« Grįžti

DĖL EUROPOS TEISINGUMO TEISMO BYLOS NR. C-166/05 APIBENDRINIMO

Atnaujinimo data: 2006-11-03
Registracijos numeris   (18.2-31-2)-R-9541   Data   2006.11.03

Siunčiame Jūsų žiniai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtą Europos Teisingumo Teismo bylos Nr. C-166/05, paskelbtos 2006 m. rugsėjo 9 dieną, apibendrinimą.
Visą sprendimo tekstą galima rasti Europos Teisingumo Teismo interneto svetainėje adresu: http://curia.eu.int.


Viršininko pavaduotoja Birutė Černiuvienė

EUROPOS TEISINGUMO TEISMO BYLA NR. C-166/05
Heger Rudi GmbH prieš Finanzamt Graz-Stadt
2006 09 07
FAKTAI

Heger – Vokietijoje įkurta bendrovė. 1997 ir 1998 m. Heger iš Austrijos bendrovės Flyfishing Adventure GmbH (toliau – Flyfishing) nupirko tam tikrą kiekį žvejybos leidimų - kvotų, su teise žvejoti Austrijoje esančioje upėje Gmundner Traun. Minėti leidimai suteikė teisę žvejoti šioje upėje tam tikrais metų laikais. Heger šiuos leidimus perpardavė. Flyfishing išrašytose PVM sąskaitose faktūrose Heger be žvejybos leidimų kainos buvo nurodytas 20 % Austrijos PVM tarifas. Todėl, 1999 m. gruodžio mėn. Heger kreipėsi į Austrijos kompetentingą instituciją su prašymu grąžinti PVM, sumokėtą už žvejybos leidimų pirkimus 1997 m. ir 1998 metais. Šis prašymas buvo atmestas, remiantis tuo, kad Heger atliktas žvejybos leidimų perpardavimas savo klientams yra su Austrijoje esančiu nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų teikimas, todėl pirkimo PVM negali būti grąžintas. Heger su minėtu sprendimu nesutiko ir pareiškė ieškinį.

BYLOJE NAGRINĖJAMI KLAUSIMAI

Ar teisės žvejoti suteikimas atlygintinai, perleidžiant žvejybos leidimus, yra paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teikimas Šeštosios direktyvos 9 (2) (a) straipsnio prasme?

ETT SPRENDIMAS

Teisės žvejoti suteikimas atlygintinai, perleidžiant žvejybos leidimus, yra paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teikimas Šeštosios direktyvos 9 (2) (a) straipsnio prasme.

ARGUMENTACIJA

Reikia priminti, kad Šeštosios direktyvos 9 (1) straipsnyje numatyta bendra taisyklė apmokestinimo vietai nustatyti, o to paties straipsnio 2 dalis nurodo kelias specialias apmokestinimo taisykles. Dėl Šeštosios direktyvos 9 straipsnio pirmųjų dviejų dalių santykio Europos Teisingumo Teismas (toliau – ETT) yra jau nusprendęs, kad šio straipsnio 1 dalis neturi pirmenybės 2 dalies atžvilgiu. Kiekvienu atveju reikia užduoti klausimą, ar situacija atitinka kurį nors iš šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų. Jei ne, jai taikoma 9 straipsnio 1 dalis (žr. Bylas Nr. C-327/94 ir C-41/04). Šeštosios direktyvos 9 (2) (a) straipsnis neturi būti laikomas bendros taisyklės išimtimi, kuri turi būti aiškinama griežtai (žr. Bylą Nr. C-108/00).
Siekiant nustatyti, kad aptariamų žvejybos leidimų perpardavimas galėtų būti laikomas paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teikimu Šeštosios direktyvos 9 (2) (a) straipsnio prasme, visų pirma reikia išnagrinėti, ar šių teisių perleidimas būtų „paslaugų teikimas", o upės dalis, su kuriomis leidimai susiję, būtų galima laikyti „nekilnojamuoju turtu".
Kaip pažymėjo generalinė advokatė, kadangi nematyti, kad Austrijos Respublika pasinaudojo Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms suteikta galimybe tam tikras teises į nekilnojamąjį turtą bei tam tikras daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, kurios jų turėtojui suteikia teisę naudotis šiuo turtu, laikyti „nekilnojamuoju turtu", pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisių žvejoti perleidimas atlygintinai negali būti laikomas prekių tiekimu Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi minėtas perleidimas yra paslaugų teikimas šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies prasme.
Kalbant apie „nekilnojamojo turto" sąvoką, reikia pažymėti, kad viena iš tokio turto esminių savybių yra ta, kad jis susijęs su apibrėžta žemės ploto dalimi. Šiuo atžvilgiu ETT jau yra nusprendęs, kad nekintamai apibrėžtas žemės plotas, net jeigu jis apsemtas, gali būti laikomas nekilnojamuoju turtu (žr. bylą Nr. C-428/02). Tokios teisės žvejoti, kokias įsigijo ir perpardavė Heger, leidžia naudotis šiomis teisėmis tam tikrose tiksliai apibrėžtose aptariamos upės dalyse. Šios teisės, kurios susijusios ne su vandens, kuris teka upėje ir nuolat atsinaujina, kiekiu, o su tam tikromis geografinėmis zonomis, kuriose galima naudotis šiomis teisėmis; taip pat jos susijusios su nekintamai apibrėžtu vandeniu apsemtu plotu. Todėl upės dalys, su kuriomis susiję žvejybos leidimai, turi būti laikomos nekilnojamuoju turtu Šeštosios direktyvos 9 (2) (a) straipsnio.
Šiomis aplinkybėmis dar reikia patikrinti, ar ryšys, kuris sieja aptariamą paslaugą su nekilnojamuoju turtu, yra pakankamas. Iš tikrųjų Šeštosios direktyvos 9 (2) (a) straipsnio bendrai struktūrai prieštarautų tai, jei į šios specialios taisyklės taikymo sritį patektų bet koks paslaugų teikimas, net labai mažai susijęs su nekilnojamuoju turtu, nes dauguma paslaugų vienaip ar kitaip yra susijusios su nekilnojamuoju turtu. Taigi Šeštosios direktyvos 9 (2) (a) straipsnis apima tik paslaugų, kurios pakankamai tiesiogiai susijusios su nekilnojamuoju turtu, teikimą . Be to, ši sąsaja būdinga visiems šioje nuostatoje išvardytiems paslaugų teikimams. Teisėmis žvejoti, kurios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, gali būti pasinaudota tik aptariamos upės atžvilgiu ir leidimuose nurodytose šios upės dalyse. Taigi pati upė yra žvejybos leidimų ir dėl to teisių žvejoti perleidimo sudedamasis elementas. Jeigu toks paslaugų teikimas kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje yra teisės naudotis netgi tokiu turtu kaip upė perleidimas, šis nekilnojamasis turtas yra esminis ir būtinas šio paslaugų teikimo kriterijus. Be to, vieta, kurioje yra nekilnojamasis turtas, atitinka paslaugos galutinio vartojimo vietą. Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, kad teisių žvejoti perleidimas ir upės dalys, su kuriomis jos susijusios, yra pakankamai tiesiogiai tarpusavyje susiję. Todėl tokia paslauga kaip Heger suteiktoji susijusi su nekilnojamuoju turtu Šeštosios direktyvos 9 (2) (a) straipsnio prasme.

TAIKYMAS LIETUVOJE

Analogiškoje situacijoje, Lietuvoje, teisės žvejoti suteikimas atlygintinai, perleidžiant žvejybos leidimus, bus paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teikimas pagal PVM įstatymo 13 straipsnio 3 dalį.


Prisegti failai:
C-166 05 - Heger.doc