« Grįžti

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO ATITINKAMŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, PAPILDYMO IR PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

Atnaujinimo data: 2009-01-06
Registracijos numeris   (18.18-31-1)-R-91   Data   2009.01.06

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie pasikeitusias Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) nuostatas, įsigaliojus 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymui Nr. XI-111 (Žin., 2008, Nr.149-6033), 2008 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir 4, 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui Nr. XI-104 (Žin., 2008, Nr.149-6028) ir 2008 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymui Nr. XI-105 (Žin., 2008, Nr.149-6029).

GPMĮ nustatyti tokie esminiai pakeitimai:

1. Pajamų mokesčio tarifai

1.1. Pakeistas GPMĮ 6 straipsnis. Šiuo pakeitimu nustatyta, kad gyventojų gautos pajamos, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

1.2. Pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos 20 proc. pajamų mokesčio tarifu. Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomi dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikroji rinkos kaina). Pajamoms iš paskirstytojo pelno nepriskiriamos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos.

1.3. Pajamoms iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išnuomotoje ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktoje žemėje ir ūkininkų bei jų partnerių gautoms (uždirbtoms) apmokestinamosioms pajamoms nustatytas p ereinamasis laikotarpis ir lengvatiniai mokesčio tarifai: 2009 metais - 5 proc. mokesčio tarifas ir 2010 metais - 10 proc. mokesčio tarifas. A pmokestinamos gyventojo gautos pajamos iš žemės ūkio veiklos tais atvejais, kai turimos žemės ūkio valdos dydis, pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, yra didesnis kaip 14 Europinio dydžio vienetų, nustatomų vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos Sprendimu 90/36 EEB, nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti. Žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 3D-521 „Dėl žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" (Žin., 2007, Nr. 126-5141).

1.4. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas gyventojui įsigijus verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. 2009 metams savivaldybių tarybų nustatytas fiksuotas pajamų mokestis negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuotą iš 12 minimalių mėnesinių algų, galiojusių 2008 m. spalio 1 d., sumos atėmus 3840 litų ir pritaikius 24 proc. mokesčio tarifą, t.y. 1382 Lt. 2010 metais ir vėlesniais metais savivaldybių tarybos negalės nustatyti mažesnio pajamų mokesčio dydžio, nei fiksuotas pajamų mokesčio dydis apskaičiuotas 12 minimalių mėnesinių algų, galiojusių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjami verslo liudijimai, spalio 1 d., sumą padauginus iš mokestinio laikotarpio sausio 1 d. galiosiančio pajamų mokesčio tarifo.

2. Pajamų pripažinimas ir individuali veikla

2.1. GPMĮ 8 str. 1 dalis pakeista ir šis straipsnis papildytas 5 ir 6 dalimis. Šiuo pakeitimu numatyta, kad gyventojo pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, o gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamos (išskyrus pajamas, gautas gyventojo, vykdančio sporto, atlikėjų veiklą ir veiklą, iš kurios gautos pajamos apmokestinamos įgyjant verslo liudijimą) pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą.

Atsižvelgiant į šį pakeitimą, papildytas GPMĮ 3 straipsnis, 7 str. 2 dalis, 131 str. 3 dalis, 16 str. 1 d. 3 punktas ir 2 dalis, 30 str. 1, 2 ir 3 dalys įrašant žodį „uždirbtų".

2.2. Pakeistas GPMĮ 18 straipsnis. Šiuo pakeitimu visiems gyventojams, vykdantiems individualią veiklą (išskyrus individualią veiklą, iš kurios gautos pajamos yra apmokestintos įsigijus verslo liudijimą), iš gautų arba uždirbtų individualios veiklos pajamų gali atimti leidžiamus atskaitymus. Šio straipsnio 2 dalyje pateikiamas sąrašas individualios veiklos išlaidų, kurių nuolatinis Lietuvos gyventojas negali priskirti leidžiamiems atskaitymams, o 3 dalyje - sąrašas individualios veiklos išlaidų, kurių nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris per nuolatinę bazę verčiasi individualia veikla, negali priskirti leidžiamiems atskaitymams. Vadinasi, individualią veiklą vykdantis gyventojas, 15 proc. pajamų mokestį moka iš gautų pajamų atėmęs šiai veiklai vykdyti patirtas išlaidas, susijusias su pajamų gavimu (uždirbimu).

2.3. GPMĮ 18 str. 6 dalyje ir 181 straipsnyje, individualią veiklą vykdantiems gyventojams, kurie pajamas pripažįsta pagal kaupimo principą, suteikiama teisė susidariusius mokestinio laikotarpio nuostolius perkelti į kitus mokestinius metus. GPMĮ 181 straipsnyje nustatyta mokestinių nuostolių perkėlimo tvarka bei gyventojo teisė šiuos nuostolius perkelti neribotą laiką, numatant, kad toks perkėlimas nutraukiamas tik tada, kai gyventojas nutraukia veiklą, dėl kurios mokestiniai nuostoliai susidarė.

2.4. GPMĮ 3 straipsnio, 8 str. 1, 5, 6 dalių, 7 str. 2 dalies, 131 str. 3 dalies, 16 str. 1 d. 3 punkto ir 2 dalies, 30 str. 1, 2 ir 3 dalių, 18 ir 181 straipsnių nuostatos, kiek jos susijusios su pajamų ir leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal apskaitos principą (įskaitant mokestinių nuostolių perkėlimą), taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai yra priskyręs ir joje naudoja ilgalaikį turtą, jau 2009 metais gali pasirinkti kaupimo apskaitos principą. Šiuo atveju gyventojas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti 2008 m. mokestiniu laikotarpiu patirtas išlaidas, jeigu jos susijusios su 2009 m. uždirbtomis pajamomis.

3. Pajamos natūra

Pakeistas GPMĮ 9 straipsnis. Šiuo pakeitimu nustatyta, kokia nauda nėra laikoma natūra gautomis pajamomis.

Tais atvejais, kai pajamas natūra gyventojas gauna ne tiesiogiai iš savo darbdavio, o iš su tokiu asmeniu susijusio asmens, kaip jis apibrėžtas GPMĮ ar Pelno mokesčio įstatyme, arba kai pajamas natūra darbdavys suteikia ne tiesiogiai darbuotojui, o jo šeimos nariams (sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui)), tokios pajamos natūra priskiriamos gyventojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.

Kai gyventojas už kreditą ar paskolą gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, kurią iki 2009 m. sausio 1 d. jam suteikė darbdavys, moka lengvatines palūkanas arba jų nemoka, tokia gyventojo nauda nelaikoma natūra gautomis pajamomis.

Pajamų, gautų natūra, įvertinimo (apskaičiavimo) tvarką nustatyti pavesta Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai.

4. Neapmokestinamosios pajamos

4.1. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 8-13 punktų nuostatas neapmokestinamos gyventojo p agal nuo 2003 m. sausio 1 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis gautos išmokos, jeigu:

- gyvybės draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis nei 26 metų;

- gyvybės draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavėjas yra sulaukęs minimalaus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą (šiuo metu – 55 metai) arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-25 proc., ar 30-40 proc. darbingumo lygis arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;

- išmokos dalis, lygi pagal sutartį sumokėtoms įmokoms, kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka;

- išmokos dalis viršijanti įmokas, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų.

Neapmokestinamos išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurios sudarytos nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. sausio 1 d., jeigu įmokas mokėjo tik gyventojai ir įmokos nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka.

4.2. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 23 punktą neapmokestinamos gyventojo gautos pajamos iš žemės ūkio veiklos tais atvejais, kai turimos žemės ūkio valdos dydis, pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, yra ne didesnis kaip 14 Europinio dydžio vienetų, nustatomų vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos Sprendimu 90/36 EEB, nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti. Žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 3D-521 „Dėl žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodikos patvirtinimo" (Žin., 2007, Nr. 126-5141).

Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 51 punktą pajamų mokesčiu neapmokestinamos gyventojų, kurie nuo gautų iš žemės ūkio pajamų nemoka pajamų mokesčio pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 23 punktą, gaunamos išmokos, mokamos vieneto (kooperatinės bendrovės (kooperatyvo)) dalyviams (nariams) skirstant šio vieneto pelną, jeigu tą mokestinį laikotarpį, už kurį mokamos tos išmokos, šio vieneto pelnas (ar jo dalis) apmokestinamas taikant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį.

4.3. GPMĮ 17 str. 1 d. 24 punktas pakeistas nustatant, kad gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, vaistažoles) pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu jos neviršija 10 000 litų per mokestinį laikotarpį. Vadinasi, suma, gauta už miško gėrybes per mokestinį laikotarpį, viršijanti 10 000 litų, apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

4.4. Papildytas GPMĮ 17 str. 1 d. 26 punktas, išplečiant subjektų, iš kurių dovanojimo būdu gautos pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu sąrašas. Nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos dovanojimo būdu gautos pajamos ne tik iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), senelių, bet ir iš brolių, seserų.

4.5. GPMĮ 17 str. 1 d. 45 punktas pakeistas, nustatant, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos jūrininkų už darbą laivo, įregistruoto Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre, reiso metu gautos pajamos.

4.6. Papildytas GPMĮ 17 str. 1 d. 47 punktas, nustatant, kad neapmokestinamos gyventojo ne tik iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos Bendrijų naudai, bet ir iš Europos Bendrijų lėšų gautos išmokos, kompensacijos ir už gyventojų mokamos įmokos, numatytos Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendime dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB, Euratomas).

4.7. GPMĮ 17 str. 1 d. 28, 53 ir 54 punktuose nustatyta kokiais atvejais pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos už parduotą ne individualios veiklos nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje:

- jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

- jeigu pajamos gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyventojas 2 metus iki būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaravęs gyvenamąją vietą;

- jeigu gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame teisės aktų nustatyta tvarka gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tokios pajamos neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tik tuo atveju, jeigu gyventojas jas per vienerius metus panaudoja kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

4.8. GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos už parduotus arba kitokiu būdu perleistus vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio l d., jeigu tokie vertybiniai popieriai parduodami ar kitokiu būdu perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo. Tačiau ši pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu parduodami arba kitokiu būdu perleidžiami nuosavybėn vertybiniai popieriai, jeigu gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį vertybiniai buvo parduoti arba kitokiu būdu perleisti nuosavybėn, pabaigos pats ar kartu su susijusiais asmenimis valdė daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai parduodami, akcijų (dalių, pajų). Taip pat ši lengvata netaikoma, kai pajamos gaunamos už parduodamas akcijas, kurios gautos GPMĮ 2 str. 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju, t.y. didinant įstatinį kapitalą akcininkų proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai gautos akcijos arba anksčiau išleistų akcijų nominalios vertės padidinimas (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).

4.9. GPMĮ 17 str. 1 d. 26, 27, 33, 39, 40 ir 44 punktuose nurodytoms neapmokestinamosioms pajamoms nustatyti konkretūs dydžiai, o ne neapmokestinamasis pajamų dydis.

5. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis

5.1. Pakeistas GPMĮ 20 straipsnis. Iš esmės pakeista neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) taikymo tvarka. NPD nuolatiniam Lietuvos gyventojui numatyta taikyti tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, o konkretų taikytiną NPD nustatyti atsižvelgiant į gyventojo pajamas vadovaujantis principu, kad didėjant pajamoms taikomas vis mažesnis NPD, o tam tikrą lygį viršijančioms pajamoms numatoma NPD netaikyti.

NPD kalendoriniais metais pasirinktoje darbovietėje pagal gyventojo pateiktą prašymą taikomas tokia tvarka:

1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 800 litų per mėnesį, taikomas 470 litų per mėnesį NPD ;

2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 800 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 470 – 0,2 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 800).

Kai pagal pateiktą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD taikymo, net jeigu jis gyventojui gali būti pritaikytas. Nepasinaudotu NPD ar jo dalimi gyventojas negalės pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus (ši nuostata yra negaliojanti pagal VMI prie FM 2008-01-15 raštą Nr. (18.18-31-1)-R-374 : nuolatiniai Lietuvos gyventojai metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau - NPD) su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms galės prisitaikyti ir susigrąžinti per daug išskaičiuotą pajamų mokestį, pateikdami 2009 m. ir vėlesnių mokestinių metų gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaraciją).

Metinis NPD (toliau – MNPD) negali būti didesnis nei:

1) 5640 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 9600 litų;

2) jeigu GMP viršija 9600 litus, MNPD negali būti didesnis nei suma, apskaičiuota pagal analogišką formulę:

Gyventojui taikytinas MNPD = 5640 – 0,2 x (GMP – 9600)

Pažymėtina, kad, apskaičiuojant metinį NPD, į metines nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas (GMP) įskaitomos mokestiniu laikotarpiu gautos ne tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, bet ir motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, individualios veiklos pajamos, ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, turto nuomos pajamos, palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, autoriniai atlyginimai, honorarai, metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, pensijos ir rentos, teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas, išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, pensijų anuitetai, loterijų ir azartinių lošimų laimėjimai, sporto varžybų prizai. Vadinasi, apskaičiuojant metinį NPD, apskaičiuojamos faktinės per metus gautos pajamos, įskaitant aukščiau paminėtas. Todėl nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam priklausantis metinis NPD yra mažesnis nei pritaikytas, turės pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos (gegužės 1 d.) sumokėti pajamų mokesčio skirtumą.

5.2. Visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, auginantiems vaikus iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną vaiką taikomas papildomas NPD: už pirmąjį vaiką 100 litų, o už antrąjį ir paskesnį vaiką – po 200 litų kas mėnesį. Papildomo NPD taikymas nėra siejamas su pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, atitinkamais dydžiais. Papildomas NPD kalendoriniais metais taikomas abiem tėvams per pusę. Tėvams, kurie augina vaikus vieni, taikomas visas papildomo NPD dydis. Pažymėtina, kad metinis papildomas NPD nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių papildomus NPD ir, kad metinis papildomas NPD tėvams (įtėviams) taikomas jų pasirinktu santykiu.

5.3. Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, už veiklą Lietuvoje gavusiems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, NPD taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

6. Išlaidos, mažinančios gyventojo apmokestinamąsias pajamas

6.1. Pripažintas netekusiu galios GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punktas ir taip panaikinama pajamų mokesčio lengvata palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Nuolatiniams Lietuvos gyventojams suteikiama teisė 2009 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš savo apmokestinamųjų pajamų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryti iki 2009 m. sausio 1 d. Tokios palūkanos gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į GPMĮ iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus. Tuo atveju, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2009 m. sausio 1 d. buvo paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), jis iš savo apmokestinamųjų pajamų galės atimti palūkanas tik už vieną kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą) pasirinktinai.

6.2. Pakeistas GPMĮ 21 str. 1 d. 4 punktas. Šiuo pakeitimu apribota nuolatinių Lietuvos gyventojų teisė iš savo apmokestinamųjų pajamų atimti už profesinį mokymą ar studijas sumokėtas įmokas. Nuo 2009 metų iš nuolatinio Lietuvos gyventojo apmokestinamųjų pajamų leidžiama atskaityti sumas, sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas, tik tuo atveju, jei juos baigus įgyjamas pirmas atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros ir meno aspirantūros studijas. Tačiau GPMĮ pakeitimo įstatymo 23 str. 8 dalyje numatyta, kad į mokos už studijas ir (ar) profesinį mokymą už 2008 – 2009 m. rudens semestrą, atsižvelgiant į GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš pajamų gali būti atimamos neatsižvelgiant į tai, kelintas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija įgyjama baigus šias studijas ir (ar) mokymą. Vadinasi, po 2009-01-01 nuolatinis Lietuvos gyventojas sumokėtas už rudens semestrą sumas (neatsižvelgiant į tai, ar sumos buvo sumokėtos už pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ir/ar pirmąją kvalifikaciją, ar pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas) galės atimti iš 2009 m. gautų apmokestinamųjų pajamų.

6.3. Pakeista GPMĮ 21 str. 2 dalis. Šiuo pakeitimu patikslintas subjektų, kurie gali pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata - iš savo apmokestinamųjų atimti įmokas, sumokėtas už kito nuolatinio Lietuvos gyventojo profesinį mokymą ar studijas, - sąrašas. Panaikinta teisė iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų atimti už profesinį mokymą ar studijas sumokėtas įmokas, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris mokosi ar studijuoja, nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti šia pajamų mokesčio lengvata, sugyventiniams, broliams ir seserims. Iš savo apmokestinamųjų pajamų atimti tokias įmokas turi teisę tik tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir (arba) sutuoktinis.

6.4. Pripažintas netekusiu galios GPMĮ 21 str. 1 d. 5 punktas ir taip atsisakyta pajamų mokesčio lengvatos iš apmokestinamųjų pajamų atimti išlaidas už vieną įsigytą asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga ir (arba) interneto prieigos įrengimą. Tačiau numatytas ir šios lengvatos tęstinumas. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, 2004 – 2008 metais įsigijęs vieną asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga pagal išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį, iš savo apmokestinamųjų pajamų galės atimti pagal šią sutartį 2009 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais faktiškai sumokėtas kainos dalis (išskyrus palūkanas) atsižvelgiant į GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatytą apribojimą, tačiau bendra tokių atimamų išlaidų suma negali viršyti 4000 Lt (įskaitant interneto prieigos įrengimo ir šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidas).

7. Pajamų priskyrimas klasėms

GPMĮ 22 straipsnio pakeitimai įteisino nuostatą, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. nuolatinių Lietuvos gyventojų gautos pajamos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn Lietuvos vienetui, užsienio vienetui per jo nuolatinę buveinę bei nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinei bazei (toliau – vienetai) nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms. Vadinasi, vienetai nuo 2009 m. sausio 1 d., išmokėdami sumas už iš nuolatinių Lietuvos gyventojų perkamą nekilnojamąjį ir/arba kilnojamąjį daiktą, pajamų mokesčio išskaičiuoti neprivalo. Pajamų mokestį mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalės apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pats gyventojas. Kaip ir anksčiau, vienetai privalo išskaičiuoti pajamų mokestį išmokėdami sumas už nenuolatinių Lietuvos gyventojų parduotą nekilnojamąjį arba kilnojamąjį daiktą.

GPMĮ 22 straipsnis papildytas nuostata, kad A klasės pajamoms priskiriamos kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo (pvz., už suteiktas paslaugas išmokėtos sumos, individualios veiklos pajamos ir kt.).

8. Pajamų deklaravimas

Pakeistas GPMĮ 27 straipsnis. Šiuo pakeitimu pakoreguotas sąrašas atvejų, kada nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos. Taip pat nustatyta pareiga teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją gyventojams, kurie mokestiniu laikotarpiu buvo įsigiję verslo liudijimą ar įregistravę individualią veiklą net tuo atveju, jei individualios veiklos pajamų negavo.

 

 

 

Viršininko pavaduotojas

 

Gediminas Vyšniauskis

 

 

 

 

 

Teisės aktai
LRS  LR GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMAS