« Grįžti

DĖL EUROPOS TEISINGUMO TEISMO BYLOS NR. C-346/04 APIBENDRINIMO

Atnaujinimo data: 2006-11-02
Registracijos numeris   (18.18-31-2)-R-9542   Data   2006.11.02

Siunčiame Jūsų žiniai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtą Europos Teisingumo Teismo bylos Nr. C-346/04, paskelbtos 2006 m. liepos 6 dieną, apibendrinimą.
Visą šios bylos tekstą galima rasti Europos Teisingumo Teismo interneto svetainėje adresu: http://curia.eu.int.
Viršininko pavaduotoja Birutė Černiuvienė

EUROPOS TEISINGUMO TEISMO BYLA NR. C-346/04
Robert Hans Conijn prieš Finanzamt Hamburg-Nord
2006 07 06
FAKTAI


Robert Hans Conijn, Nyderlanduose gyvenantis Nyderlandų pilietis, savo partnerystės Vokietijos teisės reglamentuojamoje komanditinėje bendrovėje, kurios vienas iš paveldėtojų jis yra, pagrindu gavo Vokietijos kilmės pajamų iš pramonės ir prekybos. Robert Hans Conijn Vokietijoje gavo mažiau negu 90 % visų savo pajamų.
Pagal Vokietijos teisės aktus Robert Hans Conijn pajamos, kurias jis Vokietijoje gavo iš pramoninės ir komercinės veiklos, yra apmokestinamos. Pagal Vokietijos teisės aktus Robert Hans Conijn yra laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu ir tiesiogiai apmokestinamas. 1998 m. pajamų deklaracijoje iš savo apmokestinamųjų pajamų atskaitė 1 046 DEM sumą už mokesčių deklaracijos parengimą.
Finanzamt atsisakė leisti atimti šias išlaidas iš apmokestinamųjų pajamų, kadangi Robert Hans Conijn yra kitos valstybės pilietis.

BYLOJE NAGRINĖJAMI KLAUSIMAI


Ar tai, kad kitos valstybės narės pilietis, kuris Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra iš dalies apmokestinamas asmuo, iš savo apmokestinamųjų pajamų negali atskaityti patirtų išlaidų mokesčių konsultacijoms kaip ypatingų išlaidų, nors visiškai apmokestinamas asmuo tai galėtų padaryti, prieštarauja EB Sutarties 52 straipsniui ?

ETT SPRENDIMAS


EB Sutarties 52 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, neleidžiančius iš dalies apmokestinamam asmeniui iš savo apmokestinamųjų pajamų sumos atskaityti su mokesčių konsultacija susijusių išlaidų, kurių jis turėjo rengdamas savo pajamų deklaraciją, kaip ypatingų išlaidų, nors tai galėtų daryti visiškai apmokestinamas asmuo.

ARGUMENTACIJA


Nors tiesioginių mokesčių sistemos reguliavimas priskirtinas valstybių narių kompetencijai, šia teise jos privalo naudotis laikydamosi Bendrijos teisės. Nacionalinės mokesčių nuostatos negali reikšti tiesioginės ar paslėptos diskriminacijos dėl pilietybės. Tai, kad valstybė narė nesuteikia nerezidentui tam tikrų mokestinių lengvatų, kurias ji suteikia rezidentui, atsižvelgiant į objektyvius skirtumus, esančius tarp rezidentų ar nerezidentų situacijos, ir pajamų šaltinio požiūriu, ir asmeninio gebėjimo mokėti arba jo asmeninės bei šeimyninės padėties požiūriu, paprastai nėra diskriminacija. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tokių išlaidų, kokios yra su veikla kitoje valstybėje narėje susijusios profesinės išlaidos, atžvilgiu iš dalies apmokestinamas asmuo turi būti vertinamas taip pat, kaip ir visiškai apmokestinamas asmuo (2003-06-12 sprendimas Gerritse, C-234/01). Vokietijos vyriausybės teigimu, mokesčių deklaracijos pildymo išlaidos gali būti atimamos iš visiškai apmokestinamų asmenų apmokestinamųjų pajamų dėl nacionalinės mokesčių teisės sudėtingumo. R.H.Conijn pareiga pildyti deklaraciją atsirado dėl Vokietijoje gautų pajamų. Tiek rezidentai tiek nerezidentai nacionalinės mokesčių teisės sudėtingumo požiūriu yra panašioje situacijoje. Todėl nacionalinė nuostata, pagal kurią nesuteikiama galimybė iš pajamų atimti mokesčių deklaracijos pildymo išlaidų nerezidentams, reiškia EB Sutarties 52 straipsnio prasme draudžiamą apribojimą.

TAIKYMAS LIETUVOJE


Tokių nuostatų, kurios nustatytų skirtingą galimybę rezidentams ir nerezidentams atimti mokesčių deklaracijos pildymo išlaidas iš apmokestinamųjų pajamų, Lietuvos teisės aktai nenumato.

Prisegti failai:
C-346 Robert Hans.doc