Informaciniai pranešimai

« Grįžti

Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio ir Labdaros ir paramos įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo

Atnaujinimo data: 2019-01-08

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) parengė informacinį pranešimą dėl š. m. gruodžio 11 d. priimtų:

  • Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1325 pakeitimo įstatymo,
  • Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1326 pakeitimo įstatymo.

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2018-12-21 rašte Nr. (18.18-31-1E)RM-42264.

Informaciją parengė
Teisės departamentas


Tarifai

Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 133 „Dėl gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

Atnaujinimo data: 2020-08-12
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 846 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo" (toliau – Nutarimas).
Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte (18.18-31-1E) RM-45881.
 
Informaciją parengė
Teisės departamentas
 

RM-45881

VMI parduoda valstybei perduotas transporto priemones

Atnaujinimo data: 2020-08-12
Automobilis Mercedes Benz GLS 500 4 Matic, pagamintas 2016 m., variklis 4663 cm3 /335 kW, benzinas, spalva juoda. Pradinė kaina 18589,50 Eur (su PVM). Trūkumai: automobilis daužtas, smarkiai pažeistas priekis, važiuoklė, iššovusios salono oro pagalvės, išregistruotas.
 
Turtą apžiūrėti galima rugpjūčio 20 d. nuo 10.00 val. iki 11.00 val. adresu: Minsko pl. 11, Vilnius. 
Asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, iki 2020-08-25 15.00 val. pasiūlymus teikia adresu: Valstybinės mokesčių inspekcijos Valstybei perduotino turto skyriui, Verkių g. 37, Vilnius. Privaloma pateikti paraišką dalyvauti konkurse, Dalyvio pasiūlymą. Kaina (su PVM), už kurią pageidaujama pirkti turtą, pasiūlyme nurodoma ne mažesnė už pradinę. Pasiūlymas pateikiamas užklijuotame voke su užrašu „Konkursui dėl (turto pavadinimas) pirkimo". Nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, jeigu juridiniam asmeniui atstovauja jo įgaliotas asmuo; notaro patvirtintą įgaliojimą, jeigu fiziniam asmeniui atstovauja kitas asmuo. Būtinai nurodyti dalyvio telefono nr., el. pašto adresą ir adresą korespondencijai. Jei dalyviai pasiūlys vienodą  kainą, turtas bus parduotas anksčiau pasiūlymą pateikusiam dalyviui. Apie konkurso rezultatus dalyviai bus informuoti el. paštu. Turtą pirkėjas iš saugojimo vietos išsigabena pats. Papildoma informacija teikiama tel.: (8 5) 268 7728. 
 

Dėl COVID vykdantiems individualią veiklą

Atnaujinimo data: 2020-04-15

Iki kada turėjo susimokėti mokesčius gyventojai ir gyventojai, dirbantys su individualios veiklos pažyma, už 2019 m.?


Gyventojams, taip pat gyventojams, vykdžiusiems individualią veiklą su pažyma, atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl COVID-19, nukeltas pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminas. Vietoje buvusios gegužės 4 d., šiais metais gyventojams pajamas deklaruoti bei mokestį sumokėti reikėjo iki liepos 1 d.
Jei gyventojas vykdė veiklą su pažyma, o ji karantino metu buvo ribojama, veiklą nutraukti nėra būtina. Kadangi pajamų mokestis nuo gautų individualios veiklos pajamų mokamas metams pasibaigus, nutraukus individualią veiklą su pažyma pajamų mokesčio permoka nesusidaro.
Nusprendus nevykdyti individualios veiklos ir karantinui pasibaigus arba pageidaujant veiklą nutraukti dėl kitų priežasčių, prašymą dėl veiklos nutraukimo turite pateikti per Mano VMI. Sistemoje reikia pasirinkti „Individualios veiklos registravimas / nutraukimas", tuomet prie veiklos, kurią norite nutraukti, ir mokesčių mokėtojo tipo „Gyventojai, vykdantys individualią veiklą", nurodykite datą, nuo kurios pageidaujate nutraukti veiklą, ir paspauskite „X". Jei elektroninės bankininkystės neturite, galite galite paskambinti į Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 / +370 5 260 5060 arba rašyti elektroniniu paštu vmi@vmi.lt (kartu nurodant kontaktinį telefono numerį).

Kur galiu kreiptis dėl kompensacijos mokėjimo, jei mano veikla su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma buvo apribota dėl COVID-19?


Dėl išmokos mokėjimo tvarkos turėtumėte kreiptis į Užimtumo tarnybą, tel. nr. 1883 arba (+370) 5 250 0883

Ar Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savarankiškai dirbantiems asmenims paskirtos išmokos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu?


Ne, neapmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Užimtumo tarnybos paskirtos savarankiškai dirbantiems asmenims išmokos laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis, individualią veiklą vykdančių gyventojų – ne individualios veiklos neapmokestinamosiomis pajamomis.


Informacija gyventojams, vykdantiems individualią veiklą dėl COVID-19

Atnaujinimo data: 2020-04-01
Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus individualios veiklos vykdymui dėl COVID-19, sudarė ekonominių veiklų sąrašą – jas vykdantiems, arba vykdžiusiems iki karantino paskelbimo, gyventojams bus taikomos analogiškos VMI pagalbos priemonės, kaip ir nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms. 
 
Neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyrusių individualių veiklų su pažyma sąrašą galite parsisiųsti paspaudę čia.
 
Neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyrusių vykdomų įsigijus verslo liudijimą sąrašą galite parsisiųsti paspaudę čia.
 
Individualią veiklą vykdantys gyventojai, kurių ekonominė veikla yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 veiklų sąrašą ir kuriems nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos, bei dar du papildomus mėnesius po jos, atsiras mokėtinų mokesčių (išskyrus administracinių baudų ir vykdomųjų dokumentų prievolių), bus automatiškai, be prašymo:
  • atleidžiami nuo delspinigių, 
  • nebus inicijuoti nauji mokesčių išieškojimo veiksmai
Šiemet savarankiškai dirbantiems gyventojams deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius reikėjo dviem mėnesiais vėliau – VMI nukėlė pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminą iki liepos 1 d.
 
Mokesčius sumokėti be delspinigių arba sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų savarankiškai dirbantys gyventojai gali per du mėnesius po ekstremalios situacijos pabaigos (šiuo metu ekstremali situacija šalyje dar nėra atšaukta).
 
Jei gyventojas vykdo individualią veiklą pagal pažymą, kuri nėra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 ekonominių veiklų sąrašą, tačiau taip pat susidūrė su veiklos iššūkiais dėl pandemijos, jis gali pateikti supaprastintą prašymą VMI dėl mokestinių pagalbos priemonių taikymo: delspinigių neskaičiavimo, naujų deklaruotų mokesčių neišieškojimo, ir/arba mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudarymo be palūkanų.
 
Nustatytos (supaprastintos) formos prašymą galima parsisiųsti čia.
 
Prašymą dėl mokestinių pagalbos priemonių taikymo galima pateikti per Mano VMI (skiltyje Paslaugos > Užsakyti Paslaugą > Paklausimai), e. paštu vmi@vmi.lt
 
Informaciją apie prašymo dėl mokesčių atidėjimo arba išdėstymo dalimis (MPS) tvarką galite rasti čia.
 
 
Jei gyventojas vykdė veiklą įsigijęs verslo liudijimą, o ji karantino metu buvo ribojama, tai nutraukus verslo liudijimą, pajamų mokesčio permoką galima susigrąžinti arba ji galės būti įskaitoma kitam verslo liudijimui,  atnaujinus veiklą. 
 
Svarbu pažymėti, kad veiklos nuo kovo 16 d. nevykdžiusiems verslo liudijimo savininkams suteikiama galimybė veiklą nutraukti ir atgaline data. Tokiu atveju gyventojai turi skambinti į Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 / +370 5 260 5060 arba pateikti elektroninį paklausimą per Mano VMI.
 

Dažniausiai užduodami klausimai

Atnaujinimo data: 2020-03-20

DUK - su finansiniais sunkumais dėl COVID-19 nulemtų padarinių susiduriančiam verslui
 

Mano verslas yra įtrauktas į VMI sudarytą mokesčių mokėtojų, kuriems gali būti taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid 19, sąrašą – kokios pagalbos galiu tikėtis?


Mokesčių mokėtojams esantiems sąraše, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki ekstremalios situacijos pabaigos ir dar du mėnesius po jos, automatiškai, be atskiro prašymo taikomos šios pagalbos priemonės:

  • naujai neinicijuojamas mokesčių išieškojimas;
  • taikomas atleidimas nuo delspinigių;
Per 2 mėnesius po ekstremalios situacijos atšaukimo verslininkai galės:
  • sumokėti mokesčius be delspinigių arba kreiptis į VMI mokestinės paskolos sutarčiai (MPS) be palūkanų;
Prašymo forma parsisiuntimui – čia.

 


Ką daryti, jei mano verslo nėra VMI pateiktame sąraše, tačiau jaučiamos finansinės COVID-19 poveikio pasekmės?


Verslininkai, neradę savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat galimai patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, gali kreiptis į mokesčių administratorių ir iki ekstremalios situacijos pabaigos ir dar du mėnesius po jos pateikti nustatytos formos prašymą dėl pasirinktų priemonių taikymo (pvz.: MPS sudarymo be palūkanų, dėl išieškojimo nevykdymo, dėl atleidimo nuo delspinigių). Prašyme reikia pagrįsti, kaip verslas nukentėjo nuo COVID-19. Pateikti prašymą dėl MPS sudarymo, mokesčių mokėtojas gali tik susidarius prievolei, t. y. pateikęs deklaracijas, tačiau ne anksčiau nei 20 dienų iki sueis mokesčio sumokėjimo terminas.
Prašymo forma parsisiuntimui – čia.


Ar bus skaičiuojami delspinigiai nuo nesumokėtų mokesčių, jei esu VMI paskelbtame įmonių sąraše?


Vadovaujantis protingumo kriterijais, VMI ir Muitinė automatiškai neskaičiuos delspinigių neigiamą poveikį patyrusiems mokesčių mokėtojams nuo š. m. kovo 16 d. (nuo karantino paskelbimo).
Šis principas galios iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija ir dar du mėnesius po jos.
Sąraše nesantys verslininkai taip pat gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdami nustatytos formos prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių bei kitų pasirinktų priemonių taikymo, kuriame turi pagrįsti, kad patyrė neigiamas pasekmes.
Prašymo forma parsisiuntimui – čia.


Ar norint atidėti mokesčių sumokėjimo terminą reikės mokėti palūkanas?


Šiuo metu sudaryta galimybė atidėti ar išdėstyti mokesčius nemokant jokių palūkanų.
Mokestinės paskolos sutartis (MPS) dar iki šalyje paskelbiant karantiną sudarę verslo atstovai, kurie patyrė poveikį, susijusį su COVID-19 nulemtomis pasekmėmis, gali prašyti pakeisti sutartimi numatytas sąlygas (neskaičiuoti palūkanų).


Kur pateikti prašymą norint sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) mokesčių atidėjimui ir/ar išdėstymui?


Šiuo sudėtingu ne tik verslui, bet ir visai valstybei metu, juridiniai asmenys (įmonės), patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, privalomus mokesčius į biudžetą turi mokėti pagal galimybes.

Jei vykdyti mokestines prievoles bus sudėtinga ir ekstremaliai situacijai pasibaigus, tuomet, per 2 mėnesius po ekstremalios situacijos atšaukimo, įmonė, turinti finansinių sunkumų, kreiptis dėl mokesčių atidėjimo arba išdėstymo dalimis (MPS) gali pateikiant prašymą per Mano VMI(skiltyje Paslaugos > Užsakyti paslaugą > Mokesčių apskaita ir mokėjimai)

Taip pat gali būti teikiamas nustatytos formos prašymas per Mano VMI (skiltyje Paslaugos > Užsakyti paslaugą > Paklausimai) arba siunčiamas e. paštu vmi@vmi.lt.
Nustatyta prašymo forma parsisiuntimui – čia.


Kokius dokumentus reikia pateikti kartu su prašymu dėl mokestinės paskolos sutarties?


Galimai COVID-19 nulemtas pasekmes patyrusiems verslininkams, norint sudaryti mokestinės paskolos sutartį, papildomų dokumentų teikiant prašymą pridėti nereikia, išskyrus atvejus, kai prašymą nagrinėjantis VMI darbuotojas jų gali paprašyti individualiai.


Kur pateikti prašymą dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimo dalimis?


Verslininkai gali sudaryti mokestinės paskolos sutartį (mokėjimų atidėjimui ar išdėstymui) ir dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tai padaryti galima teikiant prašymą per Mano VMI(skiltyje Paslaugos > Užsakyti paslaugą > Mokesčių apskaita ir mokėjimai)

Taip pat gali būti teikiamas nustatytos formos prašymas per Mano VMI (skiltyje Paslaugos > Užsakyti paslaugą > Paklausimai) arba siunčiamas e. paštu vmi@vmi.lt.
Prašymo forma parsisiuntimui – čia.


Ką daryti, jei mokesčių skola susidarė dar iki šalyje paskelbiant karantiną, tačiau pasikeitus padėčiai galimybės sumokėti susidariusias mokesčių skolas šiuo metu nėra?


Jei verslininkai šiuo metu turi mokesčių skolų, kurios susidarė dar iki šalyje paskelbiant karantiną (iki kovo 16d.), tačiau jų šiuo metu sumokėti negali, jie taip pat gali kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS), o tokią sutartį jau anksčiau sudarę verslo atstovai gali prašyti pakeisti mokestinės paskolos sutartimi (MPS) numatytas sąlygas (pakeisti mokėjimų grafiką ir / ar neskaičiuoti palūkanų).


Kiek laiko bus nagrinėjamas pateiktas prašymas dėl pagalbos priemonių taikymo, mokestinės paskolos sutarties sudarymo?


Jei pateiktas prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudarymo ir nurodomas mokėjimo grafikas – prašymas nagrinėjimas iki 30 kalendorinių dienų.
Jei prašymas pateiktas dėl kitų pagalbos priemonių taikymo (atleidimo nuo delspinigių, išieškojimo veiksmų nevykdymo) – nagrinėjimas iki 20 darbo dienų.


Ar galiu pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, kai nėra realios (deklaruotos) mokestinės prievolės?


Pateikti prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, mokesčių mokėtojas gali tik susidarius prievolei, t. y. pateikus deklaracijas, tačiau ne anksčiau nei 20 dienų iki sueina mokesčio mokėjimo terminas. Teikiant prašymą taip pat būtina nurodyti pageidaujamą atsiskaitymo grafiką pagal MPS.


Ar būsiu laikomas skolingu biudžetui?


Jeigu dėl COVID-19 neigiamą poveikį patyręs mokesčių mokėtojas yra įtrauktas į VMI sudarytą sąrašą, laikoma, kad jis neskolingas valstybės ir savivaldybių biudžetams ir fondams iki ekstremalios situacijos pabaigos ir dar du mėnesiai po jos.
Jeigu dėl skolingumo biudžetams ir fondams kreipiasi neigiamo poveikio dėl COVID-19 nepatyręs mokesčių mokėtojas, kuris nėra įtrauktas į VMI sąrašą, mokesčių mokėtojo skolingumas nustatomas bendra tvarka.


Kur galiu kreiptis kilus papildomiems klausimams dėl mokesčių atidėjimo ar išdėstymo?


Konsultacijos dėl mokesčių atidėjimo ar išdėstymo bei kitų pagalbos priemonių taikymo teikiamos mokesčių informacijos centro telefonu 1882, pasirinkus temą „Mokesčių mokėjimo išdėstymas arba atidėjimas" (spausti 5)..


Ar gali įmonė pildyti prašymą įtraukti į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, gauti subsidiją mikroįmonei, tačiau nesinaudoti trejomis pagalbos priemonėmis dėl mokesčių mokėjimo (mokesčių atidėjimu/išdėstymu be palūkanų, išieškojimo veiksmų sustabdymu bei atleidimu nuo delspinigių)?


Prašymą mokestinės pagalbos priemonėms gauti (supaprastinta prašymo forma (parsisiųsti) gali teikti tos įmonės, kurios patyrė neigiamą COVID-19 įtaką. Prašyme įmonė turi nurodyti kokį neigiamą poveikį patyrė. Jei mokesčių administratoriui kyla klausimų dėl nurodytų priežasčių pagrįstumo, VMI turi teisę jų paprašyti tai įrodančių dokumentų.

Teikdama prašymą įmonė gali pasirinkti kurias mokestinės pagalbos priemones jai taikyti, t.y. neskaičiuoti delspinigių, sustabdyti išieškojimo veiksmus, mokesčius išdėstyti ir sumokėti dalimis be palūkanų. Įmonė gali pasirinkti, taikyti vieną ar kelias mokestinės pagalbos priemonės.

Tuo atveju, jei įmonė patyrė neigiamą COVID-19 poveikį, tačiau sumokėti mokesčius laiku gali ir mokestinės pagalbos priemonių jai nereikia, tačiau į sąrašą ji nori būti įtraukta dėl galimybės gauti subsidiją, tai ji gali pateikti prašymą ir nenurodydama mokestinės pagalbos priemonių. Prašyme dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo privalu pažymėti ir / ar nurodyti, dėl kokių priežasčių įmonė patyrė neigiamą poveikį.


Ar keičiasi darbo užmokesčio prastovos metu apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu tvarka, jei darbdavys gauna Užimtumo tarnybos paskirtą subsidiją?


Prastovos metu darbdavio darbuotojui mokamas darbo užmokestis gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamas tokia pačia tvarka, kaip ir įprastas darbo užmokestis. T. y. darbdavys, nepriklausomai nuo to, ar gaus subsidiją, ar ne, nuo darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio, pritaikęs neapmokestinamąjį pajamų dydį (kai darbuotojas yra pateikęs prašymą), turi išskaičiuoti 20 procentų gyventojų pajamų mokestį. Darbuotojo iš darbdavio gautomis pajamomis laikoma visa apskaičiuota darbo užmokesčio suma, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio subsidija bus gauta.


KASOS APARATŲ NAUDOJIMAS


Jei įmonė nori užregistruoti/perregistruoti kasos aparatą, reikia, kad kasos aparatus aptarnaujančios įmonės specialistas atvyktų į VMI su techniniu pasu. Ar jis galės atvykti?


Šalyje paskelbus ekstremalią situaciją ir/ar karantiną, norint užregistruoti/perregistruoti kasos aparatą, kasos aparatus aptarnaujanti įmonė turėtų prašymo, techninio paso ir kitų dokumentų skanuotas kopijas apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau — AVMI) atsiųsti el. paštu, o AVMI pagal el. paštu gautą informaciją užregistruoja/perregistruoja kasos aparatą (apie tai informuojant kasos aparatus aptarnaujančią įmonę). Pasibaigus ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiui, turėtų būti pateikiamas techninio paso originalas, kad techniniame pase būtų galima atlikti įrašą.


Įmonė turi didelį tinklą kavinių visoje Lietuvoje, ar apie tai, kad kasos aparatas bus nenaudojamas ilgiau kaip 10 dienų reikia pranešti kiekvienai apskrities VMI pagal kasos aparato registravimo adresą ir vardinti kiekvieno kasos aparato unikalų numerį? Gal yra galimybė pateikti vieną bendrą pranešimą?


Jeigu įmonė nenaudoja kasos aparato ilgiau kaip 10 dienų dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir/ar karantino, informuoti AVMI apie laikiną kasos aparato nenaudojimą nereikia. Atitinkamai, pradėjus naudoti kasos aparatą, mokesčių administratoriaus informuoti taip pat nereikia. Jeigu paskelbtos ekstremalios situacijos ir/ar karantino laikotarpiu įmonė nenaudoja kasos aparato ilgiau kaip 10 dienų dėl kitų priežasčių, vadovaujantis „vieno langelio" principu, įmonė apie kasos aparato nenaudojimą gali pranešti bet kuriai AVMI.


Karantino laikotarpiu įmonės veikla (pvz., prekyba parduotuvėje) yra draudžiama, todėl įmonė vykdo elektroninę prekybą. Prekes pirkėjai atsiima prekių atsiėmimo punkte, esančiame įmonės patalpose, o atsiskaitymai vyksta ir grynais pinigais, ir kortelių skaitytuvu. Ar privalo įmonė atsiskaitymams grynais pinigais naudoti kasos aparatą?


Jeigu prekės parduodamos ir atsiskaitymai už jas priimami grynaisiais pinigais arba negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone įmonės patalpose esančiame prekių atsiėmimo punkte, tai taikomos bendros Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo nuostatos ir turi būti naudojamas kasos aparatas.


Ar privalo būti išspausdinta kasos aparatu periodinė kovo mėnesio ataskaita Z, kai įmonė karantino laikotarpiu kasos aparato nenaudojo ir veiklos nevykdė? Ar tai įmonė gali padaryti vėliau?


Jeigu įmonė kasos aparato nenaudoja ilgiau kaip 10 dienų dėl šalyje paskelbto karantino, informuoti apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie laikiną kasos aparato nenaudojimą nereikia. Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją šalyje, periodinė kovo mėnesio ataskaita Z gali būti atspausdinama pasibaigus karantinui, prieš pradedant tęsti pardavimų apskaitymą kasos aparatu.


Ar privaloma naudoti kasos aparatą ir išduoti kasos aparato kvitą, kai pirkėjas internetu užsakytą prekę, laikantis saugumo reikalavimų, atsiima ne parduotuvėje, o lauke ir atsiskaito grynaisiais pinigais arba negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone (banko kortele)?


Kai pirkėjas atvyksta atsiimti nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, internetu, telefonu ir pan.) užsakytą prekę ir prekės atsiėmimas bei atsiskaitymas grynaisiais pinigais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, vyksta lauke prie parduotuvės, tai yra taikomos bendrosios Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo", nuostatos, pagal kurias turi būti naudojamas kasos aparatas. Todėl perduodamas prekę pardavėjas pirkėjui kartu turėtų įteikti ir atsiskaitymą patvirtinantį dokumentą — kasos aparato kvitą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo" nuostatas rekomenduojamas atsiskaitymas ne grynaisiais pinigais.


PELNO MOKESTIS


Ar gali įmonė patirtas išlaidas, susijusias su dalyvavimu renginiuose (parodos, mokymai, konferencijos ir kt.), komandiruotėmis, priskirti leidžiamiems atskaitymams, jeigu šie renginiai ir komandiruotės atšaukiami dėl paskelbto karantino?


Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos vieneto sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Todėl visos įmonės išlaidos (patirtos ir negrąžintos) apsaugant darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos.


Ar taikomos pajamų natūra nuostatos, kai darbdavys nacionalinio karantino metu imasi papildomų apsaugos priemonių reikalingų darbuotojų apsaugojimui nuo COVID-19 grėsmės?


Tuo atveju, kai darbdavys nacionalinio karantino metu, siekdamas užtikrinti efektyvų darbo organizavimą, veiklos tęstinumą ir sklandumą dėl COVID-19 grėsmės, savo darbuotojams apmoka tam tikras paslaugas, įsigyja tam tikras prekes, ar leidžia naudotis įmonės turtu, tokiu būdu apsaugodamas dirbančius darbuotojus, atliekančius įmonei svarbias užduotis, pajamų natūra nuostatos netaikomos, nes laikoma, kad tokias išlaidas įmonė patiria savo, o ne darbuotojo naudai.
Tokios įmonės patirtos išlaidos gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos. Įmonė vidaus tvarkoje turi nusimatyti, kokios paslaugos/prekės ir kokias funkcijas atliekantiems darbuotojams (konkretiems/visiems darbuotojams) bus apmokamos.
Pavyzdžiui, jei įmonė numatys, kad darbuotojams, kurių darbo funkcijos yra svarbios įmonės veiklos tęstinumui, sklandumui, įprastai į darbą iš namų/ iš darbo į namus vykstantiems viešuoju transportu (kai darbo funkcijų atlikimui automobiliai nereikalingi ir nebuvo suteikti) ir negalintiems vykdyti darbo funkcijų iš namų, nacionalinio karantino metu vykimui į darbą/ parvykimui iš darbo bus apmokamos taksi/pavėžėjimo paslaugos arba suteikta galimybė vykti įmonės turimais automobiliais, tokios įmonės patirtos išlaidos galės būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos, ir nelaikomos darbuotojų pajamomis.


Įmonė, siekdama apsaugoti savo darbuotojus, papildomai įsigyja ne tik dezinfekavimo priemones, bet ir priima sprendimą įsigyti dezinfekavimo paslaugą (dezinfekuoti) dėl paskelbto karantino. Ar visos patirtos išlaidos bus priskiriamos įmonės leidžiamiems atskaitymams?


Įmonių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos įmonių sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Todėl visos įmonės išlaidos skirtos dezinfekavimo priemonių bei dezinfekavimo paslaugos įsigijimui yra laikomos patirtos apsaugant darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos.


Ar dėl paskelbto karantino galima atidėti pelno mokesčio avansinio mokėjimo įmokas?


Dėl paskelbto karantino, VMI nukėlė avansinio pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminą iki kovo 30 d. Todėl įmonės, kurios šiuo metu dėl COVID-19 susidūrė su veiklos iššūkiais, pateikti avansinio pelno mokesčio deklaraciją turės daugiau laiko. Kaip minėta, VMI pratęsė terminą bei numato, jog avansinio pelno mokesčio deklaraciją reikia pateikti ir I ketvirčio avansinį pelno mokestį sumokėti ne iki kovo 16 d., o iki kovo 30 d.
VMI primena, jog įmonės vieną kartą metuose turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją. Jei įmonė pakeičia avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą pagal numatomus rezultatus, tai sumažėjus įmonės pelnui, mokėtinas pelno mokesčio avansas taip pat sumažėja, arba jo gali visai nelikti.
Taip pat Pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, visoms įmonėms, kurios per mokestinį laikotarpį apskaičiuoja mokestinį nuostolį, suteikiama galimybė perkelti susidariusius mokestinius nuostolius į kitus mokestinius laikotarpius ir jais susimažinti tais mokestiniais laikotarpiais apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną.


Įmonė atšaukė darbuotojų komandiruotes ir numatomus renginius dar iki karantino paskelbimo Lietuvoje, bet jau dėl susiklosčiusios Covid-19 situacijos pasaulyje. Ar įmonės dėl darbuotojų saugos patirtos išlaidos, susijusios su atšaukta komandiruote ar kitu renginiu, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams?


Įmonės patirtos ir jai negražintos bilietų įsigijimo bei gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, susijusios su neįvykusiomis komandiruotėmis, ar kitais renginiais, atšauktais siekiant apsaugoti darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną gali būti priskiriamos leidžiamiems atsakaitymams.


Paskelbus šalyje karantiną, įmonė, prekiaujanti gėlėmis, parduotuvėje prekybos nebevykdo ir šiuo metu gėles parduoda bei pristato klientams tik pagal jų pateiktus užsakymus inernetu. Įmonės apyvarta sumažėjo, dalis įsigytų gėlių nuvyto. Ar gali įmonė nuvytusių gėlių įsigijimo kainą priskirti leidžiamiems atskaitymams? Kokios mokestinės pasekmės būtų, jei įmonė karantino laikotarpiu veiklos nuspręstų nebevykdyti ir nuvytusių gėlių įsigijimo kainą nurašytų?


Natūralios netekties nuostoliais laikomi nuostoliai, susidarę dėl prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) specifinių savybių (drėgmės išgaravimo, biologinių procesų – kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir pan.), t. y. dėl jų nudžiūvimo, nugaravimo, išdulkėjimo arba nubyrėjimo, sudužimo, išsilaistymo saugant, fasuojant, perpilant, vežant, kraunant, parduodant (ir dėl pirkėjų užmaršumo). Jeigu įmonė veiklos nesustabdė ir vykdo toliau (prekiauja gėlėmis internetu), tai saugant gėles patirti nuostoliai būtų priskiriami natūraliai netekčiai. Natūralios netekties nuostoliams galima priskirti ne daugiau kaip 1 proc. įmonės metinių pajamų. Tuo atveju, kai įmonė, kuri dėl ribojimų šalyje laikinai veiklos nevykdo, nurašo neparduotų nuvytusių gėlių (nebetinkamų pardavimui) įsigijimo kainą, tai jos patirti nuostoliai nelaikomi natūralia netektimi, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 23 straipsnyje, o jų įsigijimo kaina priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.


Įmonės vairuotojai grįžo iš komandiruotės ir 2 savaičių saviizoliacijos laikotarpiu įmonė savo lėšomis juos apgyvendina. Ar apgyvendinimo išlaidos bus leidžiami atskaitymai?


Kai vairuotojams, grįžusiems iš užsienio komandiruotės, dviejų savaičių izoliacija pagal teisės aktus yra privaloma, tai įmonės patirtos išlaidos dviem savaitėms apgyvendinant darbuotojus, gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos, jeigu jos pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.


Jei savivaldybė dėl karantino atleidžia ar sumažina nekilnojamojo turto mokestį (toliau - NTM), kaip tai turėtų būti pavaizduojama NTM deklaracijoje? Ar avansinis NTM lieka toks, koks buvo?


Savivaldybės suteikta NTM lengvata turi būti nurodoma NTM deklaracijos KIT711S priedo S16 laukelyje. Jeigu savivaldybė atleido nuo dalies NTM (pavyzdžiui, nuo pusės, t. y. nuo 50 proc. mokesčio), tai turi būti nurodoma tik ta NTM dalis, nuo kurios mokesčių mokėtojas buvo atleistas. VMI nenukėlė juridiniams asmenims avansinio NTM deklaravimo ir sumokėjimo termino dėl paskelbto karantino, todėl šis mokestis turi būti deklaruojamas ir mokamas nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau mokesčių mokėtojai, nukentėję nuo COVID-19 bei kurie yra įtraukti į VMI paskelbtą sąrašą, ir kuriems nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, atsiranda mokėtinų mokesčių (įskaitant NTM), yra automatiškai, be atskiro prašymo atleidžiami nuo delspinigių, taip pat nevykdomas jų mokesčių išieškojimas.


Įmonės, vertindamos pandeminę situaciją ir su Covid – 19 susijusias rizikas bei siekdamos užtikrinti veiklos tęstinumą kritiniu laikotarpiu (jeigu užsikrėstų dalis darbuotojų), imasi papildomų priemonių - izoliavimosi patalpų įrengimas ir visaverčių gyvenimo sąlygų sukūrimas darbuotojams, kurie sutinka izoliuotis įmonėje, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, įskaitant ir darbuotojų maitinimą. Ar šios įmonės patirtos sąnaudos, skirtos kovai su COVID-19, galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir, ar nebūtų laikomos darbuotojų pajamomis natūra, t. y. GPM objektu?


Leidžiamų atskaitymų pripažinimas reglamentuotas PMĮ 17 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra įteisinta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.br /> Tuo atveju, kai vieneto darbuotojai yra izoliuojami dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos paskelbto karantino (kurio metu vieneto veiklai yra nustatytas specialus veiklos režimas ar apribojimai) metu, tai izoliuotų darbuotojų apgyvendinimas ir maitinimas yra objektyviai sąlygota būtinybė. Todėl tokių darbuotojų izoliavimosi patalpų įrengimo, apgyvendinimo bei maitinimo išlaidos jų izoliacijos, kuri būtina vieneto veiklos tęstinumui užtikrinti, laikotarpiu, yra būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, todėl gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Atitinkamai, tokiu atveju vieneto patirtos išlaidos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir GPM įstatymo nuostatos netaikomos.


PARAMA


Paskelbus ekstremalią situaciją, gyventojai ir verslo atstovai teikia paramą įvairioms gydymo įstaigoms piniginėmis lėšomis, įvairiomis materialinėmis vertybėmis bei paslaugomis. Kaip tokia parama traktuojama mokesčių tikslais?


Kai paramą teikia verslo atstovas (juridinis asmuo):
Jei juridinis asmuo, vykdantis veiklą, neatlygintiną paramą suteikia gydymo įstaigoms: Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) nustatytiems paramos gavėjams, juridiniams asmenims, neturintiems paramos gavėjo statuso ekstremalios situacijos metu, laikoma, kad parama suteikta LPĮ nustatyta tvarka ir paramos teikėjams būtų taikomos Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 28 straipsnyje nustatytos lengvatos. Jeigu paramos gavėjai, turintys teisę gauti paramos gavėjos statusą, jo neturi, tai gali kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl šio statuso suteikimo (LPĮ 13 str.).

Jei teikiama parama, kurios suma didesnė nei 14 500 Eur, sutartis turi būti notarinės formos. Visgi, atsižvelgiant į esamą situaciją, paramos teikėjų suteiktos ir paramos gavėjų gautos didesnės nei 14 500 Eur lėšos, kurios kaip parama skiriamos medicinos įstaigoms ar kt. viešiems poreikiams dėl COVID-19, o jas teikiant dėl notarų darbo apribojimo nebuvo ar nėra galimybės sudaryti notarinę sutarties formą , tad jos įformintos kitais dokumentais - pagal turinį gali būti pripažįstamos parama mokesčių tikslais (pvz., paramos teikėjai, t. y. juridiniai asmenys, suteikę labdaros ir paramos fondui paramą, gali pasinaudoti PMĮ nustatyta lengvata).

Tuo atveju, jeigu pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais registruotos bendrovės ar kiti juridiniai asmenys paramą suteikia ne pinigais, o prekėmis (materialinėmis vertybėmis), kurių pirkimo PVM paramą teikiantys asmenys buvo įtraukę į PVM atskaitą, tai tokiems paramos teikėjams neatsiranda prievolės apskaičiuoti suvartojimą privatiems poreikiams už tokias paramai perduotas prekes, neatsižvelgiant į paramai perduotų prekių vertę, jeigu tokios prekės yra skirtos pagalbai dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos suvaldymo ir pasekmių likvidavimo teikti.

Kai paramą teikia gyventojas (fizinis asmuo):
Kai paramą ligoninėms, mobiliesiems patikros punktams, labdaros ir paramos fondams ir kitiems LPĮ nustatytiems paramos gavėjams veiklos nevykdantis asmuo, jam neatsiranda jokių mokestinių prievolių, taip pat nenumatytos išskirtinės mokesčių lengvatos.

Kai parama perduodama tiesiogiai gydymo įstaigoje dirbančiam asmeniui:
Jeigu paramą (pinigais, maisto, apsaugos priemonėmis ir kitomis prekėmis ar paslaugomis) medikai, kitas personalas, dirbantis gydymo įstaigoje (ligoninėje, punkte ir pan.) iš paramos teikėjų (fizinių ar juridinių asmenų) gauna tiesiogiai, taip siekiant, kad teikiama parama greičiau pasiektų medikus, tai laikoma, kad parama suteikta pagal LPĮ pačiai gydymo įstaigai, ir medikams mokestinių prievolių neatsiranda.


Įmonė paskelbė akciją ir renka lėšas, kurias perduos ligoninei kaip paramą. Paskelbus šią akciją, įmonė įteiks prizą daugiausiai paaukojusiam asmeniui. Kaip mokestine prasme traktuoti įmonės surinktus pinigus ir jų perdavimą ligoninei? Kaip traktuoti šį prizą?


Kai įmonė tarpininkauja surinkdama paramos, skirtos tretiesiems asmenims, lėšas ir perduodama jas paramos gavėjams, tai į įmonės sąskaitą pervesta tretiesiems asmenims skirta pinigų suma nelaikoma įmonės pajamomis tik tuo atveju, jeigu ši įmonė turi ir, mokesčių administratoriui paprašius, gali pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad lėšos yra surinktos trečiųjų asmenų vardu. Toks trečiųjų asmenų surinktų paramos lėšų perdavimas nelaikomas įmonės suteikta parama ir lėšas perduodanti įmonė negali taikyti lengvatos, nustatytos PMĮ 28 straipsnyje.
Neturint patvirtinančių dokumentų, visa pervesta suma būtų pripažįstama įmonės pajamomis ir apmokestinama pelno mokesčiu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – PMĮ) nustatyta tvarka.
Neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos dovanos (išskyrus dovanas darbuotojams). Todėl įteikto prizo vertė leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama.


Sveikatos priežiūros įstaiga - pelno siekiantis juridinis asmuo, UAB, gauna paramą pinigais, kurią panaudoja apsaugos priemonėms medikams (savo darbuotojams) įsigyti. Kaip bus traktuojami gauti pinigai pelno mokesčio požiūriu?


Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad pajamos yra iš Lietuvos šaltinių ir iš ne Lietuvos šaltinių (t. y. iš užsienio valstybėse esančių šaltinių) uždirbtos ir (arba) gautos pajamos. Pelno nesiekiančių vienetų, paramos gavėjų, nurodytų Labdaros ir paramos įstatymo (toliau – LPĮ) 7 straipsnio 1 dalyje, gauta parama nelaikoma pajamomis. Pelno siekiantys vienetai, įskaitant UAB, nėra paramos gavėjai pagal LPĮ, todėl jų pinigais gauta parama pelno mokesčio požiūriu priskiriama apmokestinamoms pajamoms. UAB išlaidos, patirtos įsigyjant darbuotojams (medikams) skirtas apsaugos priemones, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams kaip sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones.


PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS


1. Koks PVM tarifas taikomas medicininėms kaukėms, respiratoriams ir pirštinėms?


Kai šias prekes įsigyja įmonė, savo reikmėms arba su tikslu perparduoti, taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Kai šias prekes, importuojant ne iš Europos Sąjungos šalies, įsigyja įmonė, savo reikmėms arba su tikslu perparduoti, turėtų būti priskaičiuotas standartinis 21 proc. importo PVM.

Kai šias prekes su 0 proc. PVM tarifu iš Europos Sąjungos PVM mokėtojo, įsigyja PVM mokėtojas, savo reikmėms arba su tikslu perparduoti, nuo prekių apmokestinamosios vertės turi būti apskaičiuojamas 21 proc. PVM tarifas.

Kai šias prekes įsigyja gyventojai, taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.


2. Kada medicininėms kaukėms, respiratoriams ir pirštinėms gali būti taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas?


Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos LR sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka (pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. 4 d.).

Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas sveikatos priežiūros įstaigai tiekiamoms medicinos pagalbos priemonėms tik tokiu atveju, jei sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai tiekiamos medicinos pagalbos priemonės, atitinka šias sąlygas:
1. su teritorine ligonių kasa (toliau – TLK) yra sudariusi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) lėšų, teikti;
2. tiekėjui pateikia laisvos formos patvirtinimą, kad įsigyjamos medicinos pagalbos priemonės bus skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių teikimo (bei išlaidų kompensavimo) su TLK yra sudaryta sutartis, t. y., kad medicinos pagalbos priemonės bus skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios yra apmokamos iš PSDF lėšų, teikti.


3. Kur reikėtų kreiptis kilus klausimams dėl prekių priskyrimo medicinos pagalbos priemonėms?


Ar prekės priskiriamos medicinos pagalbos priemonėms aiškina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.


4. Ar laikoma prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio prasme), kai atiduodamos medicininės kaukės ir pirštinės neatlygintinai, kaip parama medicinos įstaigoms dėl COVID-19, jei buvo pasinaudota šių prekių PVM atskaita?


Prekių tiekimas nelaikomas prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, kai perduodamos prekės yra skirtos pagalbai dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka visoje šalyje paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar dėl Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo nustatyta tvarka visoje šalyje įvestos nepaprastosios padėties suvaldymo ir pasekmių likvidavimo teikti.


5. Ar laikoma paslaugų suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 8 straipsnio prasme), kai keleivių vežimo paslaugas teikianti įmonė neatlygintinai medicinos darbuotojus, dėl COVID-19 ir šalyje paskelbto karantino, vežioja į darbą ir namo?


Toks paslaugų tiekimas nelaikomas suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.


6. Ar viešbučiui, PVM mokėtojui, dėl paskelbto karantino laikinai nevykdančiam apgyvendinimo paslaugų veiklos yra galima patalpų nuomos ir komunalinių paslaugų PVM atskaita?


Laikinai nevykdant veiklos, dėl šalyje paskelbto karantino, patirtų patalpų nuomos ir privalomųjų komunalinių išlaidų (kaip šildymas, skaitiklių mokesčiai, atliekų rinkliava ir pan.) PVM atskaita yra galima.


7. Koks PVM tarifas taikomas reagentams, skirtiems COVID-19 nustatymui?


Jeigu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija reagentus COVID-19 nustatyti priskiria medicinos pagalbos priemonėms, tai lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas tik tokiu atveju, jei sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai tiekiamos medicinos pagalbos priemonės, atitinka šias sąlygas:
1. su teritorine ligonių kasa (toliau – TLK) yra sudariusi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, teikti;
2. tiekėjui pateikia laisvos formos patvirtinimą, kad įsigyjamos medicinos pagalbos priemonės bus skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių teikimo (bei išlaidų kompensavimo) su TLK yra sudaryta sutartis.


8. Ar PVM mokėtojas gali pasinaudoti pirkimo PVM atskaita, kai karantino metu dirbantiems darbuotojams užsako maistą į darbo vietą?


Neatlygintinai darbuotojams teikiamos maitinimo paslaugos nėra susijusios su bendrovės vykdoma ekonomine PVM apmokestinama veikla, todėl tokių išlaidų pirkimo PVM negali būti atskaitomas.


9. Koks PVM tarifas taikomas viešbučių, svečių namų, motelių, kempingų, kaimo turizmo sodybų teikiamoms apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms, kai yra priimami gyventojai karantino laikotarpiui saviizoliacijai?


Teikiamos apgyvendinimo paslaugos (nakvynė su pusryčiais ar tik nakvynė, užtikrinant higienos poreikius) atitinkančioms Turizmo įstatyme kolektyvinio apgyvendinimo paslaugų teikimui nustatytus reikalavimus (pvz., užsakymai priimami ir registruojami, teikiama informacija apie apgyvendinimą ir pan.), apmokestinamos taikant lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.

Papildomos paslaugos (pietūs ir vakarienė) apmokestinamos taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą.


10. Ar atsiranda prievolė apmokestinti PVM gautą avansą, jeigu renginiai, kurie turėjo įvykti karantino laikotarpiu, bus atidėti dėl COVID-19 epidemijos ir nuo avanso gavimo iki faktinės renginio datos bus praėję daugiau nei 12 mėnesių?


Siekiant sumažinti naštą dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos neatsiranda prievolės apmokestinti gauto avanso PVM, kadangi šie renginiai bus laikomi įvykusiais per 12 mėnesių. Ši nuostata galioja tik tiems renginiams, kurie turėjo vykti karantino laikotarpiu.


11. Ar atsiranda prievolė patalpų nuomotojui pripažinti PVM privatiems poreikiams tenkinti, kuris suteikia 100 proc. nuolaidą nuomos mokesčiui bei su patalpų nuoma susijusiems kaštams patalpų nuomininkui, įtrauktam į VMI sąrašą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos paskelbimo, kai nuomininkas patalpomis nesinaudoja dėl uždraustos vykdyti veiklos?


Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatyme nustatytais protingumo ir teisingumo kriterijais, tuo laikotarpiu, kai dėl karantino paskelbimo dalis veiklų buvo sustabdyta (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvoje paskelbimo"), o patalpų nuomotojas, įtrauktiems į VMI sąrašą Mokesčių mokėtojų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, patalpomis laikinai nesinaudojantiems nuomininkams patalpų nuomai taikė 100 proc. nuolaidą, tai nuomotojui nėra prievolės skaičiuoti PVM suvartojimo privatiems poreikiams.


12. Ar atsiranda prievolė patalpų nuomotojui pripažinti PVM privatiems poreikiams tenkinti, jeigu nuomos mokesčiui bei su patalpų nuoma susijusiems kaštams patalpų nuomininkui suteikia 100 proc. nuolaidą, kuri yra taikoma po ekstremalios situacijos pabaigos paskelbimo?


Jeigu patalpų įsigijimo bei su patalpų nuoma susijusių kaštų pirkimo PVM nuomotojas buvo įtraukęs į PVM atskaitą, tai suteikus 100 proc. nuolaidą, kuri taikoma po ekstremalios situacijos pabaigos paskelbimo, nuomotojui atsiranda prievolė skaičiuoti suvartojimo privatiems poreikiams PVM (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 8 straipsnio nuostatos).


13. Įmonės, vertindamos pandeminę situaciją ir su COVID–19 susijusias rizikas bei siekdamos užtikrinti veiklos tęstinumą kritiniu laikotarpiu (jeigu užsikrėstų dalis darbuotojų), imasi papildomų priemonių - izoliavimosi patalpų įrengimas darbuotojams, kurie sutinka izoliuotis įmonėje, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Ar įmonė galėtų pasinaudoti šių prekių ir (ar) paslaugų PVM atskaita?


Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, PVM mokėtojas, įsigytų prekių ir/ar paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į PVM atskaitą tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir/ar paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamai veiklai (PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir/ar paslaugų teikimui).
Tuo atveju, kai įmonės darbuotojai yra izoliuojami dėl nepalankios epideminės COVID-19 situacijos paskelbto karantino metu, siekiant sumažinti rizikas bei užtikrinti veiklos tęstinumą, tai izoliuotų darbuotojų apgyvendinimas yra objektyviai sąlygota būtinybė. Todėl, jeigu įmonė vykdo PVM apmokestinamą veiklą, tai darbuotojų izoliavimosi patalpų įrengimo prekių ir (ar) paslaugų pirkimo PVM atskaita yra galima.


14. Ar įmonė gali pasinaudoti prekių/paslaugų pirkimo PVM atskaita, kai už šias prekes/paslaugas yra apmokama iš subsidijos mikroįmonėms lėšų?


Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, PVM mokėtojas, įsigytų prekių ir/ar paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į PVM atskaitą tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir/ar paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamai veiklai (PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir/ar paslaugų teikimui).

Jeigu įmonė vykdo PVM apmokestinamą veiklą, tai neatsižvelgiant į tai, kad už prekes/paslaugas yra apmokama iš subsidijos mikroįmonėms lėšų, pirkimo PVM atskaita yra galima.


15. Ar įmonėms, vykdant mišrią veiklą, skaičiuojant atskaitos procentą prie pajamų iš bet kokios veiklos bus įtraukiamos subsidijos mikroįmonėms, darbdaviams už prastovas, daliniam nuomos mokesčio kompensavimui?


Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 60 straipsnio nuostatas, mišrią veiklą vykdantys bei gaunantys subsidijas ar dotacijas PVM mokėtojai, taikydami „pajamų" kriterijų ir apskaičiuodami pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą prie gautų pajamų iš bet kokios veiklos turi pridėti gautų bei panaudotų subsidijų ar dotacijų sumą.

Subsidijų ar dotacijų sumų pridėjimo prie PVM mokėtojo pajamų mišrios veiklos atveju tvarka ir atvejai patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1K-107 „Dėl subsidijų ar dotacijų sumos pridėjimo prie PVM mokėtojo pajamų mišrios veiklos atveju taisyklių ir atvejų patvirtinimo" (toliau - Taisyklės). Šiose taisyklėse subsidijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 21-ajame verslo apskaitos standarte „Dotacijos ir subsidijos".

Vadovaujantis Taisyklėmis, apskaičiuojant pirkimo ir (arba) importo PVM dalį (procentais), kuri gali būti PVM mokėtojo atskaityta, prie PVM mokėtojo pajamų (išskyrus patį PVM) iš bet kokios veiklos taip pat pridedamos panaudodos subsidijos mikroįmonėms, darbdaviams už prastovas, daliniam nuomos mokesčio kompensavimui ir kitos, išskyrus atvejus, kai:

  • subsidijos, yra tiesiogiai susijusios su veikla, nurodyta PVMĮ 58 str. 1 dalyje;
  • subsidijos yra susijusios ne tik su PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodyta veikla ir PVM mokėtojo pajamos (neįskaitant subsidijų) iš veiklos, nurodytos PVMĮ 58 str. 1 dalyje, sudaro ne mažiau kaip 95 procentus visų PVM mokėtojo kalendoriniais metais, už kuriuos tikslinama ilgalaikio turto PVM atskaita, pajamų (neįskaitant subsidijų).

 


16. Lietuvos įmonė, kuri nėra PVM mokėtoja, kreipėsi dėl valstybės pagalbos nekilnojamojo turto nuomininkams ir gavo 50 proc. buvusio nuomos mokesčio kompensaciją. Ar ši suma įskaičiuojama į 45 000 Eur sumą, sprendžiant klausimą dėl registravimosi PVM mokėtoja?


Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVMĮ) 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas PVMĮ nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas PVM apmokestinamas prekes, suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų ribą.

PVMĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas (paslaugų teikimas), kai apmokestinamasis asmuo už atlygį tiekia prekes (teikia paslaugas) ir toks prekių tiekimas (paslaugų teikimas) pagal PVMĮ nuostatas vyksta šalies teritorijoje.

Taigi, subsidijos, kurios skiriamos kompensuoti dalį patiriamų ekonominei veiklai vykdyti nuomojamų patalpų nuomos išlaidų, nėra susijusios su prekių tiekimu (paslaugų teikimu) bei nepriklauso nuo faktiškai parduotų prekių ar suteiktų paslaugų kiekio, todėl tokios gautos išmokos nėra įtraukiamos į 45 000 eurų sumą, kurią viršijus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju.


17. Lietuvos įmonė, kuri nėra PVM mokėtoja, gavo subsidiją skirtą mikroįmonėms. Ar ši suma įskaičiuojama į 45 000 Eur sumą, sprendžiant klausimą dėl registravimosi PVM mokėtoja?


Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVMĮ) 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas PVMĮ nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas PVM apmokestinamas prekes, suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų ribą.

PVMĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas (paslaugų teikimas), kai apmokestinamasis asmuo už atlygį tiekia prekes (teikia paslaugas) ir toks prekių tiekimas (paslaugų teikimas) pagal PVMĮ nuostatas vyksta šalies teritorijoje.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad subsidijos mikroįmonėms nėra susijusios su prekių tiekimu (paslaugų teikimu) bei nepriklauso nuo faktiškai parduotų prekių ar suteiktų paslaugų kiekio, tokios gautos išmokos nėra įtraukiamos į 45 000 eurų sumą, kurią viršijus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju.


AKCIZAI


Kokie yra su akcizais susijusių paslaugų teikimo pokyčiai karantino metu?


Informaciją galite rasti čia.



Informacija verslui dėl COVID-19

Atnaujinimo data: 2020-03-13
Atnaujinta 2020 rugpjūčio 12 d.
  
 
VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus ir draudimus veiklos vykdymui dėl COVID-19, paskelbė mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Mokesčių mokėtojai, kurie yra įtraukti į šį sąrašą, ir kuriems nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, atsiras mokėtinų mokesčių (išskyrus vykdomųjų dokumentų prievolių), bus  automatiškai be prašymo:
  • atleidžiami nuo delspinigių,
  • nevykdomas jų mokesčių išieškojimas.
Po ekstremalios situacijos pabaigos, šios įmonės, mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai, be palūkanų sudaryti, turės du mėnesius. Šiame, situacijos įsivertinimui ir veiksmų susiplanavimui skirtame, dviejų mėnesių laikotarpyje, į sąrašą įtrauktoms įmonėms taip pat nebus vykdomas naujų deklaruotų mokesčių išieškojimas, nuo jų nebus skaičiuojami delspinigiai.
Atnaujintą sąrašą galite parsisiųsti paspaudę čia (atnaujinta rugpjūčio 12 d.) arba peržiūrėti jį internete čia. Ekonomines veiklas, įtrauktas į sąrašą, galite peržiūrėti čia.
 
Į sąrašą buvo įtrauktos tos įmonės kurių veikla dėl karantino buvo tiesiogiai nutraukta / apribota, remiantis tuo metu galiojusiais Vyriausybės nutarimais (2020-03-14 Nr.207 ir 2020-03-16 Nr. 222). 
 
Šiuo sudėtingu ne tik verslui, bet ir visai valstybei metu,  įmonės, patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, privalomus mokesčius į biudžetą turėtų mokėti pagal galimybes.
 
Jei vykdyti mokestines prievoles bus sudėtinga ir ekstremaliai situacijai pasibaigus, tuomet, per 2 mėnesius po ekstremalios situacijos atšaukimo, įmonė, turinti finansinių sunkumų, kreiptis dėl mokesčių atidėjimo arba išdėstymo dalimis (MPS) gali pateikiant prašymą per Mano VMI (skiltyje, Paslaugos > Užsakyti Paslaugą > Mokesčių apskaita ir mokėjimai > Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimas arba išdėstymas)
 
Verslininkai, neradę savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, dėl pagalbos priemonių jų verslui taikymo gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdami supaprastintos formos prašymą, kuriame turi pagrįsti, kad patyrė neigiamas pasekmes. Minėtą formą galima pateikti per Mano VMI (skiltyje Paslaugos > Užsakyti Paslaugą > Paklausimai), atsiųsti e. paštu vmi@vmi.lt arba klasikiniu paštu. 
 
Supaprastinta prašymo forma (parsisiųsti)
Kreiptis dėl kelių pagalbos priemonių galima vienu prašymu, atskirų prašymų teikti nereikia.
 
Verslininkų patogumui, VMI skelbia bei kas savaitę atnaujina sąrašą įmonių, kurių prašymą joms taikyti mokestinės pagalbos priemones VMI patenkino. Joms galioja lygiai tos pačios pagalbos priemonės bei nuostatos, kaip ir toms įmonėms, kurios į sąrašą buvo įtrauktos automatiškai, be prašymo. Sąrašas skelbiamas čia. (atnaujinta rugpjūčio 07 d.) 
 
 
Jei verslininkai turi mokesčių skolų, kurios susidarė dar iki paskelbiant karantiną, tačiau jų šiuo metu sumokėti negali, jie turėtų kreiptis į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo (MPS), o tie, kurie jau yra sudarę tokias sutartis, gali pateikti prašymą pakeisti MPS grafiką ir sąlygas. 
 
VMI primena, jog verslininkai gali sudaryti MPS ir dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
 
Papildomos konsultacijos dėl MPS sudarymo teikiamos telefonu 1882 arba +370 5 2687 666.
 
Peržiūrėti kaip mokesčius ir kitas įmokas į VMI sąskaitas mokėjo įmonės, įtrauktos į Juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės sąrašus galima atsidarius Statistikos departamento svetainę https://arcg.is/05DHL00

Čia pateikiami: 
  • juridinių asmenų, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės,
  • juridinių asmenų, kuriems pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės,
  • bendro abiejų sąrašų mokesčių sumokėjimo mėnesiniai 2020 metų ir atitinkamų mėnesių 2019 metų duomenys šiais pjūviais:

    - iš viso
    - kiekvienoje ekonominėje veikloje
    - kiekvienoje savivaldybėje.
 
 
Pinigais, maistu ar apsaugos priemonėmis medicinos įstaigas remiančių verslininkų bei lėšas renkančių labdaros ir paramos fondų teikiama pagalba pripažįstama parama mokesčių tikslais, todėl verslininkai galės pasinaudoti mokesčių lengvatomis; paramą gavusiems medikams ir medicinos įstaigoms jokių papildomų mokėtinų mokesčių neatsiras. Daugiau informacijos šia tema - čia

Daugiau informacijos apie mokesčių lengvatas paramai COVID-19 protrūkio laikotarpiu rasite Lietuvos muitinės interneto svetainėje
 
 
Mokesčių mokėtojai, dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ir / arba karantino, ilgiau nei 10 darbo dienų nenaudojantys kasos aparatų, neprivalo pranešti mokesčių administratoriui apie laikiną jų nenaudojimą
 
Pranešti apie laikinai nenaudojamą kasos aparatą dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos nereikia, kol Lietuvoje galios ši padėtis. Paskelbus ekstremalios situacijos pabaigą bus taikoma iki ekstremalios situacijos paskelbimo galiojusi tvarka.
 
Jei veikla, kurioje naudojamas kasos aparatas, stabdoma ne dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ar karantino, apie tai pranešti būtina pateikiant pranešimą el. paštu vadovaujantis „vieno langelio" principu, t. y. bet kuriai apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.   
 
 
Daugiau informacijos apie pridėtinės vertės mokesčio atskaitos tikslinimą, kai dėl karantino buvo prarastos gendančios prekės, rasite čia.
 
 
Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos (nesudaro ir nevykdo jokių sandorių; nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais; negauna pajamų, išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas), jie gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo.
 

Visą aktualią informaciją apie su akcizais susijusių dokumentų išdavimo bei paslaugų teikimo pokyčius rasite čia.
 
Informacija apie inventorizacijos atlikimą čia
 
 
Informaciją gyventojams, vykdantiems individualią veiklą, patiriantiems sunkumus dėl COVID-19 viruso rasite čia.
 
 
Informaciją apie „Sodros" įmokų lengvatas bei atidėjimą rasite čia.

Covid-19-JA-08-12_spaudai

Teismų sprendimų apžvalga

LVAT_2020_II_ketv

VPT likuciai 2020-08-10

VMI prie FM ir AVMI finansinių ataskaitų rinkiniai

Atnaujinimo data: 2017-08-24

2020 metai |2019 metai |2018 metai | 2017 metai | 2016 metai | 2015 metai | 2014 metai


2020 metai

2020 m. I pusm. finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2020 m. I pusm.):
 

2020 m. I ketv. finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2020 m. I ketv.):
Vilniaus AVMI, Kauno AVMI, Klaipėdos AVMI, Panevėžio AVMI, Šiaulių AVMI.

 

2019 metai

2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI finansinių ataskaitų rinkiniai (2019 m.):
Vilniaus AVMI, Kauno AVMI, Klaipėdos AVMI, Panevėžio AVMI, Šiaulių AVMI,

2019 metų I-III ketv. finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2019 m. I-III ketv.):
Vilniaus AVMI, Kauno AVMI, Klaipėdos AVMI, Panevėžio AVMI, Šiaulių AVMI.


2019 metų I pusm. finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2019 m. I pusm.):
Vilniaus AVMI, Kauno AVMI, Klaipėdos AVMI, Panevėžio AVMI, Šiaulių AVMI.

2019 m. I ketv. finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2019 m. I ketv.):
Vilniaus AVMIKauno AVMIKlaipėdos AVMIPanevėžio AVMIŠiaulių AVMI.

2018 metai

2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys

Vilniaus AVMIKauno AVMI, Klaipėdos AVMIPanevėžio AVMIŠiaulių AVMI.

2018 m. I-III ketv. finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2018 m. I-III ketv.):
Vilniaus AVMIKauno AVMIKlaipėdos AVMIPanevėžio AVMIŠiaulių AVMI.

2018 m. I pusm. finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2018 m. I pusm.):
Vilniaus AVMIKauno AVMIKlaipėdos AVMIPanevėžio AVMIŠiaulių AVMI.

2018 m. I ketv. finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2018 m. I ketv.):
Vilniaus AVMI, Kauno AVMI, Klaipėdos AVMI, Panevėžio AVMI, Šiaulių AVMI.

 

2017 metai

2017 metų finansinių ataskaitų rinkinys

Vilniaus AVMIKauno AVMIKlaipėdos AVMIPanevėžio AVMIŠiaulių AVMI.

 

2017 metų I-III ketv. finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2017 m. I-III ketv.):

Vilniaus AVMI, Kauno AVMI, Klaipėdos AVMI, Panevėžio AVMI, Šiaulių AVMI

 

2017 metų I  pusmečio finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2017 m. I pusm.):

Vilniaus AVMI, Kauno AVMI, Klaipėdos AVMI, Panevėžio AVMI, Šiaulių AVMI

 

2017 metų I ketv. finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2017 m. I ketv.):

Vilniaus AVMI, Kauno AVMI, Klaipėdos AVMI, Panevėžio AVMI, Šiaulių AVMI

 

2016 metai

2016 metų finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI finansinių ataskaitų rinkiniai (2016 m.):

Vilniaus AVMI, Kauno AVMI, Klaipėdos AVMI, Panevėžio AVMI, Šiaulių AVMI,
Alytaus AVMI, Telšių AVMI, Utenos AVMI, Tauragės AVMI, Marijampolės AVMI.

2016 metų I-III ketv. finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2016 m. I-III ketv.):

Vilniaus AVMI, Kauno AVMI, Klaipėdos AVMI, Panevėžio AVMI, Šiaulių AVMI,
Alytaus AVMI, Telšių AVMI, Utenos AVMI, Tauragės AVMI, Marijampolės AVMI.

 

2016 metų I  pusmečio finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2016 m. I pusm.):

Vilniaus AVMI, Kauno AVMI, Klaipėdos AVMI, Panevėžio AVMI, Šiaulių AVMI,
Alytaus AVMI, Telšių AVMI, Utenos AVMI, Tauragės AVMI, Marijampolės AVMI.

2016 metų I  ketv. finansinių ataskaitų rinkinys

AVMI tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai (2016 m. I ketv.):

Vilniaus AVMI, Kauno AVMI, Klaipėdos AVMI, Panevėžio AVMI, Šiaulių AVMI,
Alytaus AVMI, Telšių AVMI, Utenos AVMI, Tauragės AVMI, Marijampolės AVMI.

 


2020 I pusm FAR Klaipėdos AVMI

2020 I pusm FAR Panevėžio AVMI

2020 I pusm FAR Šiaulių AVMI

2020 I pusm FAR Vilniaus AVMI

2020 I pusm FAR Kauno AVMI

2020 I pusm FAR VMI prie FM

ISVS_politika.pdf

Tabako atsekamumo sistemos dalyviai 0810

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Koks produktas yra laikomas elektroniniu cigarečių skysčiu?


Elektroniniu cigarečių skysčiu yra laikomas skystas gaminys, skirtas elektroninėms cigaretėms ir 2019 m. KN versijoje klasifikuojamas 3824 99 56 ir 3824 99 57 subpozicijose (įskaitant atvejus, kai šie gaminiai yra gaminio, klasifikuojamo KN 8543 70 70 subpozicijoje, t. y, elektroninės cigaretės, sudedamoji dalis).
Elektroninių cigarečių skystis apmokestinamas akcizais neatsižvelgiant į tai, kokia yra jame nikotino koncentracija, t. y. akcizais apmokestinamas skystis, klasifikuojamas tiek 2019 m. versijos Kombinuotosios nomenklatūros 3824 99 56 subpozicijoje (su nikotinu), tiek 3824 99 57 subpozicijoje (be nikotino).
Pažymėtina, kad atskiros elektroninių cigarečių skysčio medžiagos (pvz., glicerolis, propilenglikolis ir pan.) taip pat gali būti klasifikuojamos 2019 m. versijos Kombinuotosios nomenklatūros 3824 99 56 arba 3824 99 57 subpozicijoje ir todėl gali būti apmokestinamos akcizais.
Siekiant tiksliai nustatyti, kurioje Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijoje produktas (pvz., elektroninių cigarečių skysčio bazė) yra klasifikuojamas, rekomenduotina kreiptis į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.


2. Kokie asmenys ir kokia tvarka registruojami akcizų už elektroninių cigarečių skystį mokėtojais?


Akcizų už elektroninių cigarečių skystį mokėtojais registruojami asmenys, kurie verslo reikmėms elektroninių cigarečių skystį, už kurį akcizai nesumokėti:

  • gauna iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės;
  • gamina Lietuvos Respublikoje;
  • įsigyja Lietuvos Respublikoje.

Elektroninių cigarečių skysčio įsigijimas / gavimas / gamyba verslo reikmėms suprantamas kaip jo įsigijimas / gavimas / gamyba asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
Asmuo, pageidaujantis įsiregistruoti akcizų už elektroninių cigarečių skystį mokėtoju, laisvos formos prašymą turi pateikti tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai, paštu (paprastu ar registruotu laišku) arba el. pašto adresu vmi@vmi.lt. Prašyme nurodoma, kad pageidaujama įsiregistruoti akcizų už elektroninių cigarečių skystį mokėtoju, elektroninių cigarečių skysčio tarifinės grupės pavadinimas ir kodas (360 Elektroninių cigarečių skystis), prognozuojamas vidutinis elektroninių cigarečių skysčio kiekis, kurį numatoma verslo reikmėms per mokestinį laikotarpį gauti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, pagaminti Lietuvos Respublikoje arba įsigyti Lietuvos Respublikoje.


3. Kas yra laikoma elektroninių cigarečių skysčio gamyba verslo reikmėms?


Elektroninių cigarečių skysčio gamyba laikomas elektroninių cigarečių skysčio, tinkamo galutiniam vartojimui, darymas, įskaitant elektroninių cigarečių skysčio koncentrato sumaišymą / skiedimą. Jeigu akcizai už elektroninių cigarečių skystį (prieš sumaišymą / skiedimą) buvo sumokėti, tokiu atveju atsiranda prievolė sumokėti akcizų skirtumą (tarp sumokėtos akcizų sumos (prieš sumaišymą / skiedimą) ir akcizų sumos, kuri turėtų būti sumokėta už jau pagamintą (po sumaišymo / skiedimo) elektroninių cigarečių skystį).


4. Fizinis asmuo asmeninėms reikmėms laiko 2019 m. sausio 15 d., kovo 1 d. ir balandžio 14 d. iš Lenkijos Respublikos atsigabentą (įsigytą) elektroninių cigarečių skystį. Ar šiam asmeniui atsiranda kokių nors su akcizais susijusių mokestinių prievolių?


Atsižvelgiant į tai, kad fizinis asmuo elektroninių cigarečių skystį įsigijo ne verslo reikmėms, t. y. jis nesiverčia tokio skysčio prekyba, gamyba ar pan. veikla, jam neatsiranda su akcizais susijusių mokestinių prievolių.


5. Fizinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, nuo 2019 m. kovo mėn. planuoja elektroninių cigarečių skystį įsigyti iš Lietuvos Respublikos juridinio asmens ir jį parduoti galutiniams vartotojams. Ar šiam asmeniui atsiranda kokių nors su akcizais susijusių mokestinių prievolių?


Įsigyjant elektroninių cigarečių skystį iš juridinio asmens, akcizai už šį skystį jau turėtų būti sumokėti. Atsižvelgiant į tai, fiziniam asmeniui neturėtų atsirasti naujų su akcizais susijusių mokestinių prievolių.


6. Lietuvos juridinis asmuo (didmenininkas) planuoja 2019 m. balandžio mėn. įsigyti iš Latvijos Respublikos elektroninių cigarečių skystį ir jį parduoti kitiems Lietuvos juridiniams asmenims (mažmenininkams), kurie šį produktą parduotų galutiniams vartotojams (pvz., parduotuvėse). Kokios su akcizais susijusios mokestinės prievolės atsiranda šiems juridiniams asmenims nors?


Lietuvos juridinis asmuo (didmenininkas) turi:

  • prieš elektroninių cigarečių skysčio gavimą iš Latvijos Respublikos, įsiregistruoti akcizų už elektroninių cigarečių skystį mokėtoju ir pateikti mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą;
  • iki 2019 m. gegužės 15 d. pateikti Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A forma) ir jos priedus FR0630D „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes" ir FR0630Z „Elektroninių cigarečių skysčio akcizų apskaičiavimas" bei sumokėti akcizus.

Kadangi akcizus už elektroninių cigarečių skystį turėtų sumokėti Lietuvos juridinis asmuo (didmenininkas), kitiems juridiniams asmenims (mažmenininkams) su akcizais susijusių mokestinių prievolių neatsiranda.


7. Juridinis asmuo 2019 m. kovo 1 d. mažmeninės prekybos vietose (pvz., parduotuvėse) laiko 2 000 mililitrų (2 litrus) elektroninių cigarečių skysčio. Prekės buvo įsigytos 2018 m. gruodžio mėn. Ar šiam asmeniui atsiranda kokių nors su akcizais susijusių mokestinių prievolių?


Juridinis asmuo turi:

- per 5 darbo dienas inventorizuoti 2019 m. kovo 1 d. jiems nuosavybės teise priklausantį elektroninių cigarečių skystį ir Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroninio pašto adresu vmi@vmi.lt pateikti inventorizacijos aktą, kuriame turi būti nurodyti šie duomenys: elektroninių cigarečių skysčio pavadinimas, faktiškas kiekis, kiekis pagal apskaitą, skirtumas tarp per inventorizaciją nustatyto faktiško kiekio ir kiekio pagal apskaitą, taip pat inventorizacijos atlikimo vietos adresas (pvz., sandėlio, parduotuvės ar kt.);
- iki 2019 m. balandžio 15 d. pateikti Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A forma) ir jos priedus „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes" (FR0630D forma) ir „Elektroninių cigarečių skysčio akcizų apskaičiavimas" (FR0630Z forma) ir sumokėti mokėtiną akcizų sumą.
Priede „Elektroninių cigarečių skysčio akcizų apskaičiavimas" (FR0630Z formoje) nurodoma:

Z3 Akcizų apskaičiavimo sudedamosios dalys

Z4 Tarifinės grupės kodas

Z5 Elektroninių cigarečių skysčio kiekis, LTR

Z6 Akcizų tarifas*

Z7 Apskaičiuota akcizų suma

83

360

2

120

240

Z8 Iš viso (Z7 laukelių suma)

240

 

* nurodoma eurais už litrą
Galutinė mokėtina akcizų sumą už 2019 m. kovo mėn. mėn. ‒ 240 eurų.
Priedas „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes" (FR0630D forma) užpildomas automatiškai.a


8. Juridinis asmuo, vykdantis mažmeninę elektroninių cigarečių skysčio prekybą, nuo 2019 m. kovo mėn. planuoja dalį elektroninių cigarečių skysčio įsigyti iš Lenkijos Respublikos, o kitą dalį importuoti iš Kinijos Liaudies Respublikos. Ar šiam asmeniui atsiranda kokių nors su akcizais susijusių mokestinių prievolių?


Juridinis asmuo turi:

  • prieš elektroninių cigarečių skysčio gavimą iš Lenkijos Respublikos, įsiregistruoti akcizų už elektroninių cigarečių skystį mokėtoju (tačiau tik dėl įsigijimų iš Lenkijos Respublikos) ir pateikti mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą;
  • iki 2019 m. balandžio 15 d. pateikti Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A) ir jos priedus „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes" (FR0630D forma) ir „Elektroninių cigarečių skysčio akcizų apskaičiavimas" (FR0630Z forma) ir sumokėti mokėtiną akcizų sumą.

Juridiniam asmeniui nėra prievolės registruotis akcizų už elektroninių cigarečių skystį mokėtoju dėl šio produkto importo. Importuojant elektroninių cigarečių skystį, atsiranda importo mokesčiai, kuriuos administruoja Lietuvos Respublikos muitinė.


9. Kokiais atvejais ir kokia tvarka teikiamas mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas dėl elektroninių cigarečių skysčio?


Prievolė pateikti mokestinių prievolių užtikrinimo dokumentą (piniginio užstato sumokėjimo patvirtinimą arba laidavimo (garantijos) dokumentą) atsiranda asmenims, kurie:

  • registruojasi akcizų už elektroninių cigarečių skystį mokėtojais;
  • jau yra įregistruoti akcizų už elektroninių cigarečių skystį mokėtojais.

Mokestinių prievolių užtikrinimo dokumentas pateikiamas, siekiant užtikrinti mokestinių prievolių, galinčių atsirasti už numatomą per mokestinį laikotarpį (kalendorinį mėnesį) pagaminti, įsigyti Lietuvos Respublikoje ar gauti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės verslo reikmėms, elektroninių cigarečių skystį, įvykdymą. Laidavimo (garantijos) sumos ar piniginio užstato dydis skaičiuojamas akcizų sumos, apskaičiuotos už vidutinį elektroninių cigarečių skysčio kiekį, kurį numatoma per mokestinį laikotarpį pagaminti, įsigyti Lietuvos Respublikoje ar gauti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės verslo reikmėms, procentais.
Laidavimo (garantijos) sumos ar piniginio užstato dydis ‒ 100 proc. Jeigu asmuo atitinka nustatytus reikalavimus, laidavimo (garantijos) sumos ar piniginio užstato dydis gali būti sumažinamas iki 10 proc. arba asmuo gali iš viso neteikti laidavimo (garantijos) dokumento ar piniginio užstato.
Mokestinių prievolių užtikrinimo dokumentas pateikiamas:

  • jeigu teikiamas neelektroninis dokumentas - tiesiogiai VMI prie FM, per apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, paštu (paprastu ar registruotu laišku);
  • jeigu teikiamas elektroninis dokumentas - el. pašto adresu vmi@vmi.lt.

Laidavimo (garantijos) dokumentas turi būti išduotas Europos Sąjungos teritorijoje veikiančios kredito įstaigos ar draudimo įmonės, sudariusios bendradarbiavimo sutartį su VMI prie FM.
Piniginis užstatas sumokamas į AB Šiaulių banko sąskaitą.


10. Kokius reikalavimus reikia atitikti, kad laidavimo (garantijos) sumos ar piniginio užstato dėl elektroninių cigarečių skysčio dydis būtų sumažintas iki 10 proc.?


Asmuo ar jo veikla turi atitikti visus toliau nurodytus reikalavimus:
- veikla, susijusi su elektroninių cigarečių skysčiu, Lietuvos Respublikoje vykdoma ne trumpiau kaip 3 metus;
- nenustatyta jokia Atvejų, kada mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 482, 3.1 ir 3.3–3.5 papunkčiuose nurodyta aplinkybė (pvz., dėl teistumo);
- pastaruosius 12 mėnesių neturi mokestinių nepriemokų, susijusių su mokesčiais, kuriuos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, neturi nepriemokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Jeigu mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi. Tuo atveju, jeigu visų šiame papunktyje nurodytų mokestinių nepriemokų suma neviršija 300 eurų, laikoma, kad asmuo atitinka šiame papunktyje nustatytus reikalavimus;
- pastaruosius 12 mėnesių vykdo įsipareigojimus muitinei.


11. Kokius reikalavimus reikia atitikti, kad nereikėtų teikti laidavimo (garantijos) dokumento ar piniginio užstato dėl elektroninių cigarečių skysčio?


Asmuo ar jo veikla turi atitikti visus toliau nurodytus reikalavimus:
- veikla, susijusi su elektroninių cigarečių skysčiu, Lietuvos Respublikoje vykdoma ne trumpiau kaip 3 metus;
- nenustatyta jokia Atvejų, kada mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 482, 3.1 ir 3.3–3.5 papunkčiuose nurodyta aplinkybė (pvz., dėl teistumo);
- pastaruosius 3 metus jis neturi mokestinių nepriemokų, susijusių su mokesčiais, kuriuos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, neturi nepriemokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Jeigu mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi. Jeigu visų šiame papunktyje nurodytų mokestinių nepriemokų suma neviršija 300 eurų, laikoma, kad asmuo atitinka šiame papunktyje nustatytus reikalavimus;
- pastaruosius 3 metus jis vykdo įsipareigojimus muitinei;
- įregistruotas ir sudarytas įstatinis kapitalas ir turimo turto, kuris nėra įkeistas ar areštuotas, vertė yra ne mažesnė už sumą, dėl kurios turėtų būti pateiktas laidavimo (garantijos) dokumentas ar piniginis užstatas.


12. Asmuo numato iš Lenkijos 2019 m. kovo mėn. įsigyti 15 000 mililitrų, 2019 m. balandžio mėn. ‒ 5 000 mililitrų, 2019 m. gegužės mėn. ‒ 7 000 mililitrų elektroninių cigarečių skysčio. Kaip apskaičiuojama piniginio užstato arba laidavimo (garantijos) suma?


Vidutinis elektroninių cigarečių skysčio kiekis, kurį numatoma per mokestinį laikotarpį gauti iš Lenkijos verslo reikmėms yra 9 000 mililitrų (15 000+5 000+7 000)/3).
Atsižvelgiant į tai, kad elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,12 euro (X) už 1 mililitrą (Z) skysčio akcizų tarifas, piniginio užstato arba laidavimo (garantijos) suma (PU) už numatomą įsigyti 9 000 mililitrų elektroninių cigarečių skysčio kiekį (Y) apskaičiuojama taip:

    Kai laidavimo (garantijos) arba piniginio užstato sumos dydis 100 proc.:
    PU=X*Y/Z
    0,12*9 000/1=1 080 (eurų)
    Asmuo turi pateikti 1 080 eurų dydžio laidavimą (garantiją) arba piniginį užstatą.
    Kai laidavimo (garantijos) arba piniginio užstato sumos dydis 10 proc.:
    PU=X*Y/Z*0,1
    0,12*9 000/1*0,1=108 (eurų)
    Asmuo turi pateikti 108 eurų dydžio laidavimą (garantiją) arba piniginį užstatą.

 


13. Juridinis asmuo 2019 m. kovo mėn. iš Lenkijos įsigijo 1 000 mililitrų (1 litrą) elektroninių cigarečių skysčio bazės, kuri bus naudojama gaminti el. cigarečių skystį (bus maišoma su aromatais ir pan.). Juridinis asmuo 2019 m. balandžio mėn. pagamino 15 000 mililitrų (15 litrų) elektroninių cigarečių skysčio. Pagamintas elektroninių cigarečių skystis bus parduodamas galutiniams vartotojams (pvz., parduotuvėse). Kokios su akcizais susijusios mokestinės prievolės atsiranda šiam asmeniui?


Juridinis asmuo (gamintojas) turi:

  • prieš elektroninių cigarečių skystį gamybą (sumaišymą / skiedimą), įsiregistruoti akcizų už elektroninių cigarečių skystį mokėtoju ir pateikti mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą;
  • iki 2019 m. balandžio 15 d. pateikti Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A forma) ir jos priedus FR0630D „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes" ir FR0630Z „Elektroninių cigarečių skysčio akcizų apskaičiavimas" ir sumokėti akcizus už iš Lenkijos įsigytą elektroninių cigarečių skysčio bazę. Priede „Elektroninių cigarečių skysčio akcizų apskaičiavimas" (FR0630Z formoje) nurodoma:

Z3 Akcizų apskaičiavimo sudedamosios dalys

Z4 Tarifinės grupės kodas

Z5 Elektroninių cigarečių skysčio kiekis, LTR

Z6 Akcizų tarifas*

Z7 Apskaičiuota akcizų suma

80

360

1

120

120

Z8 Iš viso (Z7 laukelių suma)

120

 

* nurodoma eurais už litrą

  • iki 2019 m. gegužės 15 d. pateikti Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A forma) ir jos priedus „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes" (FR0630D forma) ir „Elektroninių cigarečių skysčio akcizų apskaičiavimas" (FR0630Z forma) ir sumokėti akcizus už pagamintą elektroninių cigarečių skystį.

Pažymėtina, kadangi šiuo atveju elektroninių cigarečių skysčio gamyboje (sumaišyme / skiedime) buvo panaudotas produktas (elektroninių cigarečių skysčio bazė), už kurį akcizai jau buvo sumokėti, todėl juridinis asmuo turėtų sumokėti tik akcizų skirtumą.

Z3 Akcizų apskaičiavimo sudedamosios dalys

Z4 Tarifinės grupės kodas

Z5 Elektroninių cigarečių skysčio kiekis, LTR

Z6 Akcizų tarifas*

Z7 Apskaičiuota akcizų suma

81

360

15

120

1 800

87

360

1

120

-120

Z8 Iš viso (Z7 laukelių suma)

1 680

 

* nurodoma eurais už litrą

Galutinė mokėtina akcizų sumą už 2019 m. kovo mėn. mėn. ‒ 120 eurų, o už 2019 m. balandžio mėn. ‒ 1 680 eurų.
Priedas „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes" (FR0630D forma) užpildomas automatiškai.


14. Kokia tvarka elektroninių cigarečių skystis atleidžiamas nuo akcizų, už kurį akcizai yra sumokėti, kai jis išgabenamas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ir / arba eksportuojamas, ir / arba panaudojamas būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, panaudojamas teisės aktų nustatytiems privalomiems tyrimams, kai šių prekių pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip pat panaudojamas moksliniams tyrimams?


Asmuo atleidžiamas nuo akcizų už elektroninių cigarečių skystį, išgabentą į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ir / arba eksportuotą, ir / arba panaudotą būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, panaudotą teisės aktų nustatytiems privalomiems tyrimams, kai šių prekių pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip pat panaudotą moksliniams tyrimams, pateikus Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A forma) ir jos priedus „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes" (FR0630D forma) ir „Elektroninių cigarečių skysčio akcizų apskaičiavimas" (FR0630Z forma).


15. Kokie produktai yra laikomi kaitinamojo tabako produktais?


Tabako gaminiai (nepriskiriami prie cigarų ir cigarilių, cigarečių ir rūkomojo tabako), paruošti vartoti tik specialiame elektroniniame įrenginyje, kuriame tabako gaminiai yra kaitinami jiems nedegant.
Kaitinamojo tabako produktais yra laikomos ir akcizais apmokestinamos specialios cigaretės, kurios yra įdedamos į tabako kaitinimo sistemą (pvz., IQOS), kurią paprastai sudaro trys pagrindinės dalys: įkroviklis, laikiklis ir specialios cigaretės. Pagal 2019 m. versijos Kombinuotąją nomenklatūrą kaitinamojo tabako produktai yra klasifikuojami 2403 99 90 subpozicijoje.
Prisidegus tradicinę cigaretę, tabakas joje dega, tuo tarpu tabako kaitinimo sistema tabaką ne degina, o tik pakaitina.


16. Juridinis asmuo 2019 m. kovo 1 d. mažmeninės prekybos vietose (pvz., parduotuvėse) laiko kaitinamojo tabako produktus. Prekės buvo įsigytos 2018 m. gruodžio mėn. ir už jas akcizai buvo sumokėti kaip už rūkomąjį tabaką. Ar šiam asmeniui atsiranda kokių nors su akcizais susijusių mokestinių prievolių?


Juridiniam asmeniui dėl mažmeninės prekybos vietose laikomų kaitinamojo tabako produktų jokių naujų su akcizais susijusių mokestinių prievolių neatsiranda.


17. Juridinis asmuo, vykdantis didmeninę prekybą kaitinamojo tabako produktais, didmeninės prekybos sandėlyje 2019 m. kovo 1 d. laiko kaitinamojo tabako produktus, už kuriuos akcizai jau yra sumokėti kaip už rūkomąjį tabaką. Kokios su akcizais susijusios mokestinės prievolės atsiranda šiam asmeniui?


Juridiniam asmeniui dėl didmeninės prekybos vietose laikomų kaitinamojo tabako produktų jokių naujų su akcizais susijusių mokestinių prievolių neatsiranda.


18. Akcizais apmokestinamų prekių (toliau ‒ AAP) sandėlio savininkas planuoja 2019 m. balandžio mėn. kaitinamojo tabako produktus, kuriems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas (toliau ‒ AMLAR), nugabenti į Latvijos Respubliką. Ar kaitinamojo tabako produktai gali būti išgabenti, taikant AMLAR? Kokios su akcizais susijusios mokestinės prievolės atsiranda šiam asmeniui?


Ne, negali. Reikalavimai dėl AAP kontrolės ir gabenimo (reikalavimas, kad jie būtų gabenami su akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentu (e-AD) ir pan.) kaitinamojo tabako produktams taikomi tik Lietuvos Respublikoje. Prieš išgabendamas šias prekes iš AAP sandėlio, AAP sandėlio savininkas:
- turi parengti akcizų apskaičiavimo dokumentą (DAA) (panaikinti AMLAR);
- akcizų apskaičiavimo dokumento (DAA) duomenis turi įkelti į Valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų informacinę sistemą;
- iki 2019 m. gegužės 15 d. pateikti akcizų deklaraciją.


19. AAP sandėlio savininkas planuoja 2019 m. balandžio mėn. kaitinamojo tabako produktus nugabenti į kitą Lietuvos Respublikos AAP sandėlį. Ar kaitinamojo tabako produktai gali būti išgabenti, taikant AMLAR? Kokios su akcizais susijusios mokestinės prievolės atsiranda šiam asmeniui?


Taip, gali. Analizuojamu atveju kaitinamojo tabako produktų gabenimui taikomos tos pačios Akcizų įstatymo nuostatos kaip ir gabenant kitas AAP, kurioms taikomas AMLAR (Akcizų įstatymo 14 straipsnis ir kt.). AAP sandėlio savininkui atsiranda tos pačios su akcizais susijusios mokestinės prievolės (apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo) kaip ir laikant bei gabenant kitas AAP, kurioms taikomas AMLAR.


20. AAP sandėlio savininkas, turintis teisę verstis didmenine prekyba tabako gaminiais, 2019 m. kovo 1 d. savo AAP sandėlyje laiko kaitinamojo tabako produktus, už kuriuos akcizai yra sumokėti. Kokios su akcizais susijusios mokestinės prievolės atsiranda šiam asmeniui?


AAP sandėlio savininkui dėl AAP sandėlyje laikomų kaitinamojo tabako produktų jokių naujų su akcizais susijusių mokestinių prievolių neatsiranda.


21. AAP sandėlio savininkas, turintis teisę verstis didmenine prekyba tabako gaminiais, 2019 m. kovo 1 d. savo AAP sandėlyje laiko kaitinamojo tabako produktus, kuriems taikomas AMLAR. Kokios su akcizais susijusios mokestinės prievolės atsiranda šiam asmeniui?


AAP sandėlio savininkas turi iki 2019 m. balandžio 15 d. pateikti akcizų deklaraciją ir atitinkamus jos priedus. Deklaruojant rūkomojo tabako „perkvalifikavimą" į kaitinamojo tabako produktus, turi būti pateikiami du atskiri akcizų deklaracijos priedai „Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio akcizų apskaičiavimas" (FR0630S forma). Viename iš šių priedų nurodomi duomenys apie rūkomąjį tabaką, kuris nuo 2019 m. kovo 1 d. „perkvalifikuojamas" į kaitinamojo tabako produktus, o kitame – apie kaitinamojo tabako produktus, kuris iki 2019 m. vasario 28 d. buvo prilyginamas rūkomajam tabakui.
Deklaruojant duomenis apie rūkomąjį tabaką, priede turi būti nurodyta:

  • 19 laukelyje ‒ rūkomojo tabako tarifinė grupė;
  • 21 pozicijoje ‒ AAP sandėlyje 2019 m. kovo 1 d. laikomo rūkomojo tabako, kuriam taikomas AMLAR, kiekis;
  • 38 pozicijoje ‒ rūkomojo tabako, kuris nuo 2019 m. kovo 1 d. „perkvalifikuojamas" į kaitinamojo tabako produktus ir kuriam taikomas AMLAR, kiekis.

Deklaruojant duomenis apie kaitinamojo tabako produktus, priede turi būti nurodyta:

  • 19 laukelyje ‒ kaitinamojo tabako produktų tarifinė grupė;
  • 21 pozicijoje ‒ kaitinamojo tabako produktų kiekis, kuris yra lygus 0;
  • 34 pozicijoje ‒ kaitinamojo tabako produktų, kurie iki 2019 m. vasario 28 d. buvo prilyginami rūkomajam tabakui, kiekis (šis kiekis turėtų sutapti su priedo 38 pozicijoje nurodytu rūkomojo tabako kiekiu, nebent rūkomasis tabakas buvo panaudotas ir kitų akcizais apmokestinamų prekių gamyboje).

Rūkomojo tabako „perkvalifikavimas" į kaitinamojo tabako produktus 2019 m. kovo 1 d. turi būti nurodytas ir Akcizais apmokestinamų prekių apskaitos žurnale.
AAP sandėlio savininkui nėra taikomas reikalavimas per 5 darbo dienas inventorizuoti 2019 m. kovo 1 d. jam nuosavybės teise priklausančius kaitinamojo tabako produktus, už kuriuos akcizai nesumokėti, ir mokesčių administratoriui pateikti inventorizacijos aktą. Rūkomojo tabako ir kaitinamojo tabako produktų inventorizavimui taikomos bendros AAP inventorizavimo nuostatos.


22. Kokia tvarka kaitinamojo tabako produktai, už kuriuos akcizai yra sumokėti, atleidžiami nuo akcizų, kai jie išgabenami į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ir / arba eksportuojami, ir / arba panaudojami būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, panaudojami teisės aktų nustatytiems privalomiems tyrimams, kai šių prekių pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip pat panaudojami moksliniams tyrimams?


Sumokėti akcizai už kaitinamojo tabako produktus, išgabentus į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ir / arba eksportuotus, ir / arba panaudotus būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, panaudotus teisės aktų nustatytiems privalomiems tyrimams, kai šių prekių pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip pat panaudotus moksliniams tyrimams, grąžinami pateikus prašymą Akcizų grąžinimo prašymų užpildymo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 255 „Dėl akcizų grąžinimo", nustatyta tvarka.


23. AAP sandėlio savininkas iš AAP sandėlio, panaikinus AMLAR, dalį kaitinamojo tabako produktų išgabeno į Latviją, o kitą dalį eksportavo į Rusiją. Koks operacijos kodas turėtų būti nurodomas AAP apskaitos žurnale ir akcizų apskaičiavimo dokumente (DAA) bei kaip turėtų būti užpildoma akcizų deklaracija?


Kai kaitinamojo tabako produktai iš AAP sandėlio, panaikinus AMLAR, išgabenami į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ir / ar eksportuojami į trečią šalį, užpildant AAP apskaitos žurnalą, turėtų būti pasirenkamas operacijos kodas S9 „Kaitinamojo tabako produktų, kuriems taikoma Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis ir 64 straipsnio 1 dalis, išgabenimas". Šis kodas taip pat turėtų būti nurodomas ir akcizų apskaičiavimo dokumente (DAA).
Kaitinamojo tabako produktų kiekis, išgabentas iš AAP sandėlio, panaikinus AMLAR, turėtų būti nurodomas akcizų deklaracijos priedo FR0630S „Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio akcizų apskaičiavimas" 94 pozicijoje. Kartu su šiuo priedu taip pat turėtų būti pateikiama Akcizų deklaracija (FR0630) ir jos priedas FR0630D „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes".


24. Iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigyti kaitinamojo tabako produktai per 5 darbo dienas nugabenami į AAP sandėlį, kuriame jiems pradedamas taikyti AMLAR. Koks operacijos kodas turėtų būti nurodomas AAP apskaitos žurnale bei kaip turėtų būti užpildoma akcizų deklaracija?


Kai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytų kaitinamojo tabako produktai nugabenami į AAP sandėlį, kuriame jiems pradedamas taikyti AMLAR, užpildant AAP apskaitos žurnalą, turėtų būti pasirenkamas operacijos kodas NE „AAP, už kurias akcizai nesumokėti, atgabenimas iš kitos ES valstybės narės".
Iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytų kaitinamojo tabako produktų kiekis turėtų būti nurodomas akcizų deklaracijos priedo FR0630S „Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio akcizų apskaičiavimas" 30 pozicijoje. Kartu su šiuo priedu taip pat turėtų būti pateikiama Akcizų deklaracija (FR0630) ir jos priedas FR0630D „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes".


25. Kaip akcizais apmokestinamų prekių apskaitos žurnale turėtų būti nurodyti duomenys apie rūkomąjį tabaką, kuris nuo 2019 m. kovo 1 d. prilyginamas kaitinamojo tabako produktams ir kuriam toliau taikomas AMLAR?