http://www.vmi.lt/
  EN Turinys
Paieška
Naujienos
Juridiniams asmenims
Gyventojams
Mokesčiai, jų administravimas
Mano mokesčiai
TitulinisNaujienosArchyvas2005Rugpjūtis
MENU
VMI Naujienos
Mokesčių naujienos
Leidiniai
Seminarai
Karjera
Viešieji pirkimai
Internete publikuojamų naujienų bei seminarų prenumerata
Renginiai
Mokesčių įstatymų komentarų projektai
Verslo priežiūros naujovės
Mažosios bendrijos mokesčiai
Rodyti naujienas susijusias:
VMI naujienos
Mokesčių naujienos
Leidiniai
Mokesčių kalendorius
Publikacijos spaudoje
Seminarai
Mokesčiai
Susijusios su
nuo:
iki:

   
Rugpjūtis
Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma prekių tiekimo vieta
2005-08-26
„Sąskaityba“, Nr. 8

Karolina Jogminaitė, VMI prie FM Mokesčių teisės departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja

Labai svarbu yra nustatyti prekių tiekimo vietą, kadangi, atsižvelgiant į tai, nustatoma, kurioje valstybėje turi būti apmokestintas prekių tiekimas.

Viena sąlygų, kad prekių tiekimas būtų PVM objektas Lietuvoje, prekių tiekimas turi būti įvykęs šalies teritorijoje. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (PVMĮ) šalies teritoriją apibrėžia kaip Lietuvos Respublikos teritoriją ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantį plotą, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius. „Šalies teritorija“ laikomos ir tokios vietos: muitinės sandėliai, laisvasis uostas, importo ir eksporto terminalai, neatsižvelgiant į tai, koks yra šiose vietose tiekiamų prekių statusas muitų teisės požiūriu.

Prekių tiekimo vieta, kai tiekiamos prekės nėra išgabenamos iš šalies

Prekių tiekimo vietos nustatymas nėra sudėtingas, kai tiek prekių tiekėjas, tiek prekių pirkėjas yra Lietuvos asmenys ir tiekiamos prekės nėra išgabenamos iš Lietuvos. Tokiais atvejais vadovaujamasi PVMĮ 12 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisykle, kad jeigu tiekiamos prekės neturi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko Lietuvoje, jeigu šios prekės buvo Lietuvoje tuo momentu, kai įvyko jų tiekimas. Jeigu prekių tiekimo (disponavimo teisės perdavimo kitam asmeniui už atlygį) momentu prekės buvo už Lietuvos teritorijos ribų, tai toks prekių tiekimas nėra PVM objektas Lietuvoje.

Pavyzdys

Lietuvos įmonė parduoda statybines medžiagas. Dalį šių medžiagų įmonė parduoda Lietuvoje kitoms Lietuvos įmonėms (prekės nėra gabenamos ir tiekimo metu yra Lietuvoje), o kitą dalį medžiagų parduoda Latvijoje tos šalies pirkėjams (prekės nėra gabenamos ir tiekimo metu yra Latvijoje). Taigi, Lietuvos PVM objektas bus tik tų prekių tiekimas, kurios tiekimo metu buvo Lietuvoje. Statybinių medžiagų pardavimas Latvijoje – nėra Lietuvos PVM objektas.

Prekių tiekimo vieta, kai tiekiamos prekės turi būti gabenamos

Prekių tiekimo vietos nustatymas tampa sudėtingesnis, kai prekių tiekimo sandoriai yra vykdomi tarp skirtingose valstybėse įsikūrusių ūkio subjektų ir tiekiamos prekės turi būti gabenamos.

Bendra taisyklė yra tokia, kad jeigu tiekiamos prekės turi būti gabenamos, tai bus laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje tuo atveju, kai šių prekių gabenimas pirkėjui prasidėjo šalies teritorijoje. Pažymėtina, kad nesvarbu, kas tas tiekiamas prekes gabena: prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečiasis asmuo, pvz., vežimo įmonė. Taigi, kai Lietuvos prekių tiekėjai prekes tiekia ES valstybių narių ar trečiųjų šalių (trečiųjų teritorijų) pirkėjams, o tiekiamos prekės yra išgabenamos iš Lietuvos, tai šių prekių tiekimo vieta yra Lietuva ir toks tiekimas yra Lietuvos PVM objektas. Tokie tiekimai, atsižvelgiant į PVMĮ nuostatas dėl PVM tarifų taikymo, gali būti apmokestinami taikant atitinkamai standartinį (18 proc.), lengvatinį (5 proc.) arba 0 proc. PVM tarifą. Keletas pavyzdžių:

Pavyzdys

I atvejis. Lietuvos įmonė parduoda baldus Vokietijos įmonei PVM mokėtojai. Šias prekes Vokietijos įmonei pristato Lietuvos įmonės pasamdytas vežėjas. Taigi, tiekiamos prekės yra išgabenamos iš Lietuvos. Šiuo atveju prekių tiekimo vieta yra Lietuva, tačiau vadovaujantis PVMĮ 49 str. nuostatomis tokiam tiekimui taikomas 0 proc. PVM tarifas.

II atvejis. Lietuvos įmonė parduoda baldus Vokietijos įmonei, kuri nėra PVM mokėtoja. Tiekiamos prekės yra išgabenamos iš Lietuvos į Vokietiją. Šiuo atveju prekių tiekimo vieta yra Lietuva. Kadangi prekių pirkėjas nėra kitoje valstybėje narėje PVM mokėtoju registruotas asmuo, toks prekių tiekimas apmokestinamas taikant 18 procentų PVM tarifą.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Lietuvos įmonės parduoda prekes užsienio subjektams, tačiau tų prekių gabenimas prasideda kitoje valstybėje, pavyzdžiui, kai Lietuvos įmonė parduoda prekes Lenkijos įmonei, o šių prekių gabenimas prasideda Vokietijoje, tai nelaikoma, kad toks prekių tiekimas yra įvykęs Lietuvoje ir atitinkamai tai nėra Lietuvos PVM objektas.

Tais atvejais, kai tiekiamų prekių gabenimas prasidėjo trečiojoje valstybėje (ne ES narėje) ar trečiojoje teritorijoje (teritorijoje, kurioje netaikomos Šeštosios PVM direktyvos nuostatos), prekių tiekimas, kai prekes tiekia importuotojas, ir bet koks tolesnis tiekimas yra laikomas įvykęs šalies teritorijoje, jeigu prekės buvo importuotos Lietuvoje.

Prekių tiekimo vieta, kai tiekiamos prekės surenkamos arba instaliuojamos

Tiek Šeštoji PVM direktyva, tiek ir PVMĮ numato specialią prekių tiekimo vietos nustatymo taisyklę tais atvejais, kai tiekiamos prekės turi būti surenkamos arba instaliuojamos.

PVMĮ 12 str. 2 d. nustatyta, kad kai tiekiamos prekės (nesvarbu, kas jas gabena) prekių tiekėjo arba jo užsakymu kito asmens turi būti surenkamos arba instaliuojamos (nepaisant to, ar jos išbandomos), laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje, jeigu prekės surenkamos arba instaliuojamos šalies teritorijoje.

Taigi, jeigu užsienio valstybės asmuo tiekia Lietuvos pirkėjui prekes, kurios yra atgabenamos į Lietuvą ir kurios turi būti surenkamos ar instaliuojamos Lietuvoje, tai šių prekių tiekimo vieta yra Lietuva ir šių prekių pardavimo PVM turi būti sumokėtas į Lietuvos biudžetą. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu tiekiamas prekes Lietuvoje surenka arba instaliuoja pats prekių tiekėjas arba jo užsakymu kitas asmuo. Tai gali būti įvairūs sumontuojamų įrengimų, gamybinių technologinių linijų ir kitos technikos ar kitų surenkamų ar instaliuojamų prekių tiekimo atvejai. Prekių surinkimo ar instaliavimo darbų vertė šiuo atveju turėtų būti įtraukta į tiekiamų prekių vertę. Paprastai tokie darbai numatomi įrengimų ar kitų prekių tiekimo sutartyse.

Pagal PVMĮ 95 str. 3 d. nuostatas prekių, kurios yra surenkamos ar instaliuojamos Lietuvoje, pirkėjas, jeigu jis yra PVM mokėtojas, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam užsienio asmens šalies teritorijoje pateiktas minėtas prekes. Atkreiptinas dėmesys, kad PVMĮ 95 str. nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio apmokestinamieji asmenys nėra įsikūrę Lietuvoje.

Pavyzdys

Lenkijos įmonė parduoda Lietuvos įmonei PVM mokėtojai prekių pakavimo įrangą. Sutartyje yra numatyta, kad prekių pakavimo įranga Lenkijos įmonės sąskaita turi būti surinkta ir instaliuota Lietuvoje. Lenkijos įmonės darbuotojai atvyks į Lietuvą ir atliks šiuos darbus.

Šiuo atveju Lenkijos įmonės tiekiamos prekių pakavimo įrangos tiekimo vieta yra Lietuva, tačiau Lietuvos įmonė, vadovaudamasi 95 str. nuostatomis, turėtų apskaičiuoti ir sumokėti jai tiekiamos pakavimo įrangos pardavimo PVM.

Prekių tiekimo vieta, kai prekiaujama nuotoliniu būdu

Prekyba laikoma nuotoline tais atvejais, kai vienos ES valstybės PVM mokėtojas parduoda prekes kitos ES valstybės narės asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais savo valstybėje, o tiekiamos prekės tiekėjo ar jo užsakymu kito asmens atgabenamos į tą kitą ES valstybę narę.

Specialios nuotolinės prekybos taisyklės buvo sukurtos tam, kad nebūtų iškraipyta prekyba ES rinkoje. Kadangi PVM tarifas ES yra skirtingas (jis svyruoja nuo 15 iki 25 proc.), asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai (gyventojai), įsigydami prekes nuotoliniu būdu (per internetą, paštą, TV parduotuves), galėtų iškraipyti rinką, nes, jeigu tokiais atvejais būtų taikoma bendra taisyklė, kad prekės apmokestinamos toje valstybėje, kurioje prasidėjo jų gabenimas, tai visi siektų įsigyti prekių iš tų ES valstybių, kuriose yra mažiausias PVM tarifas. Taigi, buvo sukurtos specialios nuotolinės prekybos taisyklės. Šių taisyklių esmė yra tokia, kad tais atvejais, kai prekių tiekėjas viršija tam tikrą pardavimų ribą pirkėjo valstybėje narėje, tai to prekių tiekėjo tiekiamų prekių tiekimo vieta persikelia į pirkėjo valstybę ir taikomas pirkėjo valstybėje toms prekėms nustatytas tarifas, neatsižvelgiant į tai, kad prekių gabenimas prasideda kitoje valstybėje.

Atsižvelgiant į PVMĮ nuostatas, bus laikoma, kad kitos ES valstybės asmuo vykdo nuotolinę prekybą Lietuvoje, kai įvykdytos tokios sąlygos:

  • prekių pirkėjas yra: PVM mokėtoju Lietuvoje neįsiregistravęs asmuo (fiziniai asmenys, nevykdantys ekonominės veiklos (gyventojai); apmokestinamieji asmenys, neturintys teisės į PVM atskaitą (tai nedidelės įmonės ir kiti asmenys, vykdantys ekonominę veiklą, bet dėl nedidelės prekių apyvartos neįsiregistravę PVM mokėtojais); neapmokestinamieji juridiniai asmenys (tai viešosios ir biudžetinės įstaigos  bei kiti juridiniai asmenys, nevykdantys ekonominės veiklos);
  • tiekiamos prekės tiekėjo ar jo užsakymu kito asmens yra atgabentos į Lietuvą;
  • tiekiamos prekės nėra  naujos transporto priemonės, taip pat nėra prekės, kurios tiekiamos po jų surinkimo ar instaliavimo;
  • per kalendorinius metus buvo patiekta minėtiems Lietuvos asmenims, neįregistruotiems PVM mokėtojais Lietuvoje, prekių (išskyrus akcizais apmokestinamas prekes) daugiau nei už 125 tūkst. litų (neįskaitant PVM).

Taigi, jeigu kitoje valstybėje narėje įsikūręs prekių pardavėjas PVM mokėtojas parduoda prekes Lietuvos pirkėjams (ne PVM mokėtojams) ir per kalendorinius metus šiems pirkėjams jis pardavė prekių daugiau nei už 125 000 litų, tai šių prekių tiekimo vieta yra Lietuva ir atitinkamai tokiam prekių tiekėjui atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje. Įsiregistravęs Lietuvoje PVM mokėtoju nuotolinei prekybai, kitos ES valstybės asmuo nuo patiektų prekių vertės turi skaičiuoti Lietuvos PVM įstatyme nustatyto dydžio PVM, mokėti mokėtiną PVM į Lietuvos biudžetą, teikti PVM deklaracijas PVM mokėtojo įsiregistravimo vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pavyzdys

Lietuvos gyventojai pagal katalogus įsigyja prekių iš Vokietijoje registruotos įmonės. Užsisakiusiems prekes Vokietijos įmonė pristato (atgabena) jas į Lietuvą. Lietuvos gyventojams parduotų prekių vertė per kalendorinius metus sudarė 250 000 litų. Kadangi Vokietijos įmonės Lietuvos asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, parduotų prekių vertė per kalendorinius metus viršijo 125 000 litų, tai ši įmonė registruojama PVM mokėtoja Lietuvoje (pagal jos pateiktą prašymą). Lietuvoje įregistruota PVM mokėtoja ši įmonė, Lietuvos gyventojams parduodama minėtas prekes, turi apskaičiuoti parduotų prekių pardavimo PVM taikydama 18 proc. PVM tarifą.

Iki įsiregistravimo PVM mokėtoja Lietuvoje Vokietijos įmonė parduodama Lietuvos gyventojams minėtas prekes paima iš jų „vokišką“ PVM (Vokietijos teisės aktuose, nustatyto dydžio) ir moka jį į Vokietijos biudžetą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuotolinės prekybos taisyklės yra įtvirtintos visose valstybėse narėse, todėl, jeigu Lietuvos asmuo prekiauja nuotoliniu būdu kitose ES valstybėse narėse, tai atitinkamai, jam viršijus tose valstybėse nustatytą per kalendorinius metus parduotų prekių vertės sumą nuotolinei prekybai, jo tiekiamų prekių tiekimo vieta persikelia į tą kitą valstybę narę. Kitose ES valstybėse narėse nuotolinei prekybai taikomas ribas galima rasti PVMĮ 12 str. komentare, kuris yra paskelbtas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje www.vmi.lt.

Prekių tiekimo vieta EB teritorijoje keleivius vežančiuose traukiniuose, laivuose ir orlaiviuose

Kai prekės tiekiamos Europos Bendrijų teritorijoje keleivius vežančiuose traukiniuose, laivuose arba orlaiviuose, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje, jeigu keleivių vežimo maršruto ar jo dalies pradžia yra Lietuvoje. Nustatant prekių tiekimo vietą minėtuose laivuose, orlaiviuose ar traukiniuose, reikia atsižvelgti į:

  • ar laivas, orlaivis ar traukinys yra laikomas „keleivius vežantis EB teritorijoje“?
  • kada laikoma, kad maršrutas (ar jo dalis), kuriuo keleiviai vežami, yra EB teritorijoje?
  • kas yra maršruto ar jo dalies pradžia ir pabaiga?
  • kaip traktuojamas vežimas į abi puses (pirmyn ir atgal)?

Laivas, orlaivis ar traukinys yra laikomas „keleivius vežančiu EB teritorijoje“, jeigu maršrutas (ar jo dalis), kuriuo vežama, yra EB teritorijoje.

Bus laikoma, kad maršrutas (ar jo dalis), kuriuo vežami keleiviai, yra EB teritorijoje, jeigu maršruto (ar jo dalies) pradžia ir pabaiga yra EB teritorijoje.

Maršruto ar jo dalies pradžia laikoma pirmoji keleivių įlaipinimo EB teritorijoje pagal tvarkaraštį vieta (o kai į EB teritoriją įvažiuojama po tarpinio sustojimo už EB teritorijos ribų, – pirmoji keleivių įlaipinimo vieta EB teritorijoje po šio tarpinio sustojimo). Maršruto ar jo dalies pabaiga laikoma paskutinė keleivių išlaipinimo EB teritorijoje pagal tvarkaraštį vieta (o kai išvažiuojama iš EB teritorijos, – paskutinė keleivių išlaipinimo vieta EB teritorijoje prieš išvažiuojant iš jos).

Tais atvejais, kai keleiviai traukiniais, laivais ar orlaiviais vežami į abi puses, kiekvienas toks vežimas į bet kurią pusę laikomas atskiru keleivių vežimo maršrutu.

Pavyzdžiai

I atvejis. Laive, kuris plaukia maršrutu Klaipėda–Hamburgas, parduodamos prekės. Šių prekių tiekimo vieta yra Lietuva, kadangi keleivių vežimo maršrutas (pradžia ir pabaiga) yra EB teritorijoje. Kai šis laivas plauks atgal į Lietuva, maršrutu Hamburgas–Klaipėda, tai prekių tiekimo vieta bus laikoma Vokietija.

II atvejis. Traukinyje, kuris vyksta maršrutu Maskva–Vilnius–Varšuva, parduodamos prekės. Dalis keleivių įlaipinama Vilniuje. Šiuo atveju tik dalis keleivių vežimo maršruto bus EB teritorijoje (Vilnius–Varšuva). Tik maršruto dalyje Vilnius–Varšuva bus taikoma ši speciali prekių tiekimo vietos taisyklė ir,  kai prekės bus parduodamos vykstant šio kelio dalimi, bus laikoma, kad prekių tiekimo vieta yra Lietuva.

Gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimo vieta

Naujosios gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimo vietos nustatymo taisyklės įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į PVMĮ nuostatas, gamtinės dujos ir elektros energija laikomos patiektos Lietuvoje, kai:

  1. šias prekes įsigyja apmokestinamasis asmuo, įsikūręs Lietuvos Respublikoje (t. y. kai jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo), padalinys (per kurį įsigyjamos šios prekės) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai yra fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje), ir tokio asmens pagrindinis tikslas, kuriam jis įsigyja gamtines dujas ir (ar) elektros energiją, yra šių prekių perpardavimas kitiems asmenims, o šių prekių sunaudojama tenkinant savo poreikius nedaug;
  2. šias prekes įsigyja 1 punkte nenurodytas asmuo, – jeigu faktinis šių prekių sunaudojimas įvyksta Lietuvos Respublikoje, o kai jos faktiškai nesunaudojamos, – pirkėjo buveinė (jeigu tai – ne fizinis asmuo), padalinys (per kurį įsigyjamos šios prekės) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai yra fizinis asmuo) yra Lietuvoje.

Taigi, tais atvejais, kai gamtinės dujos ir elektros energija tiekiamos apmokestinamiesiems asmenims, kurie šias prekes perparduoda kitiems asmenims, nurodytųjų prekių tiekimo vieta yra ten, kur yra įsikūrę šie perpardavėjai. Tuomet, kai gamtinės dujos ir elektros energija tiekiamos galutiniams vartotojams, šių prekių tiekimo vieta bus ten, kur prekės faktiškai sunaudojamos, o jeigu jos nesunaudojamos, tai tiekimo vieta nustatoma pagal pirkėją.

Rugpjūtis
2005-08-30
PVM mokėtojams, įsigyjantiems prekes ir/arba paslaugas iš užsienio asmenų
2005-08-26
Mokestinės prievolės likviduojant akcinę bendrovę. Pajamų pripažinimas ir apmokestinimas
2005-08-26
Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma prekių tiekimo vieta
2005-08-26
Paveldėto turto mokestis
2005-08-25
Klausiate - atsakome
2005-08-22
Kaip nustatoma turto įsigijimo kaina?
2005-08-17
Kas lemia VMI įvaizdį? Naujas požiūris į mokesčių mokėtoją
2005-08-17
Gyventojų, parduodančių žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą, žiniai
2005-08-17
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimas
2005-08-16
Kaip atliekamas mokestinis tyrimas?
Daugiau
Aukštyn


Informacija mokesčių klausimais
 1882


 
© 2000-2010 Valstybinė mokesčių inspekcija prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos