Informacija atnaujinta
2009-03-25

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 23 punktą ūkininkų gautos pajamos iš žemės ūkio veiklos, apmokestinamos tais atvejais, kai ūkininkų turimos žemės ūkio valdos dydis, pagal mokestinių laikotarpiu įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, yra  didesnis  kaip 14 Europinio dydžio vienetų, nustatomų vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos Sprendimu 90/36 EEB, nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti.

Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tų ūkininkų ir jų partnerių pajamos iš vykdomos žemės ūkio veiklos, jeigu žemės ūkio valdos ekonominis dydis neviršija 14 europinio dydžio vienetų (toliau – EDV).

Ūkininkams iš realizuotos žemės ūkio produkcijos gaunantiems apmokestinamų pajamų taikomas pereinamasis laikotarpis ir lengvatiniai apmokestinimo tarifai: 2009 metais – 5 proc. pajamų mokesčio tarifas ir 2010 metais – 10 proc. dydžio pajamų mokesčio  tarifas. Toks pat pereinamasis laikotarpis taikomas ir vieneto (kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams) mokamoms apyvartai proporcingoms išmokoms iš šio vieneto pelno, kurios turi būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
(Informacija atnaujinta 2009-02-20)

Pajamos iš žemės ūkio veiklos – žemės ūkio veiklos subjektų pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, taip pat pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.

Žemės  ūkio valdos (toliau — valda)  ekonominio   dydžio, išreikšto  europinio  dydžio  vienetais,  skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 3D-521 „Dėl žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 126-5141, toliau – Metodika). Metodika  reglamentuoja  valdos  ekonominio dydžio nustatymo tvarką europinio dydžio vienetais (toliau — EDV)  pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (toliau — KPP)  I krypties  priemones: „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ ir „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Metodikos tikslas — įvertinti pareiškėjų pagal Metodikos 1 punkte minimas priemones tinkamumą paramai gauti, kontroliuoti  paramos tikslų pasiekiamumą bei pateikti reikalavimų, susijusių su pusiau natūrinės  valdos  dydžio  nustatymu ir ūkio  ekonominio dydžio nustatymu  pagal priemonę  „Žemės  ūkio  valdų   modernizavimas“ pareiškėjams, pagrindimą.

Standartinis gamybinis pelnas (toliau — SGP) — skirtumas tarp produkcijos vertės, gautos per metus iš vieno pasėlių hektaro  ar gyvulio  (pridėjus tiesiogines išmokas ir kompensacines išmokas mažiau palankioms vietovėms), ir produkcijai pagaminti reikalingų tiesiogiai  su  gamyba susijusių specifinių išlaidų (sprendimas 85/377/EEB): pirktų ir ūkyje pagamintų sėklų ir sodinukų,  trąšų, pašarų taip pat augalų apsaugos priemonių, vaistų, veterinarinių paslaugų,  gyvulių sėklinimo, augalų ir gyvulių draudimo ir  kitų išlaidų  (dirvos  analizės, pieno testų,  produkcijos   pakavimo, saugojimo ir kt.). SGP apskaičiuojamas pagal Metodikos prieduose pateikiamas pinigines reikšmes {Lt/ha ar vnt./ha} konkrečiai grūdinei kultūrai, augalams, daržovėms, gyvuliams žemės plotams ir pan.

Europinio dydžio vienetas — valdos ekonominio dydžio matavimo vienetas Europos Sąjungoje. EK yra nustačiusi (1990 m. sausio  16 d.   EK   Sprendimas  90/36  EEB,  nustatantis agroekonominės tendencijos  koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam  dydžio  vienetui apibrėžti (OL 2004  m.  specialusis leidimas, 3 skyrius, 10 tomas, p. 15), kad 1 EDV lygus 1200 eurų, tačiau dėl  infliacijos  ir  kitų  makroekonominių    rodiklių, lemiančių  žemės ūkio ekonomines tendencijas, jo dydis gali  būti keičiamas.

Už Lietuvoje auginamų augalų ir gyvūnų apskaičiavimą atsakingas Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Už valdos ekonominio dydžio, išreikšto EDV, nustatymą ir pateikimą savivaldybėms atsakingas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Valdos ekonominis dydis, išreikštas EDV, skaičiuojamas kasmet iki sausio 30 d. Kiekvienų metų sausio 1 dieną turimi žemės ūkio naudmenų plotai bei laikomi gyvūnai apskaičiuojami kaip praėjusių kalendorinių metų vidurkis pagal atitinkamuose registruose esančius duomenis.

Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 51 punktą pajamų mokesčiu neapmokestinamos ūkininkų, kurie nuo gautų iš žemės ūkio pajamų nemoka pajamų mokesčio pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 23 punktą, gaunamos išmokos, mokamos vieneto (kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams) skirstant šio vieneto pelną, jeigu tą mokestinį laikotarpį, už kurį mokamos tos išmokos, šio vieneto pelnas (ar jo dalis) apmokestinamas taikant Pelno mokesčio įstatymo straipsnio 6 dalį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pajamų, gautų iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos ir perdirbtos ūkininkų ir jų partnerių gautoms (uždirbtoms) pajamoms, taip pat apmokestinamoms apyvartai proporcingoms išmokoms, mokamoms vieneto (kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams) iš šio vieneto pelno, kurios bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, 2009 metais taikant 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o 2010 metais – 10 proc. tarifą, apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį už 2009 ir 2010 metų mokestinius laikotarpius, negali būti atimamos GPMĮ 21 straipsnyje nurodytos išlaidos.
(Informacija atnaujinta 2009-02-20)

Dėl ūkininkų veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto

Ūkininkų ir kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų mokesčiai (versija parsisiuntimui)


KLAUSIMAI-ATSAKYMAI


Ar kompensacinės išmokos žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams pagal LR žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, bei pagal kitus tokių išmokų išmokėjimą reglamentuojančius teisės aktus bus priskiriamos gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms? Ar tai priklauso nuo ūkininko ūkio valdos dydžio?

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriama Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, vadinasi minėtos išmokos bus priskiriamos žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms, neatsižvelgiant į ūkio valdos dydį.

(Informacija paskelbta 2009-03-03)

Kokios ūkininkų (jų partnerių) pajamos išliks neapmokestinamos pajamų mokesčiu?

GPMĮ pakeitimo įstatyme nustatyta, kad  neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tik tų ūkininkų ir jų partnerių iš vykdomos žemės ūkio veiklos gautos pajamos ar tik tų gyventojų iš nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar teisės aktų tvarka suteiktoje žemėje užaugintos ar užaugintos ir perdirbtos žemės ūkio produkcijos realizavimo gautos pajamos, kurių, atitinkamai, ūkio ar žemės valdos dydis neviršija 14 europinio dydžio vienetų .

Gyventojams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos dėl to, kad jų ūkio ar žemės valdos dydis neviršija 14 europinio dydžio vienetų, mokamos vieneto (kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams) skirstant šio vieneto pelną (GPMĮ 17 str. 51 punkto pakeitimas), išmokos taip pat neapmokestinamos.