EBPO

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

1961 m. JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (angl. OEEC — Organisation for European Economic Co-operation), vienijusios Europos šalis bendram tikslui — atstatyti po II pasaulinio karo sugriautą ekonomiką, buvo įkurta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD — Organisation for Economic Co-operation and Development). EBPO centrinė būstinė yra Paryžiuje.

XXI a. EBPO siekia tapti viena iš pagrindinių tarptautinių organizacijų, darančių įtaką globalizacijos procesams.

EBPO — tai forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą. EBPO kaupia patirtį ir atlieka išsamius įvairių sričių tyrimus, kurie yra vertinami ir laikomi autoritetingais visame pasaulyje. Remdamiesi šiais tyrimais, EBPO ekspertai kuria novatoriškas įvairių sričių politikos tobulinimo koncepcijas. Organizacija savo veikloje remiasi aukščiausių standartų taikymo ir maksimalaus skaidrumo principais, skirdama daug dėmesio įvairių ekonomikos sričių integralumui ir politikos skaidrumui.

EBPO svarstomų klausimų spektras gan platus — makroekonomika, aplinkosauga, švietimas, mokslas, technologijos, inovacijos. Kitos tarptautinės ekonominės organizacijos ir finansinės institucijos vertina EBPO ruošiamas tyrimais ir analizėmis pagrįstas studijas, apžvelgiančias konkrečių valstybių vykdomą politiką įvairiose srityse. EBPO yra sukaupusi vieną išsamiausių statistikos duomenų bazių.

Šiuo metu EBPO priklauso 34 valstybės. 2015 m. stojimo procesą pradėjo ir Lietuva bei Kosta Rika.

Lietuvos ir EBPO bendradarbiavimas

1996 m. Lietuva, Latvija ir Estija įteikė EBPO bendrą prašymą tapti šios organizacijos narėmis. 1998 m. Baltijos šalims buvo patvirtinta EBPO Baltijos regioninė programa, kuria buvo siekiama ruoštis narystei organizacijoje. 2005 m. programa buvo baigta ir jos įgyvendinimas gavo puikius ekspertų vertinimus. Nuo 2000 m. siekis tapti EBPO nare buvo įtvirtintas Lietuvos Vyriausybės programose.

2002 m. rugsėjo mėnesį EBPO generaliniam sekretoriui įteiktas oficialus Lietuvos pareiškimas dėl siekio tapti EBPO nare. 2015 m. liepos 8 d. EBPO Taryba priėmė Lietuvos prisijungimo prie EBPO Konvencijos veiksmų planą, kitaip vadinamą Stojimo veiksmų planu, kuriame aprašytos Lietuvos stojimo į EBPO sąlygos ir procesai.

Pirmasis stojimo etapas — Pradinio memorandumo rengimas. Lietuva jau parengė EBPO Pradinį memorandumą, kuriame išdėstyta Lietuvos pozicija daugiau kaip 200 EBPO instrumentų atžvilgiu. Šio memorandumo pagrindu EBPO komitetai vykdys technines peržiūras, kurioms rinks papildomą informaciją apie valstybę kandidatę. Siekdama pastūmėti Lietuvą arčiau gerosios praktikos, EBPO gali pasiūlyti įstatymų ir politikos tobulinimo rekomendacijas.

21 EBPO komitetas, kuris pagal Stojimo veiksmų planą turės atlikti detalias peržiūras, apima įvairias ūkio sritis, tarp jų — investicijos, kova su korupcija, bendrovių valdymas, finansinės rinkos, draudimas, konkurencija, mokesčiai, aplinka, chemikalai, viešasis valdymas, reguliavimo politika, statistika, ekonomika, švietimas, darbas ir socialiniai reikalai, sveikatos apsauga, prekyba, eksporto kreditai, žuvininkystė, mokslas ir technologijos, skaitmeninė ekonomika, vartotojų politika. Visiems EBPO komitetams pritarus Lietuvos narystei, galutinis sprendimas bus priimtas EBPO Taryboje.

Šiuo metu Lietuva dalyvauja nuolatiniuose EBPO komitetuose ir darbo grupėse ir yra prisijungusi prie kelių tarptautinių EBPO instrumentų. Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja EBPO programose, forumuose ir kitose struktūrose, rengiamos įvairių sričių Lietuvos politikos peržiūros.

2015 m. gruodžio mėn. VMI prie FM yra paskirti struktūrinių padalinių atstovai atsakingi už 8 sritis (darbo formatus) EBPO Fiskalinių reikalų komitete, stojimo į EBPO procese.

Lietuvos narystės EBPO nauda

Lietuvai tapus EBPO nare, šaliai bus prieinami visi EBPO ekspertiniai pajėgumai. Lietuva turės galimybę daryti įtaką globaliems sprendimams ekonomikos ir kitose viešojo valdymo srityse, galės tarptautinėje arenoje išsakyti poziciją Lietuvai svarbiais klausimais. EBPO komitetuose, darbo grupėse ir kitose struktūrose Lietuvos ekspertai turės galimybę semtis žinių ir patirties iš geriausių EBPO šalių narių ekspertų ir taikyti šias žinias Lietuvoje.

Internetinė svetainė: www.oecd.org