« Grįžti

Neatskleisti realūs akcijų sandoriai

Atnaujinimo data: 2019-02-20
Ši informacija skelbiama:
[1.12.3.1] Pavyzdžiai

Pareiškėjas savo valdomai įmonei po 2014 metų parduoda akcijas, kurios pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p., atėmus akcijų įsigijimo kainą, priskiriamos apmokestinamoms pajamoms, t. y. susidaro apmokestinamosios pajamos nuo kurių Pareiškėjas turi sumokėti 15 proc. GPM. Pareiškėjas pajamų negauna, o su įmone, kuriai perleidžia akcijas sudaro paskolos sutartį, pagal kurią įsiskolinimas Pareiškėjui yra laikomas to paties dydžio Pareiškėjo paskola įmonei. Paskolos grąžinimas neapmokestinamas. Tokiu būdu siekiama išvengti GPM. t.y. lėšos už akcijų pardavimą (kas būtų apmokestinama) virto paskoliniais santykiais (neapmokestinama), būtų išvengta GPM sumokėjimo nuo pajamų, gautų už vertybinių popierių pardavimą. Esant tokiai situacijai Pareiškėjas gali pasinaudoti galimybe deklaruoti pajamas, sumokėti GPM ir būti atleistam nuo delspinigių.

VMI iš trečiųjų šaltinių gauna informaciją apie fizinių asmenų juridiniams vienetams suteiktas ir juridinių vienetų fiziniams asmenims grąžintas paskolas, taip pat apie kontroliuojamus vienetus ir kontroliuojančius asmenis, todėl atlikus duomenų analizę, galima nustatyti akcininkus, perleidusius akcijas bendrovėms, kurios įsiskolinimą performino į paskolas.

Akcininkas (gyventojas) pagal paskolų sutartis 2012-2013 metais savo susijusioms įmonėms suteikė paskolų.  2013 m. gruodžio mėn. akcininkas pasirašė su bendrovėmis obligacijų sutartis: bendrovės išleidžia obligacijas, kurias išperka akcininkas. Obligacijų apmokėjimas vykdomas vidiniais užskaitymais, prievolę sumokėti už įsigyjamas obligacijas sudengiant su prievole grąžinti paskolas.  Nuo 2014-01-01 panaikinus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatas paskolų palūkanoms, tačiau išlikus obligacijų, išleistų iki 2013-12-31, palūkanų lengvatai, akcininkas  2014-2016 metais gauna neapmokestinamas palūkanas. VMI tokius sandorius vertina kaip siekį mokestinės naudos. Gyventojas gali patikslinti metines pajamų deklaracijas už 2014, 2015, 2016 metus ir gautas palūkanas už obligacijas deklaruoti kaip apmokestinamąsias paskolų palūkanas, apskaičiuodamas 15 proc. GPM.

VMI iš trečiųjų šaltinių gauna informaciją apie fizinių asmenų juridiniams vienetams suteiktas ir juridinių vienetų fiziniams asmenims grąžintas paskolas, taip pat apie kontroliuojamus vienetus ir kontroliuojančius asmenis, apie juridinių vienetų išmokas fiziniams asmenims, todėl atlikus duomenų analizę, galima nustatyti akcininkus, suteikusius paskolas, gaunančius obligacijų palūkanas.

Tokių mokestinių prievolių atsiradimo ir pajamų nedeklaravimo nustatymo tikimybė nuolat didėja, atskleidžiami ir mokesčių vengimo tikslu įforminti sandoriai, sudaryti su užsienyje registruotais vienetais, nes Valstybinė mokesčių inspekcija gauna vis daugiau informacijos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio finansų rinkos dalyvių (sąskaitų apyvartos, likučiai). Taip pat vertinama viešai pateikiama informacija.

Jau dabar VMI yra nustačiusi įmonių grupes, ne tik tiesiogiai valdomas per susijusius akcininkus, bet ir per kitas įmones, holdingus ar investicines bendroves registruotas Lietuvoje ir už jos ribų. Šios informacijos pagrindu VMI nustato įvairias mokesčių vengimo ar planavimo schemas.