http://www.vmi.lt/
  EN Turinys
Paieška
Juridiniams asmenims
Gyventojams
Mokesčiai, jų administravimas
Mano mokesčiai
TitulinisMokesčiai, jų administravimasPridėtinės vertės mokestis (PVM)Dalykinės temosPVM PAKEITIMAI 2010 METAIS
Akcizai
Atskaitymai nuo pajamų pagal LR miškų įstatymą
Atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą
Gyventojų pajamų mokestis
Įmokos į Garantinį fondą
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis
Konsulinis mokestis
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis
Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą
Mokestis už aplinkos teršimą
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius
Naftos ir dujų išteklių mokestis
Paveldimo turto mokestis
Pelno mokestis
Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Bendra informacija
Mokesčių mokėtojų grupės
Dalykinės temos  
Dažniausiai daromos klaidos
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos
Socialinis mokestis
Valstybės rinkliava
Žyminis mokestis
Žemės mokestis
Mokesčių administravimas
Cukraus bei perdirbtų produktų perteklinių atsargų vienkartinis mokestis
Nekilnojamojo turto mokestis
Mokesčių administravimas
Atsiskaitymai už žemės ūkio produkciją su žemės ūkio produkcijos pardavėjais
Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis
PVM PAKEITIMAI 2010 METAIS

Informacija atnaujinta
2010-11-26


pagrindiniai pakeitimai:

-          paslaugų vietos nustatymo taisyklių pakeitimas;

-          kitose valstybėse narėse sumokėto PVM grąžinimo Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims bei Lietuvoje sumokėto PVM grąžinimo užsienio apmokestinamiesiems asmenims   taisyklių pakeitimai.

kiti pakeitimai susiję su:

—  juridinio asmens statuso neturinčių Lietuvoje įsteigtų  investicinių fondų  registravimu PVM mokėtojais;

-          verslo kaip komplekso apmokestinimu;

-          pašto paslaugų apmokestinimu;

-          PVM atskaitos, susijusios su tam tikromis finansinėmis paslaugomis;

-          prekių tiekimo muitinės sandėliuose apmokestinimu;

-          PVM sąskaitų faktūrų išrašymu;

-          PVM grąžinimu trečiųjų valstybių apmokestinamiesiems asmenims;

-          klaidų taisymu PVM deklaracijoje ir kt. 

Teisės aktai: 

1. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 3, 9, 12(1), 13, 14, 15, 25, 28, 31, 40, 46, 53, 58, 68, 71, 71(1), 74, 75, 78, 79, 84, 88(1), 88(2), 91, 95, 116, 117, 118, 119, 121 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir papildymo, XIII skyriaus pavadinimo pakeitimo, 13(1), 91(1) ir 127 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 119(1) straipsniu įstatymas (2009 gruodžio 3 d. Nr. XI-518) ( Žin., 2009, Nr. 151-6772)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 1711 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio asmenims“ pakeitimo(Žin, 2009, Nr. 154-6966).

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 1K-474 „Dėl Finansų ministro 2002 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 189 „Dėl Prašymų grąžinti užsienio apmokestinamiesiems asmenims jų sumokėtą PVM pateikimo ir nagrinėjimo bei PVM grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin, 2009, Nr. 156-7050). 

VMI prie FM pakeisti  bei priimti nauji teisės aktai

VMI prie FM viršininko 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. VA-102 ,,Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymo Nr.VA-29 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių  patvirtinimo“ pakeitimo“(Žin., 2009, Nr. 154-7001).

2009-12-22 VA-102  įsakymas.

2009-12-22 VA-102  taisyklės.

2009-12-22 VA-102  FR0600.

2009-12-22 VA-102 1priedas.

2009-12-22 VA-102  2priedas.

2009-12-22 VA-102 3priedas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymas  Nr. VA-109 ,, Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 178 ,,Dėl įregistravimo į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių“ pakeitimo  ( Žin., 2010, Nr. 1-57).

2009-12-31 įsakymas Nr. VA-109

2009-12-31 įsakymu patvirtintas Prašymo formos FR0388 1-asis lapas

2009-12-31 įsakymu patvirtintas Prašymo formos FR0389 1-asis lapas

Pastaba. Visą  prašymo formų FR0388 ir FR0389  komplektą galima rasti

2009-12-31 įsakymu patvirtinta Prašymo forma REG809, REG809-2

2009-12-31 įsakymu patvirtinta Registracijos pažymėjimo forma FR0590

Trumpi pakeitimų paaiškinimai: 

1. Naujos paslaugų teikimo vietos taisyklės nuo 2010-01-01

2008 m. vasario 12 d. Europos Taryba priėmė PVM direktyvos 2006/112/EB pakeitimus susijusius su paslaugų teikimo vietos nustatymu. Naująja paslaugų PVM direktyva 2008/8/EB įtvirtinti pakeitimai iš dalies pakeitė  ES galiojusią paslaugų teikimo vietos nustatymo tvarką ir visos valstybės narės privalo taikyti naujas taisykles nuo 2010 m. sausio 1 d. Šios direktyvos pagrindu nuo 2010 metų buvo pakeistas ir Lietuvos PVM įstatymas.

Iki PVM įstatymo pakeitimo pagrindine buvo  laikoma taisyklė, kuri sako, kad paslauga laikoma suteikta ten, kur yra įsikūręs paslaugų teikėjas. Tačiau jau nuo 2010 m. paslaugų teikimo apmokestinamiesiems asmenims atveju, taip vadinamu „verslas-verslui“ atveju (B2B), paslaugos teikimo vieta turi būti nustatoma pagal vietą, kur yra įsikūręs paslaugos pirkėjas. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad PVM turi būti sumokamas paslaugos suvartojimo valstybėje. Paslaugų teikimo neapmokestinamiesiems asmenims atveju, t.y. „verslas – vartotojui“ (B2C) bendra taisyklė, kad paslauga yra suteikta ten, kur įsikūręs paslaugos teikėjas išliko ta pati. Taip pat išliko ir išimtys, t.y. specialios nuostatos tam tikrų paslaugų teikimo vietos nustatymui. Be to, pirkėjas apmokestinamasis asmuo, taikydamas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą (reverse charge mechanism) mokėtiną PVM turi apskaičiuoti ir sumokėti pats.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jeigu paslaugą apmokestinamasis asmuo įsigyja kaip toks ir tai nėra paslaugos įsigijimas asmens privatiems poreikiams tenkinti. 

Koks asmuo laikomas apmokestinamuoju asmeniu (paslaugų teikimo vietos nustatymo tikslais)?

Apmokestinamaisiais asmenimis (paslaugų suteikimo vietos nustatymo tikslais) laikomi:

1. apmokestinamasis asmuo įsigyjantis paslaugas ekonominės veiklos vykdymui;

2. apmokestinamasis asmuo, įsigyjantis paslaugas veiklai, kuri nėra PVM objektas pagal PVM įstatymo 3 str. 1-3 dalis nuostatas;

3. PVM mokėtoju įregistruotas juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo. 

Pažymėtina, kad biudžetinės įstaigos, pelno nesiekiančios organizacijos, ir kiti neapmokestinamieji juridiniai asmenys, nevykdantys ekonominės veiklos, bet įsiregistravę PVM mokėtojais dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių,  laikomi apmokestinamaisiais asmenimis ir dėl paslaugų įsigijimo iš kitų valstybių narių.

Pateikiami atskirų paslaugų teikimo vietos nustatymo pavyzdžiai 

2. Prasiplėtė VIES deklaravimas (keičiama Prekių tiekimo į kitas Europos  Sąjungos valstybes nares  ketvirtinė  ataskaita FR 0564 forma)

Atsižvelgiant į Tarybos direktyvos 2008/117/EB nuostatas apmokestinamieji asmenys sumuojančiose ataskaitose (taip vadinamose VIES ataskaitose) turi kas mėnesį pateikti informaciją ne tik apie prekių apmokestinamų 0 proc. PVM tarifu tiekimus ar trikampės prekybos sandorius, bet taip pat ir informaciją apie suteiktas paslaugas, kurių teikimo vieta persikelia į pirkėjo valstybę, t.y. tas paslaugas, kurioms taikomas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas.

Todėl nuo 2010 metų sausio 1 d. Lietuvos PVM mokėtojai  turi pildyti ir  teikti (iki kito kalendorinio mėnesio 25 d.) ne ketvirtinę, o kalendorinio mėnesio Prekių tiekimo (paslaugų teikimo) į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitą FR 0564 formą.  

3. Kitose valstybėse narėse sumokėto PVM grąžinimo taisyklių pakeitimai

Tarybos direktyvos 2008/9/EB nuostatomis Europos Bendrijų mastu įgyvendinamas ,,vieno langelio“ principas ir apmokestinamiesiems asmenims sudaroma galimybė prašymus grąžinti  PVM skirtingoms valstybėms narėms teikti elektroninėje sistemoje per savo įsikūrimo valstybės narės mokesčių administratorių.

Todėl nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos apmokestinamieji asmenys – PVM mokėtojai, norėdami susigrąžinti  kitose valstybėse narėse sumokėtą PVM, prašymą  dėl PVM grąžinimo turės pateikti Lietuvos mokesčių administratoriui, nustatyta tvarka, per elektroninę sistemą, neteikiant ,,popierinių“ prašymų (teisės aktų projektai dėl šios tvarkos rengiami).

Plačiau apie šiuos pakeitimus skaitykite čia.

Informuojame, kad VMI prie FM interneto puslapio skyrelyje El. paslaugos > Pažymų užsakymas ir prašymų teikimas, kur yra Prašymas grąžinti PVM ES šalyse, pateikta informacija apie VMI prie FM Elektroninę prašymų registravimo informacinę sistemą (EPRIS), per kurią Lietuvos apmokestinamieji asmenys, norintys susigrąžinti kitose ES valstybėse narėse sumokėtą PVM, turės pateikti elektroninius prašymus grąžinti PVM kitoms valstybėms narėms. Prašymų grąžinti PVM teikimo per EPRIS tvarką nustato Elektroninių prašymų grąžinti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse sumokėtą pridėtinės vertės mokestį teikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. VA-1 (Žin., 2010, Nr. 3-142).

Šią informaciją galite rasti čia.

4. Juridinių asmenų statuso neturinčių Lietuvoje įsteigtų investicinių fondų  registravimas PVM mokėtojais

Nuo 2010 metų  sausio 1 d. pagal PVM įstatymo pakeitimo nuostatas suteikta teisė įsiregistruoti PVM mokėtojais  ne tik juridiniams ir fiziniams asmenims, bet ir juridinio asmenų statuso neturintiems Lietuvoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektų, kurių veiklos forma yra investicinis fondas.

5. Kiti pakeitimai:

Verslo ar jo dalies pardavimas.

Verslo ar jo dalies pardavimas  PVM mokėtojui tęsiančiam veiklą  nėra laikomas PVM objektu, o verslą įsigijusiam  PVM mokėtojui numatytas  šio įsigyto verslo PVM atskaitos tęstinumas.

Avanso apmokestinimas

Numatyta  leisti pasirinkti skaičiuoti PVM nuo avanso, jeigu prekės bus patiektos (paslaugos  suteiktos) anksčiau nei po 12 mėn. (Dabar toks avansas yra PVM neapmokestinamas.

Dėl prekių tiekimo muitinės sandėliuose.

Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamas prekių, kurioms buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, tiekimas, kai tiekiamos prekės yra importuojamos ir tai yra pagrindas atsirasti prievolei apskaičiuoti importo PVM šalies teritorijoje. (Iki šio PVM įstatymo pakeitimo kai prekėms įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą, jos buvo parduodamos kitai įmonei kartu jas importuojant, tai  tokiu prekių tiekimo Lietuvos muitinės sandėlyje atveju minėtos prekės turėjo būti apmokestintos taikant šioms prekėms nustatytą PVM tarifą. Kartu įmonė, įsigijusi tokias prekes, privalėjo mokėti ir importo PVM kaip šių prekių importuotoja. Tokiu būdu tos pačios prekės  buvo apmokestinamos PVM  du kartus).

Klaidų taisymo PVM deklaracijoje pakeitimai

Panaikintos specialios nuostatos dėl klaidų taisymo (dėl PVM atskaitos tikslinimo 3 metai) Tikslinimui  taikomos bendros MAĮ nuostatos ir terminai, t.y. einamieji ir praėjusieji 5 metai.

Naujovės dėl registravimosi PVM mokėtoju

Be kita ko, apmokestinamasis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju, jeigu:

—  įsigyja paslaugas iš užsienio apmokestinamųjų asmenų;

—  teikia paslaugas, kurių teikimo vieta yra kita valstybė narė (nuo “pirmo lito”).

Be to yra nustatyta privaloma užsienio asmenų PVM registracija, jeigu vykdomas eksportas iš Lietuvos teritorijos.

Dėl mokestinio laikotarpio

Pažymėtina, kad nuo 2010-01-01, PVM mokėtojų, įsigyjančių ne tik prekių iš kitų valstybių narių, bet ir paslaugų, kurias Lietuvoje jiems teikia kitų valstybių narių PVM mokėtojai ir už kurias jie- šių paslaugų pirkėjai PVM įstatymo 95 str. nustatyta tvarka ,,atvirkštiniu būdu“ turi apskaičiuoti  ir sumokėti į biudžetą PVM, mokestinis laikotarpis yra  kalendorinis mėnuo.

Klausimai- atsakymai

1. Trys Lietuvos valstybinės institucijos A, B ir C yra sudariusios tam tikros įrangos nuomos sutartis su JAV ir Šveicarijos bendrovėmis. Institucija A nėra registruota PVM mokėtoja, institucija B turi lietuvišką PVM mokėtojo kodą, kadangi per paskutinius metus buvo įsigijusi prekių iš kitų valstybių narių ir prekių suma viršijo nustatytą ribą, o institucija C neapsižiūrėjusi, kad PVM mokėtojo kodą ji turėtų turėti, dar nepateikė prašymo įsiregistruoti ir  PVM mokėtojo kodo neturi. Kaip pagal nuo 2010 m. įsigaliosiančias taisykles įrangos nuomos sandoris turėtų būti apmokestintas PVM?

Institucija A: kadangi ji nėra apmokestinamasis asmuo, o kartu neturi PVM mokėtojo kodo, tai įsigyjamos paslaugos teikimo vieta nustatoma pagal paslaugos teikėjo buveinę, t.y. ji būtų arba JAV arba Šveicarija (priklausomai su kurios šalies tiekėju ji yra sudariusi sutartį).

Institucija B: kadangi ji turi lietuvišką PVM mokėtojo kodą, tai jos įsigyjamos paslaugos teikimo vieta yra Lietuva ir ši institucija turi apskaičiuoti įsigyjamos paslaugos  21% pardavimo PVM, kurio ji negalės atskaityti.

Institucija C: nustačius, kad asmuo vis tik turėjo būti PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM, PVM turėtų būti apskaičiuotas ir už praėjusį laikotarpį, t.y. nuo tada, kada įsigaliojo tokios PVM įstatymo nuostatos, numatančios prievolę skaičiuoti PVM nuo tokios įsigytos paslaugos.

2. Lietuvos transporto įmonė X  sudarė sutartį su kita Lietuvos įmone Y nugabenti prekes iš Lietuvos į Prancūziją į Lietuvos įmonės išsinuomotą sandėlį Prancūzijoje. Pažymėtina, kad Lietuvos įmonė turi ,,prancūzišką“  PVM mokėtojo kodą, tačiau realiai Prancūzijoje įsikūrusi nėra (neturi nei buveinės nei kitokios vykdymo vietos Prancūzijoje Kur yra šios vežimo paslaugos teikimo vieta bei kurios valstybės narės  PVM turi būti taikomas?

Iki 2010 m. išrašant PVM sąskaitą faktūrą šiai Lietuvos įmonei Y ir nurodant jos Prancūzijos PVM mokėtojo kodą, vežimo paslaugų galima buvo neapmokestinti PVM Lietuvoje, t. y. vežimo paslaugos teikimo vieta buvo laikoma Prancūzija.

Nuo 2010 m. nors Lietuvos įmonė ir nėra išregistruota iš PVM mokėtojų Prancūzijoje ir toliau turi tą PVM mokėtojo kodą, tačiau, kadangi Lietuvos įmonė nėra įsikūrusi Prancūzijoje, tai vežimo paslaugos suteikimo vieta  laikoma Lietuva ir vežimo paslaugos jau turės būti apmokestintos ,,lietuvišku“ PVM. 

3. Ar Lietuvos apmokestinamajam asmeniui yra prievolė registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje „nuo pirmo lito“, jei jis nuo 2010-01-01 teiks konsultacines paslaugas apmokestinamajam asmeniui, įsikūrusiam už EB ribų?

Pagal nuo 2010-01-01 įsigaliojusį PVM įstatymo 71-1 straipsnio pakeitimą, Lietuvos PVM mokėtojui atsiranda naujos prievolės registruotis PVM mokėtojui ,,nuo pirmo lito“, kai  jis:- nuo 2010-01-01 įsigyja užsienio apmokestinamųjų asmenų šalies teritorijoje teikiamas paslaugas, už kurias jis — paslaugų pirkėjas pagal ,,atvirkštinio“ apmokestinimo mechanizmą turi skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM; arba- nuo 2010-01-01 teikia paslaugas, kurių teikimo vieta remiantis kriterijais, nustatančiais paslaugų teikimo vietą, yra kita ES valstybė narė ir jos privalo būti apmokestinamos PVM toje kitoje valstybėje narėje. Vadinasi dėl klausime nurodytų konsultavimo paslaugų teikimo apmokestinamiesiems asmenims, įsikūrusiems už EB teritorijos ribų, Lietuvos apmokestinamajam asmeniui nuo 2010-01-01 neatsiranda prievolės registruotis PVM mokėtojais, nors šių paslaugų teikimo vieta persikelia į pirkėjo- apmokestinamojo asmens valstybę.

4. Lietuvoje registruotas Latvijos įmonės L filialas, registruotas PVM mokėtoju Lietuvoje, teikia konsultacijas Latvijos įmonei L: Lietuvos filiale dirbantis pagal darbo sutartį technologas važiuoja į Latviją ir ten konsultuoja Latvijos įmonės L specialistus.

Kaip apmokestinamos Lietuvoje registruoto Latvijos įmonės L filialo teikiamos konsultacijos Latvijos įmonei L?

Ar gali filialas atskaityti „lietuvišką“ pirkimo PVM, susijusį su minėtų konsultacijų teikimu?

Lietuvoje registruoto Latvijos įmonės L filialo teikiamos konsultacijos Latvijos įmonei L PVM įstatymo požiūriu ne PVM objektas.

Jeigu Latvijos įmonės filialas, registruotas PVM mokėtoju Lietuvoje, vykdo veiklą, nurodytą PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje, tai jis turi teisę traukti į PVM atskaitą ir PVM susijusį su konsultacijų teikimu savo įmonei. Jeigu Latvijos įmonės filialas nevykdo veiklos, nurodytos 58 str. 1 dalyje jo patirtos išlaidos gali būti grąžinamos Latvijos įmonei PVM įstatymo XIII skyriuje nustatyta tvarka.

5. Iki 2009 12 31 dienos galiojusi PVM įstatymo 2 straipsnio redakcija prekių vežimą tarp valstybių narių apibrėžė, kaip prekių vežimą Europos Bendrijų teritorijoje, kai maršruto pradžia ir maršruto pabaiga yra skirtingose valstybėse narėse. Prekių vežimu tarp valstybių narių buvo laikomas ir toks prekių vežimas, kai maršruto pradžia ir pabaiga yra toje pačioje valstybėje narėje, tačiau šis vežimas yra sudedamoji prekių vežimo dalis, kai viso maršruto pradžia ir pabaiga yra skirtingose valstybėse narėse.

Nuo 2010 01 01 įsigaliojusi PVM įstatymo 2 straipsnio redakcija prekių vežimą tarp valstybių narių apibrėžia kaip prekių vežimą Europos Bendrijų teritorijoje, kai maršruto pradžia ir pabaiga yra skirtingose valstybėse narėse.

Prekės gabenamos maršrutu Kopenhaga – Klaipėda – Vilnius. Lietuvos vežėjas perveža šias prekes nuo Klaipėdos iki Vilniaus. Ar nuo 2010 01 01 šis prekių vežimas maršrutu Klaipėda–Vilnius laikomas vežimu tarp valstybių narių?

Pagal PVM įstatymo nuostatas, įsigaliojusias nuo 2010-01-01, atskiro vežėjo vežamos prekės maršrutu Klaipėda – Vilnius nelaikomos vežimu tarp valstybių narių, neatsižvelgiant į tai, kad bendras prekių vežimo maršrutas Kopenhaga – Vilnius yra vežimas tarp valstybių narių.

6. Lietuvoje įsikūrusi įmonė, Lietuvos PVM mokėtoja, 2010 metais suteikė prekių vežimo paslaugą pirkėjui Latvijoje įsikūrusiai įmonei, įsiregistravusiai Latvijoje PVM mokėtoja. Prekės pervežtos maršrutu Ryga – Peterburgas. Vežėjas turi įrodymus, kad tokia paslauga yra susijusi su prekių eksportu iš Europos Bendrijos. Ar reikia tokią paslaugą deklaruoti FR0564 ataskaitos 18 laukelyje?

Pagal PVM įstatymo 881 str. 1 dalies nuostatas Lietuvos PVM mokėtojui nėra prievolės deklaruoti paslaugų FR0564 formoje, jeigu kitos valstybės narės apmokestinamajam asmeniui, PVM mokėtojui, buvo suteiktos PVM įstatymo 13 str. 2 dalies 1 punkte nurodytos paslaugos (nurodytuoju atveju – vežimo paslaugos suteiktos kitoje valstybėje narėje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui), kurių teikimo vieta yra kita valstybė narė ir kurios toje kitoje valstybėje narėje yra neapmokestinamos arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą.

7. Lietuvoje įsikūrusi įmonė A, Lietuvos PVM mokėtoja, 2010 metais suteikė prekių vežimo paslaugą pirkėjui kitai Lietuvoje įsikūrusiai įmonei B. Prekės pervežtos maršrutu Maskva – Kijevas. Ar tokia paslauga Lietuvos PVM objektas?

Trečiosiose valstybėse Lietuvos apmokestinamajam asmeniui (įmonei B) suteiktos prekių vežimo paslaugos– PVM objektas Lietuvoje. Tokių suteiktų vežimo paslaugų PVM sąskaitoje faktūroje įmonė A turi apskaičiuoti PVM, taikydama standartinį PVM tarifą.

Klausimai dėl PVM deklaracijos (forma FR0600) bei Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitos (forma FR0564) pildymo:

1.     Įmonė pardavė medieną Lietuvoje (pirkėjas – PVM mokėtojas). Parduodama PVM sąskaitoje faktūroje nurodė PVM įstatymo 96 str. 1 dalį, t.y. PVM išskaito ir sumoka pirkėjas. Į kuriuos PVM deklaracijos laukelius šį sandorį turi įtraukti:

a)     Pardavėjas?

b)     Pirkėjas?

a)      Pardavėjas, patiekęs medieną kitam PVM mokėtojui Lietuvoje (pritaikęs PVM įstatymo 96 straipsnį), šių patiektų prekių apmokestinamąją vertę (sumą be PVM) turi įtraukti tik į deklaracijos 12 laukelį. PVM sąskaitoje faktūroje išskirtos PVM sumos pardavėjas nedeklaruoja jokiame laukelyje.

b)      Pirkėjas, kuriam yra prievolė priskaičiuoti pardavimo PVM už įsigytą medieną pagal PVM įstatymo 96 straipsnį, gautoje PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą PVM sumą pildydamas PVM deklaraciją turi pridėti prie

o         33 laukelio („Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“);

o         25 laukelio („Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“);

o         35 laukelio („Atskaitomas PVM“), jei įsigytos prekės yra skirtos PVM mokėtojo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

Įsigytų prekių apmokestinamosios vertės pirkėjas nedeklaruoja jokiame deklaracijos laukelyje.

2.      Įmonė pardavė prekes kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui, prekės išgabentos į kitą valstybę narę, Įmonė, parduodama prekes, pritaikė 0 proc. PVM tarifą pagal PVM įstatymo 49 straipsnį. Pirkėjo pageidavimu PVM sąskaitoje faktūroje atskirai išskyrė vežimo paslaugų vertę. Kaip toks sandoris turi būti fiksuojamas pildant:

a)     Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (forma FR0600)?

b)     Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitą (forma FR0564)?

a)      Kadangi vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis į prekių apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiamos  pirkėjui tenkančios transportavimo išlaidos, todėl pildant PVM deklaraciją į 18 laukelį („ES PVM mokėtojams patiektos prekės (0 proc.)“) turi būti įrašyta bendra PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma;

b)      Analogiškai, pildant Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitą (forma FR0564), ši bendra suma kaip ES PVM mokėtojui patiektų prekių apmokestinamoji vertė turi būti įtraukta į ataskaitos 13 laukelį („Prekių vertė“).

3.      Bendrovė iš kitoje ES valstybėje narėje įsiregistravusio PVM mokėtojo įsigijo prekių, kurias atsigabeno į Lietuvą. Pardavėjas savo išrašytame apskaitos dokumente atskirai išskyrė vežimo paslaugas. Kuriuose PVM deklaracijos laukeliuose turi būti deklaruojama įsigytų prekių bei paslaugų vertė bei priskaičiuotas pardavimo PVM?

Kadangi pagal PVM įstatymo nuostatas į prekių apmokestinamąją vertę visais atvejais turi būti įtraukiama vežimo paslaugų vertė, tai vadovaujantis šiomis nuostatomis pildant PVM deklaraciją šis prekių įsigijimas nurodomas:

o         21 laukelyje („Iš ES įsigytos prekės“) nurodoma prekių vertė (įskaitant vežimo paslaugas);

o         34 laukelyje („Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“) nurodomas apskaičiuotas pardavimo PVM (nuo 21 laukelyje nurodytos bendros prekių bei vežimo paslaugų vertės);

o         25 laukelyje („Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“) pridedamas šis apskaičiuotas pardavimo PVM;

o         35 laukelyje („Atskaitomas PVM“) pridedamas šis apskaičiuotas pardavimo PVM, jei įsigytos prekės yra skirtos PVM mokėtojo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

4.     Bendrovė suteikė konsultacines paslaugas Rusijos įmonei (apmokestinamajam asmeniui), kurios pagal PVM įstatymo 13 str. 2 dalies nuostatas nėra laikomos PVM objektu Lietuvoje. Kaip šios paslaugos deklaruojamos mėnesinėje PVM deklaracijoje bei Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitoje (forma FR0564)?

Pildant mėnesinę PVM deklaraciją (forma FR0600) šių suteiktų paslaugų vertė turi būti įtraukiama į 20 laukelį („Už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje)“). Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitoje (forma FR0564) šių suteiktų paslaugų vertė nedeklaruojama, kadangi į šią ataskaitą įtraukiama tik kitų ES valstybių narių PVM mokėtojams patiektos prekės ir (arba) suteiktos paslaugos.

5.      Bendrovė įsigijo reklamos paslaugą iš Airijos įmonės registruotos PVM mokėtoja Airijoje, šių paslaugų teikimo vieta pagal PVM įstatymo 13 str. 2 dalies nuostatas laikoma Lietuva. Kaip šios paslaugos deklaruojamos mėnesinėje PVM deklaracijoje bei Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitoje (forma FR0564)?

Pirkėjas, kuriam yra prievolė priskaičiuoti pardavimo PVM už įsigytas paslaugas pagal PVM įstatymo 95 straipsnio nuostatas, šių paslaugų vertę bei apskaičiuotą pardavimo PVM deklaruoja šiuose laukeliuose:

o         23 laukelyje („Iš užsienio valstybių įsigytos paslaugos“) nurodoma paslaugų vertė;

o         24 laukelyje („Iš jų: įsigytos iš PVM mokėtojų“) taip pat nurodoma paslaugų vertė, kadangi šias paslaugas teikė kitoje ES valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas;

o         32 laukelyje („Pardavimo PVM (95 str. nustatytais atvejais)“) nurodomas apskaičiuotas pardavimo PVM (nuo 23 laukelyje nurodytos paslaugų vertės;

o         25 laukelyje („Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“) pridedamas šis apskaičiuotas pardavimo PVM;

o         35 laukelyje („Atskaitomas PVM“) pridedamas šis apskaičiuotas pardavimo PVM, jei įsigytos paslaugos yra skirtos PVM mokėtojo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitoje (forma FR0564) deklaruojama tik kitose ES valstybėse narėse įsiregistravusiems PVM mokėtojams patiektos prekės ir (arba) suteiktos paslaugos, todėl iš kitų ES valstybių narių PVM mokėtojų įsigytų paslaugų vertė šioje ataskaitoje nedeklaruojama.

6.      Ar pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600) 20 laukelyje („Už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje)“) nurodyta suma privalo sutapti su Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitos (forma FR0564) 18 laukelio („Paslaugų vertė“) suma?

Neprivalo, kadangi PVM deklaracijoje nurodoma ne tik kitų ES valstybių narių PVM mokėtojams suteiktos paslaugos, bet ir už EB ribų įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims teikiamos paslaugos, kurios nėra įtraukiamos į Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitą, prekių tiekimai vykdomi pagal trikampė prekybos schemą, kai Lietuvos PVM mokėtojas yra antrasis asmuo, bei kiti atvejai.

7.     Bendrovė suteikė vežimo paslaugą kitoje ES valstybėje narėje įsikūrusiam ir įsiregistravusiam PVM mokėtoju asmeniui, prekės vežtos maršrutu Lietuva – Rusija (prekėms įforminta eksporto procedūra). Kaip šios paslaugos deklaruojamos mėnesinėje PVM deklaracijoje bei Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitoje (forma FR0564)?

Pildant mėnesinę PVM deklaraciją (forma FR0600) šių suteiktų vežimo paslaugų apmokestinamoji vertė turi būti įtraukiama į 20 laukelį („Už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje)“). Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitoje (forma FR0564) šių suteiktų paslaugų vertė nedeklaruojama, kadangi vadovaujantis šios ataskaitos pildymo taisyklėmis į šią ataskaitą traukiamos tik tokios paslaugos kurių teikimo vieta remiantis kriterijais, nustatančiais paslaugų teikimo vietą, yra kita valstybė narė (pagal nuostatas tolygias PVM įstatymo 13 straipsnio 2 dalies  1 punkto nuostatoms), išskyrus paslaugas, kurios toje kitoje valstybėje narėje yra apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą.

8.      Bendrovė nori patikslinti 2007 metų gegužės mėnesio PVM deklaraciją. Kurios versijos formą ši bendrovė turėtų naudoti (01 ar 02)?

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. VA-102 redakcija patvirtinta formos FR0600 02 versija nuo 2010 sausio 26 d. naudojama tiek teikiant pirmines 2010 ar ankstesnių kalendorinių metų mokestinių laikotarpių PVM deklaracijas, tiek tikslinant šiais laikotarpiais pateiktas deklaracijas. Todėl bendrovė, norėdama patikslinti jau pateiktą 2007 metų gegužės mėnesio PVM deklaraciją, turi naudoti naują PVM deklaracijos versiją (02).

Klausimai apie fizinio asmens PVM prievoles:

Fizinis asmuo per metus gauna 30 000 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir pagal vertimo verslo liudijimą – 24 000 Lt. Asmuo vertimo paslaugas teikia būdamas Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje. Be klientų Lietuvoje vertimo paslaugos teikiamos ir Vokietijoje dirbančiam vertėjui. Šis Vokietijoje esantis vertėjas dirba, kaip fizinis asmuo (jis nėra juridinis asmuo), jis Vokietijoje įregistruotas PVM mokėtoju.

1. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pasikeitė PVM įstatymas ir PVM mokėtojų registravimo taisyklės. Ar po šių pasikeitimų tokiam fiziniam asmeniui, dėl to, kad jis teikia paslaugas kitoje ES šalyje esančiam vertėjui, PVM mokėtojui, reikia Lietuvoje įsiregistruoti PVM mokėtoju?

Pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB bei PVM įstatymo 711 straipsnio 1 dalies nuostatas vertėjas A (fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje), pradėjęs teikti vertimo paslaugas kitam vertėjui B, fiziniam asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ne Lietuvos Respublikoje (tokių paslaugų teikimo vieta yra ne Lietuvos PVM objektas), tampa privalomu PVM mokėtoju nuo tokių paslaugų teikimo pradžios. Pažymėtina, kad teikiant vertimo paslaugas nėra svarbu, ar vertėjas B įsiregistravęs PVM mokėtoju kitoje valstybėje narėje (nurodytuoju atveju – Vokietijoje) ir nėra svarbu, kurioje kitoje valstybėje narėje vertėjas B faktiškai dirba. Vertėjas A, tapęs privalomu PVM mokėtoju dėl paslaugų teikimo kitos valstybės narės vertėjui B, turi pateikti prašymą registruoti jį PVM mokėtoju, taip pat turi skaičiuoti ir mokėti PVM už kitas Lietuvoje teikiamas PVM apmokestinamas paslaugas. Pažymėtina, kad pagal darbo sutartį atliekamas darbas nelaikomas ekonomine veikla ir su darbo santykiais susijusios paslaugos nėra PVM objektas.

2. Kokios deklaravimo ir mokesčių mokėjimo prievolės atsiranda vertėjui? Ar reikia išrašinėti PVM sąskaitas faktūras, kai paslaugos teikiamos Vokietijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims? Ar reikia išrašinėti sąskaitas su PVM ir mokėti PVM, kai vertimo paslaugos teikiamos ir Lietuvoje esantiems juridiniams ir fiziniams asmenims?

Vertėjas A, privalantis registruotis PVM mokėtoju, su Fizinio asmens prašymu įregistruoti į PVM mokėtojų registrą (FR0389 forma) turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, kurioje jis yra registruotas mokesčių mokėtoju. Vertėjas A, įsiregistravęs PVM mokėtoju dėl vertimo paslaugų į kitą valstybę narę teikimo, turi teikti užpildytą PVM deklaraciją (FR0600 forma) bei už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitą FR0564 formą (jei paslaugos teikiamos kitų valstybių narių PVM mokėtojams). Taip pat vertėjas A už savo suteiktas paslaugas turi išrašyti PVM sąskaitas faktūras tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, įskaitant atvejus kai teikiamos vertimo paslaugos, kurių teikimo vieta persikelia į kitą valstybę narę ir yra ne PVM objektas Lietuvoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu vertėjas A, buvo įsiregistravęs PVM mokėtoju, deklaravo ir mokėjo PVM už kalendorinį pusmetį, tai iš kitos valstybės narės PVM mokėtojo įsigijus paslaugų, kurių teikimo vieta nustatoma pagal pagrindinę taisyklę (PVM įstatymo 13 str. 2 dalies 1 punktą), už kurias turi apskaičiuoti pardavimo PVM (tarkime, kad įsigijo vertimo paslaugas), vertėjo A mokestinis laikotarpis nuo pat to pusmečio pradžios, kurį įsigijo paslaugų – kalendorinis mėnuo. Vadinasi, už kiekvieną to pusmečio, kurį įsigijo paslaugų, kalendorinį mėnesį turi būti pateikta atskira PVM deklaracija, kurioje apskaičiuoto PVM sumokėjimo į biudžetą terminas – kito mėnesio 25 diena.

3. Ar tokiam asmeniui atsiranda visos PVM mokėtojo prievolės, nors metinės pajamos iš veiklos yra gerokai mažesnės nei 100.000 Lt per metus?

Įsiregistravęs PVM mokėtoju dėl paslaugų teikimo į kitą valstybę narę, vertėjas A turi skaičiuoti PVM už visas savo Lietuvoje teikiamas PVM apmokestinamas paslaugas, neatsižvelgiant, kad jo gaunamas atlygis per paskutiniuosius 12 mėnesių yra mažesnis nei 100 000 litų

4. Ar reikia vertėjui išrašinėti sąskaitas su PVM ir mokėti PVM, kai toks asmuo teikia dar ir būsto nuomos paslaugas pagal verslo liudijimą?

Vertėjas A, įsiregistravęs PVM mokėtoju, dėl vertimo paslaugų teikimo, tačiau pagal verslo liudijimą vykdantis ir kitą ekonominę veiklą paslaugų pirkėjams turi išrašyti suteiktų paslaugų PVM sąskaitas faktūras. Jeigu paslaugos PVM neapmokestinamos (pvz., gyvenamųjų patalpų, išnuomotų gyventi ne trumpiau kaip 2 mėnesiai, nuoma) išrašytoje PVM sąskaitoje PVM suma neapskaičiuojama, bet papildomai nurodoma pagal kokį PVM įstatymo straipsnį taikoma PVM lengvata.

Aukštyn


Informacija mokesčių klausimais
 1882


 
© 2000-2010 Valstybinė mokesčių inspekcija prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos