« Grįžti

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 9, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO

Atnaujinimo data: 2009-08-06
Registracijos numeris   (18.18-31-1)-R-7538   Data   2009.08.06

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) praneša, kad 2009 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2, 9, 17, 18 straipsnių pakeitimo įstatymu (Žin., 2009, Nr. 93-3977, toliau – Įstatymas) pakeistos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau — GPMĮ) nuostatos.

I. Dėl pajamų natūra pripažinimo 2009 m. mokestiniu laikotarpiu.

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokiais atvejais gyventojo gauta nauda yra pripažįstama pajamomis natūra. Pajamomis, gautomis natūra, pripažįstama:

,,1) už darbą, atliekamą darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, vietoj piniginio atlygio gyventojo gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos;

2) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojo apgyvendinimą ir gyvenamojo ploto išlaikymą, už gyventojui suteiktas įvairias laisvalaikio praleidimo, pramogų, poilsio, turizmo ir kitas panašias paslaugas, už gydymo paslaugas (išskyrus atvejus, kai to reikalauja teisės aktai), taip pat suteikus gyventojui (nemokamai ar už lengvatinę kainą) gyvenamąsias patalpas (naudotis ar nuosavybėn);

3) gyventojo gautos nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), išskyrus 320 litų vertės neviršijančius dovanas ir laimėjimus (prizus), gautus iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais;

4) už šios dalies 1 punkte nenurodytus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą arba investuotą turtą ar lėšas gyventojo gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos;

5) gyventojo nauda, gauta dėl jam priklausančio nuosavybės teise pastato ar patalpų kapitalinio remonto ar rekonstravimo kito asmens (turto nuomininko arba naudojančio šį turtą panaudos pagrindu) lėšomis;

6) gyventojo nauda, gauta turto naudotojui turto savininko vardu sumokėjus už su turto eksploatavimu susijusias paslaugas (atlyginimą už komunalines, telekomunikacijų ir panašias paslaugas), kai už tai turi būti mokama neatsižvelgiant į tai, ar turtas faktiškai naudojamas, ar ne.".

Įstatyme nustatyta, kad 2 straipsnio 1 dalis yra taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 m. mokestinio laikotarpio pajamas. Vadinasi, visą 2009 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos naudos atvejai, kurie nėra paminėti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, nėra pripažįstami gyventojo natūra gautomis pajamomis. Pavyzdžiui, nėra laikomas pajamomis, gautomis natūra, asmeniniais tikslais naudojamas automobilis, jeigu tai nėra atlygis už darbą, atliekamą darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, arba gyventojo mokamos lengvatinės palūkanos už gautą paskolą, jeigu tai nėra atlygis gyventojui už jo atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą arba investuotą turtą, arba kito asmens lėšomis už gyventoją sumokėtas pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Pažymėtina, kad, iš esmės, Įstatymu pajamomis natūra yra pripažįstama ta gyventojo gauta nauda, kuri buvo pripažįstama iki 2008 m. gruodžio 31 d., remiantis Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 (Žin., 2002, Nr. 105-4708), taigi pajamų natūra objektas 2009 metais yra tapatus buvusiam iki 2009 m. sausio 1 d.

II. Dėl pajamų natūra pripažinimo 2010 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais.

Kitaip nei 2009 m. mokestiniu laikotarpiu, 2010 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais pajamomis natūra yra pripažįstama gyventojo gauta nauda, išskyrus Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis. Pajamomis, gautomis natūra, nepripažįstama:

,,1) gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė neviršija 320 litų;

2) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai;

3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gyventojui suteikti naudotis (neperdavus nuosavybėn) darbo drabužiai, avalynė, darbo įrankiai, įranga ir kitas turtas, ir (ar) nauda, kai asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, apmoka su to suteikto turto naudojimu susijusias išlaidas, jeigu su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos;

4) gyventojo nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją;

5) kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.".

Visais kitais atvejais, kai gyventojas nepinigine išraiška gauna naudą, atitinkančią GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje pateiktą pajamų natūra apibrėžimą, ši nauda laikytina gyventojo natūra gautomis pajamomis.

III. Dėl pajamų iš vertybinių popierių perleidimo nuosavybėn.

Įstatymu pakeistas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punktas: patikslinta sąlyga dėl pajamų už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d. ir perleistus nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos, priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms. Nustatyta, kad pajamos iš tokių vertybinių popierių perleidimo yra neapmokestinamos, jeigu gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nevaldė daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai parduoti ar kitaip perleisti nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Vadinasi, gyventojo valdomų vertybinių popierių dalis procentine išraiška yra skaičiuojama atsižvelgus tik į paties gyventojo, bet ne į jo ir su juo susijusių asmenų, valdomas akcijas, dalis ir pajus. Ši Įstatymo nuostata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

IV. Dėl pajamų, gautų iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų.

Įstatymo 1 straipsnis nustato, kad GPMĮ 2 straipsnis papildomas nauja dalimi, kurioje pateikta su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų sąvoka, pagal kurią tokiomis pajamomis laikoma ir individualios įmonės savininko bei ūkinės bendrijos tikrojo nario iš individualios įmonės ar ūkinės bendrijos gauta pajamų suma, lygi dydžiui, nuo kurio bus skaičiuojamos ir mokamos šių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Tokias pajamas priskyrus su darbo santykiais susijusioms pajamoms, joms galėtų būti taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis. Todėl Įstatymu pripažįstamas netekusiu galios GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 44 punktas, t.y. atsisakoma nuostatos, pagal kurią neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyviams iš apmokestinto pelno išmokėta suma, neviršijanti 4000 Lt per mokestinį laikotarpį. Šios Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

Pažymėtina, kad minėta sąvoka įvesta atsižvelgiant į 2009 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 93-3981) nuostatas dėl neribotos civilinės atsakomybės vienetų dalyvių socialinio draudimo įmokų bazės, kur nustatyta, kad individualios įmonės savininko, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės ar ūkinės bendrijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau — Fondo valdyba) su VMI prie FM nustatyta tvarka deklaruoto ir su Fondo valdybos teritoriniu skyriumi bei teritorine valstybine mokesčių inspekcija suderinto dydžio suma, kuri kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip minimali mėnesinė alga. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.

V. Dėl individualios veiklos leidžiamų atskaitymų.

Įstatymu nustatyta, kad individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos su individualia veikla susijusios reprezentacinės išlaidos. Siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, nustatyti tam tikri apribojimai: individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams galima priskirti 50 proc. su individualios veiklos pajamomis susijusių gyventojo patirtų reprezentacinių išlaidų sumos, tačiau bet kokiu atveju tokia suma negali viršyti 2 proc. gyventojo individualios veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį.

1. Atsižvelgiant į juridiniams asmenims taikomus leidžiamų atskaitymų apribojimus ir norint, kad nebūtų iškreipiamas tikrasis vykdomos individualios veiklos rezultatas, Įstatymu įtvirtinta, kad neleidžiamiems atskaitymams priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai.

Pavyzdžiui, visos žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurių ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis neviršija 14 EDV, patirtos išlaidos, susijusios su pajamų iš žemės ūkio veiklos gavimu (uždirbimu), yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

2. Įstatymu papildytas GPMĮ 18 straipsnis 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo gautos arba uždirbtos individualios veiklos pajamos, nuo kurių tos įmokos apskaičiuotos.

Šis pakeitimas priimtas atsižvelgiant į anksčiau minėtą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimą dėl socialinio draudimo įmokų bazės, kuri nuo 2010 m. bus lygi 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) sumos, ir sutaps su privalomojo sveikatos draudimo įmokų baze.

3. Siekiant palengvinti administracinę naštą individualią veiklą vykdantiems asmenims apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, Įstatyme nustatyta alternatyvi gyventojo individualios veiklos pajamoms tenkančių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka: individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų sumos. Atimant minėtą, leidžiamais atskaitymais laikomą, sumą nėra reikalaujama faktines išlaidas pagrįsti atitinkamais dokumentais.

Ši alternatyvi leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens.

Pažymėtina, kad GPMĮ paliekama teisė gyventojui atimti faktiškai patirtą išlaidų sumą, pateikiant tas išlaidas pagrindžiančius juridinę galią turinčius dokumentus.

Šios Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

 

Viršininko pavaduotojas

 

Gediminas Vyšniauskis