« Grįžti

DĖL IŠ AZARTINIŲ LOŠIMŲ GAUTŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMO GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIU

Atnaujinimo data: 2006-01-09
Registracijos numeris   (18.18-31-1)-R-202   Data   2006.01.09

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsakydama į paklausimą, paaiškina:

 

Klausimas. Ar gyventojas, apskaičiuodamas apmokestinamąsias pajamas, gali iš azartinių lošimų laimėtų sumų atimti dokumentais patvirtintas įmokėtas sumas (lošimo priemonių pirkimą) ir pajamų mokestį mokėti nuo pajamų (laimėjimų) ir įmokėtų sumų (lošimo priemonių pirkimo) skirtumo?

 

 

Atsakymas. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 43-1495) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog azartinis lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau - GPMĮ) 2 straipsnio 14 dalies nuostatomis, pajamos pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra. Todėl azartinių laimėjimų pajamos apmokestinamos kaip skirtumas tarp įmokėtos sumos, kurią asmuo sumoka norėdamas dalyvauti lošime, ir laimėtos sumos. Pavyzdžiui, gyventojas lošimo metu įmokėjo 100 Lt, o išlošė 150 Lt, taigi, apmokestinamosios pajamos šiuo atveju bus 50 Lt - skirtumas tarp įmokėtos ir laimėtos sumos.

 

Paaiškiname, jog pajamos, gautos iš azartinių lošimų, apmokestinamos atsižvelgiant į viso mokestinio laikotarpio lošimų rezultatą (metinį skirtumą tarp įmokėtos ir laimėtos sumos). Tarkime, kad per metus gyventojas tris kartus žaidė azartinius lošimus. Vieno lošimo metu gyventojas įmokėjo 200 Lt, o išlošė 500 Lt, antro – įmokėjo 100 Lt, tačiau išlošė tik 50 Lt, o trečio – įmokėjo 500 Lt ir išlošė 1000 Lt. Per metus gyventojas įmokėjo 800 Lt, o išlošė – 1550 Lt. Taigi, remiantis GPMĮ 6 straipsnio 3 dalimi, 33 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinama suma per metus yra 750 Lt (1550-800).

 

Klausimas. Ar grynųjų pinigų priėmimo metu lošėjui išduodamas fiskalinis kvitas gali būti įmokėtą sumą patvirtinantis dokumentas?

 

 

Atsakymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo (Žin., 2002, Nr. 82-3522; toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad visi ūkio subjektai, organizuojantys azartinius lošimus, privalo įrengti kasos aparatą ir kiekvienam asmeniui išduoti kasos aparato kvitą, jeigu kasoje keičiami grynieji pinigai į žetonus, o žetonai - į grynuosius pinigus, išskyrus tuos atvejus, kai žetonai už grynuosius pinigus įsigyjami lošimo metu prie lošimo stalo.

 

Apraše pateikiama kasos aparato kvito sąvoka. Kasos aparato kvitas - kasos aparatu išspausdintas specialios formos ir turinio prekių (paslaugų) pardavimo ir (ar) prekių pirkimo dokumentas, atitinkantis kasos aparatų techninius reikalavimus. Kvite turi būti išspausdinti visi šiame Apraše nustatyti rekvizitai, o pirkėjo pageidavimu papildomai įrašomi ir kituose teisės aktuose nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai.

 

Aprašo 39 punkte numatyta, kad asmeniui išduodamame kasos aparato kvite jo reikalavimu ir esant kasos aparato techninėms galimybėms gali būti spausdinami papildomi rekvizitai - prekių ar paslaugų pirkėjo vardas, pavardė ir asmens kodas.

 

Atsižvelgus į išdėstytą, manome, kad kasos aparato kvitas, kuriame išspausdinti visi Apraše nustatyti rekvizitai gali būti laikomas įmokėtą sumą patvirtinančiu dokumentu.

 

Klausimas. Ar gyventojas, gavęs pajamų iš azartinių lošimų turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją?

 

 

Atsakymas. Pagal GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą azartinių lošimų laimėjimų pajamos priskiriamos B klasės pajamoms. Jei gyventojas gavo azartinių lošimų laimėjimų pajamų (nesvarbu, iš kokių šaltinių jos gautos, taip pat neatsižvelgiant į gautą sumą), jis privalo teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje gyventojas turi nurodyti faktiškai iš azartinių lošimų per kalendorinius metus gautą apmokestinamųjų pajamų sumą – skirtumą tarp gyventojui išmokėtų sumų ir gyventojo įmokėtų sumų. Tuo atveju, kai gyventojo įmokėtos sumos per mokestinį laikotarpį viršijo laimėtas sumas, gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikti neprivalo.

 

GPMĮ 25 straipsnyje nustatyta, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. gyventojas iki gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.

 

 

 

 

 

Viršininkas Modestas Kaseliauskas