« Grįžti

DĖL EUROPOS TEISINGUMO TEISMO BYLOS NR. C-253/07 APIBENDRINIMO

Atnaujinimo data: 2009-01-15
Registracijos numeris   (18.2-31-2)-R-379   Data   2009.01.15

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja Jus apie Europos Teisingumo Teismo (toliau - ETT) sprendimą, priimtą byloje C-253/07. Byloje C-253/07 Canterbury Hockey Club, Canterbury Ladies Hockey Club (toliau - Hockey Clubs) prieš Commissioners for Her Majesty‘s Revenue and Customs (2008 m. spalio 16 d. sprendimas) buvo nagrinėjamas klausimas dėl England Hockey Limited (toliau - England Hockey) suteiktų Hockey Clubs paslaugų, susijusių su sportu ir kūno kultūra, apmokestinimo PVM, kurios šių klubų teigimu, turėjo būti atleistos nuo PVM.

Bylos esmė. Hockey Clubs yra sporto klubai, skirti tik jų nariams, kuriuose žaidžia daugelis ledo ritulio komandų. Šio klubo nariai moka metinį mokestį už teises, kurias įgyja dėl narystės minėtuose klubuose. Hockey Clubs yra neįregistruotos asociacijos, neturinčios juridinio asmens statuso.

Patys Hockey Clubs yra England Hockey, pelno nesiekiančios organizacijos, atsakingos už ledo ritulio žaidimo Anglijoje skatinimą ir vystymą, nariai. England Hockey už surinktą iš Hockey Clubs stojimo mokestį suteikia tam tikras paslaugas (klubų akreditacijos sistemą, kursus treneriams, arbitrams, mokytojams ir jaunuoliams, konsultacijas rinkodaros ir paramos gavimo klausimais, klubo vadybos paslaugas ir klubų draudimą bei komandų viešų varžybų organizavimą ir kt.), kurios, klubų teigimu, turėtų būti neapmokestintos PVM.

Commissioners for Her Majesty‘s Revenue and Customs (toliau - Commissioners ) England Hockey pranešė, kad jų savo nariams teikiamos paslaugos, už kurias imamas stojimo mokestis, turi būti apmokestintos standartiniu PVM tarifu, kadangi šie klubai nėra asmenys-sporto programų dalyviai ir dėl to negali būti atleisti nuo PVM.

Hockey Clubs šį sprendimą apskundė VAT and Duties Tribunal tvirtindami, kad pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies m punktą England Hockey teikiamos paslaugos yra atleistos nuo PVM. VAT and Duties Tribunal nusprendė, kad England Hockey teikiamos paslaugos galėtų būti laikomos individualiems žaidėjams, Hockey Clubs nariams, teikiamomis paslaugomis. Taip pat siekiant nustatyti, ar England Hockey teikė glaudžiai su sportu susijusias nuo PVM atleistas paslaugas ,,asmenims - <...> programų dalyviams", reikėtų atsižvelgti į jų individualius narius.

Commissioners šį sprendimą apskundė High of Justice, Chancery Division, o savo ruoštu Hockey Clubs pateikė priešpriešinį apeliacinį skundą, nurodydami, kad VAT and Duties Tribunal sprendimas turi būti patvirtintas dėl kitų priežasčių, nei jame nurodytosios, t. y. kad 1994 m. nacionalinio įstatymo dėl pridėtinės vertės mokesčio 9 priedo 10 grupės 3 punkte nustatyta sąlyga, pagal kurią paslaugos turi būti teikiamos ,,privačiam asmeniui", neteisingai buvo perkelta iš Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies m punkto.

 

Byloje nagrinėjami klausimai:

1. Ar Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies m punkte įtvirtinto atleidimo nuo PVM tikslu žodis ,,asmenys", vartojamas formuluotėje – ,,asmenims-sporto <....> programų dalyviams", apima juridinius asmenis ir neįregistruotas asociacijas, ar jis reiškia tik individus, t. y. fizinius asmenis?

2. Jeigu žodis ,,asmenys", vartojamas formuluotėje ,,asmenims-sporto <....> programų dalyviams" apima juridinius asmenis ir neįregistruotas asociacijas bei individus, ar formuluotė ,,tam tikras paslaugas, glaudžiai susijusias su sportu" leidžia valstybei narei taikyti atleidimą nuo PVM tik individams, kurie dalyvauja sporto programose?

 

ETT konstatavo:

Pagal nusistovėjusią ETT praktiką minėtame straipsnyje numatyti atleidimo atvejai yra savarankiškos Bendrijos teisės sąvokos, kurių tikslas išvengti PVM sistemos taikymo skirtumų tarp valstybių narių.

Sąvokos, vartojamos Šeštosios direktyvos 13 straipsnyje nurodytiems atleidimo nuo PVM atvejams apibrėžti, turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į jų kontekstą, Šeštosios direktyvos tikslus ir jos bendrą struktūrą, ypač atkreipiant dėmesį į aptariamo atleidimo nuo mokesčio ratio legis.

Kalbant apie sportą ir kultūrą kaip viešojo intereso tikslą, Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies m punkte numatytu atleidimu nuo mokesčio siekiama skatinti tokią veiklą, tačiau nėra bendrai atleidžiamas nuo mokesčio bet koks su ja susijusių paslaugų teikimas.

Tam, kad būtų numatytas atleidimas nuo mokesčio, turi būti tenkinamos iš tos pačios nuostatos išplaukiančios tam tikros sąlygos. Pirmiausia tai su sportu ir kūno kultūra susijusias paslaugas turi teikti minėtame straipsnyje nurodyta organizacija (nepelno organizacija). Nagrinėjamoje byloje ši sąlyga yra tenkinama.

Antra, paslaugas teikianti nepelno organizacija neapmokestinti minėtas paslaugas gali tik tokiu atveju, jeigu jos bus teikiamos asmenims – sporto ar kūno kultūros programų dalyviams, ir jei tos paslaugos yra būtinos užsiimant sportu ar kultūra. Vadinasi, tokio sandorio atleidimas nuo PVM visų pirma priklauso nuo teikiamos paslaugos pobūdžio ir jos santykio su dalyvavimu sporto ar kūno kultūros programose.

Šiuo požiūriu, nors pačios sąvokos ,,asmenys" reikšmė yra pakankamai plati, nes į ją būtų galima įtraukti ne tik fizinius asmenis, bet ir neįregistruotas asociacijas ar juridinius asmenis, tačiau šį žodį vartojant įprasta prasme, sportu užsiimančią asmenų grupę realiai sudaro (sportuoja grupėse) tik fiziniai asmenys.

Vis dėlto Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies m punktu siekiama šioje nuostatoje numatytą atleidimą nuo mokesčio taikyti ne tik tam tikroms sporto rūšims, bet bendrai sportui, o tai reiškia, kad apimamas ir sportas, kuriuo užsiima individai asmenų grupėse ar organizacinėse ir administracinėse struktūrose, įkurtose neįregistruotų asociacijų ar juridinių asmenų, kaip sporto klubai, jeigu tenkinamos aukščiau nurodytos sąlygos.

Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnyje numatyto atleidimo nuo mokesčio galimi apribojimai gali būti nustatomi tik taikant šios nuostatos 2 dalį. Kai valstybė narė tam tikrą glaudžiai su sportu ar kūno kultūra susijusią paslaugą, kurią teikia nepelno organizacijos, atleidžia nuo mokesčio, ji negali nustatyti kitų nei Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 2 dalyje numatytųjų sąlygų. Kadangi ši nuostata nenumato apribojimų aptariamų paslaugų gavėjų atžvilgiu, valstybės narės negali nagrinėjamo atleidimo nuo mokesčio netaikyti tam tikroms šių paslaugų gavėjų grupėms.

ETT SPRENDIMAS:

Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies m punktas turi būti aiškinamas taip: kalbant apie asmenis-sporto programų dalyvius, jis taip pat apima juridiniams asmenims ir neįregistruotoms asociacijoms teikiamas paslaugas, jei šios paslaugos yra glaudžiai susijusios su sportu ir būtinos norint juo užsiimti, jei jas teikia nepelno organizacijos ir jei realūs šių paslaugų gavėjai yra asmenys sporto programų dalyviai.

Minėtame Šeštosios direktyvos straipsnyje esanti formuluotė ,,tam tikras paslaugas, glaudžiai susijusias su sportu" neleidžia valstybėms narėms apriboti šioje nuostatoje numatyto atleidimo nuo mokesčio taikymo aptariamų paslaugų gavėjų atžvilgiu.

Šio sprendimo nuostatų taikymas Lietuvoje : Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus pelno nesiekiančių juridinių asmenų teikiamos su kūno kultūra ir sportu susijusios paslaugos PVM neapmokestinamos. Kadangi kūno kultūros ir sporto dalyviai yra fiziniai asmenys, todėl pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie fiziniams asmenims teikia su kūno kultūra bei sportu susijusias paslaugas, šių paslaugų neapmokestina PVM, neatsižvelgiant į tai, kas sumoka už gautas paslaugas (fizinis asmuo, ar juridinis asmuo).

 

ETT sprendimo tekstą galima rasti ETT interneto svetainėje adresu: http://curia.eu.int.

 

 

 

 

 

 

Viršininko pavaduotojas

 

Gediminas Vyšniauskis