Naršymo keliai (Breadcrumbs)
#TaVienintelė
Tai – Tomas. Prieš keletą metų jis sulaukė pasiūlymo dirbti statybose. Anuomet darbdavys pasiūlė Tomui darbą be sutarties, tačiau už didesnį atlygį, tad ilgai nedvejojęs sutiko. Sukūręs šeimą, Tomas nusprendė įsigyti nuosavą būstą. Deja, nukeliavus į banką paaiškėjo, jog dirbant nelegaliai nėra ir oficialiai apskaitomų pajamų, todėl paskolos būstui gauti negalima. Šešėlis jį apgavo.
Tai – Vytautas. Nuosavą verslą Vytautas vystė jau porą dešimtmečių. Norėdamas greičiau sutaupyti svajonių automobiliui jis susigundė „taupyti" PVM, už kurį ir planavo pirkinį įsigyti. Tai truko neilgai. Po mokestinio patikrinimo, Vytauto vykdyta schema išaiškėjo, jam teko grąžinti „sutaupytą" PVM bei sumokėti delspinigius ir skirtą baudą. Lyg to nebūtų gana, jis pateko į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, apie tai rašė žiniasklaida. Paaiškėjus tiesai, Vytauto partneriai iš užsienio nutraukė turėtus susitarimus ir atsisakė toliau kartu dirbti. Šešėlis jį apgavo.
Tai – Rūta. Nuo 2014-ųjų ji turi savo restoraną. Patikėjusi, kad taip pavyks užsidirbti daugiau ir greičiau, ji pasidavė pagundai ir dalį atlyginimo savo darbuotojams ėmė mokėti neoficialiai - vokeliuose. Neilgai trukus Rūtai tapo sudėtinga užtikrinti kokybišką klientų aptarnavimą, nes ilgamečiai darbuotojai, nesutikę taikstytis su naujomis sąlygomis, paliko darbą. Potencialūs darbuotojai taip pat verčiau rinkosi kitus darbdavius nei tą, kuris atlyginimus moka vokelyje, tad jai vis daugiau darbų teko daryti pačiai. Prasta restorano reputacija netruko pasklisti socialiniuose tinkluose ir turėjo neigiamos įtakos verslui. Šešėlis ją apgavo.
Neatskleisti realūs akcijų sandoriai
Pareiškėjas savo valdomai įmonei po 2014 metų parduoda akcijas, kurios pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p., atėmus akcijų įsigijimo kainą, priskiriamos apmokestinamoms pajamoms, t. y. susidaro apmokestinamosios pajamos nuo kurių Pareiškėjas turi sumokėti 15 proc. GPM. Pareiškėjas pajamų negauna, o su įmone, kuriai perleidžia akcijas sudaro paskolos sutartį, pagal kurią įsiskolinimas Pareiškėjui yra laikomas to paties dydžio Pareiškėjo paskola įmonei. Paskolos grąžinimas neapmokestinamas. Tokiu būdu siekiama išvengti GPM. t.y. lėšos už akcijų pardavimą (kas būtų apmokestinama) virto paskoliniais santykiais (neapmokestinama), būtų išvengta GPM sumokėjimo nuo pajamų, gautų už vertybinių popierių pardavimą. Esant tokiai situacijai Pareiškėjas gali pasinaudoti galimybe deklaruoti pajamas, sumokėti GPM ir būti atleistam nuo delspinigių.
| VMI iš trečiųjų šaltinių gauna informaciją apie fizinių asmenų juridiniams vienetams suteiktas ir juridinių vienetų fiziniams asmenims grąžintas paskolas, taip pat apie kontroliuojamus vienetus ir kontroliuojančius asmenis, todėl atlikus duomenų analizę, galima nustatyti akcininkus, perleidusius akcijas bendrovėms, kurios įsiskolinimą performino į paskolas. |
Akcininkas (gyventojas) pagal paskolų sutartis 2012-2013 metais savo susijusioms įmonėms suteikė paskolų. 2013 m. gruodžio mėn. akcininkas pasirašė su bendrovėmis obligacijų sutartis: bendrovės išleidžia obligacijas, kurias išperka akcininkas. Obligacijų apmokėjimas vykdomas vidiniais užskaitymais, prievolę sumokėti už įsigyjamas obligacijas sudengiant su prievole grąžinti paskolas. Nuo 2014-01-01 panaikinus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatas paskolų palūkanoms, tačiau išlikus obligacijų, išleistų iki 2013-12-31, palūkanų lengvatai, akcininkas 2014-2016 metais gauna neapmokestinamas palūkanas. VMI tokius sandorius vertina kaip siekį mokestinės naudos. Gyventojas gali patikslinti metines pajamų deklaracijas už 2014, 2015, 2016 metus ir gautas palūkanas už obligacijas deklaruoti kaip apmokestinamąsias paskolų palūkanas, apskaičiuodamas 15 proc. GPM.
| VMI iš trečiųjų šaltinių gauna informaciją apie fizinių asmenų juridiniams vienetams suteiktas ir juridinių vienetų fiziniams asmenims grąžintas paskolas, taip pat apie kontroliuojamus vienetus ir kontroliuojančius asmenis, apie juridinių vienetų išmokas fiziniams asmenims, todėl atlikus duomenų analizę, galima nustatyti akcininkus, suteikusius paskolas, gaunančius obligacijų palūkanas. Tokių mokestinių prievolių atsiradimo ir pajamų nedeklaravimo nustatymo tikimybė nuolat didėja, atskleidžiami ir mokesčių vengimo tikslu įforminti sandoriai, sudaryti su užsienyje registruotais vienetais, nes Valstybinė mokesčių inspekcija gauna vis daugiau informacijos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio finansų rinkos dalyvių (sąskaitų apyvartos, likučiai). Taip pat vertinama viešai pateikiama informacija. Jau dabar VMI yra nustačiusi įmonių grupes, ne tik tiesiogiai valdomas per susijusius akcininkus, bet ir per kitas įmones, holdingus ar investicines bendroves registruotas Lietuvoje ir už jos ribų. Šios informacijos pagrindu VMI nustato įvairias mokesčių vengimo ar planavimo schemas. |
Neteisinga PVM atskaita
Statybos veiklą vykdanti įmonė 2014 m. visą įsigyjamų statybinių medžiagų pirkimo PVM deklaravo PVM deklaracijose kaip atskaitomą, bei visas įsigytų medžiagų vertes apskaitė leidžiamuose atskaitymuose ir sumažino pelno mokestį. Tačiau faktiškai dalis šių medžiagų buvo panaudotos įmonės vadovo gyvenamojo namo remontui. Patikslinusi PVM deklaracijas ir pelno mokesčio deklaracijas įmonės vadovo reikmėms sunaudotų medžiagų PVM sumomis ir vertėmis bei sumokėjus (išdėsčius) mokesčius, ji bus atleista nuo šių mokesčių delspinigių.
Viešojo maitinimo įmonė 2016 m. nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą bei sumažino apmokestinamąjį pelną sąnaudomis už kitos įmonės suteiktas konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas. Įmonei žinoma, kad tokios paslaugos realiai nebuvo suteiktos, todėl išlaidų už suteiktas paslaugas suma negali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams, negalima PVM atskaita ir todėl įmonė nėra sumokėjusi visų mokesčių. Tokioje situacijoje įmonė gali patikslinti deklaracijas, deklaruoti ir sumokėti (išdėstyti) iki šiol nesumokėtus mokesčius bei būti atleista nuo delspinigių.
Prekybos veiklą vykdanti įmonė X, 2016 – 2017 metais įsigydama prekes iš susijusios įmonės Y visą įsigyjamų prekių pirkimo PVM deklaravo PVM deklaracijose kaip atskaitomą ir susigrąžino iš biudžeto, tačiau susijusi įmonė Y, pardavimo PVM į biudžetą nesumokėjo ir nesumokės. Apie tai žinojo, arba turėjo galimybę žinoti įmonės X vadovai ir akcininkai. Tokioje situacijoje įmonė X gali patikslinti PVM deklaracijas, deklaruoti ir sumokėti (išdėstyti) iki šiol nesumokėtą PVM mokestį bei būti atleista nuo delspinigių.
| VMI, analizuodama mokėtojų veiklą, atlieka Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos Elektroniniame sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemyje kaupiamų duomenų bei jų kryžminio sulyginimo analizę, kurios metu pagal pateiktus kitos sandorio šalies duomenis gali būti nustatomos nuslėptos pajamos, nesumokėti mokesčiai. Kartu naudojama VMI turima informacija apie bendrovių akcininkus ir vadovus, susijusius asmenis. |
Įmonė įsigijo prekes ir/ar paslaugas iš realios ekonominės veiklos nevykdančių kontrahentų ir nors ir žinodama, kad jos atskaitomas PVM pardavėjo nebus sumokėtas į valstybės biudžetą, pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą ir juo susimažino savo mokėtiną PVM. Būsimų verslo partnerių patikimumo patikrinimo rekomendacijos skelbiamos Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje. Tokiu atveju įmonė gali patikslinti deklaracijas bei būti atleista nuo delspinigių.
| PVM kontrolei VMI naudoja Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) Elektroninių sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) duomenis, deklaracijų duomenis, teisėsaugos ir kitų institucijų teikiamą informaciją, iš kitų ES valstybių narių per VIES sistemą ir automatinių mainų būdu gaunamus duomenis bei Audito informacinės sistemos funkcionalumus. Šių duomenų visuma padeda atskleisti ne tik mokesčių mokėtojus piktnaudžiaujančius PVM atskaita, bet ir įmones, dalyvaujančias PVM grobstymo schemose. Realios veiklos nevykdančios įmonės pasižymi tam tikrais požymiais, kuriuos žinant galima identifikuoti kurie mokesčių mokėtojai su jomis turėjo sandorių |
Neatskleistos prekybos kriptovaliutomis pajamos
Gyventojas dirba įmonėje X pagal darbo sutartį, tačiau papildomai prekiauja kriptovaliutomis (Bitcoin, Ethereum, XRP, EOS, Litecoin, Monero ir kt.) sudarydamas sandorius įvairiose virtualiose keityklose (Bitstamp, Local Bitcoins ir kt.) . 2017 metais atliko sandorius susijusius su kriptovaliutų pardavimu ir nebuvo šiai veiklai įregistravęs individualios veiklos ir nemokėjo mokesčių. Tokiu atveju jis gali pateikti / patikslinti 2017 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, sumokėti (išdėstyti) mokesčius nuo gautų pajamų ir jis bus atleistas nuo delspinigių.
Gyventojas 2013-2014 m. įsigijo virtualios valiutos „bitcoin", kurią 2016-2017 m. pardavė, pasinaudodamas tarpininkavimo platformomis už 160 tūkst. EUR didesnę sumą. Jam atsirado prievolė deklaruoti gautas pajamas ir susimokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau asmuo to nepadarė. Tokiu atveju jis gali pateikti / patikslinti 2016 - 2017 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, sumokėti (išdėstyti) mokesčius nuo gautų pajamų ir jis bus atleistas nuo delspinigių.
| Atsižvelgiant į kilusį kriptovaliutų „bumą" savo veiklą atitinkamai pakoregavo ir mokesčių administracijos - jos aktyviai tarpusavyje keičiasi spontanine informacija ir gauna informaciją apie sudaromus sandorius virtualiose kriptovaliutų keityklose, kai mokėjimas yra vykdomas iš Lietuvos. Naudojant specialias programines priemones identifikuojami Lietuvoje gyventojai, kuriems atsiranda prievolės sumokėti mokesčius nuo kriptovaliutų su darbo santykiais susijusios veiklos pajamų. |
2015 – 2016 metais gyventojas žaidė pokerį internetinėse svetainėse (Pokerstars, Party-poker, 888-poker, ir kt.) bei sėkmingo žaidimo atveju – laimėdavo tam tikras pinigų sumas. Minėtus laimėjimus gyventojas turėjo deklaruoti 2015 bei 2016 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose, bet to nepadarė. Tokiu atveju jis gali pateikti / patikslinti 2015 - 2016 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, sumokėti (išdėstyti) mokesčius nuo gautų pajamų ir jis bus atleistas nuo delspinigių.
| VMI Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės padalinys periodiškai „skenuoja" duomenis specializuotose tinklalapiuose kuriuose pateikiama detali informacija apie vykusius azartinių lošimų turnyrus ir juose laimėjusius asmenis. Naudojant specialias programines priemones identifikuojami Lietuvoje gyventojai, kuriems atsiranda prievolės piniginius prizus deklaruoti Lietuvoje. |
Neatskleistos/neteisingai apskaitytos su darbo santykiais susijusios pajamos
Įmonė X dalį darbo užmokesčio darbuotojams 2017 m. išmokėjo „vokeliuose". Nuo „vokeliuose" išmokėtos darbo užmokesčio sumos mokėtiną pajamų mokestį įmonė gali sumokėti savomis lėšomis. Tokiu atveju įmonė turėtų pateikti patikslintą 2017 m. Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (FR0573 forma), patikslinusi darbuotojams išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokų sumas ir papildomai įrašiusi savomis lėšomis sumokėto pajamų mokesčio sumą. Be to, turėtų būti pateikiama ir atitinkamai patikslinta kurio nors 2017 m. mėnesio Mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija (FR0572 forma). Įmonė bus atleista nuo delspinigių.
Gyventojas dirba įmonėje X. 2017 m. dalį darbo užmokesčio darbdavys jam mokėjo „vokelyje". Gyventojas gali pateikti arba patikslinti pateiktą 2017 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį. Gyventojas bus atleistas nuo delspinigių.
| Vienas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos taikomų įmonės rizikingumo vertinimo kriterijų yra įmonės vidutinio darbo užmokesčio lyginimas su kitose įmonėse, kurioms būdinga panaši verslo aplinka, darbuotojams mokamu darbo užmokesčiu (jo vidurio reikšme - mediana). Lygindama įmonių, kurios veiklą vykdo toje pačioje savivaldybėje ir/ar ekonominėje veikloje darbo apmokėjimo rodiklius, VMI nustato įmones, kurios galimai neapskaito dalies darbo užmokesčio, - dalį atlyginimo moka „vokelyje". Be to, VMI gauna asmenų pranešimus apie tokius mokėjimo „vokeliuose" faktus ar apie dirbančiuosius, kurie dirba legaliai įmonėje neįdarbinti, arba įdarbinti neapskaitant dalies darbo užmokesčio. VMI, lygindama įvairius įmonės teikiamus bei iš trečiųjų asmenų gaunamus duomenis, nustato įmones, vengiančias teisingai apskaityti darbo užmokestį. Ypatingai efektyvūs patikrinimai su teisėsaugos institucijomis, turinčiomis operatyvinės veiklos subjekto teises ir naudojančias specialias priemones „juodajai buhalterijai" aptikti. |
Įmonė savo veikloje 2016 – 2017 metais atsiskaitymus už prekes ir / ar paslaugas priėmė ne tik negrynaisiais pinigais (bankinėmis kortelėmis), bet ir kitomis mokėjimo priemonėmis (pvz., Revolut, PayPal, Skrill, Webmoney, Yandex.money ir kt.). Įmonė pajamų, gautų kitomis mokėjimo priemonėmis, neįtraukė į įmonės apskaitą ir nesumokėjo mokesčių. Tokioje situacijoje įmonė gali patikslinti 2016-2017 metų deklaracijas, deklaruoti ir sumokėti (išdėstyti) iki šiol nesumokėtus mokesčius bei būti atleista nuo delspinigių.
Įmonė turi fizinę bei internetinę parduotuvę Lietuvoje, kurioje prekiauja žaislais. 2016 – 2017 metais dalį savo produkcijos taip pat pardavinėjo ir tarptautinių platformų pagalba (pvz., Ebay, Amazon, Allegro, Etsy, ir kt.). Įmonė pajamų, gautų naudojantis tarptautinėmis platformomis, neįtraukė į apskaitą ir nesumokėjo mokesčių. Tokioje situacijoje įmonė gali patikslinti deklaracijas, deklaruoti ir sumokėti (išdėstyti) iki šiol nesumokėtus mokesčius bei būti atleista nuo delspinigių.
Įmonė savo interneto svetainėje 2016 m. III ketv. skelbė savo partnerių kaičiąją reklamą (angl. banner) ir už kiekvieną paspaudimą ant kaičiosios reklamos gavo sutartą atlygį. Įmonė už minėtą reklamą gautų pajamų neįtraukė į apskaitą ir nesumokėjo mokesčių. Tokioje situacijoje įmonė gali patikslinti deklaracijas, deklaruoti ir sumokėti (išdėstyti) iki šiol nesumokėtus mokesčius bei būti atleista nuo delspinigių.
| VMI Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės padalinys disponuoja informacija apie visų Lietuvoje užregistruotų tinklalapių savininkus bei naudojantis internetinių resursų duomenų bazėmis vertina tinklalapių populiarumą ir pasiekiamumą. Turimi programiniai įrankiai leidžia įvertinti partnerių kaičiąją reklamą (angl. banner) bei kitus tinklalapiuose naudojamus partnerinio marketingo (angl. affiliate) metodus pajamoms sugeneruoti. Taip pat VMI prie FM analizuodama mokėtojų veiklą ypatingą dėmesį skiria Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos Elektroniniame sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemyje kaupiamų duomenų bei jų kryžminio sulyginimo analizei, kurios metu pagal pateiktus kitos sandorio šalies duomenis gali būti nustatomos nuslėptos pajamos. |
Įmonė prekiauja naudotais automobiliais, tačiau nenorėdama deklaruoti gautų pardavimo pajamų, atsiskaityti už įsigytą automobilį norintiems mokėjimo pavedimu, nurodo asmeninę įmonės direktoriaus sąskaitą banke, o atsiskaitantiems grynaisiais – išrašomuose dokumentuose nurodo ne tikrąją, tačiau gerokai mažesnę sandorio vertę. Jei direktorius grąžintų įmonei už automobilius jam į asmeninę sąskaitą pervestas lėšas, o įmonė, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-06-30 deklaruotų visas nuslėptas pajamas nuo parduotų automobilių, ji būtų atleista nuo delspinigių.
Jeigu įmonės direktorius negrąžintų įmonei į jo asmeninę sąskaitą pervestų lėšų, tai įmonė galėtų priskirti šią sumą jo darbo užmokesčiui ir nuo šios sumos sumokėti pajamų mokestį savomis lėšomis. Tokiu atveju įmonė turėtų pateikti patikslintą 2017 m. Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (FR0573 forma), patikslinusi joje direktoriui išmokėtą su darbo santykiais susijusias išmokų sumą ir papildomai įrašiusi savomis lėšomis sumokėtą pajamų mokesčio sumą. Be to, turėtų būti pateikiama ir atitinkamai patikslinta kurio nors 2017 m. mėnesio Mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija (FR0572 forma). Įmonė bus atleista nuo delspinigių.
| Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 55 str. bankai nuo 2017 m. teikia informaciją VMI apie asmenų turimose sąskaitose per kalendorinius metus gautų įplaukų dydžius. |
Statybos bendrovė nuo 2015 m. išsinuomojo valstybinės žemės sklypą, gavo statybos leidimus ir pradėjo gamybinio pastato statybą. Tam samdė subrangovus, pirko statybines medžiagas ir visas patirtas išlaidas, susijusias su pastato statyba, apskaitė 2015-2017 m. leidžiamuose atskaitymuose bei deklaravo pelno mokesčio ataskaitose. Dėl šių su statybomis susijusių išlaidų bendrovė patyrė nuostolį. Pastato statyba buvo baigta 2018 m. ir tais pačiais metais pastatas buvo parduotas. Kadangi bendrovės 2015-2017 m. leidžiami atskaitymai, nesilaikant kaupimo principo, buvo nepagrįstai padidinti patirtomis išlaidomis pastato statybai, todėl bendrovė patikslinusi pelno mokesčio deklaracijas už 2015-2017 m., papildomai apskaičiavusi ir sumokėjusi (išdėsčiusi) pelno mokestį, galės būti atleista nuo delspinigių. Visas su pastato statyba patirtas sąnaudas, bendrovė apskaitys 2018 m. pelno mokesčio deklaracijoje
Įmonė nedeklaravo visų pardavimų, kuriuos Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) Elektroninių sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) duomenimis deklaravo jų klientai. Šiuo atveju įmonė gali patikslinti deklaracijas, deklaruoti ir sumokėti (išdėstyti) iki šiol nesumokėtus mokesčius bei būti atleista nuo delspinigių.
| Nedeklaruotų įmonės pardavimų ir kitų PVM pažeidimų riziką atskleidžia ne tik VMI išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) duomenys, kompiuterizuotoje atrankos sistemoje taikomi kriterijai, gaunami asmenų pranešimai, bet ir VMI skaičiuojamas PVM atotrūkis (plačiau žr. čia: http://www.vmi.lt/cms/pvm-atotrukis-lietuvoje). Informaciją apie tai, kad įmonė turi PVM atotrūkį, VMI ketina paskelbti viešai savo interneto svetainėje. |
Neatskleistos individualios veiklos pajamos
Laisvai samdomas darbuotojas (angl. freelancer) 2016 m. nuotoliniu būdu gavo keletą užsakymų internetinių svetainių ir reklaminių projektų sukūrimui. Už kiekvieną užsakymą asmuo gavo atlygį, tačiau tokiai veiklai neturėjo įregistravęs individualios veiklos Tokiu atveju jis gali pateikti / patikslinti 2016 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, sumokėti (išdėstyti) mokesčius nuo gautų pajamų už užsakymus ir jis bus atleistas nuo delspinigių.
| VMI, naudodama specialias programines priemones, periodiškai analizuoja duomenis specializuotose laisvai samdomiems darbuotojams pritaikytose platformose, kuriose surenkama informaciją apie Lietuvos gyventojų vykdytus projektus ir gautas pajamas. |
Gyventojas, dirbdamas įmonėje Y, papildomai vykdė bei toliau vykdo prekybą naudotais automobiliais parduodamas juos per internetines platformas autoplius.lt ir autogidas.lt, tačiau gautų pajamų iš tokios veiklos nedeklaravo, atitinkamai nesumokėjo ir mokesčių. Tokiu atveju jis gali pateikti / patikslinti atitinkamų metų gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, sumokėti (išdėstyti) mokesčius nuo gautų pajamų ir jis bus atleistas nuo delspinigių.
| Siekiant nustatyti asmenis, užsiimančius neregistruota naudotų automobilių prekybos veikla ar nedeklaruojančius visų pajamų, VMI naudoja daug skirtingų informacijos šaltinių ir kontrolės priemonių / būdų: analizuoja VĮ „Regitra" ir draudimo bendrovių duomenis, naudojant specialias programines priemones, nustatomi asmenys, skelbiantys didelį skaičių skelbimų specializuotuose interneto prekybos portaluose, reguliariai atlieka patikras šalies keliuose (tikrinami autovežiai) ir turgavietėse ir kt. Surinkus informaciją apie įsigytų/parduotų automobilių skaičių ir gautą informaciją sulyginus su skelbiamomis automobilių rinkos kainomis (pvz., VšĮ Emprekis"), galima nustatyti neapskaitytas pajamas. Be to, slepiantys savo tikrąsias pajamas asmenys vėliau ar anksčiau bus identifikuoti, kaip gyvenantys ne pagal pajamas – tai išduoda deklaruojamų jų pajamų neatitinkantis turimas turtas ir/ar išlaidos. |
Asmuo arba nuomonės formuotojas (angl. influencer) 2017 m. gavo užsakymus dėl straipsnių spaudoje ar socialiniuose tinkluose. Už kiekvieną paskelbtą straipsnį asmuo gavo atlygį, tačiau tokiai veiklai neturėjo įregistravęs individualios veiklos. Tokiu atveju jis gali pateikti / patikslinti 2017 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, sumokėti (išdėstyti) mokesčius nuo gautų pajamų ir jis bus atleistas nuo delspinigių.
| VMI Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės padalinys atlieka nuomonės formuotojų monitoringą, susijusį su komercinio pobūdžio paskyromis socialiniuose tinkluose ar paskyromis, turinčiomis didelius sekėjų bei „Patinka" (angl. Like) paspaudimų skaičius bei jų reklamuojamas prekes ar paslaugas. |
Gyventojas dirba įmonėje X pagal darbo sutartį, tačiau 2017 metais papildomai užsiėmė veikla naudojantis dalijimosi platformomis (pvz., Uber ir kt.) ir laisvu laiku vykdė pavežėjimo paslaugas, neįregistravęs individualios veiklos ir nemokėdamas mokesčių. Tokiu atveju jis gali pateikti / patikslinti 2017 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, sumokėti (išdėstyti) mokesčius nuo gautų pajamų ir jis bus atleistas nuo delspinigių.
| Valstybinė mokesčių inspekcija gauna/gaus duomenis iš keleivių vežimo organizatorių apie Lietuvoje pavėžėjimo paslaugas teikiantiems asmenims perduotus užsakymus ir remiantis jais nustatys galimai gautas pajamas. |
Asmuo, vykdantis individualią veiklą, gauna prekes, reikalingas veiklai vykdyti, tačiau nedeklaruoja visų su šia veikla susijusių pajamų. Tokiu atveju jis gali pateikti / patikslinti atitinkamų metų gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, sumokėti (išdėstyti) mokesčius nuo gautų pajamų ir jis bus atleistas nuo delspinigių ir kitų sankcijų. Taip pat svarbu žinoti, kad tais atvejais, kai bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų, asmuo turi registruotis PVM mokėtoju.
| Valstybinė mokesčių inspekcija, įgyvendindama Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos kūrimo projektą, sukūrė Elektroninių važtaraščių posistemį (i.VAZ), į kurį visi Lietuvos subjektai (išskyrus numatytas išimtis), privalo pateikti vykdytų prekių gabenimų šalies keliais duomenis. Šių, taip pat per Elektroninį sąskaitų faktūrų posistemį i.SAF gaunamų PVM sąskaitų faktūrų duomenų analizė mokesčių administratoriui leidžia nustatyti prekių gavėjus ir, naudojant kitus duomenis, įvertinti, ar asmuo deklaruoja adekvačias pajamas, įsitikinti, kad jie yra įregistravę veiklą. Be to, kaip minėta, VMI vykdo visų gyventojų turimo turto bei išlaidų atitikimo teisėtoms pajamoms vertinimą, remiantis faktiškai visais egzistuojančiais registrais ir trečiųjų šalių teikiamais duomenimis, įskaitant, remiantis tarptautiniais susitarimais, teikiamais duomenimis apie užsienyje turimas sąskaitas, turtą bei gaunamas pajamas. |
Neatskleistos nekilnojamojo turto nuomos pajamos
Asmuo 2017 m. pusmečiui (pvz. kol stažavosi, kėlė kvalifikaciją, mokėsi ar pan. užsienyje) buvo išnuomojęs savo butą kitam asmeniui, tačiau nuomos verslo liudijimo įsigijęs nebuvo bei gautų nuomos pajamų VMI teiktoje metinėje gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje už 2017 m. nedeklaravo. Jei šis gyventojas 2019 m. pirmą pusmetį patikslins savo 2017 m. pajamų mokesčio deklaraciją, joje deklaruodamas gautas nuomos pajamas, apskaičiuodamas papildomai mokėtiną GPM ir jį sumokės (mokėjimus išdėstys), jis bus atleistas nuo delspinigių už ne laiku sumokėtą GPM.
Gyventojas dirba įmonėje X pagal darbo sutartį, tačiau 2017 metais papildomai užsiėmė veikla naudojantis dalijimosi platformomis (Airbnb ir kt.), kur nuomodavo asmenines patalpas nemokėdamas mokesčių. Tokiu atveju jis gali pateikti / patikslinti 2017 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, sumokėti (išdėstyti) mokesčius nuo gautų pajamų ir jis bus atleistas nuo delspinigių.
| VMI naudodama specialias programines priemones, periodiškai „skenuoja" ne tik lietuviškas skelbimų svetaines, bet ir specializuotas tarptautines dalijimosi platformos, skirtas organizuoti apgyvendinimo paslaugų teikimą, ir identifikuoja asmenis, gaunančius pajamas Lietuvoje. Mokesčių administratorius disponuoja duomenimis apie gyventojų turtą ir lengvai nustato asmenis, turinčius po kelis nekilnojamo turto objektus ir galimai užsiimančius jo nuoma, tačiau nedeklaruojančius pajamų iš turto nuomos. Be to, augant visuomenės sąmoningumui ir pilietiškumui, mokesčių administratorius sulaukia vis daugiau pranešimų apie nuomojamą nekilnojamąjį turtą, kurie padeda atskleisti gyventojus, nuomojančius nekilnojamąjį turtą ir galimai nedeklaruojančių šios veiklos. Taip pat, mokesčių administratorius analizuoja viešai prieinamą informaciją, kuri gali būti naudinga nustatant gyventojus, nuomojančius nekilnojamąjį turtą ir nemokančius mokesčių. |
Neatskleistos nekilnojamo turto pardavimo pajamos
Gyventoja, pardavusi jai nuosavybės teise priklausantį registruojamą turtą, privalėjo sumokėti 15 proc. GPM nuo pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo, nes nekilnojamąjį turtą parduoda brangiau nei įsigijo. Šį nekilnojamąjį turtą, prieš parduodant, padovanojo savo motinai. Dovanojimo sutartyje nurodyta turto kaina atitinka rinkos kainą, už kurią parduodamas turtas. Tokiu būdu atsirado formalus pagrindas nemokėti gyventojų pajamų mokesčio, nes turto pardavimo kaina, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje atitinka jo įsigijimo kainą, nurodytą dovanojimo sutartyje, ir apmokestinamųjų pajamų nesusidaro.
Gyventoja turėtų pateikti pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje būtų deklaruotos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, apskaičiuotos neatsižvelgiant į dovanojimo sutartį, t. y. iš pardavimo pajamų atėmus įsigijimo išlaidas pagal pirminius turto įsigijimo dokumentus ir sumokėti 15 proc. GPM nuo nekilnojamojo turto pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo taip išvengiant delspinigių už mokėtinų mokesčių pavėluotą atskleidimą.
Tas pats taikoma ir tuo atveju, jei gyventojas tiesiog sutartyje nurodė kitokią nei reali nekilnojamojo turto kainą.
| Pažymėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija vertina ne tik mokesčių mokėtojų pateiktą informaciją apie turto pardavimo sandorius, bet ir informaciją iš trečiųjų šaltinių: turto registrų, notarų, valstybės bei teisėsaugos institucijų, analizuoja nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenis. Be to, nuo 2015 m. su užsienio mokesčių administracijomis keičiamasi informacija apie Lietuvos gyventojų sudarytus nekilnojamojo turto sandorius užsienyje. Visa turima ir gauta informacija apie asmenų turtą ir pajamas analizuojama, naudojant VMI rizikos vertinimo sistemas, taikomi įvairūs rizikingumo kriterijai ir tokiu būdu nustatomi gyventojai, nedeklaravę pajamų gautų už nekilnojamojo turto pardavimą.; |
1. Kaip vyks periodinių mokėjimų grafiko sudarymas?
Mokesčių mokėtojas turi pateikti VMI prašymą dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo. Prašymus įmonių atstovai gali pateikti e. paštu vmi@vmi.lt, o gyventojai ir atvykę tiesiogiai į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ar paštu. VMI pasiūlys mokesčių mokėtojui periodinių mokėjimų grafiką.
Mokesčių mokėtojas gali prašyti išdėstyti mokesčio sumokėjimą trumpesniam, tačiau ne ilgesniam nei 2 metų terminui. Taip pat, mokesčių mokėtojui susidūrus su sunkumais, mokėjimų grafikas gali būti tikslinamas.
2. Kaip buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti mokesčių mokėtojo pajamas, kurios deklaruotos vienkartinės galimybės atsiskleisti metu, tačiau joms pagrįsti apskaitos dokumentų mokesčių mokėtojas neturi?
Tokiu atveju turi būti įforminta buhalterinė pažyma (kaip numato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas).
3. Ar mokesčių mokėtojai nuo 2019-01-01 iki 2019-07-01 pateikę / patikslinę deklaracijas nebus vertinami kaip papildomai rizikingi?
Deklaracijų teikimas ar jų tikslinimas vyksta bendrąja tvarka, todėl atleidimo nuo delspinigių galimybe pasinaudoję mokesčių mokėtojai nėra identifikuojami, o mokesčių administratorius jokių papildomų rizikos kriterijų pateikusiems ar patikslinusiems ankstesnių mokestinių laikotarpių mokesčių deklaracijas netaikys.
Priešingai, savanoriškai atsiskleidus ir pateikus ar patikslinus deklaracijas, tikimybė sulaukti VMI dėmesio, t. y. būti atrinktais kontrolės veiksmams atlikti, bus mažesnė – pagerėję veiklos ir mokestiniai rodikliai automatiškai reikš ir žemesnę mokestinę riziką.
4. Ar bus atliekami deklaruotų pajamų pagrįstumo tyrimai / patikrinimai?
Mokesčių mokėtojai mokestiniams tyrimams ir patikrinimams atrenkami naudojant rizikos vertinimo sistemą, kuri orientuota į bendrąjį mokesčių mokėtojo rizikingumą. Atskira atranka kontrolės veiksmams dėl deklaracijų tikslinimų atliekama nebus.
5. Ar galima pasinaudoti vienkartinio atleidimo nuo delspinigių galimybe, jei vyksta mokestinis ginčas?
Vienintele atleidimo nuo delspinigių galimybe, iki liepos 1 d., pasinaudoti gali tik savanoriškai pajamas deklaravę mokesčių mokėtojai.
Praeityje apskaičiuotiems delspinigiams nuo patikrinimo metu priskaičiuotų sumų, dėl kurių vyksta mokestinis ginčas, ši galimybė netaikoma.
6. Ar galima susitarti dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių pasinaudojant vienkartinio atleidimo galimybe, jei mokestinis patikrinimas jau yra baigtas?
Jei mokestinis patikrinimas yra baigtas, mokesčių mokėtojas nebegali pasinaudoti vienintele galimybe ir būti atleistas nuo patikrinimo metu jam priskaičiuotų delspinigių. O susitarimo dėl mokesčio dydžio institutas, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnyje, taikomas bendra tvarka, tik tuo atveju, jei pripažįstama, kad tiek mokesčių mokėtojas, tiek mokesčių administratorius neturi pakankamai įrodymų mokesčių apskaičiavimui pagrįsti.
7. Ar galima pasinaudoti vienkartinio atleidimo nuo delspinigių galimybe, jei vyksta pakartotinis mokestinis patikrinimas?
Galima.
8. Kaip būsimų patikrinimų metu bus įsitikinama per savanorišką atsiskleidimą deklaruotų lėšų pagrįstumu?
Kadangi savanoriškai atsiskleidusiems asmenims natūraliai turėtų būti vertinamas rizikos mažėjimas, tai dėl savanoriškai deklaruotų pajamų ir sumokėtų mokesčių neturėtų kilti papildomų pasekmių, nes pripažįstama, kad jie yra teisingi, kol neįrodyta priešingai. Tačiau nustačius atvejus, kad pvz., gautos pajamos deklaruojamos nurodant kitą jų rūšį, ir taip dirbtinai sumažinama mokesčių našta (pvz., išvengiama PVM prievolių), ar tarifą, neteisingai pritaikyta mokesčio lengvata, mokesčiai gali būti perskaičiuojami. Be to, kaip jau buvo minėta ankstesniuose atsakymuose dėl anonimiškumo užtikrinimo, visos pateiktos /patikslintos deklaracijos bus vertinamos vienodai (bendra tvarka) (ar deklaruota / patikslinta siekiant pasinaudoti savanoriško atsiskleidimo galimybe, ar patikslinta dėl kitų veiklos priežasčių).
9. Ar deklaravus neoficialiai darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį šios išlaidos gali būti pripažįstamos leidžiamais atsiskaitymais?
Darbo užmokesčio sąnaudos leidžiamais atskaitymais pripažįstamos pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalies nuostatas. Vieneto leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.
Vienetas, išmokėdamas darbo užmokestį neapskaitytomis lėšomis „vokeliuose", faktiškai įprastinių vykdomai veiklai sąnaudų, būtinų deklaruotoms pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, nepatiria, todėl neoficialiai darbuotojams išmokėtos darbo užmokesčio sumos nepriskiriamos vieneto leidžiamiems atskaitymams.
Jeigu vienetas deklaruoja neapskaitytas pajamas ir faktiškai apskaitoje papildomai apskaičiuoja darbo užmokesčio, išmokėtino darbuotojams, sumą, patirtą joms uždirbti, tai šios sąnaudos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
Nuo tokių papildomai apskaičiuotų darbo užmokesčio sumų turi būti sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos.
10. Kaip gyventojas turi deklaruoti praeityje gautas individualios veiklos pajamas ir pasinaudoti vienkartine galimybe sumokėti pajamų mokestį be delspinigių?
Jei gyventojas praeityje gavo individualios veiklos pajamų ir jų nedeklaravo, taikomos bendrosios deklaracijų tikslinimo ir prievolių formavimo taisyklės. Metinėje pajamų deklaracijoje tokias pajamas gyventojas turi deklaruoti kaip individualios veiklos pajamas. Tokiu atveju, laikoma, kad gyventojas savanoriškai atsiskleidžia bei yra atleidžiamas nuo VMI administruojamų GPM delspinigių. Patikslinti duomenys perduodami SODRAI jų administruojamos prievolėms formuoti.
11. Jei darbdavys prisipažįsta mokėjęs neoficialų darbo užmokestį darbuotojams, kaip jam tokias išmokos deklaruoti?
Jei darbdavys prisipažįsta mokėjęs neoficialų darbo užmokestį darbuotojams, taikomos bendros deklaracijų tikslinimo ir prievolių formavimo taisyklės ir laikoma, kad darbdavys savanoriškai atsiskleidžia bei yra atleidžiamas nuo VMI administruojamų GPM delspinigių. Darbdavys tokias išmokas turi deklaruoti mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijose (mėnesinėse ir metinėse FR0572 ir FR0573 kai tikslinama / teikiama deklaracija už 2017 ir ankstesnius metus arba GPM 313 ir GPM 312 už 2018 m.) 01 kodu, kaip su darbo santykiais ar jų esme susijusias išmokas. Darbdaviui patikslinus duomenis, darbuotojui taip pat gali atsirasti prievolė tikslinti metinę pajamų deklaraciją, nes dėl gautų papildomų su darbo santykiais susijusių pajamų gali keistis gyventojų pajamų mokesčio suma. Nuo su darbo santykiais susijusių pajamų dydžio priklauso jo neapmokestinamas pajamų dydis (NPD).
12. Kaip gyventojas turi deklaruoti praeityje gautą neoficialų darbo užmokestį ir pasinaudoti vienkartine galimybe sumokėti pajamų mokestį be delspinigių ?
Gyventojas neoficialų darbo užmokestį metinėje pajamų deklaracijoje gali deklaruoti kaip kitas apmokestinamąsias pajamas (įrašydamas 70 pajamų rūšies kodą). Laikoma, kad gyventojas savanoriškai atsiskleidžia ir yra atleidžiamas nuo VMI administruojamų GPM delspinigių. Darbdavys tokių išmokų deklaruoti neprivalo.
13. Kur galima gauti daugiau informacijos apie galimybę pasinaudoti vienkartiniu atleidimu nuo delspinigių?
Jei kiltų klausimų, kaip pasinaudoti šia vienintele galimybe deklaruoti anksčiau gautas ir nedeklaruotas pajamas bei mokesčius sumokėti be baudų, delspinigių ir kitų pasekmių, siūlome konsultuotis telefonu 1882 arba +370 5 260 5060 pasirenkant 5 „Vienintelė galimybė atsiskleisti". VMI garantuoja visų mokesčių mokėtojų konfidencialumą.
14. Kada mokesčių administratorius imsis išieškojimo veiksmų?
Išieškojimo veiksmai gali būti pradedami, jei mokestis nebus sumokėtas per 20 dienų ar per 2 metus, jei buvo sudarytas periodinių mokėjimų grafikas. Mokesčių administratorius gali taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones – turto areštą, hipoteką periodinių mokėjimų vykdymo metu.
15. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas jau yra sudaręs mokestinės paskolos sutartį su mokesčių administratoriumi, ar tokie mokesčių mokėtojai bus atleisti nuo mokestinės paskolos sutartyje įtvirtintų delspinigių sumos?
Tie mokesčių mokėtojai, kurie yra sudarę mokestinės paskolos sutartį su VMI, taip pat atleidžiami nuo apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių.
Tais atvejais, kai mokestinė prievolė kilo iš mokesčių administratoriaus iniciatyva suformuotos prievolės pvz., sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, mokesčių administratoriaus iniciatyva suformuotos mokesčių deklaracijos, mokesčių mokėtojai nuo šių prievolių apskaičiuotų delspinigių neatleidžiami, išskyrus atvejus, kai po suformuotos deklaracijos mokesčių administratoriaus iniciatyva (MAĮ 104-1 str.) mokesčių mokėtojas pateikia deklaraciją pats.
16. Jeigu mokesčių mokėtojas pateikė deklaraciją 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo susidariusio mokesčio yra apskaičiuoti delspinigiai, ar toks mokesčių mokėtojas bus atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių?
Kai mokesčių mokėtojas jau yra pateikęs atitinkamo mokesčio deklaraciją iki 2018 gruodžio 31 d. ir nuo susidariusios mokėtinų mokesčių sumos yra apskaičiuoti, tačiau nesumokėti / neišieškoti delspinigiai, tai tokie mokesčių mokėtojai nuo apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių sumos taip pat atleidžiami savaime po 2019 m. sausio 1 d.
17. Ar nesumokėjus deklaruoto mokesčio, bus naujai skaičiuojami delspinigiai?
Nesumokėjus mokesčio per 20 dienų po deklaracijos pateikimo /patikslinimo arba per 2 metus, jei yra sudarytas periodinių mokėjimų grafikas, mokesčių administratorius skaičiuos delspinigius.
18. Iki kada reikia sumokėti deklaruotą mokestį, nuo kurio delspinigių bus atleistas mokesčių mokėtojas?
Deklaruotą mokestį reikės sumokėti per 20 dienų arba per šį terminą kreiptis į VMI dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo, išdėstant mokėjimus iki 2 metų. Jeigu dėl periodinių mokėjimų grafiko bus kreipiamasi vėliau, tai po 20 dienų bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, nuo kurių mokesčių mokėtojas nebus atleidžiamas, taip pat gali būti pradėtas minėto deklaruoto mokesčio bei apskaičiuotų delspinigių išieškojimas iš sąskaitų.
19. Ar mokesčių administratorius atliks naujus mokestinius patikrinimus 2019-01-01–2019-07-01 laikotarpiu?
Mokesčių administratorius 2019 sausio – birželio mėn. nepradės naujų mokestinių patikrinimų ir sudarys galimybę patiems mokesčių mokėtojams savanoriškai pasinaudoti galimybe atsiskleisti.
Mokestiniai patikrinimai bus pradedami tik esant ypatingam būtinumui (pvz. dėl permokų grąžinimo), tačiau mokesčių administratorius prieš pradėdamas mokestinį patikrinimą (prieš pavedimo išrašymą) informuos mokesčių mokėtoją apie tokį ketinimą, taip suteikdamas jam galimybę deklaruoti mokesčius ir sankcijų – baudų ir delspinigių išvengti.
20. Ar mokesčių mokėtojas galės pasinaudoti vienintele galimybe, jeigu jo atžvilgiu atliekamas mokestinis patikrinimas?
Net jeigu iki 2018 m. pabaigos VMI yra pradėjusi kontrolės veiksmus – atliekamas mokestinis patikrinimas, mokesčių mokėtojai galės būti atleidžiami nuo delspinigių, jei patys patikslins deklaracijas iki patikrinimo akto surašymo.
Pvz. mokesčių administratorius 2018 metais pradėjo kontrolės veiksmus už 2016–2017 m., tačiau mokesčių mokėtojas nori pasinaudoti vienintele galimybe atsiskleisti, todėl jis turi teisę pateikti / patikslinti deklaracijas už 2016–2017 m. ir mokesčius sumokėti be sankcijų – t. y., baudų ir delspinigių.
