Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai 2013 metais

Atnaujinimo data: 2012-12-19
Ši informacija skelbiama:
[1.7.1] Žemės mokesčio įstatymas
Registracijos numeris   KD-7867   Data   2012.12.19

2011 m. gruodžio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimas Nr. XI-1829 (Žin., 2011, Nr. 163-7743; (toliau – ŽMĮ) , kuriame Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (Žin., 1992, Nr. 21-612) išdėstytas nauja redakcija ir kuris įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 dienos. Esminiai pakeitimai:

1. Mokesčio bazė yra žemės mokestinė vertė, kuri pagal ŽMĮ 9 straipsnio nuostatas yra žemės vidutinė rinkos vertė (kuri apskaičiuojama pagal masinio žemės vertinimo metu parengtus žemės verčių žemėlapius) arba žemės vertė nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą (tuo atveju, kai nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų):

1.1. Žemės ūkio paskirties žemės (kuriai priskiriama ir mėgėjiškų sodų žemė), išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė apskaičiuojama jos vidutinę rinkos vertę arba individualiu vertinimu nustatytą žemės vertę, padauginus iš koeficiento 0,35;

1.2. Žemės mokestinės vertės skaičiavimui nustatytas 5 metų pereinamasis laikotarpis, t. y. jei 2013 metų mokestiniu laikotarpiu žemės ploto vieneto (aro) mokestinė vertė padidėja lyginant su 2012 metų mokestiniu laikotarpiu buvusia mokestine verte, tai iš 2013 m. mokestinės vertės atimama 80 procentų vertės padidėjimo (t. y. 80 procentų skirtumo susidariusio tarp 2013 m. mokestiniu laikotarpiu nustatytos mokestinės vertės ir 2012 m. mokestiniu laikotarpiu buvusios mokestinės vertės), 2014 m. mokestiniu laikotarpiu atimama 60 proc. vertės padidėjimo, 2015 m. – 40 procentų ir 2016 m. – 20 procentų;

2012 m . mokestiniu laikotarpiu žemės mokestinė vertė yra vertė apskaičiuota iš indeksuotos nominalios vertės atėmus neapmokestinamų plotų vertes (t. y. miško, bendro naudojimo kelių bei kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 1.1 punkte išvardytų plotų vertes) ir padauginus iš atitinkamo žemės kainos mažinimo koeficiento (0,35 – žemės ūkio paskirties žemei, daugiabučių namų ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų ir kooperatinių bendrovių žemei, 0,5 – sodininkų bendrijų ir jų narių sodo sklypų žemei, privačių namų valdų ir žemės sklypų prie daugiabučių namų žemei, taip pat žemės sklypų, naudojamų ūkinei-komercinei ir kitai veiklai, žemei).

2013-2016 m. mokestiniais laikotarpiais žemės mokestinė vertė yra vertė apskaičiuota iš vidutinės rinkos vertės arba individualiu vertinimu nustatytos žemės vertės atėmus ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4-8 punktuose nurodytas neapmokestinamas vertes. Apskaičiuojant žemės ūkio paskirties (įskaitant sodų) žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinę vertę taikomas koeficientas 0,35 (kitos paskirties žemei koeficientas nenustatytas).

1.3. ŽMĮ nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu (2013–2017 metų mokestiniais laikotarpiais) mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) visais atvejais neviršija vieno lito (iki 2014-12-31), nuo 2015-01-01 – 0,29 euro už vieną arą ( nuo 2015-01-01 – 29 eurai, iki 2014-12-31- 100 litų už 1 ha).

2. Mokesčio tarifai. Mokesčio tarifą nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai. Konkretus mokesčio tarifas nustatomas iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos, kuris galioja atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį.. Tais atvejais, kai nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.

Be to, Savivaldybės tarybos gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba į kelis iš šių kriterijų:

1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį,

2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį,

3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą,

4) žemės sklypo dydį,

5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį),

6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

3. Žemės mokesčio mokėtojai. Žemės mokesčio mokėtojais laikomi žemės savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys bei kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės.

4. Mokesčio lengvatos. Atkreipiame dėmesį, kad visos iki 2012-12-31 galiojančios žemės mokesčio lengvatos, kurios nustatytos šiuo metu galiojančiame Žemės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 25 d. nutarime Nr. I-2676 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo" (Žin., 1992, Nr. 21-613) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Nr. 603 (Žin., 1993, Nr. 35-804) perkeltos į nuo 2013-01-01 įsigaliojančio naujos redakcijos ŽMĮ 8 straipsnyje nustatytą lengvatų sąrašą.

Naujos redakcijos ŽMĮ 8 straipsnio lengvatų sąraše nauja yra tai, jog nustatyta:

1) kad žemės mokesčio nemoka bankrutavusios įmonės bei Lietuvos bankas,

2) žemės mokesčiu neapmokestinama mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė,

3) patikslintos nuostatos dėl archeologijos, istorijos bei architektūros ir dailės paminklų ir jų teritorijų žemės neapmokestinimo. Nustatyta, kad neapmokestinama į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių, memorialinių, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę bei į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė.

Vadinasi, bus neapmokestinama tik į Kultūros vertybių registrą įrašyta šiame punkte išvardyta žemė.

5. Nustatytas vėlesnis žemės mokesčio deklaracijų pateikimo mokesčio mokėtojams terminas – iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Mokesčio sumokėjimo terminas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

6. Nuo 2013 m. sausio 1 d. netenka galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. I-2676 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo" (Žin., 1992, Nr. 21-613; 1995, Nr.53-1307), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio" (Žin., 1993, Nr. 35-804) bei jį keitę nutarimai.

 

Teisės aktai
LRS  2011-12-21 ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Nr. XI-1829