http://www.vmi.lt/
  EN Turinys
Paieška
Naujienos
Juridiniams asmenims
Gyventojams
Mokesčiai, jų administravimas
Mano mokesčiai
TitulinisNaujienosArchyvas2005Rugpjūtis
MENU
VMI Naujienos
Mokesčių naujienos
Leidiniai
Seminarai
Karjera
Viešieji pirkimai
Internete publikuojamų naujienų bei seminarų prenumerata
Renginiai
Mokesčių įstatymų komentarų projektai
Verslo priežiūros naujovės
Mažosios bendrijos mokesčiai
Rodyti naujienas susijusias:
VMI naujienos
Mokesčių naujienos
Leidiniai
Mokesčių kalendorius
Publikacijos spaudoje
Seminarai
Mokesčiai
Susijusios su
nuo:
iki:

   
Rugpjūtis
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimas
2005-08-17
„Mokesčių žinios“, Nr. 32

Konsultuoja VMI prie Finansų ministerijos Mokesčių teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė DAUSINIENĖ

Informacija dėl nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ne individualios ir individualios veiklos pajamų apmokestinimo svarbi gyventojams, kurie 2003-2004 ir vėlesniais mokestiniais metais pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, ir gavo tokio turto pardavimo pajamų.

Aptarsime, kokios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – GPMĮ) taikomos mokesčio lengvatos, kaip turto pardavimo pajamos turi būti deklaruojamos ir pan.

Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, nekilnojami pagal prigimtį, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz., žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos ir pan.), ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta atitinkami teisės aktai (pvz., civiliniai orlaiviai, vidaus vandenų ar jūrų laivai ir pan.).

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos atsižvelgus į tai, ar pajamos gautos už asmeninio nekilnojamojo turto pardavimą, ar kaip nekilnojamojo turto pardavimo individualios veiklos pajamos. Individualiai veiklai būdingi požymiai apibrėžti GPMĮ 2 str. 7 dalyje, t. y. individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Todėl gyventojai laikomi vykdančiais individualią veiklą, jeigu jų vykdoma veikla turi tokius požymius

  • tęstinumas – gyventojo sudaromiems sandoriams būdingas tęstinumas ir atsikartojamumas;
  • savarankiškumas – kai gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu.

Ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimas

Ne individualios veiklos turtas – tai turtas, kuris nėra naudojamas gyventojo vykdomoje individualioje veikloje arba kurio perleidimas neatitinka individualios veiklos vykdymo požymių (tęstinumo, savarankiškumo, ekonominės naudos siekimo).

Pagal GPMĮ nuostatas, kurios galioja apmokestinant po 2003 m. sausio 1 d. gautas pajamas, ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos (toliau – pardavimo pajamos) apskaičiuojamos iš gautų turto pardavimo pajamų atėmus su to turto pardavimu susijusį sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas ir to turto įsigijimo kainą (į šią kainą įskaitomas sumokėtas komisinis atlyginimas, mokesčiai, rinkliavos susijusios su šio turto įsigijimu).

Turto pardavimo pajamos, gautos už Lietuvoje esantį parduotą nekilnojamąjį turtą, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą tais atvejais, kai turtas parduodamas nepraėjus trejiems metams nuo jo įsigijimo. Pajamų mokestis skaičiuojamas nuo skirtumo, gauto iš turto pardavimo pajamų atėmus to turto įsigijimo kainą.

Jeigu turtas buvo įsigytas anksčiau kaip prieš trejus metus iki turto pardavimo, tai tokio turto pardavimo pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Šios nuostatos taikymo sąlyga yra nekilnojamojo turto nuosavybės teisės išlaikymas ne mažiau kaip trejus metus iki to turto pardavimo kitam asmeniui nuosavybėn dienos.

Pavyzdys

Gyventojas 2004 m. gegužės 1 d. pardavė butą, kurį gavo dovanų 1993 m. spalio 20 d., ir žemės sklypą, kurį buvo pirkęs 1996-02-15. Pajamų mokestis nuo pajamų, gautų už minėto nekilnojamojo turto pardavimą, neturi būti mokamas, nes ir butas, ir žemės sklypas buvo įsigytas anksčiau nei prieš trejus metus iki jų pardavimo.

Terminas nuo nekilnojamojo turto įsigijimo iki jo pardavimo kitam asmeniui nuosavybėn skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Turto įsigijimo data nustatoma pagal gyventojo turimus turto įsigijimą pagrindžiančius dokumentus, pvz.: pirkimo–pardavimo sutartį, pirkimo pažymą, kvitą, sąskaitą, dovanojimo sutartį, turto paveldėjimo liudijimą ir pan. Turto įsigijimo datą turi įrodinėti pats gyventojas. Tuo atveju, kai nekilnojamas turtas įsigytas jį pagaminant (pasistatant), įsigijimo datą gyventojas gali įrodinėti pateikdamas ir kitus dokumentus, pagrindžiančius faktinį tokio turto įsigijimo momentą. Tokiais dokumentais gali būti sprendimai (teismo nutartys, aktai, leidimai, pažymos ir pan.), kadastrinių matavimų bylos, mokesčių administratoriui pateiktos deklaracijos, kuriose toks turtas buvo deklaruotas, turto draudimo ir kitos sutartys, turto eksploatavimo išlaidų apmokėjimo dokumentai ir pan. Tokiais atvejais nekilnojamojo turto įsigijimo data gali būti laikoma dokumento, patvirtinančio anksčiausią to turto faktinio įsigijimo datą. 

Pavyzdys

Gyventojas 2003 metais pasistatė namą, kurį Valstybės įmonė Registrų centras įregistravo 2004 metais. 2004 metais namą pardavė. Gyventojas pateikia namo kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra duomenys apie statybos eigą: 1999 metais atlikta statinio inventorizacija, kurios metu nustatytas statybos užbaigtumas 80 proc., be to, gyventojas namą kaip nebaigtos statybos statinį deklaravo savo 2000 m. turto ir pajamų deklaracijoje. Remiantis gyventojo turimais dokumentais, namo įsigijimo data laikoma anksčiausia namo įsigijimą patvirtinančio dokumento data, t. y. byloje įrašyta inventorizavimo data — 1999 metai.

Gyventojas gali įrodinėti pastato įsigijimo datą remdamasis ir kitokiais kompetentingų institucijų, juridinių asmenų išduotais dokumentais, patvirtinančiais faktinę turto įsigijimo datą. Pavyzdžiui, gyventojas nuo 1997 m. statėsi sodo namelį, kurį faktiškai pastatė 2000 metais. 2004 metais sodo namelį įregistruoja VĮ Registrų centre ir tais pačiais metais parduoda. Trejų metų lengvata jis gali pasinaudoti, nes turi sodininkų bendrijos išduotą pažymą, t. y. dokumentą patvirtinantį, kad sodo namelis buvo įsigytas 2000 metais.

Trejų metų lengvata netaikoma, kai pajamos gautos už parduotą užsienio valstybėje esantį turtą arba pajamos yra gautos iš tikslinės teritorijos (įskaitant pajamas, gautas už Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto pardavimą).

Jeigu parduodamas nekilnojamasis turtas, kuriam netaikoma trejų metų lengvata, gyventojas turi apskaičiuoti tokio turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas (skirtumą, kuris apskaičiuojamas iš turto pardavimo pajamų atėmus to turto įsigijimo kainą) ir nuo jų mokėtiną pajamų mokesčio sumą.

Labai svarbu teisingai nustatyti turto įsigijimo kainą, t. y. sumą, už kurią buvo įsigytas turtas, t. y. kokios buvo patirtos išlaidos turtui įsigyti, įskaitant su to turto įsigijimu susijusius sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto to turto rekonstravimo išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį). Iš turto pardavimo pajamų galima atimti turto įsigijimo kainą tik tais atvejais, kai yra turto įsigijimo kainą patvirtinantys dokumentai. Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama: galiojančiais sandoriais, užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Turto įsigijimo dokumentais arba įsigijimo kainą patvirtinančiais galiojančių sandorių dokumentais gali būti, pavyzdžiui, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis, AVMI pažyma apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymą (iki 2003 m. sausio 1 d. paveldėjus ar gavus dovanų turtą) arba pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą (po 2003 m. sausio 1 d. paveldėjus turtą), pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantis dokumentas arba turto priėmimo-perdavimo aktas, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės išduotas dokumentas, patvirtinantis turto įregistravimą gyventojo vardu. Mokesčių, rinkliavų sumokėjimas turi būti pagrįstas atitinkamais šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Įskaitomos ir tos sumos, kurių sumokėjimą patvirtina atitinkamų institucijų ant sandorių uždėtas spaudas, patvirtinantis rinkliavos, atlyginimo sumokėjimo sumą, pvz., apie už atliktą veiksmą notarui sumokėtą atlyginimą patvirtina notaro uždėtas ant sandorio spaudas, patvirtinantis atlyginimo sumą.

Tais atvejais, kai neišsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz., notaro patvirtinta sutarties kopija). Be to, gali būti pateikiamas banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jeigu buvo sumokėta pavedimu ir galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Tais atvejais, kai neišsaugoti turto įsigijimo dokumentai ar atitinkamų institucijų patvirtintos tų dokumentų kopijos, iš turto pardavimo pajamų įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos).

Tam tikrais atvejais turto įsigijimo kainai apskaičiuoti taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos taisyklės. Taisyklėse nustatyta, kokia laikoma ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, dovanojimo būdu, turtas grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir pan.

Paveldėjimo būdu įgyto turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti. Tokiu atveju paveldėto turto įsigijimo kaina laikoma Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti (toliau – Komisija) nustatyta tokio turto vidutinė rinkos kaina.

Dovanoto turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas dovanojimo momentu būtų įvertintas paveldimo ar dovanojamo turto mokesčiui apskaičiuoti (jeigu šis turtas buvo dovanotas iki 2002 m. gruodžio 31 d. ir buvo minėto mokesčio bazė), arba vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė buvo fizinių asmenų pajamų (iki 2002 m. gruodžio 31 d. dovanotam turtui) arba gyventojų pajamų mokesčio (po 2003 m. sausio 1 d. dovanotam turtui) bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma analogiškai kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t. y. imama turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų laikoma apdovanotojo pajamomis.

Iki 2002 m. gruodžio 31 d. dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai dovanų gavęs turtą gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą dovanojimo turto mokesčiui apskaičiuoti arba laimėjimų gavimo dieną nustatytoji turto vertė pagal Komisijos nutarimuose nustatytą turto vidutinę rinkos kainą. Po 2003 m. sausio 1 d. dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną.

Paveldėjimo ar dovanojimo būdu įgyto turto įsigijimo kaina nustatoma neatsižvelgiant į tai, ar gyventojas, paveldėjęs arba gavęs dovanų turtą, privalėjo mokėti paveldimo arba dovanojamo turto mokestį, fizinių asmenų pajamų mokestį arba gyventojų pajamų mokestį, ar buvo nuo jo atleistas.

Turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

Turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas, susijusius su turto įsigijimu.

Taisyklėse aptarti ir kiti turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai, pvz., kai turtas gaunamas iš vieneto jo likvidavimo atveju, kai už atliktą darbą (pagal darbo sutartį ar jos esmę atitinkančią sutartį), už kitų darbų atlikimą, paslaugų suteikimą, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas sumokama turtu ir pan.

Pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką nekilnojamojo turto pardavimo pajamos skirstomos į pajamas:

  • nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą Lietuvos vienetas, užsienio vieneto nuolatinė buveinė, nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinė bazė (toliau mokestį išskaičiuojantys asmenys – MIA), perkantys tiek iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, tiek iš ne nuolatinio Lietuvos gyventojo nekilnojamąjį turtą (pagal GPMĮ 22 straipsnį pajamos priskiriamos A klasės pajamoms), ir
  • pajamas, kurias gyventojas turi deklaruoti pats (jeigu pagal GPMĮ 22 straipsnį turto pardavimo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. turto pardavimo pajamoms, kurios gautos iš kito Lietuvos gyventojo, užsienio valstybės vieneto ar užsienio valstybės gyventojo).

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamos (išskyrus neapmokestinamas) yra apmokestinamos „prie šaltinio“, t. y. MIA, išmokėdami gyventojams sumas už paminėtą turtą, turi išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti 15 proc. pajamų mokestį nuo visos gyventojui išmokamos sumos, neatsižvelgiant į to turto įsigijimo kainą.

MIA neišskaičiuoja pajamų mokesčio tik tais atvejais, kai turto pardavimo pajamoms taikoma trejų metų lengvata, t. y. kai gyventojui išmoka neapmokestinamas turto pardavimo pajamas arba išmoka pajamas už parduodamą turtą į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas turtą parduoda kitam gyventojui ir iš jo gauna turto pardavimo pajamų arba jeigu tokių pajamų gauna iš užsienio valstybės vienetų ar gyventojų, tai laikoma, kad gyventojas gavo B klasės pajamų, kurias jis pats turi deklaruoti iki kitų metų gegužės l dienos ir iki tos pačios dienos sumokėti apskaičiuotą pajamų mokestį.

Kalendoriniams metams pasibaigus, gyventojas privalo pateikti vieną iš metinės pajamų mokesčio deklaracijos formų FR0462 arba FR0462S15, kurios patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-343 (Žin., 2004, Nr. 5-107), ir šias pajamas deklaruoti priedo FR0462T formos I dalyje, skirtoje deklaruoti ne individualios veiklos turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas.

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamas reikia deklaruoti ir tais atvejais, kai gyventojas gavo neapmokestinamųjų minėto turto pardavimo pajamų, kurių suma viršija 10 000 Lt per mokestinį laikotarpį. Tokiu atveju jis privalo pateikti vieną iš metinės pajamų mokesčio deklaracijos formų FR0462, FR0462S33, FR0462S15 arba FR0462S0 ir šias pajamas deklaruoti priedo FR0462N formoje. Jeigu neapmokestinamų turto pardavimo pajamų suma mažesnė kaip 10 000 Lt, šių pajamų gyventojas (jeigu nepageidauja) gali nedeklaruoti.

Kai gyventojas gauna bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo pajamų, laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Vadinasi, kiekvienas iš sutuoktinių, tokias pajamas turi deklaruoti.

Jeigu gyventojas parduoda Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą ir nuo jam išmokamos visos turto pardavimo pajamų sumos MIA išskaičiavo 15 proc. pajamų mokestį, gyventojas gali pateikti prašymą pajamų mokestį perskaičiuoti nuo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų ir grąžinti jo permoką, pateikdamas FR0464 formą ir dokumentų aprašo FR0465 formą (abi formos patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-21, Žin., 2003, Nr. 10-387) savo gyvenamosios vietos AVMI, t. y. nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų už parduotą nuosavybėn turtą, turi teisę prašymą AVMI teikti tą mokestinį laikotarpį, kai gavo turto pardavimo pajamų. Gyventojui pateikus visus reikalingus dokumentus, pajamų mokesčio permoka grąžinama MAĮ nustatyta tvarka, t. y. per 30 dienų nuo prašymo priėmimo AVMI nagrinėti.

Jeigu mokestiniu laikotarpiu tokio prašymo gyventojas nepateikė, permoką jis gali susigrąžinti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimas

Gyventojas, nusprendęs vykdyti prekybos nekilnojamuoju turtu individualią veiklą, per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalo apsilankyti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą įregistruoti jį Mokesčio mokėtojų registre. Prašyme nurodomas gyventojo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, numatomos vykdyti individualios veiklos rūšis ir kt.

Individualia veikla paprastai laikomi tokie prekybos nekilnojamuoju turtu atvejai, kai gyventojas, siekdamas ekonominės naudos, įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį turtą (pastatus, butus), žemės sklypus (pakeitęs arba nepakeitęs žemės paskirties).

Pavyzdžiui, 2001-2003 metais gyventojas pagal pirkimo-pardavimo sutartis įsigijo:1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą; 25 arų ne žemės ūkio paskirties sklypą, skirtą gyvenamųjų namų statybai; 2003 metais 1 ha žemės sklypą padalijo į 5 sklypus, pakeitė žemės paskirtį į komercinę ir pardavė už 200 000 Lt kitiems gyventojams, taip pat 2004 metais pardavė 25 arų sklypą vienetui už 100 000 Lt. Laikoma, kad gyventojas 2003 ir 2004 metais gavo turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn individualios veiklos pajamų (2003 m. – 200 000 Lt, 2004 m. – 100 000 Lt).

Tais atvejais, kai gyventojas nėra įregistravęs individualios veiklos, tačiau prekiauja nekilnojamuoju turtu, siekdamas gauti ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, tada taip pat laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą ir gauna tokio turto pardavimo individualios veiklos pajamų. Kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar gyventojas vykdo individualią veiklą, yra tokie:

  • veiklos tęstinumas, savarankiškumas ir ekonominės naudos siekimas bei galimybė sudaryti sandorius ir ateityje.

Veiklos tęstinumas suprantamas ne tik kaip pasikartojantys sandoriai, bet ir ekonominės naudos siekimas (pvz., žemės sklypų dalijimas į dalis, paskirties pakeitimas, namo padalijimas ir atskirų butų įregistravimas ir pan.). Tokiais atvejais laikoma, kad gyventojas gauna turto pardavimo individualios veiklos pajamų, kurios gali būti apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą (atėmus šiai veiklai vykdyti patirtas išlaidas, t. y. leidžiamus atskaitymus, kurių nustatymo tvarka patvirtinta finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 „Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo”, Žin., 2002, Nr. 95-4149) arba taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu gyventojas nusprendžia pajamų mokestį mokėti neatėmęs veikloje patirtų išlaidų, t. y. nuo visos gautų pajamų sumos.

Jeigu gyventojas vykdo veiklą, turinčią individualios veiklos požymių, jis gaunamas pajamas (net ir tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka jis nebuvo įregistravęs individualios veiklos) kalendoriniams metams pasibaigus iki kitų metų gegužės l d. turi deklaruoti ir nuo jų sumokėti pajamų mokestį. Apmokestinimo būdą gyventojas pasirenka pats, tačiau per kalendorinius metus turi būti taikomas tik vienas iš būdų.

Būtina žinoti, kad gyventojui vykdant individualią veiklą, t. y. parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, į tokio turto įsigijimo datą neatsižvelgiama, nes trejų metų lengvata taikoma parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn tik ne individualios veiklos nekilnojamąjį daiktą.

Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo faktiškai patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos. Jeigu gyventojas perka ir parduoda pastatus, žemės sklypus ir pan., jis gali atimti tokio turto įsigijimo išlaidas, sumokėtus mokesčius, rinkliavas bei kitas patirtas išlaidas veiklai vykdyti. Atimamos išlaidos turi būti pagrįstos teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiais dokumentais.

Tais atvejais, kai sutuoktiniai vykdo individualią veiklą ir iš tos veiklos gauna pajamų, laikoma, kad kiekvieno sutuoktinio individualios veiklos pajamos deklaruojamos ir apmokestinamos kaip atskiro gyventojo, gaunančio jo vykdomos veiklos pajamas.

Pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, kurias gyventojas turi deklaruoti pats, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją (FR0462, FR0462S33 arba FR0462S15 formas).

Deklaracijos FR0462V priedo I pirmoje dalyje gyventojas turi deklaruoti individualios veiklos turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas, t. y. pajamas, kurios (gyventojo pasirinkimu) apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą (atėmus patirtas šiai veiklai vykdyti išlaidas). Jeigu gyventojas nusprendžia nuo individualios veiklos turto pardavimo pajamų mokėti 15 proc. pajamų mokestį (neatėmęs patirtų išlaidų), tokias pajamas jis turi deklaruoti FR0462V priedo II dalyje.

Rugpjūtis
2005-08-30
PVM mokėtojams, įsigyjantiems prekes ir/arba paslaugas iš užsienio asmenų
2005-08-26
Mokestinės prievolės likviduojant akcinę bendrovę. Pajamų pripažinimas ir apmokestinimas
2005-08-26
Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma prekių tiekimo vieta
2005-08-26
Paveldėto turto mokestis
2005-08-25
Klausiate - atsakome
2005-08-22
Kaip nustatoma turto įsigijimo kaina?
2005-08-17
Kas lemia VMI įvaizdį? Naujas požiūris į mokesčių mokėtoją
2005-08-17
Gyventojų, parduodančių žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą, žiniai
2005-08-17
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimas
2005-08-16
Kaip atliekamas mokestinis tyrimas?
Daugiau
Aukštyn


Informacija mokesčių klausimais
 1882


 
© 2000-2010 Valstybinė mokesčių inspekcija prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos