« Grįžti

DĖL SU INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ GAVIMU ARBA UŽDIRBIMU SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ PRISKYRIMO LEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS BEI JŲ APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠŲ

Atnaujinimo data: 2009-07-29
Registracijos numeris   (18.18-31-1)-R-7285   Data   2009.07.29

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI prie FM) informuoja, kad 2009 m. liepos 16 d. „Valstybės žiniose" Nr. 84 paskelbtas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 1K-218 ,,Dėl finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 303 „Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2009, Nr. 84-3557) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 1K-219 ,,Dėl finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 304 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2009, Nr. 84-3558). Minėtų įsakymų nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

Minėtais įsakymais nauja redakcija išdėstyta Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 (Žin., 2002, Nr. 95-4149; toliau - Aprašas) ir pakeista Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 304 (Žin., 2002, Nr. 95-4150), siekiant jas suderinti su 2009 metais įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) pakeitimais. Nustatyti tokie esminiai Aprašo pakeitimai:

1. Įtvirtinama nuostata, kad tuo atveju, kai individualią veiklą vykdantis gyventojas pajamas pripažįsta taikydamas kaupimo apskaitos principą, su pajamomis susijusios išlaidos pripažįstamos leidžiamais atskaitymais neatsižvelgiant į tai, ar jos faktiškai apmokėtos (įtvirtinama kaupimo apskaitos principo esmė).

2. Siekiant aiškumo, įtvirtinta nuostata, kad ilgalaikio turto įsigijimo išlaidomis laikoma turto įsigijimo kaina su PVM, jei turto įsigijimo momentu gyventojas nėra PVM mokėtojas , t. y. toks gyventojas turto nusidėvėjimą turi skaičiuoti nuo turto įsigijimo kainos su PVM.

VMI prie FM nuomone, jeigu gyventojas turto įsigijimo momentu yra PVM mokėtojas, tačiau pirkimo (importo) PVM netraukia į PVM atskaitą, sumokėtą pirkimo (importo) PVM gali pripažinti leidžiamais atskaitymais tą mokestinį laikotarpį, kada turtas pradėtas naudoti veikloje, tokiu atveju, turto nusidėvėjimą turėtų skaičiuoti nuo turto įsigijimo kainos be PVM.

3. Aprašo 4 punkte numatytas sąlyginio nusidėvėjimo apskaičiavimas, t. y. tuo atveju, kai ilgalaikis turtas priskiriamas individualios veiklos turtui ne tą patį mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus), kurį įsigytas, nustatant to turto įsigijimo išlaidas, kurios gali būti atskaitomos iš pajamų, iš ilgalaikio turto įsigijimo dokumentuose, turinčiuose juridinę galią, nurodytos kainos atimama tos kainos dalis, atitinkanti to ilgalaikio turto sąlyginio nusidėvėjimo (amortizacijos) per laikotarpį nuo jo įsigijimo iki to mokestinio laikotarpio, kurį ilgalaikis turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas, sumą, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatomis.

Pavyzdys. Gyventojas, vykdantis individualią veiklą, už 3600 Lt 2008-02-20 įsigyja kompiuterį ir jį 2009-01-28 priskiria individualios veiklos turtui (100 proc.). Kompiuterinės technikos nusidėvėjimo normatyvas 3 metai (36 mėnesiai). Kadangi kompiuteris pradėtas naudoti veikloje ne tą patį mokestinį laikotarpį, kada jis įsigytas, turi būti skaičiuojamas sąlyginis nusidėvėjimas. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatas, nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po turto naudojimo (individualios veiklos atveju – įsigijimo) pradžios (šiuo atveju nuo 2008-03-01 iki mokestinio laikotarpio pabaigos, t.y. iki 2008-12-31). Sąlyginio nusidėvėjimo trukmė šio atveju yra 10 mėnesių (nuo kovo iki gruodžio mėn.), kas atitinka 1000 Lt (3600 / 36 x 10). Vadinasi, gyventojas kompiuterio nusidėvėjimą turės skaičiuoti nuo 2600 Lt (3600 – 1000) sumos. Sąlyginio nusidėvėjimo trukme Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytas nusidėvėjimo normatyvas nemažinamas, t.y. gyventojas apskaičiuotą kompiuterio įsigijimo kainą (2600 Lt) turės nudėvėti per 36 mėnesius.

4. Aprašu panaikintas ilgalaikio turto įsigijimo išlaidų atėmimo iš pajamų pusmečiais būdas. Vadinasi, Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytas nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyv as skaičiuojamas tik mėnesiais, pradedant skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį ilgalaikis turtas pradėtas naudoti individualioje veikloje.

5. Jeigu individualios veiklos ilgalaikiam turtui įsigyti buvo panaudotos gautos nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, Europos Sąjungos lėšos ar kita finansinė parama, ta suma turi būti sumažintos ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos, kadangi gyventojas šių išlaidų nepatyrė.

6. Nustatyta, kad t uo atveju, kai turtas naudojamas ne tik individualioje veikloje ir individualios veiklos turtui priskiriama tik tam tikra turto dalis, t.y. turtas naudojamas ir asmeniniais tikslais, maksimali įsigijimo išlaidoms priskiriama ilgalaikio turto įsigijimo kainos dalis negali viršyti 90 procentų. Pavyzdžiui, mašinos ir įrenginiai negali būti naudojami individualioje veikloje 95 procentais.

7. Aprašo 6 punkte numatyta ,,investicijų lengvata", o jo papunkčiuose – jos taikymo sąlygos. Tai reiškia, kad gyventojas, atimdamas individualios veiklos ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas, gali nesilaikyti Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo normatyvų, t.y. priskirti ilgalaikio turto įsigijimo kainą leidžiamiems atskaitymas per pageidaujamą laikotarpį, pavyzdžiui, tą patį mokestinį laikotarpį, kurį turtas įsigytas, jeigu tenkinamos visos žemiau išvardintos sąlygos:

· įsigytas ilgalaikis turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios);

· įsigytas turtas gyventojo individualioje veikloje bus naudojamas ne trumpiau kaip 36 mėnesius;

· įsigytas ilgalaikis turtas yra priskirtinas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai", „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)". Jeigu įsigytas ilgalaikis turtas priklauso grupėms „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)", „programinė įranga", „įsigytos teisės", nesilaikyti Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų galima tik tuo atveju, jeigu šis turtas būtinas kitam materialiajam turtui eksploatuoti.

8. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ilgalaikiam turtui buvo pritaikyta minėta ,,investicijų lengvata", tačiau gyventojo individualioje veikloje toks turtas buvo naudojamas trumpiau kaip 36 mėnesius, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus ar trečiųjų asmenų nusikalstamą veiklą, nuo individualios veiklos pajamų apskaičiuotas praėjusių mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokestis turi būti perskaičiuojamas taikant Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus.

9. Individualioje veikloje naudojant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą, to turto įsigijimo išlaidos vieno iš sutuoktinių individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams Apraše nustatyta tvarka gali būti priskiriamos tik esant kito sutuoktinio sutikimui ši turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti kaip individualios veiklos turtu. Nesant tokio sutikimo, vieno iš sutuoktinių individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriama ne daugiau kaip 50 proc. Apraše nustatyta tvarka apskaičiuotos tokio individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto įsigijimo išlaidų sumos.

VMI prie FM nuomone, sutuoktinio sutikimas turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti kaip individualios veiklos turtu turėtų būti gautas iki to mokestinio laikotarpio pabaigos, kurio leidžiamiems atskaitymams norima priskirti tokio turto įsigijimo išlaidas. Tai reiškia, kad norint 2009 metais individualioje veikloje naudoto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas, apskaičiuotas Apraše nustatyta tvarka, priskirti 2009 metų mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams, sutuoktinio sutikimas turėtų būti gautas iki 2009 m. gruodžio 31 d.

10. Kai perleidžiamas vieno iš sutuoktinių individualioje veikloje naudotas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas, individualią veiklą vykdančiam (vykdžiusiam) gyventojui tenkanti šio turto įsigijimo kainos dalis mažinama iš gyventojo individualios veiklos pajamų nustatyta tvarka atskaityta to turto įsigijimo išlaidų suma.

11. Tuo atveju, kai individualią veiklą vykdantis (vykdęs) sutuoktinis parduoto ar kitu būdu perleisto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiavo nuo visos perleisto turto įsigijimo kainos, leidžiamiems atskaitymams priskiriama to turto įsigijimo kainos dalis, kuri nustatyta tvarka nebuvo atskaityta. Pažymėtina, kad perleidus minimą turtą, t.y. turtą dėl kurio buvo pateiktas sutuoktinio sutikimas ji naudoti individualioje veikloje, visos už jį gautos pajamos yra laikomos šį turtą individualioje veikloje naudojusio sutuoktinio pajamomis.

12. Aprašo 13, 14 ir 15 punktai nustato, kaip individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos nuosavybės teise valdomo, nuomojamo, pagal panaudos sutartį ar kitais pagrindais individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto remonto išlaidos.

13. Pagal Aprašo 17 punkto nuostatas, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos ne tik veiklą vykdančio gyventojo, bet ir jo samdomo darbuotojo nakvynės, kelionės, registravimosi dalyvauti konferencijoje, simpoziume, parodoje ar kitokiame renginyje, susijusiame su gyventojo individualia veikla, išlaidos ir dienpinigių išlaidos. Išvyka turi būti įforminta atitinkamu aktu, kuriame turi būti nurodyti minėtame punkte išvardinti dalykai.

14. Už individualiai veiklai vykdyti paimtą paskolą, kuri naudojama tik individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskiriamoms išlaidoms padengti, mokamų palūkanų dalis, neviršijanti tokios paskolos rinkos kainos, priskiriama leidžiamiems atskaitymams. Pavyzdžiui, palūkanos, mokamos už paskolą, paimtą lengvajam automobiliui įsigyti, išskyrus tuos, kurie naudojami teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami, gyventojo individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams negali būti priskirtos.

15. Individualią veiklą vykdančio gyventojo palūkanos, mokamos už paskolą, paimtą kito nei gyvenamosios paskirties statinio statybai, kaupiamos ir individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos kaip to turto įsigijimo išlaidų dalis, jei, užbaigus statybos darbus, šis turtas naudojamas individualioje veikloje ir deklaruotas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Nutraukus individualią veiklą ar nustojus minėtą statinį naudoti individualioje veikloje, neatskaityta palūkanų dalis iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų neatskaitoma.

16. Aprašo 20 punkte įtvirtinta natūralios netekties nuostolių sąvoką, įvardinta kas yra priskiriama natūralios netekties nuostoliams, nustatyti dydžiai, kuriuos galima priskirti leidžiamiems atskaitymams.

17. Aprašo 21 punktu, nustatoma, kad leidžiamiems atskaitymams priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyto dydžio gyventojo kaip individualią veiklą vykdančio asmens privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos.

VMI prie FM pažymi, kad Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos apraše nustatyta, kad n enuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais laikomi leidžiami atskaitymai, nustatyti nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris verčiasi individualia veikla, su šiame apraše numatytomis išimtimis. Šie leidžiami atskaitymai apskaičiuojami ir atskaitomi iš per mokestinį laikotarpį faktiškai gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamų ta pačia tvarka kaip ir nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla.

 

 

Viršininko pavaduotojas

 

Gediminas Vyšniauskis