« Grįžti

DĖL EUROPOS TEISINGUMO TEISMO BYLOS NR. C-106/05 APIBENDRINIMO

Atnaujinimo data: 2006-10-31
Registracijos numeris   (18.2-31-2)-R-9448   Data   2006.10.31

Siunčiame Jūsų žiniai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtą Europos Teisingumo Teismo bylos Nr. C-106/05, paskelbtos 2006 m. birželio 8 dieną, apibendrinimą.
Visą šios bylos tekstą galima rasti Europos Teisingumo Teismo interneto svetainėje adresu: http://curia.eu.int.


Viršininko pavaduotoja Birutė Černiuvienė

 

EUROPOS TEISINGUMO TEISMO BYLA NR. C-106/05
L.u.P. GmbH prieš Finanzamt Bochum-Mitte
2006 06 08


FAKTAI

L.u.P. yra Vokietijoje įsteigta privati laboratorija. Ji atlieka medicinos tyrimus pagal bendrosios praktikos gydytojų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, užsakymą.
Šeštosios direktyvos 13A (1) (b) punktas nustato, kad valstybėse narėse PVM neapmokestinama ligoninių ir medicininės priežiūros bei glaudžiai su ja susijusi veikla, kai ją vykdo viešosios teisės subjektai arba ligoninės, gydymo ir diagnozavimo centrai bei kitos panašaus pobūdžio deramai pripažintos įstaigos tokiomis pat socialinėmis sąlygomis, kokios taikomos viešosios teisės subjektams. Šios direktyvos 13A (1) (c) punktas nustato, kad valstybėse narėse PVM neapmokestinamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikia gydytojai ir vidurinis bei pagalbinis medicinos personalas, kaip jį apibrėžia pačios valstybės narės. Valstybės narės pagal Šeštosios direktyvos 13A (2) (a) punktą, taikant PVM lengvatą "deramai pripažintoms įstaigoms", gali numatyti vieną ar daugiau šiame straipsnyje minimų sąlygų. Viena iš sąlygų gali būti susijusi su įkainiais, kurie turi būti patvirtinti valdžios institucijų arba neviršyti valdžios institucijų nustatytų įkainių, o įkainiai už paslaugas, kurioms tokio patvirtinimo nereikia, turi būti mažesni už komercinių įstaigų, turinčių mokėti PVM, įkainius už panašias paslaugas.
Vokietijos nacionaliniai teisės aktai perkeliantys šias Šeštosios PVM direktyvos nuostatas numatė, kad PVM neapmokestinamos įstaigų, atliekančių medicinos tyrimus, paslaugos, jei tos paslaugos yra suteiktos prižiūrint medikams, o praėjusiais metais ne mažiau kaip 40 proc. paslaugų buvo suteiktos socialiniu draudimu apdraustiems asmenims
Nacionalinis mokesčių administratorius nusprendė, kad L.u.P. teikiamos paslaugos turi būti apmokestinamos PVM, argumentuojant tuo, kad ši laboratorija neįvykdė visų ne pagal viešąją teisę reglamentuojamoms įstaigoms keliamų reikalavimų. L.u.P. dėl šio sprendimo pateikė ieškinį.

BYLOJE NAGRINĖJAMI KLAUSIMAI

· Ar nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti papildomi apribojimai taikant PVM lengvatą medicininiams tyrimams atitinka Šeštosios direktyvos 13A straipsnio nuostatas? Kokioms sąlygoms esant medicininiams tyrimams gali būti taikoma PVM lengvata?

ETT SPRENDIMAS

Šeštosios direktyvos 13A (1) (b) straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad medicininiai tyrimai, kuriuos skiria bendrosios praktikos gydytojai ir kurių tikslas yra profilaktinė pacientų apžiūra bei ištyrimas, gali būti neapmokestinti PVM kaip sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikia "atitinkama deramai pripažinta įstaiga".
Šeštosios direktyvos 13A straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalies a punktas nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kurie tokių medicinos tyrimų PVM neapmokestinimui nustato sąlygas, kurios, pirma, netaikomos juos paskyrusių bendrosios praktikos gydytojų priežiūros PVM neapmokestinimui ir, antra, skiriasi nuo tų, kurios taikomos veiklai, glaudžiai susijusiai su sveikatos priežiūros paslaugomis pirmosios nuostatos prasme.
Šeštosios direktyvos 13A (1) (b) straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kurie kelia sąlygą, jog tam, kad privačios laboratorijos ne sveikatos priežiūros įstaigoje atliktiems tyrimams būtų galima taikyti PVM lengvatą, šie tyrimai turi būti atliekami prižiūrint medikui. Tačiau ši nuostata nedraudžia nustatyti sąlygą, kad ne mažiau nei 40 proc. šių tyrimų turi būti atlikti socialiniu draudimu apdraustiems asmenims.

ARGUMENTACIJA

Pagal Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktiką PVM neapmokestinimas, numatytas Šeštosios direktyvos 13 straipsnyje, turi būti aiškinamas siaurai, nes tai yra išimtis iš bendro principo. Tačiau šioje nuostatoje naudojamų terminų aiškinimas turi atitikti tokio PVM neapmokestinimo tikslus bei laikytis fiskalinio neutralumo principo (žr. bylą C-498/03). Šeštosios direktyvos 13 A (1) straipsnio b punkte ir c punkte numatytas PVM neapmokestinimas siekia bendro tikslo - sumažinti sveikatos priežiūros paslaugų kainas (žr. bylas C-41/01 ir C-307/01). Iš nusistovėjusios ETT praktikos aišku, kad šių dviejų minėtų straipsnių nuostatos siekia griežtai reglamentuoti visus sveikatos priežiūros paslaugų atvejus, kuriems taikoma PVM lengvata. Taigi, Šeštosios direktyvos 13A (1) (b) straipsnyje esantis terminas "sveikatos priežiūros paslaugos" ir tos pačios dalies c punkte esantis terminas "sveikatos priežiūros paslaugų teikimas" apima visas paslaugas, kurių tikslas diagnozuoti, prižiūrėti ir tiek, kiek įmanoma, gydyti ligas ir sveikatos sutrikimus. Šiuo atveju reikia priminti, kad šių paslaugų teikimas turi turėti terapinį tikslą, tačiau nebūtina aiškinti, kad terapinės paslaugos tikslą reikėtų suprasti siaurąja prasme. Iš tiesų net tais atvejais, kai žmonės, kuriems atliekami profilaktinio pobūdžio tyrimai ar kitos medicininės intervencijos, neserga jokia liga arba neturi sveikatos sutrikimo, minėtų paslaugų įtraukimas į anksčiau minėtus terminus atitinka sveikatos priežiūros paslaugų kainų mažinimo tikslą. Todėl medicinos paslaugoms, suteiktoms su tikslu apsaugoti (kai apima palaikymą bei reabilitaciją) asmens sveikatą, taikoma minėtos direktyvos 13A (1) straipsnio b ir c punktuose numatyta PVM lengvata (žr. bylą C-212/01). Medicinos tyrimai, kurie, kaip šiuo atveju, yra paskirti bendrosios praktikos gydytojų jiems atliekant pacientų priežiūrą, gali būti priskirti asmens sveikatos palaikymui, nes jie leidžia pacientus stebėti ir tirti net iki tol, kol tampa būtina diagnozuoti, slaugyti ar gydyti galimą ligą. Esant šioms aplinkybėms, reikia pripažinti, kad nagrinėjami medicinos tyrimai atitinka Šeštosios direktyvos 13A (1) straipsnio b punkto arba c punkto nuostatas. Be to, šis aiškinimas atitinka fiskalinio neutralumo principą, kuris neleidžia panašių paslaugų, kurios tarpusavyje konkuruoja, traktuoti skirtingai PVM požiūriu.
Kadangi medicinos tyrimai, atsižvelgiant į jų terapinį tikslą, atitinka terminą "sveikatos priežiūros paslaugos", tai tokia laboratorija Šeštosios direktyvos 13A (1) (b) straipsnio prasme turi būti laikoma "panašaus pobūdžio" įstaiga kaip "ligoninės" bei "gydymo ir diagnostikos centrai". Be to, tiek sveikatos priežiūros paslaugų kainų sumažinimo tikslas, tiek fiskalinio neutralumo principas draudžia, kad medicinos tyrimams būtų taikomos skirtingos PVM apmokestinimo schemos priklausomai nuo jų suteikimo vietos, kai jų kokybė, vertinant pagal teikėjų kvalifikaciją, yra vienoda.
Iš Šeštosios direktyvos 13A (1) (b) straipsnio yra aišku, kad tam, jog tokios pagal viešąją teisę reglamentuojamos laboratorijos galėtų būti laikomos „kitomis panašaus pobūdžio įstaigomis" šios nuostatos prasme ir PVM neapmokestintos, jos turi būti „deramai pripažintos". Šeštosios direktyvos 13A (1) (b) straipsnis neapibrėžia šio pripažinimo sąlygų ir tvarkos. Taigi iš esmės kiekvienos ES valstybės narės nacionalinėje teisėje turi būti nustatytos taisyklės, pagal kurias įstaigos, jų pageidavimu, gali būti pripažintos. Be to, Šeštosios direktyvos 13A (2) (a) straipsnis leidžia ES valstybėms narėms, taikant PVM lengvatą įstaigoms, išskyrus viešosios teisės reglamentuojamas įstaigas, nustatyti vieną ar kelias iš šioje nuostatoje išdėstytų sąlygų. Šias neprivalomas sąlygas minėtai PVM lengvatai ES valstybės narės gali nustatyti laisvai ir papildomai. Pagal nusistovėjusią ETT praktiką nacionaliniai teismai turi išnagrinėti, ar ES valstybės narės, nustatydamos tokias sąlygas, neperžengė savo kompetencijos ribų ir nepažeidė Bendrijos teisės principų, pirmiausia fiskalinio neutralumo principo.
Vokietijos nacionaliniai teisės aktai laboratorijoms kelia dvi PVM neapmokestinimo sąlygas, pirma, kad minėti tyrimai būtų atlikti prižiūrint medikui, ir, antra, kad mažiausiai 40 % šių tyrimų būtų atliekami socialiniu draudimu apdraustiems asmenimis. Šiuo atveju reikia patikrinti, ar nacionalinės teisės aktai nepažeidė mokesčių neutralumo principo, t.y. jie taiko šias sąlygas tik tam tikram įstaigų tipui, o kitų tipų įstaigas nuo jų atleidžia. Be to, ETT jau nusprendė, jog nustatant sąlygą, kad medicinos tyrimai būtų atlikti prižiūrint medikui, viršija ES valstybėms narėms Šeštosios direktyvos 13A (1) (b) straipsnyje suteiktos diskrecijos ribas, jei ja siekiama netaikyti PVM lengvatos paslaugoms, kurias teikia tik paramedikai. Iš tiesų šios nuostatos terminas „sveikatos priežiūros paslaugos" apima ne tik tiesiogiai gydytojų ar kitų sveikatos priežiūros specialistų prižiūrint medikui suteiktas paslaugas, bet taip pat paramedikų suteiktas paslaugas ligoninėse, už kurias atsakingi asmenys neturi gydytojo kvalifikacijos. Iš to yra aišku, kad ES valstybė narė negali kelti sąlygos, jog tyrimai turi būti atliekami prižiūrint medikui.
Kalbant apie antrąją sąlygą, taip pat iš ETT praktikos yra aišku, jog nacionalinės institucijos, nepažeisdamos Bendrijos teisės ir kontroliuojamos nacionalinių teismų, gali atsižvelgti į aplinkybę, jog nagrinėjamų paslaugų įkainiai vėliau didžiąją dalimi turi būti padengiami ligonių kasų ar kitų socialinio draudimo institucijų. Taigi ES valstybė narė nepažeidžia jai suteiktos diskrecijos reikalaudama antrosios sąlygos, kad ne mažiau nei 40 % atliekamų medicinos tyrimų turi būti atlikti socialiniu draudimu apdraustiems asmenims.

TAIKYMAS LIETUVOJE

Lietuvos PVM įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM neapmokestinamos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikia asmenys, atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka įgiję teisę teikti šias paslaugas. Taigi, tuo atveju, kai privati laboratorija įgyja teisę teikti medicinos tyrimus, tai jos teikiamoms paslaugoms taikoma PVM lengvata.


Prisegti failai:
C-106 05- Lup.doc