Mokestis

Gyventojų pajamų mokestis

Pagrindinis teisės aktas

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ)

Mokesčio mokėtojai

 Pajamų mokestį turi mokėti pajamų gavę:

• nuolatiniai Lietuvos gyventojai, 
• nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, pajamų mokestį mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Mokesčio objektas

1. Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje;

2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, t. y.:

per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse  gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai  nuolatinei  bazei  Lietuvoje  tuo  atveju,  kai  tos pajamos susijusios su   nenuolatinio   Lietuvos  gyventojo  veikla  per nuolatinę  bazę  Lietuvoje,  taip  pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

• palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius;
• pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;
• pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;

• honoraras, įskaitant GPMĮ 5 str. 6 dalyje nustatytus atvejus;
• su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
• sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
• atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai  atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
• pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos  Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir  šis  daiktas  yra  (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;
• kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.

Pajamų mokesčio tarifas

* VDU - vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti:

2020 m.: 1 VDU – 1241,40 Eur; 84 VDU – 104 277,60 Eur; 120 VDU – 148 968 Eur.

2019 m.: 1 VDU – 1136,20 Eur; 120 VDU – 136344 Eur.

** 120, 84, 60 VDU viršijanti / neviršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros šių metinių pajamų sumos:

- susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais (apskaičiuotos už 2018 m. ar ankstesnius metus neįskaitomos),

- tantjemų ir atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete,

- gautų iš darbdavio pagal autorines sutartis,

- mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų.

Mokestinis laikotarpis

Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Pajamų mokesčio lengvatos:

• Pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos (GPMĮ 17 straipsnis);
• Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD), taikomas su darbo santykiais susijusioms pajamoms (GPMĮ 20 straipsnis);
• Iš pajamų atimamos išlaidos (GPMĮ 21 straipsnis).

NPD, taikomas 2020 m. (2019 m.) mokestiniu laikotarpiu:

1. Gyventojams, kurių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (toliau — su darbo santykiais susijusios pajamos) per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos (toliau — MMA), galiojusios mokestinio laikotarpio sausio 1 dieną, vieno dydžio, 2020 m. – 607 eurų (2019 m. - 555 eurų), taikomas mėnesio NPD   – 350 eurų (2019 m. - 300 eurų).

2. Gyventojui, kurio su darbo santykiais susijusios pajamos viršija 1 MMA, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

2020 m. mėnesio NPD = 350 – 0,17 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos — 607 eurų (MMA, galiojusios 2020-01-01, vienas dydis)).

2019 m. mėnesio NPD = 300 – 0,15 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos — 555 eurų (MMA, galiojusios 2019-01-01, vienas dydis)).

3. Gyventojams, kuriems nustatytas 0—25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis arba sunkus neįgalumo lygis, 2020 m. taikomas mėnesio NPD – 645 eurai (2019 m. -  353 eurų).

4. Gyventojams, kuriems nustatytas 30—55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis arba vidutinis ar lengvas  neįgalumo lygis, 2020 m. taikomas  mėnesio NPD:– 600 eurų (2019 m. - 308 eurų).

5. Maksimalus — 4200 eurų metinis NPD 2020 m. taikomas gyventojams, kurių metinių pajamų suma neviršija 12 MMA, galiojusios mokestinio laikotarpio sausio 1 d., dydžių - 7284 eurų (2019 m. metinis 3600 eurų NPD taikytas gyventojams, kurių metinių pajamų suma neviršijo 6660 eurų).

6. Didesnes metines pajamas gaunantiems gyventojams metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

2020 m. metinis NPD = 4200 – 0,17 (metinių pajamų suma – 12 MMA, galiojusios 2020-01-01, dydžių (7284 eurų)).

2019 m. metinis NPD = 3600 – 0,15 x (metinių pajamų suma — 12 MMA, galiojusios 2019-01-01, dydžių (6660 eurų)).

Iš pajamų atimamos išlaidos:

1. Gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, sumokėtos savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia;

2. Pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai sumokėtos;

3. Pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

4. Už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

5. Palūkanas už vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti, jeigu rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto įsigijimo ar finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 dienos.

2019 m., 2020 m. ir 2021 m. mokestiniais laikotarpiais gautas apmokestinamąsias pajamas galima sumažinti ir šiomis išlaidomis, patirtomis sumokėjus už:

6. pastatų (statinių) apdailos ir bet kokio remonto (išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą) darbus;

7. Lengvųjų automobilių remonto paslaugas;

8. Nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) iki 18 metų priežiūros paslaugas.

Atimamoms išlaidoms taikomi apribojimai.

Iš pajamų gali būti atimama:

• Iki 1500 eurų suma, sumokėta kaip:

- papildomos gyventojų įmokos į II pakopos pensijų kaupimo fondą, kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

- įmokos į III pakopos pensijų kaupimo fondą;

- gyvybės draudimo įmokos;

• Iki 2000 eurų suma, sumokėta už:

- pastatų (statinių) apdailos ir bet kokio remonto (išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą) darbus;

- lengvųjų automobilių remonto paslaugas;

- nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) iki 18 metų priežiūros paslaugas;

• Nepaisant nustatytų atskirų apribojimų, bendra visų atimamų išlaidų suma neturi viršyti 25 procentų visų apmokestinamųjų pajamų sumos.

Išlaidos gali būti atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotų pajamų, apmokestinamų taikant 15, 20 ar 32 (2019 m. - 27) procentų pajamų mokesčio tarifą. Grąžintina mokesčio suma priklausys ne tik nuo patirtų išlaidų dydžio, bet ir nuo nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtos pajamų mokesčio sumos dydžio ir pajamų mokesčio tarifo (tarifų), kurį (kuriuos) taikant jo pajamos buvo apmokestintos.

Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.

Pajamų mokesčio deklaracijos gali neteikti gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs tik A klasei priskirtų su darbo santykiais susijusių pajamų, jeigu jam neatsiranda pareiga perskaičiuoti pajamų mokestį pagal GPMĮ 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas (t. y. taikant progresyvų mokesčio tarifą) ir metinį NPD – GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma skirta deklaruoti 2019 m. ir ankstesniais metais gautas pajamas ir nuo jų apskaičiuotą pajamų mokestį. Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311  forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo".

Pajamų mokestis turi būti sumokamas iki kito mokestinio laikotarpio gegužės 1 d., išskyrus atvejus, kai:

• galutinai iš Lietuvos išvykstantis nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaruoja pajamas, gautas iki išvykimo iš Lietuvos dienos. Tokiu atveju pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos; 
• pajamų mokestį deklaruoja fizinis asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju dėl Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūtų 280 ar daugiau dienų vienas paskui kitus einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš jų išbūtų 90 ar daugiau dienų. Tokiu atveju pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31 dienos.

Nenuolatinių Lietuvos gyventojų

pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka

1. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs B klasės pajamų (išskyrus pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę), ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo turi pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaraciją (FR0459, toliau – FR0459 forma) ir nuo šių pajamų apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.

FR0459 forma, Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formos užpildymo ir teikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-46 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formos, jos užpildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo".

2. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų po to mokestinio laikotarpio esančių kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaraciją (FR0531 formą ir jos priedo FR0531V formą; toliau – FR0531 forma) ir nuo šių pajamų apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.

FR0531 forma bei Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formos ir jos priedo FR0531V formos užpildymo ir teikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA-37 „Dėl Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formos ir jos priedo FR0531V formos užpildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo".

3. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, gavęs su darbo santykiais susijusių  pajamų Lietuvoje, pageidaujantis pasinaudoti jam taikytinu GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotu metiniu NPD, ir (ar) 17 straipsnio 20¹ ir (ar) 20² punktuose palūkanoms nustatyta mokesčio lengvata, mokesčių administratoriui gali  pateikti Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją (GPM309 forma; toliau – GPM309 forma).

GPM309 forma ir Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. VA-82 „Dėl Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo".

4. Nuo 2019 m. įsigaliojo nuostata, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pasibaigus 2019 m. ir vėlesniam mokestiniam laikotarpiui, privalo pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 m. ir vėlesnį mokestinį laikotarpį, jeigu:

• jis Lietuvoje bus gavęs A ir (ar) B klasėms priskiriamų pajamų (išskyrus pajamas iš individualios veiklos) ir
• jam atsiras pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį pagal GPMĮ 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas.

Mokestį išskaičiuojančio asmens pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka

Pajamų mokesčio deklaravimo tvarka:

1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys (toliau – mokestį išskaičiuojantis asmuo) per 2018 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams išmokėtas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką  priskiriamas A klasės pajamoms, ir (arba) tokioms B klasės pajamoms, nuo kurių išskaičiavo ir (ar) savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį, privalo kas mėnesį bendromis sumomis  deklaruoti Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313 forma).

Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 forma (toliau – GPM313 forma) ir Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo".

GPM313 formoje kiekvieną mėnesį gyventojams išmokėtos išmokos, nuo kurių buvo išskaičiuotas ir (ar) išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėtas pajamų mokestis, ir išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis deklaruojami bendromis sumomis.

GPM313 forma mokesčių administratoriui turi būti pateikta pasibaigus mėnesiui, iki kito mėnesio 15 dienos.

2. Metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 forma jos priedai GPM312L „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos", GPM312U „Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos" (toliau kartu – GPM312 forma), ir jų  užpildymo bei pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 „Dėl Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo" .

GPM312 forma mokesčių administratoriui turi būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kito mokestinio laikotarpio vasario 15 dienos.

Pajamų mokesčio sumokėjimo nuo su darbo santykiais susijusių išmokų tvarka:

1. Jeigu su darbo santykiais susijusios išmokos yra mokamos vieną kartą per mėnesį (nėra mokamas avansas), tai mokestį išskaičiuojantis asmuo nuo išmokos, išmokėtos iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, -  iki to paties mėnesio paskutinės dienos.

2. Jeigu su darbo santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis (mokamas avansas) ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį yra išmokama visa išmoka, tai mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuotą pajamų mokestį turi sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos).

3. Jeigu su darbo santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis ir paskutinė išmokos dalis yra išmokama per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį jos mokamos, 10 darbo dienų, tai mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuotą pajamų mokestį turi sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos (išskyrus išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta vėliau nei to mėnesio paskutinę dieną).

4. Jeigu su darbo santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis ir paskutinė išmokos dalis nėra išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį jos mokamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuotą pajamų mokestį  turi sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį jos mokamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to mėnesio 15 dienos).

Pajamų mokesčio sumokėjimo nuo nesusijusių su darbo santykiais išmokų tvarka:

Nuo nesusijusių su darbo santykiais  išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.

Pajamų mokesčio dalis – paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms

GPMĮ numato nuolatinio Lietuvos gyventojo teisę paremti pasirinktą subjektą nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi:

1. 2020 ir vėlesniais metais:

• iki 1,2 procentų pajamų mokesčio — juridinius asmenis (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus) ir meno kūrėjus, pagal LPĮ turinčius teisę gauti paramą;
• iki 0,6 procento — politines partijas, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;
• iki 0,6 procento — profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus, pagal LPĮ turinčius teisę gauti paramą.

2. 2019 metais (nuo 2018 m. mokestinio laikotarpio pajamų išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi):

• iki 2 procentų pajamų mokesčio — juridinius asmenis (Lietuvos Respublikoje įregistruotus labdaros ir paramos fondus, biudžetines įstaigas, asociacijas, visuomenines organizacijas, viešąsias įstaigas, religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyrius (padalinius), kitus juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau - LPĮ) turinčius teisę gauti paramą (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus) ir (ar) fizinius asmenis, Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje įregistruotus meno kūrėjais ir paramos gavėjais;
• iki 1 procento — politines partijas, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;
• iki 1 procento — profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus, pagal LPĮ turinčius teisę gauti paramą.

Gyventojas, nusprendęs paremti pasirinktą paramos gavėją (kelis gavėjus) ir (ar) politinę partiją (kelias politines partijas), turi užpildyti Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį  paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formos 4 versiją  ir iki einamųjų kalendorinių metų gegužės 1 d. pateikti ją mokesčių administratoriui.

Paskirta pajamų mokesčio dalis nepervedama, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas, privalantis pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, jos nepateikia iki einamųjų kalendorinių metų gegužės 1 d., (išskyrus tapusį nuolatiniu Lietuvos gyventoju fizinį asmenį, pajamas deklaruojantį GPMĮ 28 straipsnyje nustatyta tvarka).