« Grįžti

DĖL ATIDĖJINIŲ PRISKYRIMO LEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS

Atnaujinimo data: 2008-02-25
Registracijos numeris   (18.10-31-1)-R-1841   Data   2008.02.25

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų ir apskričių mokesčių inspekcijų paklausimus dėl atostoginių kaupimų nepanaudotoms atostogoms, įmokoms į Garantinį fondą ir valstybinio socialinio draudimo mokesčiui priskyrimo leidžiamiems atskaitymams, paaiškina:

1. Kokie atostoginių kaupimai pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais bus laikomi leidžiamais atskaitymais?

Remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110 – 3992, toliau - PMĮ) 17 straipsnio nuostatomis, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriami įmonės sukaupti įsipareigojimai darbuotojams už jų uždirbtas atostogas tik tuo atveju, kai įmonė tiksliai apskaičiuoja darbuotojų atostogų laiką ir darbo užmokesčio sumą. Vadinasi, jeigu įmonė kiekvieną mėnesį tiksliai apskaičiuoja darbuotojų per tą mėnesį uždirbtą atostogų laiką ir darbo užmokesčio sumą, kuri bus išmokėta, kai darbuotojui bus suteiktos atostogos, tai šie susidarę įmonės įsipareigojimai darbuotojams (už jų uždirbtas atostogas) priskiriami leidžiamiems atskaitymams tą mėnesį, kurį šie įsipareigojimai faktiškai susidaro.

Suteikus konkretiems darbuotojams atostogas ir kiekvienam iš šių darbuotojų konkrečiai apskaičiavus darbo užmokesčio sumą už atostogų laiką, sudarytos darbo užmokesčio atidėjinių atostogoms sumos, kurios priskirtos leidžiamiems atskaitymams, yra tikslinamos. Konkretiems darbuotojams apskaičiavus faktišką darbo užmokesčio sumą už atostogų laiką, susidariusios darbo užmokesčio sumos skirtumu atitinkamai gali būti didinami arba mažinami to mokestinio laikotarpio suformuoti darbo užmokesčio atidėjiniai atostogoms.

Tuo atveju, jeigu apskaičiuota faktiška darbo užmokesčio suma už atostogų laiką yra didesnė nei suformuoti darbo užmokesčio atidėjiniai atostogoms, tai įmonė turėtų registruoti papildomą kaupimą atostoginiams, kurį, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, turėtų priskirti leidžiamiems atskaitymams. Jeigu suformavus darbo užmokesčio atidėjinius atostogoms darbuotojui apskaičiuota faktiška darbo užmokesčio suma už atostogų laiką yra mažesnė, tai susidariusiu darbo užmokesčio sumos skirtumu turėtų būti mažinami suformuoti darbo užmokesčio atidėjiniai atostogoms.

Įmonė gali priskirti leidžiamiems atskaitymams įsipareigojimų darbuotojams sumas apskaičiuotas tiek kiekvieną mėnesį, tiek kalendorinių metų pabaigai tuo atveju, kai šie įsipareigojimai apskaičiuoti tiksliai pagal darbuotojų atostogų laiką ir darbo užmokesčio sumą.

Tuo atveju, jeigu sudarant finansinę atskaitomybę, atostoginių kaupimai inventorizuojami ir metų pabaigoje patikslinama atostoginių kaupimų suma pagal kiekvieną darbuotoją, ir po patikslinimo, gruodžio 31 dieną, finansinėje apskaitoje dėl tam tikrų priežasčių (pvz. metų viduryje darbuotojui padidintas darbo užmokestis) apskaičiuojami didesni atostoginių kaupimai, t.y. kaupimų atostoginiams suma metų pabaigoje yra mažesnė nei iki tos pačios datos apskaičiuota vidutinė darbo užmokesčio už likusias nepanaudotas atostogų dienas suma, tai finansinėje apskaitoje sudaromas papildomas kaupimas atostoginiams, kuris, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gali būti priskiriamas leidžiamiems atskaitymams.

2. Ar atostoginių kaupimai nepanaudotoms atostogoms apskaičiuoti už praėjusius mokestinius metus (kada atostoginių kaupimai nebuvo sudaromi), pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais bus laikomi leidžiamais atskaitymais?

Pvz., 2007 metų pabaigoje, t. y. gruodžio 31 d., vienetas sudaro atostoginių kaupimus nepanaudotoms atostogoms, apskaičiuotus pagal kiekvieno darbuotojo nepanaudotas atostogų dienas už 2005, 2006 ir 2007 metus padaugintas iš trijų paskutinių mėnesių (spalio, lapkričio ir gruodžio) vidutinio darbo užmokesčio.

Jeigu įmonė kiekvieną mėnesį neskaičiuoja atostoginių kaupimų, o tik metų pabaigoje, t.y. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo per metus likusias nepanaudotas atostogų dienas sudaro atostoginių kaupimus nepanaudotoms atostogoms, tai tokiu būdu apskaičiuoti atostoginių kaupimai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, taip pat gali būti priskiriami leidžiamiems atskaitymams.

Todėl, 2007 m. gruodžio 31 d. įmonės tiksliai apskaičiuoti atostoginių kaupimai nepanaudotoms atostogoms, atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo už 2007 metus likusias nepanaudotas atostogų dienas ir paskutiniųjų 3 mėnesių (spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių) vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gali būti priskiriami leidžiamiems atskaitymams.

Tačiau, kadangi tik 2007 metais įmonė pradėjo tiksliai skaičiuoti darbuotojų atostoginių kaupimus nepanaudotoms atostogoms, tai 2005 ir 2006 metų atostoginių sumos leidžiamiems atskaitymams galės būti priskiriamos tik tuomet, kai šios sąnaudos bus faktiškai patirtos. Vadinasi, kai darbuotojas eis atostogauti už 2005 ar 2006 metus ir jam bus išmokėta atitinkama atostoginių suma, tai ji ir bus priskiriama mokestinio laikotarpio, kurį darbuotojas išeina atostogauti, leidžiamiems atskaitymams.

3. Ar įmonės apskaičiuoti kaupimai įmokoms į Garantinį fondą ir valstybinio socialinio draudimo mokesčiui pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais bus laikomi leidžiamais atskaitymais?

Kiti suformuoti atidėjiniai, t.y. įmokoms į Garantinį fondą ir valstybinio socialinio draudimo mokesčiui, leidžiamiems atskaitymams priskiriami tik tuomet, kai šios atidėjinių sąnaudos yra faktiškai patiriamos.

Kadangi sudaryti kaupimai įmokoms į Garantinį fondą ir valstybinio socialinio draudimo mokesčiui leidžiamiems atskaitymams nepriskiriami, todėl šios sumos leidžiamiems atskaitymams bus pripažintos tą mokestinį laikotarpį, kada jos bus faktiškai apskaičiuotos, t.y. tą mokestinį laikotarpį, kada konkrečiam darbuotojui bus suteiktos atostogos ir apskaičiuotos įmokos į Garantinį fondą bei valstybinio socialinio draudimo mokestis.

 

Pagarbiai

Viršininko pavaduotojas                                 Saulius Trečekauskas