http://www.vmi.lt/
  EN Turinys
Paieška
Naujienos
Juridiniams asmenims
Gyventojams
Mokesčiai, jų administravimas
Mano mokesčiai
TitulinisNaujienosArchyvas2005Birželis
MENU
VMI Naujienos
Mokesčių naujienos
Leidiniai
Seminarai
Karjera
Viešieji pirkimai
Internete publikuojamų naujienų bei seminarų prenumerata
Renginiai
Mokesčių įstatymų komentarų projektai
Verslo priežiūros naujovės
Mažosios bendrijos mokesčiai
Rodyti naujienas susijusias:
VMI naujienos
Mokesčių naujienos
Leidiniai
Mokesčių kalendorius
Publikacijos spaudoje
Seminarai
Mokesčiai
Susijusios su
nuo:
iki:

   
Birželis
Pridėtinės vertės mokesčio apmokestinamoji vertė
2005-06-10
„Sąskaityba“, 2005 m. Nr. 5

Gailina Budzinskienė, VMI prie FM Mokesčių teisės departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vyriausioji specialistė

Apmokestinamoji vertė yra bazė, nuo kurios turi būti apskaičiuojamas mokestis. Pagrindinės nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apmokestinamosios vertės nustatymo yra reglamentuotos PVM įstatymo 15 straipsnyje. PVM apmokestinamoji vertė nustatoma atsižvelgiant į tai, kas yra PVM objektas.

1. Kai PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas Lietuvoje, tai apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo (atlygis – visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies).

Pavyzdys

Įmonė A, PVM mokėtoja, sudarė su įmone B sutartį, kurioje ir įsipareigojo patiekti biuro baldus, kurių kaina be PVM yra 20 000 Lt. Šiuo atveju įmonės A tiekiamų baldų apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuojamas PVM, taikant 18 proc. PVM tarifą, sudaro 20 000 Lt, kadangi tai yra suma (išskyrus patį PVM), kurią tiekėjui privalo sumokėti pirkėjas.

Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, laikoma, kad kiekviena tokio sandorio šalis tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, ir šiuo atveju apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais.

Pavyzdys

Įmonė A, PVM mokėtoja, sudarė sutartį su įmone B, PVM mokėtoja, kurioje įmonė A įsipareigojo įmonei B patiekti 10 000 kg jos pagamintos produkcijos – dažų už 50 000 Lt ir 9000 Lt  PVM. Įmonė B mainais už įmonės A patiektą produkciją įsipareigojo įmonei A atlikti patalpų remonto paslaugas už 50 000 Lt ir 9000 Lt PVM. Tokiu atveju tiek įmonės A tiekiamos produkcijos, tiek įmonės B atliktų patalpų remonto darbų apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuojamas PVM, yra 50 000 Lt.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad į apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiami:

1) visi mokesčiai (pvz., muitai, akcizai ar pan.) ir rinkliavos (pvz., valstybės rinkliavos už įvairių licencijų, leidimų išdavimą), išskyrus patį PVM;

Pavyzdys

Įmonė prekiauja iš Rusijos importuotais alkoholiniais gėrimais. Muitinėje, forminant šių prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą, buvo apskaičiuotas ir sumokėtas akcizo ir muito mokestis.

Šiuo atveju į alkoholinių gėrimų apmokestinamąją vertę įtraukiamas akcizo ir muito mokestis.

2) su prekės tiekimu arba paslaugos teikimu susijusių ir pirkėjui tenkančių išlaidų (kaip antai: pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų su prekių tiekimu ar paslaugų teikimu susijusių paslaugų) vertė;

Pavyzdys

Įmonė A, PVM mokėtoja, kitai įmonei išnuomojo pastatą. Šį pastatą įmonė A yra apdraudusi ir patirtas draudimo išlaidas ji nori atsiimti iš pastato nuomininko. Kadangi įmonės A patirtos draudimo išlaidos yra susijusios su įmonės A teikiamomis nuomos paslaugomis, tai šios draudimo išlaidos turi būti įtraukiamos į teikiamų nuomos paslaugų apmokestinamąją vertę.

3) bet kokios subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai. Reikia pažymėti, kad subsidija ar dotacija laikoma turinčia įtakos galutinei prekės (paslaugos) kainai, jeigu ji mokama pardavėjui, ją moka trečioji šalis ir ši suma sudaro atlygį už prekę (paslaugą) ar jo dalį. Kai subsidijos (mokamos iš biudžeto, fondų ir kt. šaltinių) skiriamos pardavėjui (paslaugų teikėjui) ir atsižvelgiant į jas nustatoma prekių ar paslaugų kaina pirkėjui, tai tokios sumos turi būti įtrauktos į prekių (paslaugų) apmokestinamąją vertę (pridedamos prie iš pirkėjo gauto ar gautino atlygio (be PVM)). Prie tokių lėšų galima priskirti subsidijas, mokamas žemės ūkio produkcijos gamintojams už realizuotą tokios produkcijos vienetą. Tokios subsidijos sudaro dalį žemės ūkio produkcijos gamintojo pajamų, gautų už patiektą žemės ūkio produkciją, todėl jos turi būti pridedamos prie supirkėjo mokamo atlygio (be PVM), o PVM turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos.

Pavyzdys

2004 m. spalio mėnesį sėklininkystės ūkis žemės ūkio bendrovei pardavė 2 tonas sertifikuotos bulvių sėklos. Bendrovė sėklininkystės ūkiui sumokėjo po 915 Lt už toną (be PVM). Už kiekvieną parduotų bulvių toną sėklininkystės ūkiui papildomai iš kaimo rėmimo programos lėšų mokama papildoma subsidija – po 250 Lt už toną.

Ši subsidija yra mokama produkcijos pardavėjui, ją moka trečioji šalis – valstybės biudžetas – iš kaimo rėmimo programos lėšų ir minėta subsidija yra dalis atlygio už patiektą sertifikuotą bulvių sėklą ir ji turi įtakos galutinei sertifikuotos bulvių sėklos kainai. Todėl minėta subsidija turi būti  įtraukta į bulvių apmokestinamąją vertę. Šiuo atveju sėklininkystės ūkio tiekiamų bulvių apmokestinamoji vertė yra 2330 Lt (2 t x (915 Lt + 250 Lt).

Tačiau kai mokamos subsidijos (dotacijos) nėra susijusios su prekių tiekimu ar paslaugų teikimu (pvz., parama nelaimės atveju, išmokos išlaidoms kompensuoti ar pan.), nepriklauso nuo faktiškai tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų skaičiaus, tai tokios išmokos nepridedamos prie kokių nors prekių ar paslaugų apmokestinamosios vertės, nes šiuo atveju prekių tiekimo ar paslaugų teikimo nėra.

Pavyzdys

Autobusų parkui vietinio susisiekimo maršrutų tarifus patvirtina savivaldybė. Be to, savivaldybė su autobusų parku yra sudariusi sutartis, pagal kurias autobusų parkas įsipareigoja vežti keleivius savivaldybės nustatytais maršrutais, o savivaldybė – padengti nuostolius, susidariusius dėl mažo keleivių skaičiaus. Mėnesiui pasibaigus, autobusų parkas savivaldybei pateikia ataskaitą apie faktiškai patirtas išlaidas ir gautas pajamas iš vietinio susisiekimo maršrutų. Nuostoliams padengti savivaldybė skiria subsidiją.

Šiuo atveju autobusų parko teikiamų keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų apmokestinamoji vertė yra savivaldybės nustatyta keleivių vežimo paslaugos kaina (be PVM). Savivaldybės subsidijos mokėjimas autobusų parkui nesusijęs su paslaugų teikimu, ji nėra atlygis už autobuso parko teikiamas keleivių vežimo paslaugas. Todėl šios subsidijos į autobuso parko teikiamų paslaugų apmokestinamąją vertę netraukiamos.

Į apmokestinamąją vertę neįtraukiamos:

1) įvairios nuolaidos, daromos tiekiant prekę ar teikiant paslaugą;

Pavyzdys

Įmonė A, prekiaujanti statybinėmis medžiagomis, tokiu atveju, jei pirkėjas įsigyja prekių daugiau kaip už 10 000 Lt, tiekiamoms prekėms taiko 5 proc. nuolaidą.

Tarkim, kad įmonė A įmonei B patiekė prekių už 12 000 Lt. Šiuo atveju tiekiamų prekių apmokestinamoji vertė iš karto mažinama 5 proc. (600 Lt) ir nuolaidos suma į prekių apmokestinamąją vertę netraukiama (apmokestinamoji vertė sudaro 11 400 Lt).

2) sumos, kurias pardavėjas gauna kaip kompensaciją išlaidoms, patirtoms atliekant įvairius mokėjimus tretiesiems asmenims pirkėjo vardu, jo naudai ir jo sąskaita, padengti. Kompensacijos suma šiuo atveju privalo būti lygi pardavėjo faktiškai patirtoms išlaidoms atliekant tokius mokėjimus.

Pavyzdys

Muitinės tarpininkas už atstovaujamąjį asmenį sumokėjo importo mokesčius (1000 Lt) už išleistas laisvai cirkuliuoti prekes. Už atstovavimo paslaugą muitinės tarpininkas klientui išrašo PVM sąskaitą faktūrą (100 Lt, plius 18 Lt PVM). Nors klientas muitinės tarpininkui kompensuoja jo patirtas išlaidas sumokėdamas importo mokesčius už atstovaujamąjį asmenį (1000 Lt), kompensacijos suma (1000 Lt) į muitinės tarpininko teikiamą atstovavimo paslaugą netraukiama.

Kai tiekiama prekė yra įpakuota, tai pakuotės, kurioje įpakuota tiekiama prekė (butelių, dėžių, konteinerių ar kitos prekėms laikyti minimaliai būtinos pakuotės), vertė į tiekiamos prekės apmokestinamąją vertę neįskaitoma tik tuo atveju, jeigu yra pardavėjo ir pirkėjo susitarimas pakuotę grąžinti pardavėjui. Jeigu pirkėjas per 12 mėnesių negrąžina pakuotės, kurioje įpakuota tiekiama prekė (butelių, dėžių, konteinerių ar kitos prekėms laikyti minimaliai būtinos pakuotės) ir dėl kurios yra pardavėjo ir pirkėjo susitarimas grąžinti pardavėjui pakuotę, tai tokiu atveju pardavėjo apskaičiuota apmokestinamoji prekių vertė praėjus 12 mėnesių turi būti padidinta tiek, kokia yra negrąžintos pakuotės vertė.

Pavyzdys

Alaus darykla įmonei A tiekia alų statinėse. Įmonė A įsipareigoja alaus daryklai grąžinti tuščias statines. Šiuo atveju alaus darykla, tiekdama alų įmonei A, į alaus apmokestinamąją vertę statinių vertės netraukia. Tokiu atveju, jei įmonė A alaus daryklai per 12 mėnesių statinių negrąžintų, tai alaus darykla turėtų išrašyti kreditinę statinių vertės PVM sąskaitą faktūrą ir šia suma turėtų padidinti alaus apmokestinamąją vertę. Tarkime, kad už statinę buvo imamas 118 Lt užstatas, atitinkantis negrąžintos pakuotės vertę su PVM. Šiuo atveju alaus apmokestinamoji vertė turėtų būti padidinta 100 Lt, o pardavimo PVM suma būtų 18 Lt.

Kadangi yra užstatyta vienoda tara,ir neįmanoma nustatyti, kuri konkrečiai tara yra grąžinama, tai, skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį grąžintą užstatytą tarą, laikoma, kad pirmiausia grąžinama seniausiai parduotų prekių tara.

Jeigu pakuotė, kurios vertė buvo įskaityta į apmokestinamąją tiekiamos prekės vertę, vėliau grąžinama, o pakuotę grąžinančiam asmeniui grąžinama (arba numatoma grąžinti) pakuotės vertę atitinkanti suma, tai apmokestinamoji prekės vertė mažinama tiek, kokia yra grąžintos pakuotės vertė. Toks apmokestinamosios vertės mažinimas įforminamas išrašant kreditinius dokumentus.

Pavyzdys

Įmonė A įmonei B nuolat tiekia buteliuose išpilstytą alų. Įmonė A ir įmonė B nesusitarusios dėl butelių grąžinimo. Todėl šiuo atveju butelio vertė įtraukiama į alaus apmokestinamąją vertę.

Tarkim, kad įmonė B įmonei A dalį butelių grąžina. Tokiu atveju įmonė A, užfiksavusi grąžinimo faktą (jei buteliai grąžinami nuolat, per visą mėnesį – vieną kartą per mėnesį) įmonei B išrašo grąžintų butelių vertės kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ir šia verte mažina patiekto alaus apmokestinamąją vertę.

Kai sandoriuose dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo yra numatytas ir kreditavimo elementas (t. y. kai sandoriuose už atidėtą atlyginimo terminą, taip pat finansinės nuomos (lizingo) atveju ir pan.), laikoma, kad yra sudaryti du sandoriai:

1) pagrindinis – prekės tiekimo arba paslaugos teikimo sandoris, kurio apmokestinamąją vertę sudaro atlygis, kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas ar paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas;
2) papildomas – paskolos suteikimo sandoris, kurio apmokestinamąją vertę sudaro nurodytosios palūkanos.

2. Kai PVM objektas yra prekių suvartojimas privatiems poreikiams tenkinti ar prekių iš Lietuvos verslo tikslais pervežimas į kitą valstybę narę, tai tokių prekių apmokestinamoji vertė yra šių prekių įsigijimo vertė, t. y. pirkimo kaina (išskyrus PVM) arba pasigaminimo savikaina (išskyrus PVM).

Pavyzdys

Žaislų fabrikas, PVM mokėtojas, iš kitų įmonių, PVM mokėtojų, įsigijo įvairių žaliavų ir medžiagų, kurių pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą. Be to, žaislų gamybai buvo naudojama elektros energija, šiluminė energija, gautos kitos paslaugos, kurių pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą.

Gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, įmonė vaikų namams neatlygintinai perdavė dalį savo pagamintų žaislų, kurių pasigaminimo savikaina sudarė 5000 Lt. Kadangi įmonė žaislų gamybai įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą, tai neatlygintinas žaislų perdavimas laikomas pagamintų prekių suvartojimu saviems poreikiams tenkinti, t. y. toks perdavimas laikomas PVM objektu. Šiuo atveju perduotų žaislų apmokestinamoji vertė yra pagamintų ir perduotų žaislų savikaina – 5000 Lt.

Pavyzdys

Lietuvos įmonė A, PVM mokėtoja, 2004 m. liepos mėnesį už 10 000 Lt (be PVM) įsigijo statybinių medžiagų. Šias statybines medžiagas įmonė A išveža į savo padalinį Estijoje, kur jas ketina vėliau panaudoti objektų statyboje. Lietuvos įmonė A Estijoje yra įsiregistravusi PVM mokėtoja, turi Estijoje suteiktą PVM mokėtojo kodą, kurį nurodo išrašytoje gabenamų prekių PVM sąskaitoje faktūroje. Lietuvos įmonė turi dokumentus, patvirtinančius, kad prekės išgabentos iš Lietuvos (prekių gabenimo važtaraščius, įrodymus, kad už šias prekes Estijoje, kaip už prekes, įsigytas iš kitos ES valstybės, yra apskaičiuotas pardavimo PVM). Šiuo atveju nors ir Lietuvos įmonė neperleido prekių nuosavybės teisės, ji, apmokestindama PVM į savo padalinį Estijoje išgabenamas prekes, gali taikyti 0 (nulinį) proc. PVM tarifą. Šiuo atveju į Estiją pervežamų prekių apmokestinamoji vertė yra prekių pirkimo kaina (išskyrus PVM) ir sudaro 10 000 Lt.

Kai saviems poreikiams sunaudotas nuosavybės teisės objektas arba į kitą valstybę narę pervežtos prekės buvo naudoti apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tai tokio objekto apmokestinamoji vertė lygi to nuosavybės teisės objekto tai įsigijimo vertės daliai, kuri yra apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kiek jo sunaudota apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje apmokestinimo momentu. Šią nesunaudotą ekonominėje veikloje turto vertę galima nustatyti remiantis turto rinkos verte, kurią (kaip vieną iš galimybių) galima nustatyti ir remiantis finansinės apskaitos duomenimis (atsižvelgiant į likutinę vertę), tačiau tik tuo atveju, jeigu likutinė vertė atspindi tikrąją (realią) turto vertę. Jeigu likutinė turto vertė neatspindi realios turto vertės, gali būti vadovaujamasi ir kitais informacijos šaltiniais, jeigu jie patikimai atspindi turto vertę.

Pavyzdys

Įmonė A 2002 m. įsigijo lengvąjį automobilį. Įsigijimo kaina – 60 000 Lt, pirkimo PVM – 10 800 Lt. Kadangi šis automobilis buvo skirtas keleivių vežimo paslaugoms teikti, tai jo pirkimo PVM įmonė įtraukė į PVM atskaitą. Įmonės nustatytas automobilio nusidėvėjimo laikotarpis – 4 metai. Po trejų metų, 2005 metais, įmonė lengvąjį automobilį padovanojo vaikų namams.

Kadangi automobilio pirkimo PVM įmonė įtraukė į PVM atskaitą, tai vaikų namams padovanotas automobilis laikomas prekių suvartojimu saviems poreikiams tenkinti ir yra PVM objektas. Šiuo atveju padovanotojo automobilio apmokestinamoji vertė apmokestinimo momentu (automobilio perdavimo vaikų namams momentu) yra lygi automobilio įsigijimo vertės daliai, apskaičiuotai, atsižvelgiant į tai, kiek jo buvo sunaudota apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje. Tarkim, kad ši vertė sudaro 15 000 Lt.

Pavyzdys

Lietuvos įmonė A, PVM mokėtoja, 2003 m. liepos mėnesį už 100 000 Lt (be PVM) įsigijo įrengimus. Įmonė nusistatė, kad šių įrengimų nusidėvėjimo laikotarpis – 8 metai. 2004 m. liepos mėnesį šiuos įrengimus įmonė A išvežė į savo padalinį Estijoje, kur numato juos naudoti gamindama prekes. Lietuvos įmonės padalinys Estijoje yra įsiregistravęs PVM mokėtoju. Įmonė A į Estiją pervežamiems įrengimams pritaikė 0 proc. PVM tarifą. Įmonė A įrengimus Lietuvoje savo apmokestinamoje veikloje naudojo 1 metus, o įsigijimo vertės dalis, tenkanti laikotarpiui, kurį įrengimai buvo naudojami apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, sudaro 12 500 Lt (100 000 : 8). Šiuo atveju į Estiją pervežamų įrengimų apmokestinamoji vertė yra nepanaudota ekonominėje veikloje įrengimų vertė ir sudaro 87 500 Lt (100 000 – 12 500).

3. Kai PVM objektas yra paslaugų teikimas privatiems poreikiams tenkinti (t. y. kai PVM mokėtojas nuosavybės teisės objektą (prekes, ilgalaikį materialųjį ar nematerialųjį turtą), kurio pirkimo arba importo PVM buvo atskaitytas, neatlygintinai perduoda pasinaudoti (neperduodant nuosavybės) kitam asmeniui), tai tokiu atveju suteiktų paslaugų apmokestinamoji vertė yra PVM mokėtojo išlaidos (išskyrus patį PVM), patirtos suteikus nuosavybės teisės objektą naudotis (jeigu PVM mokėtojas tokias išlaidas patyrė). Jeigu suteiktas naudotis nuosavybės teisės objektas yra PVM mokėtojo ilgalaikis turtas, tai PVM mokėtojo patirtoms išlaidoms, be kita ko, priskiriama to turto nusidėvėjimo suma, kuri, vadovaujantis pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančiais teisės aktais, būtų apskaičiuota per tą laikotarpį, kurį turtas buvo suteiktas naudotis PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.

Pavyzdys

Įmonė A, PVM mokėtoja, viešajai įstaigai panaudos pagrindais perdavė naudotis autobusą, kuris yra įmonės ilgalaikis turtas. Autobuso įsigijimo vertė – 120 000 Lt, nusidėvėjimo laikotarpis – 5 metai, panaudos terminas – 1 metai, metinė draudimo įmokos suma – 2000 Lt.

Kadangi įmonė A autobuso pirkimo PVM buvo įtraukusi į PVM atskaitą, tai, panaudos būdu perdavus naudoti autobusą viešajai įstaigai, laikoma, kad įmonė A suteikė paslaugas privatiems poreikiams tenkinti.

Šiuo atveju paslaugų suvartojimo saviems poreikiams tenkinti apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuojamas pardavimo PVM, yra draudimo išlaidos (2000 Lt) ir nusidėvėjimo suma, kuri būtų apskaičiuota per tą laikotarpį, t. y. per metus, kada turtas buvo atiduotas naudotis panaudos būdu (24 000 Lt), ir sudaro 26 000 Lt (pardavimo PVM – 4680 Lt).

Jeigu PVM mokėtojas neatlygintinai kitam asmeniui suteikia paslaugas ir toks paslaugų suteikimas nėra susijęs su PVM mokėtojo ekonomine veikla, tai taip pat yra laikoma paslaugų teikimu privatiems poreikiams tenkinti. Šiuo atveju suteiktų paslaugų apmokestinamoji vertė yra PVM mokėtojo išlaidos (išskyrus patį PVM), patirtos teikiant šias paslaugas.

Pavyzdys

Drabužių valykla, PVM mokėtoja, vaikų namams suteikė drabužių valymo paslaugą. Šią paslaugą atliekant buvo naudojama elektros energija, vanduo, cheminiai preparatai ir pan. Tarkim, kad įmonės išlaidos, patirtos suteikiant šias paslaugas, sudaro 5600 Lt. Šiuo atveju suteiktų paslaugų apmokestinamoji vertė, nuo kurios PVM mokėtoja turi apskaičiuoti pardavimo PVM, sudaro 5600 Lt.

4. Kai PVM objektas yra ilgalaikio materialaus turto pasigaminimas, tai apmokestinamoji vertė yra ilgalaikio turto pasigaminimo savikaina (išskyrus PVM).

Pavyzdys

Įmonė, PVM mokėtoja, ūkio būdu 2004 m. antrąjį pusmetį pasistatė gamybines patalpas, kurių savikaina 100 000 Lt. Šią sumą sudarė: žaliavos ir medžiagos – 60 000 Lt ir pirkimo PVM – 9150 Lt , darbo užmokestis – 30 000 Lt, kitos išlaidos – 10 000 Lt ir pirkimo PVM – 1800 Lt. Šių prekių ir paslaugų pirkimo PVM įmonė buvo įtraukusi į PVM atskaitą. Šiuo atveju pasigaminto ilgalaikio turto apmokestinamoji vertė, nuo kurios įmonė turi skaičiuoti PVM, yra pasigaminto turto savikaina – 100 000 Lt (pardavimo PVM – 18 000 Lt).

Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu taip pat laikomas pastato (statinio), naudojamo PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, esminis pagerinimas, nesvarbu, ar šis pastatas (statinys) priklauso PVM mokėtojui nuosavybės teise, ar naudojamas kitais pagrindais, ir nesvarbu, ar pastatą (statinį) PVM mokėtojas pagerino savo jėgomis ar įsigydamas paslaugų iš kitų apmokestinamųjų asmenų. Pastato (statinio), naudojamo PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, esminio pagerinimo atveju apmokestinamoji vertė yra šių darbų vertė (išskyrus patį PVM).

Pavyzdys

Įmonei, PVM mokėtojai, statybos firma atliko gamybinių patalpų remonto darbus, kurių vertė – 300 000 Lt (be PVM). Rangovo sąskaitoje išskirtas pardavimo PVM – 54 000 Lt, kurį įmonė įtraukė į PVM atskaitą. Atlikti remonto darbai laikytini gamybinių patalpų esminiu pagerinimu. Šiuo atveju esminio pagerinimo apmokestinamoji vertė yra atliktų statybos remonto darbų vertė – 300 000 Lt (pardavimo PVM – 54 000 Lt).

Kai iš esmės pagerintas pastatas (statinys), naudotas kitais pagrindais negu pagal nuosavybės teisę, grąžinimas jo savininkui nepasibaigus nustatytam PVM atskaitos tikslinimo laikotarpiui, tai toks grąžinimas laikomas prekės tiekimu už atlygį, jeigu pastatą (statinį) pagerinęs PVM mokėtojas tokiam pagerinimui sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalį buvo įtraukęs į PVM atskaitą.

Iš esmės pagerinus pastato (statinio), kuris buvo naudotas kitais pagrindais negu pagal nuosavybės teisę, būklę, šalys turi teisę susitarti, kad iš esmės pagerintas pastatas (statinys) bus laikomas patiektu jo savininkui ne tuomet, kai jį grąžins, o iš karto baigus pagerinimo darbus. Tokiu atveju grąžinamo jo savininkui pastato (statinio) ar jo dalies, iš esmės jį pagerinus, apmokestinamoji vertė yra visa, iš esmės pagerinant pastatą (statinį), atliktų darbų vertė.

Pavyzdys

Įmonė A iš įmonės B išsinuomotame pastate atliko darbų už 200 000 Lt iš esmės pagerindama pastato būklę. Darbams atlikti įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ji įtraukė į PVM atskaitą.

Atlikusi esminio pagerinimo darbus, įmonė A įmonei B išrašė esminio pagerinimo darbų PVM sąskaitą faktūrą. Šiuo atveju esminio pagerinimo darbai pastato savininkui perduodami iš karto darbus užbaigus, ir jų apmokestinamoji vertė bus visa pastato esminio pagerinimo darbų vertė – 200 000 Lt.

Tuo atveju, kai pastatas (statinys) arba jo dalis, kuris buvo iš esmės pagerintas, jo savininkui grąžinamas ne iš karto atlikus darbus, o vėliau, tačiau dar nepasibaigus nustatytam PVM atskaitos tikslinimo laikotarpiui (t. y. nepraėjus 10 metų nuo to laiko, kai iš esmės buvo pagerintas pastatas), tai pastato (statinio) ar jo dalies esminio pagerinimo apmokestinamoji vertė bus darbų, atliktų iš esmės pagerinant pastatą, vertės dalis, atitinkanti metų skaičių, likusį iki minėto nustatyto PVM atskaitos tikslinimo termino pabaigos.

Pavyzdys

Įmonė A iš įmonės B išsinuomotame pastate atliko darbų už 200 000 Lt iš esmės pagerindama pastato būklę. Darbams atlikti įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ji įtraukė į PVM atskaitą.

Įmonė A, atlikusi pastato esminio pagerinimo darbus, iš karto jų neperdavė įmonei B, kadangi pastaroji nesutiko perimti pastato esminio pagerinimo darbų. Šiuo atveju įmonė A pagal PVM įstatymo 6 straipsnio nuostatas apskaičiuoja darbų, atliktų iš esmės gerinant pastatą, pardavimo PVM (apmokestinamoji vertė yra 200 000 Lt, PVM – 36 000 Lt). Likusius darbus, atliktus iš esmės gerinant pastatą, įmonė A įmonei B perdavė po 5 metų. Kadangi PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis tuo atveju, kai iš esmės gerinamas pastatas, yra 10 metų, įmonė A įmonei B turi perduoti esminio pagerinimo darbų vertę, tenkančią dar likusiems 5 metams iki PVM atskaitos tikslinimo termino pabaigos, t. y. šiuo atveju įmonė išrašo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodoma perduodamų darbų, atliktų iš esmės pagerinat pastatą, apmokestinamoji vertė sudarys pusę atliktų darbų vertės – 100 000 Lt, o jos pardavimo PVM – 18 000 Lt.

5. Kai PVM objektas yra bet kokio nuosavybės teisės objekto perdavimas, kai jis perduodamas kaip juridinio asmens dalyvio turtinis įnašas, tai apmokestinamoji vertė yra ta vertė, kokios vertės nuosavybės teisės objektas yra perduodamas, t. y. vertės, užfiksuotos atitinkamuose perdavimo dokumentuose (atsižvelgiant į tai, kad toks nuosavybės objekto perdavimo atvejis prilyginamas prekių tiekimui (paslaugų teikimui) už atlygį, apmokestinamąja verte laikytina ta vertė, kuriai ekvivalentišką atlygį būtų galima gauti perduodant šį nuosavybės objektą rinkoje). Perduodant turtinį įnašą, tokią vertę paprastai nustato turto vertintojai.

Pavyzdys

Įmonė A bendrovei B kaip turtinį įnašą perduoda įrengimus, kurių pirkimo PVM įmonė A buvo įtraukusi į PVM atskaitą. Turto vertintojai nustatė, kad perduodamų įrengimų vertė sudaro 50 000 Lt. Šiuo atveju įmonės A perduodami įrengimai kaip turtinis įnašas yra PVM objektas ir šių įrengimų apmokestinamoji vertė sudarys 50 000 Lt, pardavimo PVM – 9000 Lt.

6. Kai PVM objektas yra bet kokio nuosavybės teisės objekto perdavimas dėl juridinio asmens PVM mokėtojo pasibaigimo reorganizavimo būdu, tai tokiu atveju apmokestinamoji vertė yra ta nuosavybės teisės objekto vertės dalis, nuo kurios PVM mokėtojas privalėtų atlikti PVM atskaitos tikslinimus tuo atveju, jeigu jis nebūtų reorganizuojamas, o tiesiog išsiregistruotų iš PVM mokėtojų registro.

Pavyzdys

Įmonė A, PVM mokėtoja, ir įmonė B, taip pat PVM mokėtoja, reorganizuojamos prijungimo būdu – 2005 m. kovo 15 d. įmonė A baigia savo veiklą ir prijungiama prie įmonės B ir visą savo turtą perduoda įmonei B. Įmonė A 2005 m. kovo 15 dieną turėjo:

1) neparduotų prekių, kurių pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, už 20 000 Lt sumą be PVM, pirkimo PVM suma yra 3600 Lt;
2) 8 kompiuterius, įsigytus 2003 m. sausio mėnesį, už 30 000 Lt (be PVM), kurių pirkimo PVM suma 5400 Lt buvo įtraukta į PVM atskaitą;
3) buvo pradėjusi statyti administracinį pastatą rangos būdu, kuris nebaigtas statyti, o iki išregistravimo iš PVM mokėtojų dienos rangovai įmonei A buvo išrašę atliktų statybos darbų PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta atliktų statybos darbų vertė (be PVM) 100 000 Lt ir 18 000 Lt PVM suma, kuri buvo įtraukta į PVM atskaitą;
4) krovininį automobilį, įsigytą 2004 m. spalio mėn. už 100 000 Lt (be PVM), kurio pirkimo PVM 18 000 Lt buvo įtrauktas į PVM atskaitą.

Šio turto perdavimas įmonei B laikomas prekių tiekimu už atlygį ir nuo jo apmokestinamosios vertės turi būti apskaičiuotas pardavimo PVM.

Kaip nustatoma perduodamo turto apmokestinamoji vertė?

Jeigu įmonė A būtų 2005 m. kovo 15 d. išregistruojama iš PVM mokėtojų registro ne dėl nurodyto reorganizavimo, o dėl kitų priežasčių ir turėtų patikslinti pirmiau nurodyto nepanaudoto PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, turto PVM atskaitą, tai patikslinta PVM atskaitos suma sudarytų:

1) 2005 m. kovo 15 d. neparduoto prekių likučio apmokestinamoji vertė – 20 000 Lt, tikslinama PVM suma – 3600 Lt;
2) kompiuterių įsigijimo sumos dalis, tenkanti laikotarpiui nuo išsiregistravimo iš PVM mokėtojų momento iki jų nusidėvėjimo normatyvo (metais) pabaigos;
Įmonė, remdamasi Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėliu, nusistatė, kad kompiuterių nusidėvėjimo normatyvas yra 3 metai. Kompiuteriai įmonės veikloje buvo naudojami nuo 2003 m. sausio mėnesio iki 2005 m. kovo mėnesio, t. y. 2 metus ir 2 mėnesius. Vadinasi, laikotarpis nuo išsiregistravimo iš PVM mokėtojų momento iki jų nusidėvėjimo normatyvo yra 10 mėnesių. Todėl apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti tikslinama PVM atskaita (nenudėvėta kompiuterių suma) bus 8333 Lt [30 000: (3 x 12) x 10], o tikslinama PVM suma – 1500 Lt [(8333 x 18) : 100];
3) nebaigtos statybos apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti tikslinama PVM atskaita – 100 000 Lt, tikslinama pirkimo PVM suma už statybos darbus yra 18 000 Lt. (Kadangi pastatas, kurio statybos darbai buvo atlikti, išsiregistravimo iš PVM mokėtojų dieną dar nebuvo pastatytas, vadinasi, jis nebebus panaudotas įmonės PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti);
4) krovininio automobilio įsigijimo sumos dalis, tenkanti laikotarpiui nuo įmonės išsiregistravimo iš PVM mokėtojų momento iki PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio pabaigos. (Krovininio automobilio pirkimo PVM atskaita tikslinama 5 metus, o įsigytas krovininis automobilis PVM apmokestinamoje veikloje buvo naudojamas 5 mėnesius. Tokiu atveju automobilio apmokestinamoji vertė, tenkanti 4 metų ir 7 mėnesių laikotarpiui (arba 55 mėnesiams) – 91 667 Lt [100 000/(5 x 12) x 55]; tikslinama PVM suma 16 500 Lt [(91 667 x 18) : 100].

Tokiu atveju įmonės A perduodamo įmonei B turto apmokestinamoji vertė, nuo kurios turėtų būti apskaičiuotas PVM, yra 220 000 Lt (20 000 + 8333 + 100 000 + 91 667), o pardavimo PVM suma – 39 600 Lt (220 000 x 18 proc.).

7. Kai PVM objektas yra prekių įsigijimas iš kitos ES valstybės narės, tai šių prekių apmokestinamoji vertė nustatoma laikantis tų pačių taisyklių kaip ir apskaičiuojant šalies teritorijoje tiekiamų prekių apmokestinamąją vertę. Šių įsigytų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuojamas įsigytų prekių pardavimo PVM, sudaro atlygis (išskyrus ES valstybės narės PVM mokėtojo apskaičiuotą PVM), kurį prekių pirkėjas už įsigyjamas prekes turi sumokėti prekių tiekėjui arba jo vardu trečiajam asmeniui už jų patiektas prekes.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad į apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiami visi mokesčiai ir rinkliavos (išskyrus patį PVM), su prekės tiekimu susijusių ir pirkėjui tenkančių išlaidų (kaip antai: pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų) vertė, bet kokios subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės kainai.

Pavyzdys

Bendrovė, ne PVM mokėtoja, einamaisiais kalendoriniais metais vieno sandorio metu iš Švedijos kompanijos už 15 000 eurų įsigijo įrengimus (praėjusiais kalendoriniais metais bendrovė iš valstybių narių prekių įsigijusi nebuvo). Kadangi bendrovė negalėjo nurodyti savo PVM mokėtojos kodo, tai Švedijos kompanija PVM sąskaitoje faktūroje papildomai apskaičiavo 25 proc. švedų PVM – 3750 eurų.

Sandorio objekto apmokestinamoji vertė į Lietuvos nacionalinę valiutą perskaičiuojama taikant Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį, galiojusį apmokestinimo momentu – PVM sąskaitos faktūros išrašymo metu. Tarkime, kad oficialus lito kursas buvo 3,4528 lito už eurą. Tai reikštų, kad bendrovė einamaisiais metais įsigijo prekių daugiau kaip už 35 000 Lt, t. y. kalendoriais metais įsigytų prekių pagal vieną sandorį vertė be PVM sudaro 51 792 Lt (15 000 x 3,4528), PVM – 12 948 Lt.

Tokiu atveju bendrovės įrengimų įsigijimo kaina yra 64 740 Lt (prekių įsigijimo kaina su švedų PVM), tačiau apmokestinamoji vertė, nuo kurios ji turi skaičiuoti įsigytų prekių PVM, yra įsigijimo kaina be švedų PVM ir sudaro 51 792 Lt.

Pavyzdys

Lietuvos įmonė A, PVM mokėtoja, iš Estijos PVM mokėtojo įsigijo baldus už 10 000 Lt. Estijos PVM mokėtojas, žinodamas, kad turės dokumentus, patvirtinančius, kad prekės yra išgabentos į kitą valstybę narę, ir galėdamas įrašyti į PVM sąskaitą faktūrą Lietuvos PVM mokėtojo kodą, baldams taikys 0 proc. PVM tarifą.

Įmonei A baldus atgabena Estijos įmonė savo transportu, tačiau šių transportavimo paslaugų vertės į tiekiamų prekių kainą neįtraukia. Tačiau baldų pirkimo sutartyje numatyta, kad pardavėjo patirtas baldų transportavimo išlaidas (2000 Lt) turi kompensuoti baldų pirkėjas. Tokiu atveju baldų įsigijimo kainą, nuo kurios įmonė A turi skaičiuoti įsigytų prekių pardavimo PVM, sudaro baldų pirkimo kaina ir pardavėjo patirtos, tačiau pirkėjo kompensuojamos, baldų transportavimo išlaidos, ir visa tai sudaro 12 000 Lt (10 000 Lt + 2000 Lt).

8. Kai PVM objektas yra prekių iš vienos ES valstybės narės verslo tikslais įsivežimas į Lietuvą, tai šių prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuojamas įsigytų prekių pardavimo PVM, yra prekių įsigijimo vertė, t. y. pirkimo kaina (išskyrus PVM) arba pasigaminimo savikaina (išskyrus PVM).

Pavyzdys

Lenkijos įmonė A, PVM mokėtoja, 2004 m. liepos mėnesį į Lietuvą įsiveža statybines medžiagas už 50 000 Lt (be PVM), kurias ketina panaudoti objektų statybai. Lenkijos įmonė A Lietuvoje yra įsiregistravusi PVM mokėtoja, turi Lietuvoje suteiktą PVM mokėtojo kodą. Lenkijos įmonė turės apskaičiuoti įsigytų prekių pardavimo PVM Lietuvoje. Šiuo atveju įsigytų prekių apmokestinamoji vertė yra prekių įsigijimo vertė, t. y. pirkimo kaina (išskyrus PVM), nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje – 50 000 Lt.

Jeigu į Lietuvą iš valstybės narės įvežama prekė buvo naudota valstybės narės apmokestinamojo asmens – prekės tiekėjo ekonominėje veikloje, tai tokios prekės apmokestinamoji vertė yra lygi tos prekės įsigijimo vertės daliai, apskaičiuotai atsižvelgiant į tai, kiek prekės yra sunaudota apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje apmokestinimo momentu.

Pavyzdys

Latvijos įmonė A, PVM mokėtoja, Lietuvoje turinti padalinį, Lietuvoje įsiregistruoja PVM mokėtoja. 2004 m. rugpjūčio mėnesį įmonė A į savo padalinį Lietuvoje įsiveža naudotą gamybinę įrangą ir šiai įrangai 2004 m. rugpjūčio 9 d. išrašo PVM sąskaitą faktūrą.

Minėtą įrangą įmonė A 2002 m. rugpjūčio mėnesį įsigijo už 100 000 Lt (kaina be PVM) ir savo veikloje naudojo 2 metus. Tarkime, į Lietuvą persivežtų įrengimų nepanaudota Latvijos įmonės A ekonominėje veikloje vertė apmokestinimo momentu, t. y. PVM sąskaitos faktūros išrašymo dieną, sudaro  60 000 Lt. Ši vertė laikoma įvežtų įrengimų apmokestinamąja verte, nuo kurios apskaičiuojamas pardavimo PVM.

Kai iš ES valstybės narės Lietuvoje įsigyjamos prekės, kurios ES valstybėje buvo apmokestintos 0 proc. PVM tarifu arba neapmokestintos PVM, suteikiant teisę į PVM atskaitą (pagal Lietuvos PVM įstatymą – taikomas 0 proc. PVM tarifas) dėl to, kad toje šalyje prekės buvo:

1) patiektos laikinai saugoti muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose;
2) įvežtos į laisvąją zoną arba padedamos į laisvąjį sandėlį arba
3) joms buvo įforminta muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais muitinės procedūra;
4) patiektos į PVM lengvatų sandėlį;
5) joms taikoma laikinojo įvežimo, visiškai atleidžiant nuo importo muitų, išorinio tranzito muitinės procedūra ar vidinio tranzito procedūra, ir toje ES valstybėje narėje šių aplinkybių taikymas buvo nutrauktas, o prekės buvo išgabentos į Lietuvą, tai tokių prekių įsigijimas Lietuvoje yra PVM objektas. Šiuo atveju į prekių apmokestinamąją vertę įtraukiama ir paslaugų (kaip antai: atstovavimo, prekių tvarkymo, pakavimo ir pan.), kurios buvo suteiktos ES valstybėje narėje tuo metu, kai prekėms buvo taikomos minėtos aplinkybės, ir kurios toje valstybėje narėje buvo neapmokestinamos ar apmokestintos 0 proc. PVM tarifu, vertė (jei šių paslaugų vertė nebuvo įtraukta į prekių apmokestinamąją vertę).

Kai iš kitos ES valstybės narės įsigytų prekių apmokestinamoji vertė yra nurodyta ne Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, tai apmokestinamoji vertė į nacionalinę valiutą perskaičiuojama taikant Lietuvos banko nustatytą Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos santykį, galiojusį apmokestinimo momentu (iš kitos valstybės narės įsigyjamų prekių apmokestinimo momentas – momentas, kai prekių tiekėjas išrašo PVM sąskaitą faktūrą, bet ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prekės buvo išgabentos, 15 dieną). Informaciją apie Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos santykį galima rasti Lietuvos banko interneto puslapyje adresu: www.lb.lt.

Pavyzdys

Vokietijos PVM mokėtojas, kuris netaiko naudotų automobilių specialios apmokestinimo PVM schemos, 2004 m. birželio mėnesį Lietuvos PVM mokėtojui parduoda 8 naudotus automobilius, skirtus perpardavimui, ir 2004 m. birželio 10 d. išrašo automobilių PVM sąskaitą faktūrą 40 000 eurų sumai. Lietuvos PVM mokėtojas nurodo Vokietijos PVM mokėtojui savo PVM mokėtojo Lietuvoje kodą.

Vokietijos PVM mokėtojas, žinodamas, kad turės prekių išgabenimą į kitą ES valstybę patvirtinančius dokumentus ir galėdamas į parduotų automobilių PVM sąskaitą faktūrą įrašyti Lietuvos PVM mokėtojo kodą, naudotus automobilius parduoda taikydamas 0 proc. PVM tarifą.

Lietuvos PVM mokėtojui atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM už įsigytus naudotus automobilius. Pagal PVM įstatymo 14 straipsnio nuostatas apmokestinimo momentas atsiranda PVM sąskaitos faktūros išrašymo dieną – birželio 10 d. Kadangi apmokestinamoji vertė PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta ne nacionaline valiuta, tai ši vertė pagal apmokestinimo momentu (birželio 10 dieną) galiojusį nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos santykį perskaičiuojama į nacionalinę valiutą ir sudaro 138 112 Lt (40 000 x 3,4528, nes PVM sąskaitos faktūros išrašymo dieną oficialus lito kursas buvo 3,4528 lito už eurą).

9. Kai PVM objektas yra importuotos prekės, tai nustatant šių prekių apmokestinamąją vertę prie šių prekių muitinės vertės (kuri nustatoma vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. EBB Reglamento 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, taip pat 1993 m. liepos 2 d. Europos Komisijos Reglamento 2454/93, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimą, nuostatomis (šiuos reglamentus galima rasti Muitinės departamento interneto puslapyje adresu: www.cust.lt )) papildomai pridedamos šios sumos (jeigu jos neįtrauktos į šių prekių muitinę vertę):

1) už šias prekes sumokėti arba sumokėtini ne Europos Bendrijose ar ne Lietuvos Respublikoje nustatyti muitai, mokesčiai ir kitos įmokos (pvz., eksporto muitas, nustatytas eksporto valstybės), taip pat Europos Bendrijose už šias prekes nustatyti importo muitai, Europos Bendrijose ar Lietuvos Respublikoje nustatyti mokesčiai ir kitos įmokos (išskyrus PVM) – muitai, akcizai ir pan., įvairios rinkliavos (pvz., rinkliava, mokama už automobilių saugojimą stovėjimo aikštelėse, iki prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti), taip pat importuotojų Valstybinei maisto ir veterinarijos arba Valstybinėms augalų apsaugos tarnyboms mokamos įmokos už prekių tikrinimus arba už teisės aktų nustatytų pažymų išdavimą arba prekių tyrimo atlikimą ir pan.;
2) prekių vežimo, taip pat papildomų vežimo paslaugų bei draudimo vertė, taip pat sumokėti ar sumokėtini komisiniai už atstovavimą ir prekių pakavimo vertę, jeigu visos nurodytosios išlaidos susijusios su prekių atgabenimu į pirmąją paskirties vietą šalies teritorijoje. Taikant šias nuostatas, pirmąja paskirties vieta šalies teritorijoje laikoma vežimo dokumentuose nurodyta prekių pristatymo vieta arba, jeigu prekių pristatymo vieta nenurodyta, pirmoji jų įvežimo į šalies teritoriją vieta;
3) prekių vežimo, taip pat papildomų vežimo paslaugų bei draudimo vertė, taip pat sumokėti ar sumokėtini komisiniai už atstovavimą ir prekių pakavimo vertę, jeigu visos nurodytosios išlaidos susijusios su prekių gabenimu iš pirmosios paskirties vietos į kitą paskirties vietą Europos Bendrijų teritorijoje, jeigu ši vieta yra žinoma apmokestinimo momentu, vertė.

Pavyzdys

UAB „Lankos“ importavo iš Kubos nendres, kurių muitinė vertė sudarė 10 000 Lt, muitas – 1000 Lt. Prekių vežimo dokumentuose nurodyta, kad prekių pristatymo vieta – Alytus, be to, pagal sutarties sąlygas transportavimo išlaidas nuo pakrovimo į laivą apmoka pirkėjas. UAB „Lankos“ nendrėms atgabenti pasisamdė transporto įmonę B, kuri UAB „Lankos“ išrašė vežimo paslaugų PVM sąskaitą faktūrą 5000 Lt. Be to, bendrovė buvo apdraudusi į Lietuvą importuojamas nendres ir dėl to patirtos draudimo išlaidos sudarė 500 Lt. Šiuo atveju importuojamų nendrių apmokestinamoji vertė yra 16 500 Lt (10 000 (įsigytų nendrių vertė) + 1000 (muitas) + 5000 (vežimo paslaugų vertė) + 500 (draudimo išlaidos)).

Įvairios prekybinės nuolaidos, žinomos skolos muitinei atsiradimo momentu (importo skola muitinei atsiranda, kai priimama atitinkama muitinės deklaracija), į importuojamų prekių apmokestinamąją vertę neįtraukiamos.

Kai importuojamų prekių apmokestinamoji vertė yra nurodyta ne Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, apmokestinamoji vertė perskaičiuojama į nacionalinę valiutą laikantis Muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų (nuostatos, kaip į nacionalinę valiutą turi būti perskaičiuojama importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, yra nustatytos EBB Reglamento 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 35 straipsnyje, taip pat 1993 m. liepos 2 d. Europos Komisijos Reglamento 2454/93, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 169–171 straipsniuose).

10. Kai PVM objektas yra į Lietuvą įvežamos anksčiau laikinai išvežtos iš Europos Bendrijų remontuoti, perdirbti ar panašiems darbams atlikti prekės, tai tokių prekių muitine verte laikoma pinigų suma, sumokėta už perdirbimo (remonto, jeigu ne garantinis) paslaugas, tik tuo atveju, kai ši suma yra leidimo laikinai išvežti perdirbti turėtojo atlygis ir jo dydžiui neturėjo įtakos jokie šio asmens ir perdirbimo operacijas atlikusio asmens tarpusavio ryšiai.

11. Kai PVM objektas yra tarpininkavimo (atstovavimo) paslaugos, tai, nustatant šių paslaugų apmokestinamąją vertę, reikia atsižvelgti į tarpininko tipą. Kai atsiskleidęs tarpininkas, t. y. tarpininkas, veikiantis kito vardu ir sąskaita, teikia tarpininkavimo paslaugas, apmokestinamoji vertė yra atlygis už atstovavimą (komisiniai).

Pavyzdys

Draudimo agentas, PVM mokėtojas, veikiantis draudimo kompanijos vardu ir lėšomis, pagal pavedimo sutartį sudaro draudimo kompanijos vardu gyvybės draudimo sutartis, t. y. jis draudimo kompanijos vardu išrašo klientams draudimo polisus. Šiuo atveju draudimo paslaugą klientui – draudėjui teikia draudimo kompanija, o draudimo agentas tik tarpininkauja surasdamas draudimo kompanijai klientą. Draudimo agentas veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas ir šiuo atveju jo teikiamos tarpininkavimo paslaugos apmokestinamoji vertė bus jam draudimo kompanijos mokamas atlygis (komisiniai) už suteiktą tarpininkavimo paslaugą.

O kai neatsiskleidęs tarpininkas (t. y. tarpininkas, kuris veikia savo vardu, nors ir kito sąskaita), teikia tarpininkavimo paslaugas, laikoma, kad jis savo vardu gauna prekes (paslaugas) ir savo vardu jas patiekia (suteikia) galutiniam pirkėjui (paslaugos gavėjui). Pagal PVM įstatymą neatsiskleidęs tarpininkas yra traktuojamas kaip prekių pardavėjas (paslaugos teikėjas). Todėl neatsiskleidusio tarpininko vardu tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė nustatoma kaip visa patiektos prekės ar suteiktos paslaugos apmokestinamoji vertė.

Pavyzdys

Įmonė A, PVM mokėtoja, su baldus gaminančia įmone, taip pat PVM mokėtoja, sudarė sutartį, pagal kurios sąlygas baldus gaminanti įmonė už sutartyje numatyto pavedimo įvykdymą bendrovei kaip atlygį už suteiktą tarpininkavimo paslaugą suteikė 5 proc. nuolaidą nuo parduodamų baldų kainos. Šiuo atveju baldus gaminanti įmonė, patiekdama baldus įmonei A, išrašo baldų PVM sąskaitą faktūrą ir joje nurodo nominalią baldų kainą bei taikomą 5 proc. nuolaidą. PVM sąskaitoje faktūroje baldų kaina be nuolaidos – 20 000 Lt, apmokestinamoji vertė, nuo kurios apskaičiuojamas 18 proc. PVM, yra baldų kaina, atskaičius nuolaidą ir sudaro 19 000 Lt.

Galutinio baldų pirkėjo atžvilgiu tikrasis baldų pardavėjas yra įmonė A ir ji pirkėjui išrašo baldų PVM sąskaitą faktūrą ar kitą dokumentą už parduotus baldus. Šiuo atveju įmonės A vardu tiekiamų baldų apmokestinamoji vertė bus visas atlygis, kurį galutinis pirkėjas sumokėjo bendrovei už patiektus baldus, t. y. sudarys 20 000 Lt (baldų kaina be nuolaidos).

12. Kai turizmo paslaugoms, naudotoms prekėms, meno kūriniams, kolekciniams ir antikvariniams daiktams taikoma speciali apmokestinimo (maržos) schema, tai kokių paslaugų ir prekių apmokestinamoji vertė yra marža.

Kai maržos schema taikoma turizmo paslaugoms, tai kelionės organizatoriaus marža nustatoma kaip sumos (išskyrus PVM), kurią už kelionės organizatoriaus teikiamą paslaugą jam turi sumokėti galutinis vartotojas, ir sumos (įskaitant PVM), kurią kelionės organizatorius sumokėjo ar turi sumokėti tretiesiems asmenims už šią turizmo paslaugą ar paslaugas (jeigu galutiniam vartotojui parduodamas rinkinys), skirtumas. Skaičiuojant kelionės organizatoriaus maržą, neatsižvelgiama į tai, ar tos trečiųjų asmenų teikiamos paslaugos yra apmokestinamos PVM, ar ne.

Kai maržos schema taikoma naudotoms prekėms, meno kūriniams, kolekciniams ir antikvariniams daiktams, tai pardavėjo marža apskaičiuojama kaip atlygio (išskyrus PVM), kurį pardavėjas gavo arba turi gauti už patiektą prekę, ir sumos (įskaitant PVM), kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti savo tiekėjui šią prekę įsigydamas, skirtumas. Jeigu tiekiama PVM mokėtojo importuota prekė, papildomai atimama už šią prekę apskaičiuoto importo muito, importo mokesčių ir importo PVM suma.

Birželis
2005-06-30
Informacija ir konsultacijos mokesčių mokėtojams
2005-06-30
Pasikeitė pareiškėjų VMI aptarnavimo taisyklės
2005-06-30
PVM sąskaitų faktūrų naudojimas ir rekvizitai
2005-06-30
Paslaugų teikimo vieta
2005-06-27
Pajamų mokestį moka nuolatiniai Lietuvos gyventojai
2005-06-20
Neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas
2005-06-10
Pridėtinės vertės mokesčio apmokestinamoji vertė
2005-06-06
Kaip konsultuojami mokesčių mokėtojai?
2005-06-06
Kaip bendrausime su verslu?
2005-06-06
Darbo užmokesčio už kasmetines atostogas apmokestinimas
Daugiau
Aukštyn


Informacija mokesčių klausimais
 1882


 
© 2000-2010 Valstybinė mokesčių inspekcija prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos