« Grįžti

ŪKININKŲ IR KITŲ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLĄ VYKDANČIŲ GYVENTOJŲ MOKESČIAI

Atnaujinimo data: 2009-01-23
Registracijos numeris   (18.19-31-1)-R-700   Data   2009.01.23

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) parengė informacinį leidinį apie ūkininkų ir kitų asmenų vykdančių žemės ūkio veiklą mokesčius, vadovaudamasi 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13 ¹ , 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18 ¹ straipsniu įstatymu Nr. XI-111 (Žin., 2008, Nr. 149-6033, toliau - GPMĮ), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 1 251 straipsnių pakeitimo ir 1 251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu (Žin., 2008, Nr. 149-6034, toliau - PVMĮ), bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 149-6019) nuostatoms. Leidinio nuostatos yra suderintos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

 

I. Gyventojų pajamų mokestis

 

1. Žemės ūkio veiklą vykdantiems ūkininkams ir jų partneriams bei kitiems fiziniams

asmenims (toliau – žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai) atsiranda prievolė mokėti gyventojų

pajamų mokestį nuo 2009 metais gautų (uždirbtų) pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų gautos (uždirbtos) pajamos iš žemės ūkio veiklos, gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) apmokestinamos tik tais atvejais, kai žemės ūkio valdos, įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ūkininko ūkio, įregistruoto Ūkininkų ūkių registre, ar ūkinius gyvūnus įregistravusio subjekto ūkio, kuris neįregistruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo ar Ūkininkų ūkių registruose, (toliau – žemės ūkio valdos (ūkio)) ekonominis dydis nustatytas pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, yra didesnis kaip 14 Europinio dydžio vienetų (pvz., 14,01, toliau - EDV).

2. EDV - žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominio dydžio matavimo vienetas Europos Sąjungoje. Žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 3D-521 (Žemės ūkio ministro 2008 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 3D-584 redakcija (Žin., 2007, Nr. 126-5141, toliau - Metodika).

Skaičiuojant žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominį dydį, išreikštą EDV, atsižvelgiama į deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotus ir laikomų gyvulių skaičių bei atitinkamų produkcijos rūšių standartinį gamybinį pelną (toliau - SGP), kuris nurodomas Metodikos 1 priede.

SGP skaičiuojamas visoms prekinės žemės ūkio produkcijos rūšims. Nustatant viso ūkio žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominį dydį, konkretaus ūkio kiekvienai produkcijos rūšiai nustatytas SGP dauginamas iš atitinkamo augalo pasėlių ploto ar vidutinio metinio atskirų ūkinių gyvūnų skaičiaus. Sandaugas susumavus, gaunamas valdos bendrasis SGP (litais), kurį padalinus iš nustatyto EDV (1200 eurų x 3,4528 Lt/euras = 4143,36 litai), gaunamas žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis, išreikštas EDV.

Žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis, išreikštas EDV, skaičiuojamas kasmet iki sausio 30 d. Skaičiuojant naudojami ataskaitinių metų pasėlių deklaracijoje nurodyti augalai ir jų plotai, o laikomų gyvūnų skaičius apskaičiuojamas kaip praėjusių kalendorinių metų dvylikos mėnesių atskirų gyvūnų skaičiaus vidurkis.

Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai norėdami sužinoti savo ž emės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydį, išreikštą EDV, turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją arba į rajono savivaldybės žemės ūkio skyrių, arba į artimiausią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos biurą. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai gali patys apsiskaičiuoti savo ž emės ūkio valdos (ūkio) ekonominį dydį naudodamiesi Metodika. Skaičiavimo pavyzdys pateiktas Metodikos 2 priede.

3. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai , kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis pagal atliktus skaičiavimus, galiojančius mokestinio laikotarpio paskutinę dieną,yra ne didesnis kaip 14 EDV (14 ir mažiau EDV), GPM nemoka.

4. Tik tų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų , kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 EDV, gautos (uždirbtos) pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos bus apmokestinamos GPM. GPM bus mokamas nuo apmokestinamųjų pajamų, gautų (uždirbtų) iš žemės ūkio veiklos, atėmus patirtas išlaidas (leidžiamus atskaitymus), taikant:

· 2009 m . – 5 proc. GPM tarifą;

· 2010 m . – 10 proc. GPM tarifą;

· 2011 m . ir vėlesniais laikotarpiais – 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

5. Le idžiamais atskaitymais laikomos įprastinės ir būtinos žemės ūkio veiklai vykdyti išlaidos – sėklos ir sodmenys, pašarai, trąšos, augalų ir gyvūnų apsaugos priemonės, degalai ir tepalai, atsarginės dalys, statybinės ir remonto medžiagos, elektra, vanduo, dujos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos (ilgalaikis turtas, kuris priskiriamas žemės ūkio veiklai), turto remonto sąnaudos, žemės mokesčio ir nuomos sąnaudos, turto draudimo sąnaudos, palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio išlaidos, privalomojo socialinio, sveikatos draudimo įmokos, privalomos rinkliavos, mokesčiai ir kitos su individualia žemės ūkio veikla susijusios išlaidos. Pažymėtina, kad išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir tais atvejais, kai išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra išrašyti ne žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo, o jo partnerio vardu.

Ūkininkų ir kitų individualią veiklą vykdančių gyventojų su individualios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai bei jų apskaičiavimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 (Žin., 2002, Nr. 95-4149).

6. Žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas , siekdamas, kad ilgalaikio turto eksploatavimo, remonto, nusidėvėjimo sąnaudos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais, prieš pradėdamas individualioje veikloje naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir kompiuterių programas, privalo apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti užpildytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 372 (Žin., 2003, Nr. 1-30) patvirtintą FR0457 formos deklaraciją (toliau – Deklaracija FR0457).

Žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas gali skaičiuoti veikloje naudojamo ilgalaikio materialus turto nusidėvėjimą ir šias išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams, jei turtas:

· priklauso žemės ūkio veiklą vykdančiam gyventojui nuosavybės teise arba gautas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, ir

· 100 proc. naudojamas tik žemės ūkio individualioje veikloje, ir

· deklaruotas Deklaracijoje FR0457.

Gyvenamųjų pastatų, patalpų bei lengvųjų automobilių nusidėvėjimo išlaidos negali būti priskiriamos leidžiamiems atkaitymams.

8. Leidžiamiems atskaitymams (išlaidoms) nepriskiriama:

· į biudžetą mokamas pridėtinės vertės mokestis;

· GPM;

· pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis, įtrauktas į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą;

· sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės pinigų fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus;

· išlaidos paramai ir dovanoms;

· reprezentacijos išlaidos;

· žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo padarytas žalos atlyginimas;

· išmokos, nuo kurių žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai privalėjo išskaičiuoti GPM arba pelno mokestį, tačiau jo neišskaičiavo;

· kitos išlaidos, nesusijusios su žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo vykdoma žemės ūkio veikla.

9. Pažymėtina, kad vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriama Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti.

10. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis nei 14 EDV , pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki gegužės 1 d. privalės pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją (net tuo atveju, jeigu pajamų ir negavo) ir sumokėti apskaičiuotą GPM į biudžetą nuo gautų apmokestinamųjų pajamų iš žemės ūkio veiklos:

· už nuo 2009 m. gautų pajamų – iki 2010 m. gegužės l d.;

· už nuo 2010 m. gautų pajamų – iki 2011 m. gegužės l d.;

· už nuo 2011 m. gautų pajamų – iki 2012 m. gegužės l d.

Pažymėtina, kad žemės ūkio veikloje bendrai dalyvaujantys (ūkininkas, jo sutuoktinis (-ė), ūkininko partneris (-iai)) gyventojai uždirbtų pajamų iš žemės ūkio veiklos, apmokestinamųjų pajamų pasiskirstymą turi aptarti jungtinės veiklos (partnerystės) ar kitoje sutartyje/susitarime.

 

Pavyzdys

Jeigu ūkininkas, verčiasi žemės ūkio veikla (augina ir parduoda sodinukus) žemės ūkio valdoje, kurios dydis yra 15 EDV, 2009 metai parduoda 500 vnt. sodinukų po10 Lt. Uždirba 5000 Lt pajamų. Iš gautų pajamų atima patirtas išlaidas 2000 Lt (transporto išlaidos, trąšos, darbo užmokesčio išlaidos ir kt.).

Šioje veikloje dalyvauja ūkininkas ir jo partneris, kurie gautas apmokestinamąsias pajamas 3000 Lt (5000-2000) pasidalina po lygiai, t. y. po 1500 Lt (3000 : 2).

Šie gyventojai 2010 metais privalo iki gegužės 1 dienos pateikti atskiras metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2009 metus ir sumokėti apskaičiuotą GPM į biudžetą nuo kiekvieno gyventojo gautų apmokestinamųjų pajamų t. y. kiekvienas po 5 proc. nuo 1500 Lt. (1500 * 5 proc.= 75 Lt).

 

 

 

II. Privalomasis sveikatos draudimas

 

 

1. Pasikeitus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287) nuostatoms, nuo 2009 metų nustatyta atskira privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmoka.

Žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams , PSD įmokų dydžiai ir skaičiavimo tvarka priklauso nuo jų žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominio dydžio, kuris išreiškiamas EDV. Apie žemės ūkio valdos ekonominį dydį paaiškinta šio leidinio I dalies (Gyventojų pajamų mokestis) 2 punkte.

2. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai , kurie verčiasi žemės ūkio veikla, ir kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra ar atitinka 2 ir mažiau EDV, patys už save kas mėnesį moka 3 proc. minimalios mėnesinės algos (2009-01-01 minimali mėnesinė alga lygi 800 Lt) (toliau – MMA) dydžio (3 proc. x 800 = 24 Lt) PSD įmokas, vadinasi per metus iš viso turi sumokėti 3 proc. 12 MMA (3 proc. x 12 x 800 = 288 Lt). Mėnesinė įmoka sumokama iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

3. Tie žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis negu 2 EDV, tačiau neviršija ar yra lygus 14 EDV, už save kas mėnesį moka 9 proc. MMA (9 proc. x 800 = 72 Lt), dydžio PSD įmokas, vadinasi per metus iš viso turi sumokėti 9 proc. 12 MMA (9 proc. x 12 x 800 = 864 Lt). Mėnesinė įmoka sumokama iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

4. Atitinkamų dydžių PSD įmokas atskirai patys už save moka visi toje atitinkamo dydžio valdoje (ūkyje) žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai (ūkininkai, jų partneriai, šeimos nariai ir kt.).

5. Pažymėtina, kad PSD įmokų nereikia mokėti tiems aukščiau paminėtiems gyventojams, vykdantiems žemės ūkio veiklą, kurie patenka ir į draudžiamųjų valstybės lėšomis kategoriją (pavyzdžiui, yra pensininkai) ir (ar) jau kas mėnesį moka PSD įmokas dėl to, kad verčiasi kita veikla (pavyzdžiui, dirba pagal darbo sutartį arba yra individualios įmonės savininkas).

 

Pavyzdys

Jeigu fizinis asmuo, verčiasi žemės ūkio veikla žemės ūkio valdoje (ūkyje), kurios (io) dydis, tarkime, yra 10 EDV, ir kartu dirba pagal darbo sutartį, toks asmuo neprivalo mokėti PSD įmokų (72 Lt kas mėnesį), neatsižvelgiant į tai, kokią PSD įmokų sumą kas mėnesį išskaičiuoja ir sumoka darbdavys iš asmens darbo užmokesčio. Šis asmuo pasibaigus metams taip pat neprivalo primokėti skirtumo, kad jo metinė PSD įmoka sudarytų 9 proc. 12 MMA (864 Lt). Minėtas asmuo bus laikomas apdraustu sveikatos draudimu, kadangi darbdavys kas mėnesį iš tokio asmens darbo užmokesčio išskaičiuoja ir sumoka PSD įmokas.

Pavyzdžiui, ūkininkas dirba pagal darbo sutartį įmonėje ir dar kartu verčiasi žemės ūkio veikla žemės ūkio valdoje (ūkyje), kurios (io) dydis, tarkime, yra 10 EDV. Pagal darbo sutartį įmonėje ūkininkas gauna 800 Lt darbo užmokesčio. Darbdavys kiekvieną mėnesį iš ūkininko darbo užmokesčio išskaičiuoja ir sumoka po 800 x 6 proc. = 48 Lt (darbdavys už ūkininką pats papildomai sumoka 3 proc. PSD įmokos nuo 800 Lt). Ūkininkui jokių papildomų PSD įmokų mokėti nereikia.

 

6. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 EDV (pvz., 14,01 EDV), patys už save kas mėnesį moka 9 proc. MMA (72 Lt) dydžio PSD įmokas, išskyrus gyventojus, kurie dar yra apdrausti valstybės lėšomis ir (ar) gauna darbo užmokesčio pajamas. Mėnesinė įmoka sumokama iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis nei 14 EDV, visais atvejais (nesvarbu, kad gyventojas draustas privalomuoju sveikatos draudimu dar ir bet kurioje kitoje draudžiamųjų gyventojų kategorijoje) pasibaigus kalendoriniams metams perskaičiuoja savo PSD įmokas ir, jei reikia, (iki gegužės 1 d.) primoka skirtumą, kad jų PSD įmoka sudarytų 9 proc. nuo per kalendorinius metus gautų individualios žemės ūkio veiklos GPM apmokestinamųjų pajamų (sumokėtos mėnesinės PSD įmokos įskaičiuojamos). Šiai grupei gyventojų taip pat taikoma nuostata, kad metinė PSD įmokų suma negali būti mažesnė nei 9 proc. 12 MMA (9 proc. x 12 x 800 = 864 Lt), išskyrus tuos, kurie gauna darbo užmokestį ir (ar) yra apdrausti valstybės lėšomis.

 

Pavyzdys

2009 metais ūkininkas verčiasi žemės ūkio veikla žemės ūkio valdoje (ūkyje), kurios (io) dydis, tarkime, yra 15 EDV. Jokia kita veikla ūkininkas neužsiima ir nėra draudžiamas valstybės lėšomis. Ūkininkui pačiam reikia mokėti 72 Lt dydžio PSD įmokas kas mėnesį. Per metus ūkininkas bus jau sumokėjęs 72 Lt x 12 mėn. = 864 Lt. Sakykime, šis ūkininkas per 2009 metus gavo 30 000 Lt apmokestinamųjų žemės ūkio veiklos pajamų. Vadinasi, ūkininkas pats (30 000 Lt x 3 proc.) – 864 Lt = 36 Lt PSD įmoką turės sumokėti iki 2010 metų gegužės 1 dienos. (Pastaba: 2009 metais taikomos pereinamosios nuostatos ir PSD įmokos tarifas yra 3 proc.)

 

Pavyzdys

Jeigu fizinis asmuo dirba pagal darbo sutartį ir kartu verčiasi žemės ūkio veikla žemės ūkio valdoje (ūkyje), kurios (io), dydis yra, tarkime, 15 EDV, tuomet tokiam asmeniui nereikia mokėti mėnesinių PSD įmokų (72 Lt kas mėnesį), neatsižvelgiant į tai, kokią sumą kas mėnesį PSD įmokų išskaičiuoja ir sumoka darbdavys iš asmens darbo užmokesčio. Tačiau šis asmuo pasibaigus metams visais atvejais privalo sumokėti 9 proc. nuo per kalendorinius metus gautų individualios žemės ūkio veiklos GPM apmokestinamųjų pajamų. Šiam asmeniui nereikia primokėti skirtumo kad jo metinė PSD įmoka sudarytų 9 proc. 12 MMA (864 Lt) (tuo atveju jei 9 proc. nuo per kalendorinius metus gautų individualios žemės ūkio veiklos GPM apmokestinamųjų pajam būtų mažiau nei 9 proc. 12 MMA).

Pavyzdžiui, 2009 metais ūkininkas dirba pagal darbo sutartį įmonėje ir dar kartu verčiasi žemės ūkio veikla žemės ūkio valdoje (ūkyje), kurios (io) dydis, tarkime, yra 15 EDV. Pagal darbo sutartį įmonėje ūkininkas gauna 800 Lt darbo užmokesčio. Darbdavys kiekvieną mėnesį iš ūkininko darbo užmokesčio išskaičiuoja ir sumoka po 800 Lt x 6 proc. = 48 Lt (darbdavys už ūkininką pats papildomai sumoka 3 proc. PSD įmokas nuo 800 Lt). Ūkininkui pačiam PSD įmokų kas mėnesį mokėti nereikia. Sakykime, šis ūkininkas per 2009 metus gavo 9 000 Lt apmokestinamųjų žemės ūkio veiklos pajamų. Vadinasi, ūkininkas pats 9 000 Lt x 3 proc. = 270 Lt PSD įmoką turės sumokėti iki 2010 metų gegužės 1 dienos. Daugiau už 2009 metus ūkininkui PSD įmokų mokėti nereikia. (Pastaba: 2009 metais taikomos pereinamosios nuostatos ir PSD įmokos tarifas yra 3 proc.)

 

Pavyzdys

Jeigu fizinis asmuo dirba pagal darbo sutartį ir kartu verčiasi žemės ūkio veikla žemės ūkio valdoje (ūkyje), kurios (io) dydis yra, tarkime, 15 EDV, tačiau per metus negauna apmokestinamųjų pajamų, tuomet tokiam asmeniui nereikia mokėti mėnesinių PSD įmokų (72 Lt kas mėnesį), neatsižvelgiant į tai, kokią sumą kas mėnesį PSD įmokų išskaičiuoja ir sumoka darbdavys iš asmens darbo užmokesčio. Šis asmuo pasibaigus metams taip pat neprivalo primokėti skirtumo, kad jo metinė PSD įmoka sudarytų 9 proc. 12 MMA (864 Lt). Kadangi minėtas gyventojas negauna apmokestinamųjų pajamų iš žemės ūkio veiklos, papildomai jam jokių PSD įmokų mokėjimo prievolių neatsiranda. Toks asmuo bus laikomas apdraustu sveikatos draudimu, kadangi darbdavys kas mėnesį iš tokio asmens darbo užmokesčio išskaičiuoja ir sumoka PSD įmokas.

 

7. VMI atkreipia dėmesį, kad žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra daugiau nei 14 EDV, PSD įmokoms nustatytos pereinamosios nuostatos: žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurių pajamoms 2009 m. taikomas 5 proc. GPM tarifas, PSD įmokų dydis už 2009 m. yra 3 proc. nuo per kalendorinius metus gautų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų, bet per metus ne mažiau kaip 9 proc. 12 MMA. Tų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurių pajamoms 2010 m. taikomas 10 proc. GPM tarifas, PSD įmokų dydis už 2010 m. yra 6 proc. nuo per kalendorinius metus gautų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų, bet per metus ne mažiau kaip 9 proc. 12 MMA. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurių pajamoms nuo 2011 m. taikomas 15 proc. GMP tarifas, PSD įmoka, sudarys 9 proc. nuo per kalendorinius metus gautų apmokestinamųjų pajamų, bet ne mažiau kaip 9 proc. 12 MMA.

 

Susisteminta informacija apie PSD įmokų mokėjimą 2009 metais pateikiama lentelėje:

Žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis, išreikštas EDV

 

 

Mėnesinių PSD įmokų dydis

Įmokų, skaičiuojamų nuo individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų, dydis

 

 

Išimtys

2 ir mažiau EDV

po 24 Lt per mėnesį. Per metus iš viso – 288 Lt.

nėra

PSD įmokų mokėti nereikia, jeigu asmuo draustas valstybės lėšomis ir (ar) jau kas mėnesį moka PSD įmokas dėl to, kad verčiasi kita veikla

didesnis negu 2 EDV, tačiau neviršija ar yra lygu 14 EDV

po 72 Lt per mėnesį. Per metus iš viso – 864 Lt.

nėra

PSD įmokų mokėti nereikia, jeigu asmuo draustas valstybės lėšomis ir (ar) jau kas mėnesį moka PSD įmokas dėl to, kad verčiasi kita veikla

daugiau negu 14 EDV

po 72 Lt per mėnesį. Per metus iš viso – 864 Lt.

3 proc. nuo per kalendorinius metus gautų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų, bet per metus ne mažiau kaip 864 Lt.

mėnesinių PSD įmokų mokėti nereikia, jeigu asmuo draustas valstybės lėšomis ir (ar) gauna darbo užmokesčio pajamas, tačiau pasibaigus metams PSD įmoką nuo individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų mokėti reikia visiems

 

 

III. Pridėtinės vertės mokestis

 

1. Ž emės ūkio veiklą vykdantys fiziniai asmenys – PVM mokėtojai turi atsižvelgti į šiuos PVM įstatymo pakeitimus:

  • padidintas standartinis PVM tarifas nuo 18 proc. iki 19 proc. ir panaikintas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas ( ekologiškiems maisto produktams, šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams, naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams, gyvai, šviežiai ir atšaldytai žuviai, kaimo turizmo sodybų teikiamoms specialaus apgyvendinimo paslaugoms ir kt.), o vietoj jo irgi taikomas 19 proc. PVM tarifas.

2. Atkreipiame dėmesį, kad apgyvendinimo paslaugoms PVM įstatymo pakeitime yra numatytos pereinamosios nuostatos. Todėl, jeigu išankstinis kaimo turizmo sodybų teikiamų apgyvendinimo paslaugų užsakymas (rezervavimas) dėl šių paslaugų teikimo 2009 metais buvo registruotas iki 2008 m. gruodžio 31 d., jų teikimas apmokestinamas taikant 5 proc. PVM tarifą.

· tiekiamą produkciją ir teikiamas paslaugas, bei įsigyjamas prekes ir/ar paslaugas, už kurias prievolė apskaičiuoti PVM (apmokestinimo momentas) pagal PVM įstatymo nuostatas atsiranda nuo 2009 m. sausio 1 d., turi apmokestinti PVM taikant 19 proc. tarifą.

· kai tiekia žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas įformintas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita faktūra, yra pasirinkę specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, tai prievolė apskaičiuoti PVM už jų tiekiamą žemės ūkio produkciją atsiranda, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas už ją sumoka atlygį. Todėl, kai toks atlygis už patiektą iki 2008-12-31 žemės ūkio produkciją yra gautas po 2008-12-31, tai šis tiekimas yra apmokestinamas taikant 19 proc. PVM tarifą.

3. Nuo 2009 m. sausio 1 d. L ietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymas yra pripažintas netekusiu galios (Žin., 2008, Nr. 14 9-6004).

Todėl nuo 2009 m. sausio 1 d. tiekiamoms daržovėms ir vaisiams taikomas standartinis 19 proc. PVM tarifas.

 

IV. Valstybinis socialinis draudimas

 

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informuoja, kad, pasikeitus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatoms, nuo 2009 m. sausio 1 d. valstybiniu socialiniu draudimu bus draudžiami ūkininkai ir jų partneriai. Ūkininkai ir jų partneriai privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, kai žemės ūkio valdos, įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius praėjusių metų paskutinę dieną, yra lygus arba didesnis nei 4 europinio dydžio vienetai. Šiems asmenims taikomas pensijų bei ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, todėl mokėdami socialinio draudimo įmokas ūkininkai ir jų partneriai įgys teisę gauti ne tik valstybinę socialinio draudimo pensiją, bet ir motinytės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.

Ūkininkams ir jų partneriams nustatytas 28,5 proc. dydžio socialinio draudimo įmokos tarifas, tačiau šis tarifas bus pasiektas laipsniškai - per 2009-2011 metus. Pereinamuoju laikotarpiu socialinio draudimo įmokoms bus taikomas mažesnis tarifas. 2009 metams nustatytas 8 proc. dydžio tarifas. 2010 metams šis tarifas didinamas dvigubai (t. y. bus 16 proc.), o 2011 ir vėlesniais metais socialinio draudimo įmokos bus mokamos pagal bendrąjį tarifą, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

Ūkininkų ir jų partnerių pajamų metinė suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra laikoma kiekvieno asmens deklaruota mokestinių metų pajamų suma, tačiau ne mažesnė nei 12 MMA ir ne didesnė nei 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.

Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Mėnesio socialinio draudimo įmokos avansu apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei MMA per mėnesį dydžio ir ne didesnės nei Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio per mėnesį. Avansu sumokėtos įmokos negrąžinamos.

 

 

Pavyzdys

Minimalus įmokos dydis

Šiuo metu MMA lygi 800 Lt, tad socialinio draudimo įmokos dydis 64 Lt per mėnesį (800 x 8 proc. = 64 Lt) arba 192 Lt per ketvirtį.

 

Maksimalus įmokos dydis

Vieno mėnesio einamųjų metų draudžiamų pajamų dydis šiuo metu yra 1488 Lt, tad socialinio draudimo įmokos dydis 119,04 Lt per mėnesį (1488 x 8 proc.= 119,04 Lt) arba 357,12 Lt per ketvirtį.

 

Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvieno asmens deklaruotos mokestinių metų pajamų sumos, tačiau ne mažesnės nei 12 MMA ir ne didesnės nei Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 12 dydžių suma per metus. Vadinasi, mokestinių metų pajamų, nuo kurių turės būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos, suma negalės būti didesnė nei 17 tūkst. 856 Lt. Skirtumas nuo avansu sumokėtos ir mokėtinos įmokų sumos nuo asmens deklaruotų pajamų turės būti sumokėtas iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo VMI termino paskutinės dienos.

 

Pavyzdys

Ūkininkas per 2009 metus nuo 12 MMA sumos 9600 Lt (800 Lt x12 = 9600 Lt) sumokėjo socialinio draudimo įmokų 768 Lt (64 Lt x 12 mėn. = 768 Lt).

Tarkime, ūkininkas deklaravo, kad 2009 metais gavo 15 000 Lt pajamų. Vadinasi, ūkininkas iki 2010 metų gegužės 1 dienos turės sumokėti socialinio draudimo įmokų skirtumą (15 000 x 8 proc.) - 768 = 432 Lt.

Tarkime, ūkininkas deklaravo, kad 2009 metais gavo 25 000 Lt pajamų. Vadinasi, ūkininkas iki 2010 metų gegužės 1 dienos turės sumokėti socialinio draudimo įmokų skirtumą nuo sumos ne didesnės nei 17 tūkst. 856 Lt (17 856 x 8 proc.) - 768 = 660,48 Lt.

 

 

Tuo atveju, kai kiekvieno asmens deklaruota mokestinių metų pajamų suma mažesnė nei 12 minimaliųjų mėnesinių algų, socialinio draudimo įmokas ūkininkai ir jų partneriai privalo mokėti nuo sumos, ne mažesnės kaip 12 minimaliųjų mėnesinių algų.

Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenumatytos sąlygos (atvejai), kai ūkininkai ir jų partneriai socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Socialinio draudimo įmokas privalės mokėti visi ūkininkai ir jų partneriai, kurių žemės ūkio valdos, įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis yra lygus arba didesnis nei 4 europinio dydžio vienetai.

 

 

Viršininko pavaduotojas

 

Dainius Daugirda