DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NUOSTATŲ TAIKYMO NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ PAGAL PATIKOS SUTARTIS GAUTOMS PAJAMOMS

Atnaujinimo data: 2019-07-04
Ši informacija skelbiama:
Raštai, paaiškinimai
Registracijos numeris   (18.18-31-1E) RM-20580

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų teikiamus paklausimus, paaiškina apie Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatų taikymą nuolatinių Lietuvos gyventojų pagal patikos sutartis gautoms pajamoms:  

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, siekdami sutvarkyti asmeninio turto valdymo ir paveldėjimo klausimus, sudaro patikos sutartis, pagal kurias perduoda savo turtą ar jo dalį  (pinigus, vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, meno kūrinius ir kt.) valdyti patikėtiniui (fiziniam ar juridiniam asmeniui), kad pastarasis valdytų jam patikėtą turtą naudos gavėjų, nurodytų patikos sutartyje, naudai (interesais) pagal sutartyje nurodytus reikalavimus ir sąlygas. Pagal tokią patikos sutartį užsienio valstybėje yra įsteigiama patika (patikos fondas; angl. trust), kurią valdo patikėtinis.

Patikos steigėjo – nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų apmokestinimas

Nuolatinio Lietuvos gyventojo (patikos steigėjo) su patikėtiniu sudaryta patikos sutartis gyventojų pajamų mokesčio tikslais vertintina kaip patikėjimo teise valdomo turto sandoris. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.953 straipsnio 2 dalį turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės; perduoto turto savininku lieka nuolatinis Lietuvos gyventojas. Nuolatinio Lietuvos gyventojo - patikos steigėjo pagal patikos sutartį patikėtiniui valdyti perduotas turtas nelaikytinas gyventojo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn.

Iš patikoje esančio turto generuojamų pajamų savininku bei gyventojų pajamų mokesčio mokėtoju laikomas patikos steigėjas - nuolatinis Lietuvos gyventojas, neatsižvelgiant į tai, kad šiomis lėšomis turi teisę disponuoti ir disponuoja patikėtinis.

Patikos steigėjo pajamomis, kurios pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalį yra gyventojo pajamų mokesčio objektas, pripažįstamos iš pagal patikos sutartį perduoto turto patikoje susidariusios ir patikėtinio disponuojamos lėšos. Patikos steigėjo pajamų pripažinimo momentas – patikoje esančio turto generuojamų pajamų susidarymo momentas. 

Vadovaudamasis GPMĮ nuostatomis, nuolatinis Lietuvos gyventojas iš patikai (registruotai užsienio valstybėje) perduoto turto mokestiniu laikotarpiu susidariusias pajamas, atsižvelgdamas į gautų pajamų rūšį (dividendus, akcijų pardavimo pajamas, palūkanas  ir pan.), privalo deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje kaip B klasės pajamas ir nuo tokių pajamų sumokėti pagal GPMĮ mokėtiną pajamų mokestį.

Jeigu gyventojas - patikos steigėjas pagal patikos sutartį yra kartu ir naudos gavėjas, tai nuo iš patikėtinio faktiškai gautų pajamų jis neprivalo mokėti gyventojų pajamų mokesčio, kadangi pajamų mokestį jis jau privalėjo sumokėti nuo pajamų (susidariusių iš patikoje esančio turto), kuriomis disponavo patikėtinis.

Patikos steigėjo mokestinės prievolės baigiasi, atšaukus (likvidavus) patiką ar ją pripažinus negaliojančia. Atšaukus (likvidavus) patiką ar ją pripažinus negaliojančia, patikos steigėjui – nuolatiniam Lietuvos gyventojui grąžintas turtas, kurį pagal patikos sutartį jis buvo perdavęs patikėtiniui, vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktu sąvokos „pajamos" apibrėžimu, nelaikomas gyventojo pajamomis, todėl nėra pajamų mokesčio objektas.

Naudos gavėjo, kuris nėra patikos steigėjas, pajamų apmokestinimas

Kai patikėtinis, laikydamasis patikos sutarties sąlygų, patikos lėšas išmoka naudos gavėjui, kuris nėra patikos steigėjas (t. y. kuris nėra asmuo, perdavęs savo turtą valdyti patikėtiniui), gyventojų pajamų mokesčio tikslais laikoma, kad patikos steigėjas - nuolatinis Lietuvos gyventojas dovanoja šias lėšas  naudos gavėjams. Jeigu naudos gavėjai yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, jie privalo deklaruoti šias dovanų gautas pajamas (priskiriamas B klasės pajamoms) bei, atsižvelgdami į GPMĮ 17 str. 1 dalies 26 punkto nuostatas, sumokėti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (išskyrus atvejus, kai tokios pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu).

Patikėtinio pajamų apmokestinimas

Patikėtinio (fizinio ar juridinio asmens) pajamomis laikytinos už patikai perduoto turto valdymo paslaugas gautos pajamos.

Mokesčių nuo patikai perduoto turto generuojamų pajamų patikėtinis neturi mokėti, kadangi pajamų mokestį nuo pajamų, susidariusių iš patikai perduoto turto, privalo sumokėti  patikos steigėjas – nuolatinis Lietuvos gyventojas.

 

Teisės departamento

vyresnioji patarėja

                                                                                                      

Alina  Gaudutytė