CRS - Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Bendrasis duomenų teikimo standartas,
(angl. Common Reporting Standard, toliau — CRS)

VARTOJAMŲ TRUMPINIŲ SĄRAŠAS


CRS — Bendrasis duomenų teikimo standartas (angl. Common Reporting Standart).
CRS taisyklės — Informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. VA-102 „Dėl informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo taisyklių patvirtinimo".
EBPO — Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development).
FATCA susitarimas — Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl tarptautinių mokestinių prievolių vykdymo gerinimo ir užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto įgyvendinimo.
KIS — kolektyvinio investavimo subjektas.
LBĮ — Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas.
MAĮ — Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
MMIN — mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris.
VMI — Valstybinė mokesčių inspekcija.
VMI prie FM — Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
VMI TIES sistema — Mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemis.

1. Kas yra CRS?


Tai pasaulinis automatinio keitimosi informacija apie finansines sąskaitas standartas, kuris įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d. CRS tikslas – kovoti su tarptautiniu mokesčių vengimu. Remiantis standartu, finansų įstaigos turi identifikuoti finansines sąskaitas, priklausančias klientams, kurių rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra valstybėje arba jurisdikcijoje, kuri nėra finansų įstaigos valstybė ar jurisdikcija.

2. Kas yra finansų įstaiga?


Finansų įstaiga – indėlių įstaiga (kaip taisyklė – tai įmonės, valdančios indėlių sąskaitas), pasaugos įstaiga (įmonė, siūlanti klientams pasaugos sąskaitų ar panašias paslaugas), investicinė įmonė (kaip taisyklė – investiciniai fondai) ar draudimo įmonė, siūlanti taupymo produktus, pavyzdžiui, kapitalo kaupimu pagrįstą draudimą.

3. Kas yra naudos gavėjas / kontroliuojantysis asmuo?


Sąvoka naudos gavėjas / kontroliuojantysis asmuo reiškia fizinius asmenis, kurie kontroliuoja juridinį asmenį. Šiuo atveju kontrolė reiškia, kad fizinis asmuo turi tiesioginę ar netiesioginę nuosavybės teisę į daugiau kaip 25 proc. juridinio asmens finansinio turto.

4. Kokias pareigas turi vykdyti finansų įstaigos pagal CRS?


  • Identifikuoti naujų fizinių ir juridinių klientų rezidavimo vietą mokesčių tikslais (įskaitant klientus, turinčius rezidavimo vietą mokesčių tikslais tik valstybės viduje);
  • tikrinti esamus fizinius ir juridinius klientus, kad nustatyti klientus, kurių rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra kitoje valstybėje, nei finansų įstaigos veiklos valstybėje;
  • pranešti vietos mokesčių institucijai apie klientus, kurių rezidavimo vieta(-os) mokesčių tikslais yra kitoje valstybėje, nei finansų įstaigos veiklos valstybė.
  • tikrinti esamus fizinius ir juridinius klientus, kad nustatyti klientus, kurių rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra kitoje valstybėje, nei finansų įstaigos veiklos valstybėje;

5. Kada juridinio asmens ar ūkio subjekto rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra tam tikroje jurisdikcijoje?


Juridinio asmens rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra tam tikroje jurisdikcijoje, jei pagal tos jurisdikcijos įstatymus dėl savo juridinio adreso, rezidavimo vietos, valdymo, įsteigimo vietos arba kito panašaus pobūdžio kriterijaus jis moka ar turi mokėti mokesčius šioje jurisdikcijoje.

6. Kur yra juridinių asmenų dukterinių įmonių ir filialų rezidavimo vieta mokesčių tikslais?


Paprastai juridinio asmens filialo rezidavimo vieta mokesčių tikslais būna valstybėje, kurioje yra juridinio asmens, kuriam priklauso padalinys, rezidavimo vieta mokesčių tikslais.

7. Kada juridinis asmuo yra kitos valstybės rezidentas mokesčių tikslais?


Kiekvienos valstybės vidaus įstatymai numato sąlygas, kuriomis remiantis, laikoma, kad juridinis asmuo yra rezidentas mokesčių tikslais. Minėtos sąlygos numato įvairias sąsajų su valstybe formas, kurios vidaus mokesčių įstatymuose sudaro visapusiško apmokestinimo pagrindą.

8. Kur yra fizinio asmens rezidavimo vieta mokesčių tikslais?


Paprastai rezidavimo vieta mokesčių tikslais laikoma toje valstybėje, kur fizinis asmuo gyvena. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad esant specialioms aplinkybėms (pvz., asmuo studijuoja užsienyje, dirba kitoje valstybėje ar yra išvykęs į ilgą kelionę), galimai fizinis asmuo taps rezidentu kitur arba daugiau nei vienos valstybės rezidentu vienu metu.

9. Kada fizinis asmuo yra kitos valstybės rezidentas mokesčių tikslais?


Iš esmės gyvenamoji vieta mokesčių tikslais apibrėžiama taip pat, kaip ir nuolatinė gyvenamoji ar buvimo vieta. Pabrėžtina, kad kiekvienoje valstybėje galioja savos rezidavimo vietos mokesčių tikslais nustatymo taisyklės. Daugiau informacijos apie rezidavimo vietos mokesčių tikslais taisykles tam tikroje jurisdikcijoje galima rasti apsilankius EBPO automatinio keitimosi informacija interneto svetainėje adresu: http://www.oecd.org/tax/automatic-exchange/crs-implementation-and-assistance/tax-residency/#d.en.347760

10. Kokią įtaką CRS daro finansinių paslaugų sektoriui?


Finansų įstaigos, pvz., bankai, vertybinių popierių institucijos, lėšų valdymo įmonės, investicinės bendrovės, gyvybės draudimo bendrovės, privalo identifikuoti visus savo klientus pagal CRS taisykles. Vėliau šios institucijos turi pranešti apie klientus ir jų finansinį turtą mokesčių institucijoms. Savo ruožtu mokesčių institucijos siunčia duomenis kitų CRS valstybių mokesčių institucijoms.

11. Ką turi daryti klientas, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais kitoje valstybėje, nei finansų įstaigos veiklos valstybė?


Klientas turi atsakyti į finansų įstaigų pateikiamus klausimus. Jei klientas turi mokėti mokesčius vienoje ar daugiau valstybių, kurios nėra finansų įstaigos veiklos valstybės, finansų įstaigos gali paprašyti kliento užpildyti patvirtinimo formą. Šioje formoje klientas pateikia informaciją apie savo rezidavimo vietas mokesčių tikslais ir mokesčių mokėtojo identifikacinį (-ius) numerį (-ius) (MMIN).

12. Kas yra MMIN?


MMIN yra mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris ar panašus numeris. Tai unikali fiziniam ar juridiniam asmeniui jurisdikcijoje mokesčių administravimo tikslais priskirta raidžių ar skaičių kombinacija.

13. Jeigu klientas neturi MMIN, ką jis turi daryti?


Daugelyje valstybių MMIN yra suteikiamas ir šiuo atveju klientas turi jį pateikti. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tam tikrose jurisdikcijose MMIN nesuteikiamas (tuomet naudojamas funkcinis ekvivalentas). Jeigu klientas neturi MMIN, jis turi kreiptis dėl MMIN suteikimo, vadovaudamasis valstybėje galiojančiomis taisyklėmis. Daugiau informacijos apie atitinkamose jurisdikcijose galiojančius MMIN formatus galima rasti adresu http://www.oecd.org/tax/automatic-exchange/crs-implementation-and-assistance/tax-identification-numbers/#d.en.347759 .

14. Kas gali nutikti, jeigu klientas nesutinka atsakyti į finansų įstaigos pateiktus klausimus, susijusius su jo rezidavimo vieta mokesčių tikslais, MMIN, ir (arba) jis nepateikia finansų įstaigai prašomų dokumentų?


Jei klientas nesutinka atsakyti į klausimus ir to nepadaro ir (arba) paprašytas neužpildo patvirtinimo formos, finansų įstaiga privalo pranešti apie tokius klientus mokesčių institucijoms, pateikdama informaciją, kad jų rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra kita valstybė nei finansų įstaigos veiklos valstybė.

15. Kas gali nutikti, jei klientas pateikia neteisingą arba melagingą informaciją?


Klientui tyčia pateikus melagingus duomenis arba nepateikus tam tikrų duomenų patvirtinimo formoje, kai kuriose valstybėse jam gali būti paskirta bauda arba laisvės atėmimo bausmė.

16. Sąskaitos ar produktai, apie kuriuos duomenys pagal CRS neteikiami, yra:


  • pensijų draudimo ir pensijų taupomosios sąskaitos, atitinkančios tam tikrus kriterijus;
  • paveldėtos sąskaitos;
  • sąlyginio deponavimo sąskaitos;
  • bendrovių sąskaitos, kurių akcijomis viešai prekiaujama biržoje, arba su tokiomis bendrovėmis susijusiems juridiniams asmenims / ūkio subjektams.

17. Kas yra aktyvus nefinansinis subjektas?


Įmonė (išskyrus finansų įstaigas) laikoma aktyvia, jeigu ji:
  • gauna daugiau kaip 50 proc. pajamų iš prekių ir paslaugų pardavimo;
  • daugiau kaip 50 proc. jos turto priskiriama veiklai, susijusiai su prekių ir paslaugų pardavimu.

18. Kokios įmonės priskiriamos prie aktyvių?


Pvz., prie aktyvių įmonių priskiriamos:
  • įmonės, kurios daugiau kaip 50 proc. įplaukų gauna iš prekių ir (arba) paslaugų gamybos ir (arba) pardavimo;
  • biržos prekybos sąrašuose esančios su jomis susijusios įmonės (dukterinės įmonės, filialai);
  • vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija, centrinis bankas arba subjektas, kuris visas priklauso kuriam nors vienam ar keliems pirma nurodytiems asmenims;
  • fondai, ne pelno siekiančios organizacijos, registruotos religinės bendruomenės ir kiti nuo mokesčių mokėjimo atleisti juridiniai asmenys / ūkio subjektai.

19. Kas yra pasyvus nefinansinis subjektas?


Įmonė (išskyrus finansų įstaigas) laikoma pasyvia, jei:
  • daugiau kaip 50 proc. jos pajamų yra pasyviosios pajamos arba
  • daugiau kaip 50 proc. jos turto kuria pasyviąsias pajamas.

20. Kokios gali būti pasyvios pajamos?


Pasyviosios pajamos gali būti, pavyzdžiui, dividendai ar palūkanos. Prie pasyvių pajamų gali būti priskiriamas nuomos mokestis ir autoriniai atlyginimai, jei įmonė neturi darbuotojų. Be to, tai gali būti anuitetai (dažnai susiję su gyvybės draudimu), kapitalo prieaugis, pelnas iš turto ar nuosavybės, kuri gali kurti pasyviąsias pajamas, pardavimo, tam tikra draudimo grąža ar mokėjimas, grąžinimas.

21. Ką turi daryti pasyvus nefinansinis subjektas?


Pasyvaus nefinansinio subjekto pareiga – pranešti, ar turi naudos gavėjų, kurie yra rezidentai kitos valstybės nei finansų įstaigos veiklos valstybė. Jeigu toks naudos gavėjas, kurio rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra kitoje valstybėje nei finansų įstaigos veiklos valstybė, egzistuoja, finansų įstaiga privalo pranešti apie šį juridinį asmenį ir naudos gavėją mokesčių institucijoms.

22. Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta finansų įstaiga laikoma duomenų neteikiančia finansų įstaiga?


Tarybos direktyvos Nr. 2014/107/ES I priedo VIII skirsnio B poskyrio 1 dalyje išvardijamos įvairios duomenų neteikiančių finansų įstaigų kategorijos, kurioms leidžiama neteikti duomenų. Duomenų neteikianti finansų įstaiga yra Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija arba centrinis bankas, išskyrus atvejus, susijusius su mokėjimu, kuris atsiranda dėl įsipareigojimo, savo ruožtu susijusio su tokios rūšies komercine finansine veikla, kurią vykdo nurodytoji draudimo bendrovė, pasaugos įstaiga ar indėlių įstaiga ir kt. Vyriausybės subjektas apibrėžiamas kaip valstybės narės ar kitos jurisdikcijos Vyriausybė, valstybės narės arba kitos jurisdikcijos politinis vienetas (kuris, siekiant išvengti abejonių, atitinkamai apima valstybę, provinciją, apygardą ar savivaldybę) arba visiškai valdoma valstybės narės ar kitos jurisdikcijos agentūra ar įstaiga, arba bet kuris vienas ar keli iš jų. Vyriausybės įsteigta finansų įstaiga nelaikoma finansų įstaiga 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvos Nr. 2014/107/ES, CRS ir CRS taisyklių prasme ir jai nėra pareigos teikti informacijos apie finansines sąskaitas.

23. Ar Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos fondų įstatymą, atitinka aktyvaus nefinansinio subjekto kriterijų?


CRS taisyklių 43.8.5 papunktyje nurodyta, kad pagal nefinansinio subjekto valstybės narės arba kitos rezidavimo vietos jurisdikcijos galiojančius įstatymus arba nefinansinio subjekto steigimo dokumentus reikalaujama, kad likvidavus nefinansinį subjektą arba nutraukus jo veiklą, visas jo turtas būtų perduotas Vyriausybės subjektui ar kitai nepelno organizacijai arba išmarinis turtas būtų perduotas nefinansinio subjekto valstybės narės arba kitos rezidavimo vietos jurisdikcijos Vyriausybės ar kurio nors jos politinio vieneto naudai. CRS taisyklių 7 priedo 43.8.3 papunktyje nustatytame reikalavime nurodoma, kad subjektas turi neturėti akcininkų ar narių, kurie turėtų nuosavybės ar naudos teisių į jo (subjekto) pajamas ar turtą.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, prieš perduodant labdaros / paramos fondo turtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės subjektui ar kitai ne pelno organizacijai, dalis tokio subjekto lėšų / turto skiriama dalininkų įnašo grąžinimui, laikoma, kad labdaros / paramos fondai neatitinka aktyviam nefinansiniam subjektui keliamų reikalavimų.

24. Ar finansų įstaiga, gavusi duomenų apie kliento jurisdikcijos pasikeitimą, privalo šiuos duomenis pateikti VMI?


CRS taisyklių 12 punktas nurodo, jog finansų įstaiga turi nustatyti / sukurti tvarkas (priemones), kurios būtų skirtos praneštinoms sąskaitoms nustatyti. Finansų įstaigos nustatytos tvarkos turi apimti nustatymą jurisdikcijos, kurioje sąskaitos turėtojas arba kontroliuojantis asmuo yra rezidentas mokesčių tikslais ir kitą informaciją, kuri gali būti reikalinga įgyvendinant nustatytus reikalavimus. Finansų įstaiga, gavusi duomenų apie kliento jurisdikcijos pasikeitimą, privalo šiuos duomenis pateikti VMI, o rašte minima kliento anketa, manytina, kad yra pakankamas įrodymas kliento jurisdikcijos nustatymui.

25. Ar mokėjimo įstaigoms yra prievolė pateikti informaciją apie sąskaitas pagal MAĮ 55 straipsnį.


Mokėjimo įstaigos neatleidžiamos nuo MAĮ 55 straipsnyje išvardintų duomenų pateikimo VMI, tačiau nuo minėtų duomenų pateikimo gali būti atleidžiami mokėjimo įstaigų tarpininkai, jeigu neturi praneštinų duomenų.
Duomenų teikimo reikalavimus, duomenų pateikimo ir tikslinimo tvarką, duomenų rinkmenų aprašymus nustato CRS taisyklės. CRS taisyklių 1 punkte išvardinta, kokie finansų rinkos dalyviai atleidžiami nuo duomenų pagal MAĮ 55 straipsnį teikimo, tačiau mokėjimo įstaigos nuo šios prievolės neatleidžiamos.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokėjimo įstaigos tarpininkai atleidžiami nuo duomenų pagal MAĮ 55 straipsnį pateikimo VMI, jeigu neturi CRS taisyklėse nurodomų praneštinų duomenų.

26. Ar finansų įstaiga, teikdama VMI informaciją apie sąskaitas pagal CRS, privalo pranešti rezidentų mokesčių tikslais duomenis ir informaciją apie jų sąskaitas (CRSDAC2-LT xml failą), pateikdama kontroliuojančių asmenų adresus, kiek tai nesusiję su informacijos apie adresus pateikimo techniniais klausimais (CRS101, CRS102 formų pildymu).


Pagal CRS taisyklių 14 punktą, 14.1 papunktį, kiekviena duomenis VMI teikianti finansų įstaiga privalo rinkti informaciją apie kontroliuojančių asmenų, kurie yra praneštini asmenys, adresus.
Pažymėtina, kad nurodant praneštinų kontroliuojančių asmenų adresus, aktuali tampa CRS komentaro V skyriaus D poskyrio 2 dalis „Kontroliuojančių asmenų peržiūros procedūra", kurios 21 punkte nurodoma, kad nustatydama sąskaitos turėtojo kontroliuojančius asmenis, duomenis teikianti finansų įstaiga turi remtis informacija, kuri buvo surinkta vadovaujantis pinigų plovimo prevencijos ir „Pažink savo klientą" procedūromis. Savo ruožtu, taisyklių 12 punktas, finansų įstaigą įpareigoja nustatyti / sukurti tvarkas (priemones), kurios būtų skirtos praneštinoms sąskaitoms nustatyti. Apibendrinant darytina išvada, kad finansų įstaiga, norėdama nustatyti praneštinų kontroliuojančių asmenų adresus, turėtų susisiekti su savo klientais, kad tokius atvejus išspręstų.

27. Ar mokėjimo / elektroninių pinigų įstaigos su ribota veiklos licencija turi pareigą teikti duomenis pagal CRS?


Siekiant sukurti palankią aplinką Lietuvos ir užsienio startuoliams (angl. startups), buvo įgyvendinti specialūs mokėjimo / elektroninių pinigų įstaigų ribotos veiklos licencijų projektai, kurių esmė — palengvinti naujų rinkos dalyvių įėjimą į Lietuvos, o vėliau, gavus ir neribotos veiklos licenciją, ir į Europos ekonominės erdvės rinką. Esminis ribotos veiklos mokėjimo / elektroninių pinigų įstaigos skirtumas nuo mokėjimo / elektroninių pinigų įstaigos yra tai, kad ribotos veiklos mokėjimo / elektroninių pinigų įstaigai nėra taikomas minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimas, tačiau turint šią licenciją veikti galima tik Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad mokėjimo / elektroninių pinigų įstaigų, turinčių ribotos veiklos licencijas veikla iš esmės nesiskiria nuo neribotos veiklos licencijas turinčių įstaigų, tik joms yra sudaromos palankesnės įėjimo į mokėjimo / elektroninių pinigų paslaugų rinką sąlygos, šie veiksniai, VMI nuomone, neturėtų paneigti šių įstaigų pareigos teikti duomenis pagal CRS.

28. Elektroninių pinigų leidėjai - kaip indėlių įstaigos. Koks yra elektroninių pinigų įstaigos statusas CRS prasme?


Nėra specialių taisyklių, kurios būtų taikomos elektroninių pinigų įstaigoms. Kaip ir kiti finansų rinkos dalyviai, elektroninių pinigų įstaigos turi įsivertinti ar jos yra duomenis teikiančios finansų institucijos, kaip tai apibrėžta pagal CRS susitarimą. Toks įsivertinimas priklauso nuo faktų ir aplinkybių, pvz., siekiant nustatyti, ar elektroninių pinigų įstaiga yra indėlių įstaiga, turi būti atlikta analizė, atsižvelgiant į CRS VIII(A)(5) skyrių ir jo komentarą, ypač 13 pastraipą.

29. Ar KIS turi pareigą teikti informaciją apie investuotojus, jeigu jie vertinami kaip praneštini asmenys ir jų sąskaitos yra praneštinos, ar priešingai taikoma išimtis pagal CRS taisyklių 7 priedo 9.4 papunktį ir KIS laikomas duomenų neteikiančia finansų įstaiga?


Vadovaudamiesi CRS taisyklių 4 p., prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie yra apibrėžti LBĮ, privalo VMI prie FM pateikti informaciją apie asmenų sąskaitas CRS numatytiems tikslams ir įsipareigojimams vykdyti. Pagal CRS taisyklių 7 priedo 1 p., duomenis teikiančia įstaiga yra laikoma Lietuvos finansų įstaiga, kuri nėra duomenų neteikianti finansų įstaiga. Prie duomenis neteikiančių finansų įstaigų pagal CRS taisyklių 9.4 punktą yra priskiriamas nuo mokesčių atleistas KIS. Tačiau siekdamas visiškai įsitikinti, ar KIS gali būti laikomas duomenų neteikiančia finansų įstaiga, atsižvelgdamas į savo veiklos specifiką, turėtų individuliai peržiūrėti CRS komentaro VII skyriaus „Sąvokų apibrėžtys" B poskyrio „Duomenų neteikianti finansų įstaiga" 9 dalyje „Nuo mokesčių atleistas KIS" išvardintas sąlygas. Nustačius jų atitikimą, gali būti taikoma CRS taisyklių 7 priede 9.4 papunktyje numatyta išimtis.

30. Ar nauja sąskaita gali atitikti ir didelės vertės sąskaitos kriterijus?


VMI prie FM nuomone, nauja sąskaita negali atitikti ir didelės vertės sąskaitos kriterijų, nes pagal galiojančias CRS taisyklių sąvokas didelės vertės sąskaita yra laikoma jau esanti asmeninė sąskaita, o jau esanti sąskaita negali būti laikoma nauja sąskaita CRS prasme (CRS taisyklių 26, 27, 32 punktai).

31. Ar mokėjimo įstaigoms yra prievolė pateikti informaciją apie sąskaitas pagal MAĮ 55 straipsnį.


Mokėjimo įstaigos neatleidžiamos nuo MAĮ 55 straipsnyje išvardintų duomenų pateikimo VMI, tačiau nuo minėtų duomenų pateikimo gali būti atleidžiami mokėjimo įstaigų tarpininkai, jeigu neturi praneštinų duomenų.
Duomenų teikimo reikalavimus, duomenų pateikimo ir tikslinimo tvarką, duomenų rinkmenų aprašymus nustato CRS taisyklės. CRS taisyklių 1 punkte išvardinta, kokie finansų rinkos dalyviai atleidžiami nuo duomenų pagal MAĮ 55 straipsnį teikimo, tačiau mokėjimo įstaigos nuo šios prievolės neatleidžiamos.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokėjimo įstaigos tarpininkai atleidžiami nuo duomenų pagal MAĮ 55 straipsnį pateikimo VMI, jeigu neturi CRS taisyklėse nurodomų praneštinų duomenų.

32. Koks yra informacijos už kalendorinius metus pateikimo terminas?


CRS taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad informacija už kalendorinius metus turi būti pateikta VMI prie FM iki kitų kalendorinių metų liepos 1 d. Pirmasis informacijos teikimas už 2016 metus vyko iki 2017 m. liepos 1 d.

33. EBPO konsoliduotas dokumentas, kuriame apibendrinti dažniausiai užduodami klausimai.


Informacija atnaujinta 2020-07-07