimas verslo partneris pageidauja, kad atsiskaitymai vyktų per trečiuosius asmenis, perleidžiant akcijas, atsiskaitant skolų perkėlimo, reikalavimų perleidimo sutartimis ar grynaisiais pinigais;
• ar, susitikus su nauju verslo partneriu, pavyksta nustatyti jo tapatybę ir įgaliojimus;
• ar sandorius siūloma vykdyti su apmokestinamuoju asmeniu, įregistruotu užsienio šalyse arba teritorijose, kuriose taikomi lengvatiniai mokesčių tarifai, nors prekių kilmė arba realus paslaugų teikėjas yra iš kitų šalių arba numatytas tokio subjekto dalyvavimas atsiskaitymuose;
• ar siūlomas vienkartinis sandoris, ar ilgalaikiai ryšiai, kaip ilgai būsimasis verslo partneris vykdo veiklą ir ar turi reikiamos patirties savo veiklos sferoje;
• ar nekelia įtarimų siūloma prekių (paslaugų) kaina, ar siūloma prekių kaina nėra nepagrįstai maža, ar ji atitinka šiuo metu rinkoje esamą analogiškų prekių kainą (mažesnė prekių kaina gali būti susijusi su mokesčių vengimu, siekiu kuo greičiau realizuoti nelegalias, neteisėtais būdais įsigytas prekes);
• ar aiški prekių kilmė ir jų patekimas į šalies rinką. Vienas iš rizikos veiksnių taip pat yra faktas, kad atsiskaitymuose dalyvauja trečioji šalis, t. y. kai pinigus prašoma pervesti į sandoryje nedalyvaujančio subjekto sąskaitą;
• ar yra žinomi, ar viešai skelbti (spaudoje, televizijoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje www.lat.lt, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo internetinėje svetainėje www.lvat.lt) duomenys, kad būsimo verslo partnerio vadovaujantys darbuotojai ir / ar savininkai yra dirbę bankrutavusiose, neteisėtą veiklą vykdžiusiose įmonėse;
• ar iš anksto žinomos konkrečios prekių pakrovimo ir pristatymo vietos, ar nekelia įtarimų siūlomos prekių pristatymo aplinkybės;
• ar kita būsimų sandorių šalis vykdo veiklą; paprašykite pateikti įmonės registravimo pažymėjimą ar atitinkamo registro išrašą, PVM mokėtojo registracijos pažymą (jeigu jis PVM mokėtojas), leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, registruotą gavėjo / siuntėjo pažymėjimą, turimų leidimų, atestatų, susijusių su vykdoma veikla bei licencijų atitinkamai veiklai vykdyti (kai veikla yra ribojama ar licencijuojama) kopijas.

• LVAT2013-02-05A-602-705/2013

  ESTT praktika akcentuoja tai, kad, viena vertus, draudžiama nacionalinė praktika, pagal kurią mokesčių institucija atsisako suteikti apmokestinamajam asmeniui teisę iš jo mokėtinos PVM sumos atskaityti mokėtiną ar sumokėtą mokesčio sumą už jam suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes dėl to, kad šias paslaugas suteikęs ar prekes pardavęs asmuo yra padaręs pažeidimų (pvz., pas jį dirbo nelegalūs darbuotojai ar pan.), tačiau, kita vertus, visuose sprendimuose ESTT pabrėžia, jog minėta nuostata netaikoma, jei objektyviais įrodymais patvirtinama, kad apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris, kuriuo remiamasi grindžiant teisę į atskaitą, susijęs su šio sąskaitą faktūrą išrašiusio asmens ar kito ūkio subjekto ankstesniame paslaugų teikimo grandinės etape atliktu sukčiavimu. Tuo ESTT toliau plėtoja „nesąžiningumo" koncepciją tokio pobūdžio bylose, kuria remiasi ir LVAT.Plačiau

• LVAT2017-03-20A-389-556/2017

  Ginčas šioje byloje kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo buvo paneigta Bendrovės-pareiškėjos teisė atskaityti pirkimo PVM, sumokėtą įsigijus nekilnojamąjį turtą iš kitos bendrovės-kontrahentės. Plačiau

• LVAT2017-03-27A-2924-575/2017

  Ginčas tarp Bendrovės-pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus buvo kilęs dėl galimybės pasinaudoti PVM atskaita už įsigytą ilgalaikį turtą bei gyvulius iš fizinio asmens bei pareiškėjos žinojimo ar turėjimo žinoti, jog fizinis asmuo pardavimo PVM nesumokės. Byloje nagrinėjamu atveju nepripažįstama pareiškėjos teisė atskaityti pirkimo PVM, išskirto fizinio asmens vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, neneigiant ūkinių operacijų, užfiksuotų minėtose PVM sąskaitose faktūrose realumo. Plačiau

• Europos Sąjungos Teisingumo Teismopraktika

  Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos vidaus rinkos funkcionavimą, apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tvarka buvo harmonizuota Sąjungos teise, įvedant bendrą PVM sistemą. Tokios harmonizacijos pagrindu tapo 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (toliau – ir Šeštoji direktyva) bei vėliau Šeštąją direktyvą pakeitusi 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir Direktyva 2006/112/EB).Plačiau

• LVAT2016-10-19A-1206-438/2016

  Ginčas tarp Bendrovės-pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus vyko dėl teisės į PVM atskaitą. Mokesčių administratorius konstatavo, kad ginčo PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos įvyko ne jose nurodytomis aplinkybėmis, nors prekės ir buvo įsigytos, tačiau ne iš tų verslo subjektų, kurie nurodyti ginčo PVM sąskaitose faktūrose, todėl mokesčių administratorius šias PVM sąskaitas faktūras laikė neturinčiomis juridinės galios, o pareiškėjo elgesį vykdant ūkines operacijas vertino kaip nepakankamai apdairų ir rūpestingą.Plačiau

• LVAT2017-02-02A-1477-438/2017

  Ginčas tarp Bendrovės-pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus vyko dėl pritaikyto 0 proc. PVM tarifą prekėms, parduotoms Latvijos įmonėms. Pareiškėja neturėjo įrodymų, patvirtinančių, jog prekės buvo išgabentos ir pateiktos būtent minėtoms įmonėms. Nustatyta, jog minėtos įmonės praėjus neilgam laikui po Pareiškėjos fiksuotų ūkinių operacijų išregistruotos iš Latvijos PVM mokėtojų registro kaip nevykdančios mokestinių prievolių. Taip pat Pareiškėja mokesčių administratoriui nepateikė duomenų, įrodančių, jog prekės buvo siunčiamos minėtų įmonių adresais arba kad iš galutinės gabenimo vietos jas atsiėmė Latvijos įmonių atstovai.Plačiau

Valstybinė mokesčiu inspekcija kviečia mokesčių mokėtojus dalyvauti nemokamuose seminaruose įvairiais mokesčių klausimais. Kiekvieno mėnesio viduryje "Renginių sistemoje" yra paskelbiami artėjančio mėnesio seminarai. Dalyvaujantys "PVM" tema seminaruose išgirs ne tik aktualią informaciją, bet ir sužinos apie "PVM sukčiavimą". Seminarai nevyksta birželio - rugpjūčio mėnesiais. Registracija būtina.