« Grįžti

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO

Atnaujinimo data: 2018-12-31
Ši informacija skelbiama:
Raštai, paaiškinimai
Registracijos numeris   (18.18-31-1E) RM-42435   Data   2018-12-31

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 13, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymu (2018 m. gruodžio 6 d. įstatymas Nr. XIII-1698; toliau – Įstatymas) nuo 2019 metų iš esmės pakeistas pozityviųjų pajamų, įtraukiamų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas, apmokestinimo modelis.

Pakeistos pozityviųjų pajamų ir tikslinės teritorijos sąvokos ir dėl pasikeitusių pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių įvesta nauja sąvoka – kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis vienetas.

Kontroliuojamu užsienio vienetu laikomas toks užsienio vienetas, kuriame nuolatinis Lietuvos gyventojas vienas ar kartu su susijusiais asmenimis paskutinę to užsienio vieneto mokestinio laikotarpio dieną tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytino pelno dalį ar išimtinių teisių jas įsigyti.

Visos su nuolatinių Lietuvos gyventojų pozityviųjų pajamų apskaičiavimu susijusios nuostatos išdėstytos pačiame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ), atsisakant nuorodų į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą (toliau – PMĮ).

Pozityviąsias pajamas visais atvejais privalo apskaičiuoti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, valdantys kontroliuojamus vienetus, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėje teritorijoje.

Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, valdantiems kitose nei tikslinės teritorijos užsienio valstybėse esančius kontroliuojamus vienetus (išskyrus atvejus, kai kontroliuojamasis vienetas turi darbuotojų ir savo rezidavimo valstybėje naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti), taikomos GPMĮ 13 straipsnyje nustatytos pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės, jeigu tenkinamos šios dvi sąlygos :
- pirmiausia vertinama, ar kontroliuojamojo užsienio vieneto pasyviosios pajamos viršija 1/3 visų to kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio pajamas; jeigu ši sąlyga tenkinama,
- vertinama, ar kontroliuojamojo užsienio vieneto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis negu 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal PMĮ nuostatas.

Į pozityviąsias pajamas įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos: palūkanos, honorarai, pajamos iš paskirstytojo pelno ir kt.

Apskaičiuojant pozityviąsias pajamas gali būti atimamos neapmokestinamos pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, susiję su pajamų uždirbimu, pagal PMĮ 11 straipsnio nuostatas.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma paskutinė kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio diena.

Kadangi tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos Lietuvoje gali būti apmokestinamos tik vieną kartą, kontroliuojamojo užsienio vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėti dividendai neapmokestinami, jeigu pajamos, kurių pagrindu šie dividendai buvo išmokėti, buvo įtrauktos į šio gyventojo pajamas kaip pozityviosios pajamos.

Teisės departamento direktorė                               Rasa Virvilienė