« Grįžti

Neatskleistos nekilnojamo turto pardavimo pajamos

Atnaujinimo data: 2019-02-20
Ši informacija skelbiama:
[1.12.3.1] Pavyzdžiai


Gyventoja, pardavusi jai nuosavybės teise priklausantį registruojamą turtą, privalėjo sumokėti 15 proc. GPM nuo pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo, nes nekilnojamąjį turtą parduoda brangiau nei įsigijo. Šį nekilnojamąjį turtą, prieš parduodant, padovanojo savo motinai. Dovanojimo sutartyje nurodyta turto kaina atitinka rinkos kainą, už kurią  parduodamas turtas. Tokiu būdu atsirado formalus pagrindas nemokėti gyventojų pajamų mokesčio, nes turto pardavimo kaina, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje atitinka jo įsigijimo kainą, nurodytą dovanojimo sutartyje, ir apmokestinamųjų pajamų nesusidaro.

Gyventoja turėtų pateikti pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje būtų deklaruotos  nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, apskaičiuotos neatsižvelgiant į dovanojimo sutartį, t. y. iš pardavimo pajamų atėmus įsigijimo išlaidas pagal pirminius turto įsigijimo dokumentus ir sumokėti 15 proc. GPM nuo nekilnojamojo turto pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo taip išvengiant delspinigių už mokėtinų mokesčių pavėluotą atskleidimą.

Tas pats taikoma ir tuo atveju, jei gyventojas tiesiog sutartyje nurodė kitokią nei reali nekilnojamojo turto kainą.

Pažymėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija vertina ne tik mokesčių mokėtojų pateiktą informaciją apie turto pardavimo sandorius, bet ir informaciją iš trečiųjų šaltinių: turto registrų, notarų, valstybės bei teisėsaugos institucijų, analizuoja nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenis. Be to, nuo 2015 m. su užsienio mokesčių administracijomis keičiamasi informacija apie Lietuvos gyventojų sudarytus nekilnojamojo turto sandorius užsienyje. Visa turima ir gauta informacija apie asmenų turtą ir pajamas analizuojama, naudojant VMI rizikos vertinimo sistemas, taikomi įvairūs rizikingumo kriterijai ir tokiu būdu nustatomi gyventojai, nedeklaravę pajamų gautų už nekilnojamojo turto pardavimą.