Aktualu

« Grįžti

Aktualu apie individualią veiklą

Atnaujinimo data: 2012-11-19

Pateikiame Jums aktualią informaciją apie individualią veiklą.

Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą;

2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiška atlikėjo veikla.

Norėdami nustatyti, ar Jūsų vykdoma veikla atitinka individualios veiklos požymius, nesivadovaukite tik vienu iš kriterijų (pvz.: vien sandorių skaičiumi), o būtinai įvertinkite visas veiklos vykdymo aplinkybes: tęstinumą, ekonominės naudos siekimą, savarankiškumą.

Kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas, taip pat siekimas gauti ekonominės naudos. Atsitiktiniai sandoriai, kuriuose nėra ,,verslumo" elementų, negali būti laikomi individualios veiklos požymiais. Atitinkamais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas dažniausiai nelaikomas vykdančiu individualią veiklą (pvz. į užsienį išvykstantis gyventojas parduoda kelis vienodus daiktus). Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad kartais ir be sandorių tęstinumo, iš tam tikrų aplinkybių galima daryti išvadą, kad gyventojas vertėsi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: naudos dydis ir tai, kokią visų gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda, taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos.

Ar veikla yra savarankiška, galite nustatyti įvertinę individualią veiklą vykdančio gyventojo santykį su kita sandorio šalimi. Santykis turi iš esmės skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių, t. y. santykiuose su kita sandorio šalimi neturi būti darbo santykiams būdingų požymių – susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu.

Individualios veiklos sąvoka apima ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo savarankišką veiklą, vykdomą per nuolatinę bazę Lietuvoje.

Yra išskiriamos kelios pagal savo pobūdį skirtingos individualios veiklos rūšys:

  • savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, išskyrus (nuo 2010 m. sausio 1 d.) nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir tas komercines arba gamybines veiklos sritis, kuriomis verčiantis privaloma įsteigti juridinius asmenis;
  • savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla (kurios rezultatas yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, nepaisant jų meninės vertės, išraiškos būdo ir formos), profesinė (advokatų, notarų, antstolių ir pan.) ir kita panašaus pobūdžio veikla, išskyrus tas veiklos sritis, kuriomis verčiantis privaloma įsteigti juridinius asmenis;
  • savarankiška sporto veikla (tai sportininkų – šachmatininkų, atletų, golfo žaidėjų veikla ir pan., komandinių sporto šakų atstovų – krepšininkų, rankininkų, ledo ritulininkų ir pan. veikla). Nardytojai, alpinistai (išskyrus dalyvaujančius kopimo varžybose) ir kitais panašiais užsiėmimais pramogai užsiimantys gyventojai sportininkais nelaikomi;
  • savarankiška atlikėjo veikla (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio ar kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo, taip pat orkestro, ansamblio ar choro vadovo ir dirigento) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla.

Atkreipkite dėmesį, kad individualią veiklą pagal pažymą vykdantys gyventojai pajamas pripažįsta dviem principais:

1) Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ir/arba savo individualiai veiklai nėra priskyręs ir joje nenaudoja ilgalaikio turto, pajamos pripažįstamos pinigų apskaitos principu, t. y. pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Pajamų gavimo momentu laikomas momentas, kai gyventojas lėšas gauna grynaisiais pinigais, pinigai pervedami į jo sąskaitą banke, apmokamos jo išlaidos ar pan.;

2) Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą (nuostatos, susijusios su pajamų pripažinimu pagal kaupimo apskaitos principą, taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas). Kaupimo apskaitos principas pradedamas taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai. Kaupimo apskaitos principo esmė: pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pajamų gavimą, pvz., prekių pardavimo pajamos pripažįstamos uždirbtomis tada, kai prekės yra parduotos, o pajamos už paslaugas laikomos uždirbtomis, kai paslaugos arba darbai yra atlikti. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos pabaigos. Nuostatos dėl kaupimo apskaitos principo netaikomos gyventojams, vykdantiems sporto veiklą, atlikėjo veiklą ir veiklą, iš kurios gautos pajamos apmokestintos įsigyjant verslo liudijimą.

Primename, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką patvirtino Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 ,,Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimų susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 95-4149; nauja redakcija Žin., 2009, Nr. 84-3557, toliau – Tvarka).

Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis, jei gyventojas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 str. 5 dalį pajamas pripažįsta pagal kaupimo apskaitos principą, individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo padarytos įprastinės šiai veiklai išlaidos (išlaidų dalis, tenkanti per mokestinį laikotarpį gautoms arba uždirbtoms pajamoms), jeigu Tvarka nenustato kitaip. Tokios išlaidos apima prekių, medžiagų, žaliavų, detalių įsigijimo išlaidas, nuomos, reklamos, palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio išlaidas, privalomojo socialinio, sveikatos draudimo įmokas, privalomas rinkliavas, mokesčius ir kitas išlaidas, susijusias su individualios veiklos pajamų gavimu.

Informuojame, kad 2010 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais siekiant palengvinti administracinę naštą individualią veiklą vykdantiems asmenims apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str. 12 dalyje nustatyta alternatyvi gyventojo individualios veiklos pajamoms tenkančių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka: individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų sumos. Atimant minėtą, leidžiamais atskaitymais laikomą, sumą nėra reikalaujama faktines išlaidas pagrįsti atitinkamais dokumentais. Ši alternatyvi leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens.