Aktuali informacija gyventojams, vykdantiems individualią veiklą, apie gyventojų pajamų mokestį

Informuojame, kad individualios veiklos pajamoms priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo, vykdydamas atitinkamos rūšies individualią veiklą (įskaitant ne pinigais gautas pajamas), t. y. joms priskiriamos pajamos, kurios gaunamos iš prekių pardavimo, paslaugų teikimo, pagamintos produkcijos realizavimo ir pan.

Individualios veiklos pajamos, išskyrus individualios veiklos pajamas, gautas iš darbdavio, sporto ir atlikėjų pajamas, taip pat individualios veiklos pajamas, gautas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, priskiriamos B klasės pajamoms. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats jas gavęs gyventojas, mokestiniams metams pasibaigus pateikdamas metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją.

Gyventojo, vykdančio individualią veiklą, individualios veiklos pajamos, gautos iš darbdavio, sporto ir atlikėjų individualios veiklos pajamos, taip pat individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, gautos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, priskiriamos A klasės pajamoms. Šie subjektai, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.

Primename, kad pajamoms iš gyventojų individualios veiklos taikomas 5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Šis tarifas taikomas pajamoms iš gamybos (įskaitant žemės ūkį), prekybos ar daugumos paslaugų teikimo.

15 procentų tarifas taikomas laisvosioms profesijoms (tokioms veikloms, kaip advokatai, notarai, konsultantai, apskaitininkai, auditoriai, architektai, inžinieriai ir pan.) bei pajamoms iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių).

Laisvoji profesija – tai profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisės klausimais ir kitą teisinę veiklą), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą.

Pajamos, gautos iš prekybos individualios veiklos (taip pat ir pajamos, gautos iš parduoto šioje veikloje naudoto ilgalaikio turto) 2010 ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais, apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto prekybos, nepriskiriamos individualios veiklos pajamoms, todėl apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, atėmus iš pardavimo pajamų to turto įsigijimo kainą.

Individualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos, privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį, joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, 2011 metais vykdęs individualią veiklą, pildo GPM308 deklaraciją ir GPM308V priedą net ir tuo atveju, jeigu individualios veiklos pajamų negavo. Deklaracijos GPM308R priedą turi užpildyti individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamų iš tos pačios individualios veiklos rūšies gavęs (uždirbęs) daugiau kaip vienoje valstybėje. Deklaracijos forma, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-15 įsakymu Nr. VA-96.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, turi pateikti metinę nenuolatinio gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formą ir mokėtiną pajamų mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, kurį per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos individualios veiklos pajamos, gegužės 1 dienos. Deklaracijos forma, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-03-22 įsakymu Nr. VA-37.

Bendra informacija

Mokestis

Gyventojų pajamų mokestis

Pagrindinis teisės aktas

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

Mokesčio mokėtojai

 GPM turi mokėti pajamų gavę:

  • nuolatiniai Lietuvos gyventojai,
  • nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, GPM mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Mokesčio objektas

Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje;

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, t.y.:

— per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse  gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai  nuolatinei  bazei  Lietuvoje  tuo  atveju,  kai  tos pajamos susijusios su   nenuolatinio   Lietuvos  gyventojo  veikla  per nuolatinę  bazę  Lietuvoje,  taip  pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

  1. palūkanos (iki 2013-12-31);

    palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius (taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas)

  1. pajamos iš paskirstytojo pelno ir metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams (iki 2013-12-31);

  pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams (nuostatos įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.);

  1. pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;
  2. honoraras, įskaitant GPMĮ 5 str. 6 dalyje nustatytus atvejus;
  3. su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
  4. sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai   sportininkui   ar  trečiajam  asmeniui,  veikiančiam sportininko vardu;
  5. atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai  atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
  6. pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos  Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir  šis  daiktas  yra  (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;
  7. kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus
Pajamų mokesčio tarifas

Nuo 2009 m. sausio 1 d. visoms pajamoms, nustatytas vienodas — 15  procentų dydžio pajamų mokesčio tarifas, jeigu GPMĮ 6 straipsnyje nenustatyta kitaip.

Nuo 2014 m. pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas  individualios veiklos  pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn netauriųjų metalų laužą.

Fiksuoto dydžio pajamų mokestis, sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Fiksuotus dydžius nustato savivaldybių tarybos

Mokestinis laikotarpis

Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

1.GPMĮ 17 straipsnyje nustatytas sąrašas neapmokestinamųjų pajamų, kurios pajamų mokesčiu neapmokestinamos (žr. GPMĮ 17 str.);

2. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms tokia tvarka:

Nuostatos taikomos 2016 metais

2.1. Gyventojams, kurių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (toliau — su darbo santykiais susijusios pajamos) per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos (toliau — MMA), galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD  200 eurų.

2.2. gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija MMA, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

Gyventojams, kurių per mėnesį gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos bus didesnės nei minimali mėnesinė alga, galiojanti einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. (2016 m. sausio 1 d. — 350 eurų), taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 200 – 0,34 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos — minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).

2.3. gyventojams, kuriems nustatytas 0—25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sulaukusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis arba sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD 270 eurų;

2.4. gyventojams, kuriems nustatytas 30—55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sulaukusiems asmenims, kuriems yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis arba vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas  210 eurų mėnesio NPD.

2.5. Maksimalus — 2400 eurų metinis NPD taikytinas gyventojams, kurių metinių pajamų suma neviršys 12 minimalios mėnesinės algos, buvusios einamųjų metų sausio 1 d., dydžių sumos. Toks metinis NPD 2016 m. taikytinas gyventojams, kurių 2016 m. gautų metinių pajamų suma bus ne didesnė kaip 4200 eurų (350 Eur x 12 mėn.).

Didesnes metines pajamas gaunantiems gyventojams metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

Gyventojui taikytinas metinis NPD = 2400 – 0,34 x (metinių pajamų suma — 12 minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).

Kadangi MMA, nustatytas 2016 m. sausio 1 d., yra 350 eurų, tai, pagal formulę apskaičiuojant 2016 m. taikytiną metinį NPD, iš gyventojo gautų metinių pajamų sumos atimama 4200 eurų (350 x 12). Gautas skirtumas, padaugintas iš 0,34 koeficiento, atimamas iš 2400 eurų sumos. 

2.6. 3240 eurų (270x12) metinis NPD taikomas gyventojams, kuriems nustatytas 0—25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sulaukusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis arba sunkus neįgalumo lygis,

2.7. 2520 eurų (210x12) - gyventojams, kuriems nustatytas 30—55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sulaukusiems asmenims, kuriems yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis arba vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.

2.8. Vaikus auginantiems tėvams (įtėviams) mėnesio papildomas NPD 120 eurų už kiekvieną vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį), jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais.

Metinis papildomas NPD už kiekvieną vaiką 2016 m. yra 1440 eurų.

Nuostatos taikomos deklaruojant 2017 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas 

Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikytinas mėnesio NPD nuo 200 eurų padidėja iki 310 eurų.

Patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) nuo 2016 m. liepos 1 d. yra 380 eurų. Vadinasi, 310 eurų mėnesio NPD taikytinas tiems gyventojams, kurių mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos yra mažesnės nei 380 eurų ar šiai sumai lygios.

Kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo asmenis) mėnesio NPD nuo 2017 m. sausio 1 d. turės būti apskaičiuojamas pagal pakeistą mėnesio NPD formulę:

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).

Mėnesio NPD 2017 m. mokestiniu laikotarpiu nebus taikomas gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį bus didesnės nei 1000 eurų ar šiai sumai lygios (2016 m. – 938 eurų), nes, apskaičiuotas pagal mėnesio NPD formulę, jis yra lygus nuliui.

Padidinti mėnesio NPD, taikomi riboto darbingumo asmenims.

Gyventojams, kuriems nustatytas 0 – 25 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, 2017 m. mokestiniu laikotarpiui taikytinas mėnesio NPD nuo 270 eurų padidėja iki 380 eurų.

Gyventojams teisę į didesnį NPD turintiems visą 2017 m. mokestinį laikotarpį, taikytinas MNPD sudarys 4560 eurų ( 380 Eur x 12 mėn.), neatsižvelgiant į visų metinių pajamų lygį.

Gyventojams, kuriems nustatytas 30 – 55 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikytinas mėnesio NPD nuo 210 eurų padidėja iki 320 eurų NPD.

Tokiems gyventojams, teisę į didesnį NPD turintiems visą 2017 m. mokestinį laikotarpį, taikytinas MNPD sudarys 3840 eurų (320 Eur x 12 mėn.), neatsižvelgiant į visų metinių pajamų lygį.

Padidintas papildomas NPD.

Tėvams (įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) papildomas NPD padidintas iki 200 eurų.

Padidinti metinis NPD ir metinis papildomas NPD.

Maksimalus metinis NPD (išskyrus numatytus riboto darbingumo asmenims) iki 3720 eurų.  Toks metinis NPD 2017 m. mokestiniu laikotarpiu yra taikytinas tiems gyventojams, kurių 2017 m. pajamos neviršys 12 MMA, t. y. 4560 eurų (380 eurų x 12 mėn.) sumos.

Gyventojams, kurių metinės pajamos yra apmokestinamos, taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, išskyrus išmokas, išmokėtas pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai ar tokią sutartį nutraukus (toliau – GMP), yra didesnės nei 4560 eurų, metinis NPD apskaičiuojamas pagal pakeistą metinio NPD formulę:

Gyventojui taikytinas MNPD = 3720 – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).

Metinis NPD 2017 m. mokestiniu laikotarpiu nebus taikomas gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos didesnės nei 12000 eurų ar šiai sumai lygios, nes, apskaičiuotas pagal metinio NPD formulę, jis yra lygus nuliui (neigiama suma laikoma nuliu).

Metinis papildomas NPD už vieną auginamą vaiką (įvaikį) 2017 m. sudarys 2400 eurų, už du vaikus – 4800 eurų ir t.t.

3. Iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos  patirtos išlaidos, nurodytos GPMĮ 21 straipsnyje. Atimama išlaidų bendra suma per mokestinius metus gali siekti 25 procentus apskaičiuotos apmokestinamųjų pajamų sumos. Gali būti atimamos sumokėtos gyvybės draudimo įmokos, pensijų įmokos, sumokėtos į Lietuvos Respublikoje sudarytus pensijų fondus, kredito būstui statyti arba jam įsigyti sumokėtos palūkanos, taip pat sumos, sumokėtos už studijas.

3.1. Nuo 2009-01-01 atsisakyta pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti (tačiau kartu, atsižvelgiant į teisėtus lūkesčius, gyventojams suteikta teisė atimti iš pajamų palūkanas už bet kurį vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti).

3.2. nuo 2009 metų leidžiama atskaityti iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų sumas, sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas tik tuo atveju, jei juos baigus įgyjamas pirmas atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija.

3.3. Pagal GPMĮ 21 str. 1 dalies 1 ir 2 punktus apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas iš apmokestinamųjų pajamų galima atimti sumokėtas gyvybės draudimo įmokas ir įmokas į pensijų fondus, ne tik tais atvejais, kai jos mokamos savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) naudai, bet ir įmokas sumokėtas  globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų , kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje , kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir pan. (žr GPMĮ 21 str. 1 ir 2 dalis)

Deklaravimas ir sumokėjimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.

Metinės gyventojo pajamų deklaracijos GPM308 forma skirta deklaruoti gautas pajamas ir nuo jų apskaičiuotą pajamų mokestį. Metinės pajamų deklaracijos GPM308  forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo". Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs B klasės pajamoms priskiriamų pajamų (ne iš individualios veiklos per nuolatinę bazę), privalo nuo šių pajamų apskaičiuoti pajamų mokestį ir jį sumokėti į biudžetą, taip pat turi pateikti B klasės pajamų mokesčio deklaraciją (FR0459 forma, jos pildymo tvarka patvirtinta VMI prie FM viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-46. Deklaracija turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų po to mokestinio laikotarpio esančių kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją (FR0531) ir jos priedus (FR0531V33 ir FR0531V15) ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį iš individualios veiklos per nuolatinę bazę gautas pajamas bei GPMĮ nustatyta tvarka nuo jų apskaičiuotą pajamų mokestį. Ši deklaracijos bei jos priedai ir jų užpildymo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA-37 .

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas gavęs su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių  pajamų Lietuvoje, Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui gali  pateikti Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją GPM309 (patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. VA-82 „Dėl Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo". Deklaraciją GPM309 gali pateikti nenuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniais laikotarpiais gavęs su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir kurioms pagal GPMĮ 20 straipsnio nuostatas gali būti taikomas metinis neapmokestinamasis pajamų dydis — MNPD.  Nenuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus gali pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kai pageidauja pasinaudoti palūkanų apmokestinimui nustatyta lengvata (500 Eur neapmokestinamas dydis). Ši nuostata galioja apskaičiuojant ir deklaruojant 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys (toliau – MIA) nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.

MIA per mokestinio laikotarpio mėnesį išmokėję gyventojams išmokas pagal mokesčio mokėjimo tvarką  priskiriamas A klasės pajamoms, privalo kas mėnesį bendromis sumomis  deklaruoti Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje. MIA privalo pateikti metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formą, jos priedų FR0573A, FR0573U formas (formos ir jų užpildymo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145, kurioje deklaruojamos kiekvienam gyventojui išmokėtos A klasės pajamoms priskiriamos išmokos.

Kiti ypatumai

2 procentai gyventojų pajamų mokesčio – paramai, 1 procentas – politinei partijai:

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato nuolatinio Lietuvos gyventojo teisę nuo mokestinį laikotarpį (kalendoriniais metais) gautų pajamų išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi (iki 2 procentų) paremti pasirinktą subjektą, kuris pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau — LPĮ) turi teisę gauti paramą (Lietuvos Respublikoje įregistruotus labdaros ir paramos fondus, biudžetines įstaigas, asociacijas, visuomenines organizacijas, viešąsias įstaigas, religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyrius (padalinius), kitus juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams).

2011 m. gruodžio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymu Nr. XI-1778 nustatyta nuolatinio Lietuvos gyventojo teisė 1 procento išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi paremti pasirinktą Juridinių asmenų registre įregistruotą politinę partiją, kuri atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kuriai nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gali  skirti  iki 2 proc. pajamų mokesčio  dalį vienam ar  keliems paramos gavėjams ir (ar) iki 1 proc. – vienai ar kelioms politinėms partijoms

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pageidaujantis skirti pajamų mokesčio dalį vienetui, pagal LPĮ turintį teisę gauti paramą, ir (arba) įstatymų reikalavimus atitinkančiai politinei partijai, turi užpildyti FR0512  formos prašymą.