http://www.vmi.lt/
  EN Turinys
Paieška
Juridiniams asmenims
Gyventojams
Mokesčiai, jų administravimas
Mano mokesčiai
TitulinisMokesčiai, jų administravimasGyventojų pajamų mokestisDalykinės temosKai kurių pajamų rūšių apmokestinimo ypatumai
Akcizai
Atskaitymai nuo pajamų pagal LR miškų įstatymą
Atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą
Gyventojų pajamų mokestis
Bendra informacija
Dalykinės temos  
Dažniausiai daromos klaidos
Mokesčių mokėtojų grupės
Įmokos į Garantinį fondą
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis
Konsulinis mokestis
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis
Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą
Mokestis už aplinkos teršimą
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius
Naftos ir dujų išteklių mokestis
Paveldimo turto mokestis
Pelno mokestis
Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos
Socialinis mokestis
Valstybės rinkliava
Žyminis mokestis
Žemės mokestis
Mokesčių administravimas
Cukraus bei perdirbtų produktų perteklinių atsargų vienkartinis mokestis
Nekilnojamojo turto mokestis
Mokesčių administravimas
Atsiskaitymai už žemės ūkio produkciją su žemės ūkio produkcijos pardavėjais
Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis
Turto pardavimo pajamos
Informacija patalpinta
2013-01-31

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos už turto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje apmokestinamos Lietuvoje taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (plačiau žr. GPMĮ 5 str. 5 dalies 8 punkto komentarą).

Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautų pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį). Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų sumokėjimas turi būti pagrįstas šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais.

Parduodant tiek teisiškai neregistruojamą asmeninį turtą (pavyzdžiui šaldytuvą, televizorių, baldų komplektą, kompiuterį ir pan.), tiek kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje (pavyzdžiui, automobiliai, automobilių priekabos, ginklai, jachtos, laivai ir pan.) arba nekilnojamąjį daiktą pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje (pastatai, namas, butas, žemė ir pan.), būtina turėti turto įsigijimo dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti to turto įsigijimo kainą. Priešingu atveju, nepateikus tokių turto įsigijimo kainą patvirtinančių dokumentų, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visų gautų turto pardavimo pajamų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 (Žin., 2003, Nr. 13-497) patvirtino Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles. Plačiau apie tai žr. GPMĮ 19 straipsnio komentarą.

GPMĮ nustatytos tam tikros mokesčio lengvatos turto pardavimo pajamoms:

1. Pajamų mokesčiu neapmokestinamos:

-  ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

—  turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn GPMĮ 17 str. 1 dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5  metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

 Pastaba. Pajamos, gautos už 2011 m. parduotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą,, kuris buvo įsigytas iki 2011-01-01 ir iki 2010-12-11 nebuvo laikomas individualios veiklos turtu, pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu tas daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Pajamos, gautos už 2011 m. parduotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris buvo įsigytas po 2011-01-01 ir iki 2010-12-11 buvo laikomas individualios veiklos turtu, pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu tas daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

2. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 53 punktą pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;

3. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 54 punktą pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu šios dalies 53 punkte nurodytą laiką, o gautos pajamos, per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

4. Parduodant neregistruojamą turtą, skirtumas, apskaičiuotas tarp to turto pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, ir kitų GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų, neviršijantis 8000 Lt per mokestinį laikotarpį pajamų mokesčiu neapmokestinamas. Viršijančios 8000 Lt turto pardavimo pajamos, apskaičiuotos kaip skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainos, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 

Pavyzdys

Gyventojas per mokestinius metus parduoda: baldų komplektą ir gauna 1000 Lt, šio komplekto įsigijimo kaina 800 Lt; kompiuterį – 3000 Lt , įsigijimo kaina – 2000 Lt.

Gyventojas turi šių daiktų įsigijimo dokumentus, todėl apskaičiuojamos turto pardavimo pajamos tokiu būdu: Pardavimo pajamos sudaro 4000 Lt (1000+3000). Įsigijimo kaina 2800 Lt (800+2000.

Iš viso per mokestinį laikotarpį gyventojas gavo 1200 Lt turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų. Šių pajamų suma mažesnė nei 8000 pajamos, todėl pajamų mokesčio nuo turto pardavimo pajamų mokėti nereikia.

5. Pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

6. Taip pat pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties vieneto tos pačios rūšies ir klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn anksčiausiai įsigyti vertybiniai popieriai) ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nevaldė daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo

Aukštyn


Informacija mokesčių klausimais
 1882


 
© 2000-2010 Valstybinė mokesčių inspekcija prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos