« Grįžti

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai 2016 metais

Atnaujinimo data: 2015-12-15
Ši informacija skelbiama:
[1.12.1] Mokesčių administravimo įstatymas
Registracijos numeris   KD-8036   Data   2015-12-15

MAĮ pakeitimai, kurie įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.

MAĮ 41 straipsnis („Paaiškinimų apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius pateikimas") papildytas 2 dalimi, pagal kurią turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai, mokesčių administratoriui pareikalavus, pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais. Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys identifikuoti išmokėjusį asmenį.

Pakeistas MAĮ 55 straipsnis („Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių teikiama informacija"). Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, privalės pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau ― VMI) informaciją ne tik apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, bet taip pat sąskaitų metinių apyvartų dydį, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 000 eurų (t. y. 15 000 eurų ir daugiau), sąskaitų likutį metų pabaigoje, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų likutis metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 000 eurų (t. y. 5 000 eurų ir daugiau), palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti.

Išskyrus informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas, 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama kartą per metus Vyriausybės nustatytu mastu, tvarka ir terminais.

Informacija apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas pateikiama raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos arba kitais prižiūrimo finansų rinkos dalyvio ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais.

MAĮ papildytas 551 straipsniu („Kita trečiųjų asmenų teikiama informacija"). Šiuo straipsniu praplėsta VMI gaunamos informacijos iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų juridinių asmenų apimtis.

Juridiniai asmenys kartą per metus privalės pateikti VMI informaciją apie iš jų dalyvių ― fizinių asmenų ― gautas pinigines įmokas (įskaitant įmokas nuostoliams padengti), kai vieno fizinio asmens per vienus kalendorinius metus įmokėta suma yra ne mažesnė kaip 15 000 eurų. 

Juridiniai asmenys kartą per metus privalės pateikti VMI informaciją apie įsiskolinimus fiziniams asmenims už šių asmenų juridinio asmens vardu patirtas išlaidas ir fizinių asmenų įsiskolinimus už iš to juridinio asmens atsiskaitytinai gautas išmokas, jeigu įsiskolinimas vienam fiziniam asmeniui arba vieno fizinio asmens įsiskolinimas kalendorinių metų gruodžio 31 dieną yra ne mažesnis kaip 15 000 eurų.

Juridiniai asmenys kartą per metus privalės pateikti VMI informaciją apie užsienio juridinių asmenų jiems suteiktas paslaugas Lietuvoje, jeigu pagal vieną sandorį arba pagal keletą per vienus kalendorinius metus su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių gautų paslaugų vertė yra ne mažesnė kaip 15 000 eurų.

 Juridiniai asmenys privalės pateikti VMI informaciją apie kiekvieną nenuolatinį Lietuvos gyventoją, dirbantį šiame juridiniame asmenyje Lietuvoje pagal laikinojo įdarbinimo sutartį, sudarytą su užsienio valstybės juridiniu asmeniu.

MAĮ papildytas nauju 611 straipsniu („Informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti, kaupimas ir pateikimas"). Finansų rinkos dalyviai, taip pat kiti subjektai, privalės kaupti ir mokesčių administratoriui nustatyta tvarka pateikti užsienio valstybių asmenų sąskaitų informaciją, naudojamą tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams įgyvendinti.

Pakeitus ir papildžius MAĮ 68 straipsnį („Mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis"), jeigu mokesčių mokėtojas pateiks (arba patikslins) mokesčio deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki 68 straipsnio 1 dalyje numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius galės patikrinti šioje deklaracijoje deklaruoto mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti neatsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu mokesčių administratorius patikrinimą pradės ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos.

Pripažinus netekusia galios MAĮ 87 straipsnio 2 dalį, atsisakyta apribojimo įskaityti gyventojų pajamų mokesčio permokas kitų mokesčių nepriemokoms padengti.

MAĮ 89 straipsnio 1 dalis papildyta 4 punktu. Papildytas atvejų sąrašas, kada įteikiamas raginimas sumokėti mokestį geruoju. Mokesčių administratorius galės įteikti raginimą geruoju sumokėti mokestį, kai mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio.

Pakeista MAĮ 101 straipsnio 3 dalis. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti.

Pakeitus MAĮ 1041 straipsnio („Mokestinės prievolės nustatymas mokesčių mokėtojui nepateikus deklaracijos") 1 dalį, mokestinės prievolės dydis galės būti nustatomas ne tik pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis, bet ir pagal kitą mokesčių administratoriaus gaunamą informaciją, pavyzdžiui, pagal trečiųjų asmenų pateiktą informaciją. 

Šiuo tikslu pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. VA-94 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. VA-1 „Dėl Mokestinės prievolės nustatymo mokesčių administratoriaus iniciatyva taisyklių ir mokestinės prievolės apskaičiavimo mokesčių administratoriaus iniciatyva formos FR1119 patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – įsakymas). Šiuo įsakymu pakeičiama Apskaičiavimo mokesčių administratoriaus iniciatyva FR1119 forma, pakeičiant apskundimo tvarką ir Mokestinės prievolės nustatymo mokesčių administratoriaus iniciatyva taisyklės, įgyvendinant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 1041 straipsnio pakeitimą.

            Mokestinės prievolės nustatymo mokesčių administratoriaus iniciatyva taisyklės papildomos naujais informacijos šaltiniais, pagal kuriuos mokesčių administratorius gali apskaičiuoti mokestinę prievolę mokesčių mokėtojui: kita paties mokesčių mokėtojo pateikta informacija ir (arba) trečiųjų asmenų pateikta informacija. Atsižvelgiant į naujų informacijos šaltinių pobūdį, pakeistas duomenų apie informacijos šaltinį, pateikiamų mokesčių mokėtojui Apskaičiavimo formoje FR1119, sąrašas. 

Pakeitus MAĮ 1042 straipsnio 2 ir 3 dalis, įtvirtinti nauji atvejai, kada mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės vykdymą, duoda mokesčių mokėtojui nurodymą atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Tokie nurodymai taip pat galės būti duodami, kai mokesčių administratorius vykdo mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą bei kai mokestinio tyrimo metu nustatomi mokesčių įstatymų pažeidimai ir yra rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.

Pripažinus netekusiomis galios MAĮ 129 straipsnio 2 ir 3 dalis, supaprastintas mokesčių mokėtojų supažindinimas su patikrinimo rezultatais. Taip pat pakeista pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo tvarka (MAĮ 131 straipsnio 3 dalis). Mokesčių mokėtojas rašytiniu pareiškimu galės nurodyti, kad nesinaudos savo teise pateikti pastabas dėl patikrinimo akto. Iki MAĮ pakeitimo įsigaliojimo mokesčių mokėtojas savo atskiru rašytiniu pareiškimu arba pasirašydamas patikrinimo aktą gali nurodyti, kad nesinaudos savo teise pateikti pastabas dėl patikrinimo akto.

Pakeitus MAĮ 154 straipsnio 4 dalį, aiškiau reglamentuotas sprendimų mokestiniuose ginčuose priėmimas. Pakeisti ir papildyti sprendimai, kuriuos centrinis mokesčių administratorius priima išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą. Šiais pakeitimais išsprendžiamas ankstesnio vietos mokesčių administratoriaus sprendimo galiojimo klausimas. Įsigaliojus MAĮ pakeitimams, centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, galės panaikinti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti priimti naują sprendimą.

Įstatyme numatyta, kad mokesčių mokėtojai iki 2016 m. birželio 30 d. centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi informuoti mokesčių administratorių apie po 2011 m. sausio 1 d. gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius, išskyrus atvejus, kai šie šaltiniai buvo deklaruoti paties mokesčių mokėtojo ar trečiųjų asmenų teisės aktų nustatyta tvarka.

            Šiuo tikslu parengtos Mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius PRC911 formos užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės, kurios patvirtintos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-114 „Dėl mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius PRC911 formos užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo" (toliau ― taisyklės).

           Mokesčių mokėtojas turi pateikti pranešimą (forma PRC911) ir nurodyti šaltinius, kurie atitinka visas šias sąlygas:

  1. šaltiniai yra gauti iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, užsienio fizinių asmenų arba užsienio juridinių asmenų;
  2. pačiam mokesčių mokėtojui nebuvo privaloma šaltinių deklaruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešime apie sudarytus sandorius arba Privačių interesų deklaracijoje;
  3. šaltiniai yra panaudoti (arba numatomi panaudoti) turtui, kurio įsigijimo vertė viršija 15 000 eurų (iki 2014-12-31 – 50 000 litų), įsigyti po 2011 m. sausio 1 d.;
  4. sandoriai, pagal kuriuos gauti šaltiniai, nėra notarinės formos;
  5. šaltiniai yra gauti grynaisiais pinigais. 

Taisyklėse apibrėžiamas turtas, apie kurio įsigijimo šaltinius mokesčių mokėtojas turėtų informuoti VMI prie FM (taisyklių 6 p.). Taisyklėse taip pat apibrėžiami turto įsigijimo šaltiniai. VMI prie FM reikės informuoti tik apie tuos šaltinius, kurie atitinka aukščiau paminėtas sąlygas ir tai yra tik paskolos, kurios yra gautos ne anksčiau nei 2004 m. sausio 1 d. ir dovanos (pinigais), kurios yra gautos ne anksčiau nei 2004 m. sausio 1 d.

Jeigu mokesčių mokėtojas nustatyta tvarka iki 2016 m. birželio 30 d. tokios informacijos mokesčių administratoriui nepateikia, mokesčių administratorius į vėliau mokesčių mokėtojo pateiktą informaciją neatsižvelgia ir jos nevertina.

          MAĮ pakeitimai, kurie įsigalioja 2016 m. spalio 1 d.

Pažymėtina, kad MAĮ 40 straipsnis papildytas 11 ir 12 punktais bei 422 („Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų pateikimas") ir 423 („Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų pateikimas") straipsniais, kuriuose mokesčių mokėtojams nustatomos naujos pareigos privalomai VMI pateikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų bei Lietuvos Respublikoje kelių transportu siunčiamų, vežamų ar gaunamų krovinių važtaraščių ir kitų jų gabenimo dokumentų duomenis. Šie MAĮ pakeitimai yra susiję su Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) ir jos posistemių – Elektroninių sąskaitų faktūrų (i.SAF) ir  Elektroninių važtaraščių (i.VAZ) sukūrimu, kurių tikslas – mažinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams, didinti mokesčių mokėtojų pajamų apskaitymą, mokesčių surinkimą ir mokesčių administratoriaus veiklos efektyvumą, diegiant išmaniąsias elektronines paslaugas ir perkeliant mokesčių mokėtojų ūkinių operacijų duomenų rinkimą, tvarkymą, valdymą ir teikimą į elektroninę erdvę.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal MAĮ 75 straipsnio („Mokesčio deklaracijos pateikimo būdai") pakeitimus, nuo 2016 m. spalio 1 d., mokesčių mokėtojai nebetenka teisės pasirinkti mokesčių deklaracijos pateikimo būdo. Mokesčių deklaracijos turės būti pateikiamos elektroniniu būdu, išskyrus gyventojų pajamų mokesčio metinę deklaraciją ir atvejus, kai mokesčio deklaracijos pateikti elektroniniu būdu neįmanoma arba elektroninis pateikimo būdas lemtų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Šios deklaracijos galės būti pateikiamos raštu. Jeigu mokesčių mokėtojas teiks VMI su mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu susijusias apyskaitas, ataskaitas, duomenis ir kitus dokumentus, tai jų teikimui mutatis mutandis bus taikomos šio MAĮ straipsnio nuostatos, susijusios su deklaracijų pateikimu.

VMI prie FM iki 2016 m. balandžio 1 d. parengs ir priims įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, kuriuose nustatys dokumentų pateikimo tvarką, terminus ir teikiamų duomenų turinį.

Informaciją parengė

VMI prie FM Teisės departamentas

Teisės aktai
LRS  Mokesčių administravimo įstatymas