http://www.vmi.lt/
  EN Turinys
Paieška
Juridiniams asmenims
Gyventojams
Mokesčiai, jų administravimas
Mano mokesčiai
TitulinisMokesčiai, jų administravimasMokesčių administravimasMokesčių pakeitimai 2009 metaisGyventojų pajamų mokestis
Akcizai
Atskaitymai nuo pajamų pagal LR miškų įstatymą
Atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą
Gyventojų pajamų mokestis
Įmokos į Garantinį fondą
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis
Konsulinis mokestis
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis
Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą
Mokestis už aplinkos teršimą
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius
Naftos ir dujų išteklių mokestis
Paveldimo turto mokestis
Pelno mokestis
Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos
Socialinis mokestis
Valstybės rinkliava
Žyminis mokestis
Žemės mokestis
Mokesčių administravimas
Mokesčių pakeitimai
Mokesčių administravimo įstatymas
Mokesčio apskaičiavimas ir perskaičiavimas
Mokesčių mokėtojų atsakomybė
Mokesčių mokėtojų teisės ir pareigos
Mokestinių nepriemokų išieškojimas
Mokestinis patikrinimas
Mokestinis tyrimas
Informacija juridiniams asmenims, turintiems likviduojamo statusą
Kasos aparatų ir grynųjų pinigų priėmimo dokumentų naudojimas
Mokesčių administratoriaus teisės ir pareigos
Mokesčių deklaracijų teikimas
Mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų apskundimo tvarka
Cukraus bei perdirbtų produktų perteklinių atsargų vienkartinis mokestis
Nekilnojamojo turto mokestis
Mokesčių administravimas
Atsiskaitymai už žemės ūkio produkciją su žemės ūkio produkcijos pardavėjais
Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis
Gyventojų pajamų mokestis

Informacija atnaujinta
2010-06-01


Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą (toliau – GPMĮ pakeitimo įstatymas; Žin. 2008, Nr. 149-6033) yra padaryti tokie esminiai pakeitimai:


Pajamų mokesčio tarifai

Nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatomas visoms pajamoms, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, vienodas — 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Privalomo sveikatos draudimo įmokos (6 ir 9 proc.) atskiriamos, jų mokėjimas nustatomas Sveikatos draudimo įstatyme. Nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir autorinių atlyginimų (išmokamų vykdant individualią veiklą ar pagal vienkartines sutartis) prievolė išskaičiuoti sveikatos draudimo įmokas nustatoma mokestį išskaičiuojančiajam asmeniui.

Pagal GPMĮ pakeitimo įstatymą kitoks – 20 proc. pajamų mokesčio tarifas nustatomas pajamoms iš paskirstytojo pelno. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikroji rinkos kaina). Pajamoms, gautoms iš paskirstytojo pelno, nepriskiriamos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos. Neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos iš apmokestinto pelno, viršijančios 4000 Lt apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 


2009 m. liepos 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 9, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas .
(Informacija paskelbta 2009-08-13)

 
Natūra gautos pajamos

2009 metų mokestiniu laikotarpiu Pajamomis, gautomis natūra, pripažįstama:

1) už darbą, atliekamą darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, vietoj piniginio atlygio gyventojo gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos;

2) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojo apgyvendinimą ir gyvenamojo ploto išlaikymą, už gyventojui suteiktas įvairias laisvalaikio praleidimo, pramogų, poilsio, turizmo ir kitas panašias paslaugas, už gydymo paslaugas (išskyrus atvejus, kai to reikalauja teisės aktai), taip pat suteikus gyventojui (nemokamai ar  už  lengvatinę  kainą) gyvenamąsias  patalpas  (naudotis  ar nuosavybėn);

3) gyventojo gautos nepiniginės  dovanos  ir laimėjimai (prizai),  išskyrus  320 litų vertės neviršijančius  dovanas ir laimėjimus  (prizus), gautus iš asmens, nesusijusio su  gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais;

4) už šios dalies 1 punkte nenurodytus  darbus,   suteiktas paslaugas,  perduotas  ar suteiktas teises, parduotą  ar  kitaip perleistą  arba  investuotą  turtą  ar  lėšas  gyventojo   gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos;

5) gyventojo nauda, gauta dėl jam nuosavybės teise priklausančių pastato ar patalpų kapitalinio remonto ar rekonstravimo kito asmens (turto nuomininko arba naudojančio šį turtą panaudos pagrindu) lėšomis;

6) gyventojo nauda, gauta turto naudotojui turto  savininko vardu  sumokėjus už su turto eksploatavimu susijusias paslaugas (atlyginimą už komunalines,  telekomunikacijų ir panašias paslaugas), kai už tai turi būti mokama neatsižvelgiant į tai, ar turtas faktiškai naudojamas, ar ne.

GPMĮ 9 straipsnyje yra nustatyta, kad pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162 (Žin., 2009, Nr. 59-2311, toliau — įsakymas) patvirtintas Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas), kurio nuostatos taikomos nuo 2009-07-01. Laikotarpyje iki 2009-07-01, pajamų, gautų natūra, įvertinimui taikoma Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 (Žin., 2002, Nr. 105-4708) patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos III dalis (Pajamų, gautų natūra, įvertinimas).

Neapmokestinamųjų pajamų dydžių taikymo tvarka
(Informacija atnaujinta 2009-10-08)


AKTUALU. Darbuotojui suteikiamos atostogos nuo 2009-12-15 iki 2010-01-15 ir darbo užmokestis kartu su atlyginimu už atostogas yra išmokamas 2009-12-14.  arbo sutartyje darbuotojo darbo užmokestis yra 2000 Lt. Išmokėtas darbo užmokestis bei atlyginimas už atostogas (sumos sąlyginės):
2009 m. gruodžio mėn. darbo užmokestis – 1000 Lt,
2009 m. gruodžio mėn. atlyginimas už atostogas – 600 Lt,
2010 m. sausio mėn. atlyginimas už atostogas – 500 Lt,
2010 m. sausio mėn. darbo užmokestis – 950 Lt.
Kaip pritaikyti NPD ir apskaičiuoti pajamų mokestį nuo atlyginimo už atostogas, kai atostogos suteikiamos skirtingais mokestiniais laikotarpiais? Ar reikia perskaičiuoti pajamų mokestį nuo sausio mėnesio su darbo santykiais susijusių pajamų?

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau — GPMĮ) 20 str. 10 dalyje įtvirtinta nuostata:
,,10. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD.“.
Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (toliau – darbo užmokestis) išmokamos už to paties mokestinio laikotarpio ilgesnį negu vienas mėnuo laikotarpį, tačiau netaikoma, kai darbo užmokestis išmokamas už einamojo mokestinio laikotarpio mėnesį ir būsimo mokestinio laikotarpio mėnesį.
Pagal GPMĮ 7 straipsnį, pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, todėl taikytino metinio NPD sumą lemia pajamos, faktiškai gautos (prieš mokesčius) per mokestinį laikotarpį.
Kadangi atlyginimą darbuotojui už 2010 m. sausio mėn. 1-15 d. atostogas numatyta išmokėti dar 2009 m., o darbo užmokestį už sausio mėnesio darbo dienas – jau kitą mokestinį laikotarpį (2010 m. vasario mėn.), už sausio mėn. išmokėtas darbo užmokestis ir atlyginimas už atostogas neturi būti perskaičiuojami. Taikytinas NPD ir mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojamas taip:
• Apskaičiuojamos gruodžio mėn. pajamos:
1000 + 600 + 500 = 2100 Lt.
• Apskaičiuojamas gruodžio mėn. NPD:
470 – 0,2* (2100-800) = 210 Lt.
• Apskaičiuojamas pajamų mokestis (sumokėtinas iki 2009-12-15):
(2100-210) * 15/100 = 283,50 Lt.
• 2010 m. sausio mėn. darbo užmokesčiui taikomas sausio mėn. NPD:
470 – 0,2 (950 – 800) = 440 Lt.
• Apskaičiuojamas nuo sausio mėn. darbo užmokesčio išskaičiuotinas pajamų mokestis: (950 – 440) * 15/100 = 76,50 Lt.
NPD ir pajamų mokestį apskaičiavus pavyzdyje nurodytu būdu, atsižvelgus į darbuotojo gaunamas pajamas ir į tai, kad sausio-lapkričio mėnesiais su darbo santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje buvo taikomas 230 Lt mėnesio NPD, o gruodžio mėn. pritaikius 210 Lt NPD, faktiškai pritaikyta metinio NPD suma atitiks taikytiną metinio NPD sumą (darant prielaidą, kad gyventojas kitų apmokestinamųjų pajamų negavo).
Taikytinas metinis NPD sudarytų: 5640 – 0,2 x (24100 – 9600) = 2740 Lt.
Pritaikyta NPD suma: 230 Lt x 11 mėn. = 2530 Lt; 2530 Lt + 210 Lt = 2740 Lt.
Pritaikius metinį NPD tokiu būdu, gyventojui neatsiras pareiga teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją vien dėl metinio NPD ir pajamų mokesčio perskaičiavimo.
(Informacija paskelbta 2009-12-14)



Pajamų mokesčio lengvatos, taikomos turto pardavimo pajamoms

Pagal GPMĮ pakeitimo įstatymo išliko 17 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jeigu toks turtas yra įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos, gautos perleidus gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyventojas 2 metus iki būsto perleidimo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, taip pat nustatomas, jog tais atvejais, kai gyventojas perleidžia gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tokios pajamos neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tik tuo atveju, jeigu gyventojas jas per 1 metus panaudoja kito gyvenamojo būsto, kuriame būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, įsigijimui.


Pajamų mokesčio lengvatos išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis

Pagal nuo 2003 m. sausio 1 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis gautos išmokos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu:
— gyvybės draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis nei 26 metų;
— gyvybės draudimo sutarties terminas ne trumpesnė kaip 5 metai ir išmokos gavėjas yra sulaukęs minimalaus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą (šiuo metu – 55) arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-25 proc., ar 30-40 proc. darbingumo lygis arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
— išmokos dalis, lygi pagal sutartį sumokėtoms įmokoms, kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka;
— išmokos dalis viršijanti įmokas, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų;
Išliko apmokestinimo lengvatų tęstinumas išmokoms pagal iki 2003-01-01 sudarytas gyvybės draudimo sutartis.


Pajamų mokesčio lengvatos, suteikiančios teisę gyventojams iš pajamų atimti išlaidas

GPMĮ pakeitimo įstatyme atsisakyta pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti (tačiau kartu, atsižvelgiant į teisėtus lūkesčius, gyventojams suteikta teisė atimti iš pajamų palūkanas, mokamas už vieną iš kreditų vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba už vieną iš finansinės nuomos (lizingo) sutarčių dėl vieno gyvenamojo būsto finansinės nuomos (lizingo), už kuriuos mokamas palūkanas gyventojas iki 2008 m. gruodžio 31 d. galėjo atimti iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų, pasirinktinai).

GPMĮ pakeitimo įstatyme taip pat atsisakyta nuostatų, suteikiančių gyventojams teisę iš pajamų atimti išlaidas už vieną įsigytą asmeninį kompiuterį ir (arba) interneto prieigos įrengimą, užtikrinant galimybę iš pajamų atimti už 2004-2008 m. pagal lizingo sutartį įsigytą kompiuterį 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais faktiškai apmokėtą kainos dalį, neviršijančią nustatytų dydžių.

Be to, nuo 2009 metų leidžiama atskaityti iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų sumas, sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas tik tuo atveju, jei juos baigus įgyjamas pirmas atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija. Tačiau GPMĮ pakeitimo įstatyme numatyta, kad įmokos už studijas ir (ar) profesinį mokymą už 2008–2009 m. rudens semestrą, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš pajamų gali būti atimamos neatsižvelgiant į tai, kelintas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija įgyjama baigus šias studijas ir (ar) mokymą. Vadinasi, įsigaliojus GPMĮ pakeitimo įstatymui po 2009-01-01 sumokėtas už paminėtą semestrą sumas (ne už pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ir/ar pirmąją kvalifikaciją) galima bus atimti iš 2009 m. gautų apmokestinamųjų pajamų.


Pakeitimai, reglamentuojantys individualios veiklos pajamų apmokestinimo tvarką

Atsižvelgiant į tai, kad GPMĮ pakeitimo įstatyme numatoma visoms pajamoms taikyti vieną pajamų mokesčio tarifą, siūloma gyventojams, vykdantiems individualią veiklą, iš kurios gautos pajamos nėra apmokestintos įsigijus verslo liudijimą, 15 proc. pajamų mokesčio tarifą taikyti pajamoms, iš kurių atimti nustatyti leidžiami atskaitymai. Be to, nustatoma, kad nuo 2010 m. gyventojai individualios veiklos (išskyrus, atlikėjų, sportininkų veiklą ar veiklą, pajamos iš kurios apmokestinamos įsigijus verslo liudijimą), pajamas pripažįsta pagal kaupimo principą, jeigu šis gyventojas yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo tokiai veiklai priskiria ir naudoja ilgalaikį turtą. Individualią veiklą vykdančių gyventojų, kurie pajamas pripažins pagal kaupimo principą, susidarę mokestinio laikotarpio nuostoliai galės būti perkeliami į kitus mokestinius metus GPMĮ pakeitimo įstatymo 181 straipsnyje nustatyta tvarka. Kitų individualią veiklą vykdančių gyventojų leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos pajamų.

GPMĮ pakeitimo įstatyme numatyta, kad gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla ir yra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais arba savo individualiai veiklai yra priskyrę ir joje naudoja ilgalaikį turtą, gali pasirinkti kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuodami ir deklaruodami ir 2009 metų apmokestinamąsias pajamas. Pasirinkus kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 m. apmokestinamąsias pajamas, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos 2008 m. mokestiniu laikotarpiu patirtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos su uždirbtomis pajamomis susijusios išlaidos.


Pajamų apmokestinamas įsigijus verslo liudijimą

GPMĮ pakeitimo įstatyme numatyta, kad 2009 metams savivaldybių tarybų nustatytas fiksuotas pajamų mokestis negali būti mažesnis už pajamų mokestį apskaičiuojamą iš 12 minimalių mėnesinių algų, galiojusių 2008 m. spalio 1 d., sumos atėmus 3840 litų ir pritaikius 24 proc. tarifą.

2010 m. ir vėlesniais metais savivaldybių tarybos negalės nustatyti mažesnio fiksuoto pajamų mokesčio apskaičiuojamo 12 minimalių mėnesinių algų, galiojusių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjami verslo liudijimai, spalio 1 d., sumai pritaikius mokestinio laikotarpio sausio 1 d. galiosiantį GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą.

GPMĮ 6 straipsnyje nustatytos lengvatų rūšys, kurioms savivaldybių tarybos gali nustatyti mažesnius fiksuoto pajamų mokesčio dydžius, išlieka. 


Ūkininkų ir jų partnerių pajamų, gautų iš žemės ūkio veiklos, apmokestinimas
(Informacija atnaujinta 2009-03-04)


Gyventojų pajamų, gautų iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, apmokestinimas

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 23 punktą,  pajamos, gyventojų gautos iš žemės ūkio veiklos, apmokestinamos tais atvejais, kai gyventojų turimos žemės ūkio valdos dydis, pagal mokestinių laikotarpiu įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, yra  didesnis  kaip 14 Europinio dydžio vienetų, nustatomų vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos Sprendimu 90/36 EEB, nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti.


Išsamiau apie įstatymo pakeitimus paaiškinta informaciniame pranešime.


KLAUSIMAI-ATSAKYMAI


Gyventojas vykdo individualią veiklą pagal pažymą ir naudoja veikloje ilgalaikį materialųjį turtą, kuris įgytas dovanojimo ir paveldėjimo būdu. Ar gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams tokio turto nusidėvėjimo, eksploatavimo ir remonto išlaidos?

Dovanojimo, paveldėjimo būdu gautam turtui nusidėvėjimas negali būti skaičiuojamas, nes turtas gautas neatlygintinai, t.y. nėra įsigijimo kainos, kurią būtų galimą nudėvėti. Eksploatavimo ir remonto išlaidas galima priskirti leidžiamiems atskaitymams jei turtas deklaruotas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 372 (Žin., 2003, Nr. 1-30) patvirtintoje FR0457 formos deklaracijoje.
(Informacija paskelbta 2009-02-18)


Gyventojas, nevykdantis individualios veiklos ir nedirbantis pagal darbo sutartį, su įmone sudaro paslaugų sutartį, pagal kurią gyventojas įsipareigoja atlikti vienktines nematerialaus pobūdžio paslaugas, o įmonė įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Sutartis sudaryta vadovaujantis Civilinio kodekso XXXV skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis. Kaip turėtų būti apmokestinamos gyventojo gautos pajamos?

Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau — GPMĮ) 6 straipsniu, gyventojo pajamos gautos pagal paslaugų teikimo sutartis turi būti apmokestintos 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu ir, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512; toliau — SDĮ) 17 straipsnio 8 dalį, 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Vadovaujantis GPMĮ 22 straipsniu, gyventojo gautos ne individualios veiklos pajamos iš įmonės, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms. Remiantis GPMĮ 23 straipsnių ir SDĮ 18 straipsnio 6 dalimi, įmonė išmokėdami gyventojams išmokas pagal paslaugų teikimo sutartis, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
(Informacija paskelbta 2009-02-18)


Ar gyventojas, įsigydamas verslo liudijimą veiklai „Turistų gidų veikla“ turi pateikti gidų kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą, o veiklai „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“ turi pateikti savivaldybės išduotas pažymėjimą (sertifikatą) apie šių paslaugų minimalių reikalavimų įvykdymą?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ (Žin., 2002, Nr.112-4992), nenustatytas reikalavimas, kad įsigyjant minėtų veiklų verslo liudijimus turėtų būti pateikti dokumentai įrodantys kvalifikaciją ar teikiamų paslaugų kokybę. Anksčiau tokie reikalavimai buvo įrašyti Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinės 3.3 skyriuje „Kokius dokumentus turi pateikti norintieji įsigyti verslo liudijimą?“, tačiau šiuo metu išbraukti kaip pertekliniai, kadangi mokesčių administratoriaus funkcija yra tikrinti gyventojų įsigyjančių verslo liudijimus mokestinių prievolių įvykdymą, o ne jų kvalifikaciją ar teikiamų paslaugų kokybę.
(Informacija paskelbta 2009-02-18)


Ar nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris baigė vienos studijų krypties pirmas bakalauro studijas (pvz., teisės bakalaurą) ir 2008 metais įstojo į kitos studijų krypties pirmas magistro studijas (pvz., ekonomikos magistrą), 2009 metais už magistro studijas sumokėtas įmokas galės atimti iš 2009 metų savo metinių apmokestinamųjų pajamų?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo 2009 metų metinių apmokestinamųjų pajamų galės atimti už magistro studijas sumokėtas įmokas.
(Informacija paskelbta 2009-02-26)


Ar išeitinės kompensacijos (išeitinės išmokos, išeitinės pašalpos) išmokamos nuo 2009-01-01 statutiniams valstybės tarnautojams, kurie privalomai atleidžiami dėl sveikatos būklės (pvz., atleidžiami pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 puntą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai)) yra priskiriamos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms?

Nuo 2009-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 punkto pakeitimams, išeitinės kompensacijos (išeitinės išmokos, išeitinės pašalpos), išmokamos nuo 2009-01-01 statutiniams valstybės tarnautojams, todėl, kad jie privalomai atleidžiami dėl sveikatos būklės priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms ir yra apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu.


Kas gali iš 2009 metų apmokestinamųjų pajamų atimti už profesinį mokymą ar studijas sumokėtas įmokas?

Iš 2009 metų metinių apmokestinamųjų pajamų už profesinį mokymą ar studijas sumokėtas įmokas gali atimti pats besimokantysis ar studijuojantysis.
Jei besimokantysis ar studijuojantysis negali pasinaudoti lengvata, tai už studijas sumokėtas įmokas gali atimti ir jo tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir (arba) sutuoktinis.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas dirba įmonėje, gauna darbo užmokestį , jis dar turi verslo liudijimą ir suteikia paslaugas pagal verslo liudijimą įmonei, kurioje jis dirba. Įmonė  išmoka  darbuotojui išmokas, kaip pajamas pagal verslo liudijimą. Kokios klasės pajamoms priskiriamos darbdavio savo darbuotojui už paslaugas pagal verslo liudijimą išmokėtos išmokos?

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnį darbdavio savo darbuotojui išmokėtos išmokos už suteiktas paslaugas pagal verslo liudijimą priskiriamos B klasės pajamoms (žiūrėti GPMĮ 22 str. komentarą). Jeigu gyventojo įsigytas verslo liudijimas atitinkamai veiklai nedraudžia jam teikti paslaugų juridiniam asmeniui (įskaitant darbdavį), tai už iš tokios veiklos gaunamas pajamas gyventojas jau yra sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Darbdavys tokias išmokas kaip neapmokestinamas pajamų mokesčiu deklaruoja Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formoje.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas dirba įmonėje, gauna darbo užmokestį. Šis gyventojas dar vykdo įregistruotą individualią veiklą pagal pažymą ir suteikia paslaugas įmonei, kurioje jis dirba. Pagal GPMĮ pakeitimo nuostatas, kai darbdavys išmoka  darbuotojui kitos veiklos pajamas, tai bus A klasės pajamos. Ar darbdavys išmokėdamas išmokas, turi apskaičiuoti nuo išmokų 15 procentų pajamų mokestį ir PSD įmokas?


Šiuo atveju darbdavys, išmokėdamas darbuotojui kitos veiklos pajamas, kaip asmeniui vykdančiam įregistruotą individualią veiklą pagal pažymą, privalo nuo išmokamos sumos  išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį. Metams pasibaigus darbdavys turės pateikti mokesčių administratoriui duomenis apie gyventojui išmokėtas A klasės pajamoms priskiriamas kitos veiklos pajamas, bei išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą.
Gyventojas, vykdantis individualią veiklą ir gavęs iš darbdavio A klasės pajamoms priskiriamų individualios veiklos pajamų, metams pasibaigus  tokias pajamas deklaruos, kaip individualios veiklos pajamas, nuo kurių buvo išskaičiuotas pajamų mokestis. Išskaičiuotas pajamų mokestis, metams pasibaigus bus įskaitytas į mokėtiną pajamų mokesčio sumą.
Darbdavys metų laikotarpyje PSD įmokų neišskaičiuoja. PSD 9 proc. įmokas individualią veiklą vykdantis gyventojas sumokės nuo per kalendorinius metus gautų individualios veiklos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamų pajamų.


Kaip sumažintas gyventojų pajamų mokestis?

Pajamų mokesčio tarifas, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, sumažintas iki 15 proc.
Privalomo sveikatos draudimo įmokos (6  ir 9 proc.) mokėjimas nustatomas Sveikatos draudimo įstatyme. Nustatyta, kad pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikrąją rinkos kainą). Pajamoms, gautoms iš paskirstytojo pelno, nepriskiriamos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, todėl iš tokio vieneto apmokestinto pelno gautoms pajamoms bus taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.


Nuo kada įsigalioja GPMĮ pakeitimai?

Pakeitimai įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d. Kai kurioms atskiroms nuostatoms numatytas vėlesnis įsigaliojimo laikotarpis ar lengvatų taikymo tęstinumas.


Ar taikoma pajamų mokesčio lengvata 2009 metais nuolatinio Lietuvos gyventojo įsigytam asmeniniam kompiuteriui?

2009 m. įsigytam asmeniniam kompiuteriui pajamų mokesčio lengvata netaikoma. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais galės iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų atimti tik sumokėtas kainos dalis (be palūkanų) už 2004 – 2008 metais pagal lizingo sutartį įsigytą asmeninį kompiuterį.


Ar taikoma pajamų mokesčių lengvata palūkanoms, mokamoms nuolatinio Lietuvos gyventojo už 2009 m. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti?

Pajamų mokesčio lengvata palūkanoms mokamoms už 2009 m. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti nebus taikoma. Šia pajamų mokesčio lengvata galės ir toliau naudotis tik tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie iki 2009 m. sausio 1 d. paėmė kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti. Tačiau šie nuolatiniai Lietuvos gyventojai iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų galės atimti tik už vieną kreditą mokamas palūkanas.


Ar gyventojo gautos ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, pardavus nekilnojamąjį turtą praėjus trims metams nuo jo įsigijimo, bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu?

Gyventojo gautos ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, pardavus nekilnojamąjį turtą praėjus trims metams nuo jo įsigijimo, bus neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Be to, pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), jeigu jame pastaruosius dvejus metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat neapmokestinamos pajamų mokesčiu. Neapmokestinamosiomis pajamomis laikomos pajamos gautos, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyventojo gyvenamojo vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpiau nei dvejus metus ir per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, ir panaudotos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.


Ar reikės mokėti pajamų mokestį nuo išmokos dalies, lygios įmokoms, jeigu nutraukiama gyvybės draudimo sutartis sudaryta nuo 2003-01-01 ir gyventojas nesinaudojo GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta lengvata iš pajamų atimti gyvybės draudimo įmokas?

GPMĮ pakeitimo įstatyme nustatyta, kad nutraukus nuo 2003-01-01 sudarytą gyvybės draudimo sutartį, gaunamos išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, pajamų mokesčiu neapmokestinamos.


Kokiu pajamų mokesčio tarifu apmokestinamos individualios veiklos pajamos?

Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla (išskyrus veiklą iš kurios gautos pajamos apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą) nuo 2009 m. sausio l dienos gautos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, atėmus iš gautų pajamų leidžiamus atskaitymus.


Ar individualia veikla besiverčiantys gyventojai privalo teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją?

Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net ir tuo atveju, jeigu individualios veiklos pajamų negavo.


Ar bus panaikinti visi verslo liudijimai, ar tik kai kurių rūšių?

Verslo liudijimai 2009 metams panaikinti nebus.


Nuo kada išduodami verslo liudijimai?

Verslo liudijimai 2009 metams pradėti išduoti 2008 metų pabaigoje, dėl verslo liudijimo įsigijimo 2009 metams., gyventojai gali kreiptis į teritorinį AVMI skyrių. Savivaldybių tarybos fiksuotus pajamų mokesčio dydžius tvirtina kiekvieniems metams. 2009 m. minimalus metinis fiksuotas pajamų mokesčio dydis yra 1382 litai.


Ar 2009 m. sumokėtos įmokos už studijų 2008-2009 m. rudens semestrą mažins apmokestinamąsias pajamas?

GPMĮ pakeitimo įstatymo 23 str. 8 dalyje numatyta, kad įmokos už studijas ir (ar) profesinį mokymą už 2008 – 2009 m. rudens semestrą, atsižvelgiant į GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš pajamų gali būti atimamos neatsižvelgiant į tai, kelintas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija įgyjama baigus šias studijas ir (ar) mokymą. Vadinasi, po 2009-01-01 nuolatinis Lietuvos gyventojas sumokėtas už rudens semestrą sumas (neatsižvelgiant į tai, ar sumos buvo sumokėtos už pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ir/ar pirmąją kvalifikaciją, ar pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas) galės atimti iš  2009 m. gautų apmokestinamųjų pajamų.


Kokie rekvizitai turi būti apskaitos dokumentuose, kad jais būtų galima pagrįsti individualią veiklą vykdančio gyventojo išlaidas?

Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – BAĮ) bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. BAĮ 13 str. 1 dalyje numatyta, kad:
Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:
1) apskaitos dokumento pavadinimas (kasos aparato kvitui netaikoma);
2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;
3) apskaitos dokumento data;
4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;
5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;
6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos (kasos aparato kvitui netaikoma).
BAĮ 13 str. 1 d. 4 punkte nustatytas turinio reikalavimas reiškia, kad iš apskaitos dokumento galima nustatyti ir pagrįsti kas, kokią ir kam pardavė prekę ar suteikė paslaugą, vadinasi apskaitos dokumente turi būti nurodyti prekių ar paslaugų gavėjo, t.y. individualią veiklą vykdančio gyventojo rekvizitai (vardas ir pavardė).
Be BAĮ 13 straipsnyje numatytų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti nustatyti papildomi privalomi rekvizitai.
(Informacija paskelbta 2009-06-18)


Nuolatinis Lietuvos gyventojas vykdo individualią veiklą su pažyma ir samdo atlikėją (nuolatinį Lietuvos gyventoją), kuris veiklos nevyko. Klausimas: kas išskaičiuoja GPM ir PSD, kiek ir kur perveda?

Vadovaujantis GPMĮ 22 str. 2 d. 2 punktu iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos  atlikėjų veiklos pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, todėl individualią veiklą vykdantis gyventojas  išmokėdamas atlygį atlikėjui už atlikėjo veiklą privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą gyventojų pajamų mokestį. Nuo minėto atlygio turi būti išskaičiuotas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis.

Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo  įstatymo 4 str. 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 8 dalimi ir 18 str. 1 dalimi nuo atlikėjo veiklos pajamų individualią veiklą vykdantis gyventojas privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Nuo minėto atlygio turi būti išskaičiuota 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka.
(Informacija paskelbta 2009-10-23)


Neapmokestinamųjų pajamų dydžių taikymo tvarka

(Informacija paskelbta 2010-02-12)

 

Aukštyn


Informacija mokesčių klausimais
 1882


 
© 2000-2010 Valstybinė mokesčių inspekcija prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos