Leidiniai

« Grįžti

DĖL ATSAKYMŲ Į PATEIKTUS KLAUSIMUS

Atnaujinimo data: 2007-02-06
Registracijos numeris   (18.11-31-2)-R-1625   Data   2007.02.06

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikia atsakymus į žurnalo ,,Apskaitos ir mokesčių apžvalga" redakcijos 2007-10-18 rašte Nr. 7-14 pateiktus klausimus:

1. Įmonė organizavo reprezentacinį renginį: verslo partneriams surengė kelionę į užsienį, kurios metu buvo aplankyta gamykla, gaminanti produkciją, kuria prekiauja įmonė. Reprezentacinio renginio dalyviams apmokėtos kelionės į užsienį, nakvynės viešbutyje, maitinimo išlaidos. Ar tokios verslo partnerių naudai apmokėtos sumos gali būti neapmokestinamos GPM pagal GPMĮ 2 str. 14 dalie 5 punktą?

Atsakymas.
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau-GPMĮ) 2 str. 14 d. 5 punktą sumos (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, kompensuojamas gyventojo išlaidas), skirtos nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su gyventojo darbo, įskaitant savanorišką darbą, organizuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, funkcijomis arba individualia veikla, nelaikomos gyventojo pajamomis.
Vadovaujantis šia GPMĮ nuostata, klausime pateiktu atveju įmonės skirtos sumos verslo partnerių kelionės, nakvynės viešbutyje ir maitinimo išlaidoms padengti, nelaikomos jų pajamomis, t.y. nėra pajamų mokesčio objektas, jeigu išlaidos susijusios su šių gyventojų darbo funkcijomis arba individualia veikla.

2. UAB, PVM mokėtojos, 2006 m. liepos – gruodžio mėn. pateiktose PVM deklaracijose deklaruota grąžintina iš biudžeto PVM suma. 2006 m. liepos mėnesio grąžintina PVM suma buvo 1000 Lt. 2007 m. sausio mėn. įmonė pastebėjo, kad 2006 m. deklaracijoje dėl klaidos nebuvo deklaruota 180 Lt pardavimo PVM. Klaida ištaisyta 2007 m. pateikiant patikslintą 2006 m. liepos mėn. PVM deklaraciją. Ar šiuo atveju įmonei bus priskaičiuoti delspinigiai?

Atsakymas.
Paklausėjo nurodytu atveju, mokesčių mokėtojui deklaravus per mažai pardavimo PVM, atitinkamai susidarė didesnė grąžintina mokesčio suma. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnį, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką.
Iš paklausimo nėra aišku, ar pagal mokesčių mokėtojo prašymą PVM permoka apskritai buvo grąžinta. Tuo atveju, jeigu PVM permoka buvo grąžinta, paaiškiname, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui bus skaičiuojami nuo nepagrįstai grąžintos permokos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, kurią permoka buvo nepagrįstai grąžinta ir baigiant skaičiuoti tą dieną, kai mokestis bus sugrąžintas į biudžetą, tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų nuo patikslintos deklaracijos pateikimo dienos.

3. 2005 metais gyventojui, nevykdančiam individualios veiklos ir neturinčiam verslo liudijimo, buvo išmokėtos nekilnojamojo turto nuomos pajamos. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo tų pajamų buvo sumokėtas iš įmonės lėšų. 2006 metais gyventojas įmonei šį mokestį kompensavo. Kaip ši GPM kompensacija turi būti deklaruota metinėje A klasės pajamų deklaracijoje (FR0573)?

Atsakymas.
Pagal Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145 ( Žin., 2004, Nr. 134-4889), deklaruojamos per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gyventojams išmokėtos išmokos, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms.
Klausime nurodytu atveju 2006 m. mokestį išskaičiuojantis asmuo gyventojui A klasės išmokų neišmokėjo, o atvirkščiai, gyventojas grąžino už jį į biudžetą 2005 m. sumokėtą pajamų mokestį.
Vadinasi, šių gyventojo grąžintų sumų mokestį išskaičiuojantis asmuo neturi deklaruoti 2006 m. FR0573 deklaracijoje. Turėtų būti patikslinta 2005 m. FR0573 deklaracija ir ši gyventojo grąžinta suma parodyta kaip išskaičiuota pajamų mokesčio suma. Jeigu gyventojas teikė 2005 m. Metinę pajamų mokesčio deklaraciją, tai tokiu atveju turi pateikti patikslintą.

4. Įmonė atlieka PVM apmokestinamus nekilnojamojo turto projektavimo darbus. Faktiškai darbai buvo atlikti spalio mėnesį. Pagal sutartį su užsakovu atlikti darbai priimami pasirašant atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą. Lapkričio mėnesį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas gruodžio mėnesį. Pagal akto išrašymo datą išrašyta ir PVM sąskaita faktūra. Kurio mėnesio PVM deklaracijoje šiuo atveju turi būti deklaruotas pardavimo PVM?

Atsakymas.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau-PVM įstatymas) 14 str. 1 dalies nuostatas prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai PVM įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Pagal PVM įstatymo 79 straipsnio 2 dalies nuostatas PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Todėl, kai klausime nurodytu atveju nekilnojamojo turto projektavimo darbų atlikimas įforminamas darbų priėmimo – perdavimo aktu, tai laikoma, kad paslauga buvo atlikta ir PVM sąskaita faktūra turėjo būti išrašyta tą mokestinį laikotarpyje, kuriame buvo surašytas šių darbų priėmimo aktas, t. y. lapkričio mėnesį.
Jeigu atlikus paslaugas, PVM įstatyme nustatytu laiku nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, tai pagal PVM įstatymo 14 str. 2 dalies nuostatas PVM apmokestinimo momentas atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, t. y. kai:
1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba
2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.
Kadangi klausime nurodytu atveju paslauga buvo atlikta lapkričio mėnesį, tai, neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta gruodžio mėnesį, PVM apmokestinimo momentas yra lapkričio mėnuo. Todėl pardavimo PVM už atliktus nekilnojamojo turto projektavimo darbus turėtų būti deklaruotas lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje.

5. UAB, kurios veikla – PVM apmokestinamų paslaugų teikimas, įsigijo žemės sklypą, kurio paskirtis – žemės ūkio ( nėra parengtas to sklypo detalus planas). Šis sklypas yra įsigytas kaip investicinis turtas. Tai yra, įmonė jį įsigijo tikėdamasi, kad po kelerių metų šio sklypo vertė ženkliai išaugs ir ji galės tą sklypą parduoti pelningai. Sklypas įsigytas su pirkimo PVM. Ar šį pirkimo PVM už investicinį turtą įmonė įsigijimo metu gali traukti į atskaitą?

Atsakymas.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau-PVM įstatymas) 58 str. 1 dalies nuostatas PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti šio PVM mokėtojo PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir/ar paslaugų teikimui.
Pagal PVM įstatymo 32 straipsnio nuostatas žemės, išskyrus žemę statyboms, tiekimas PVM neapmokestinamas, tačiau PVM mokėtojas PVM įstatymo nustatyta tvarka gali pasirinkti už PVM mokėtojams tiekiamą seną nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir už žemę, kuri pagal aukščiau nurodytas nuostatas neapmokestinama PVM, skaičiuoti PVM. Žemės statyboms pardavimas visais atvejais apmokestinamas PVM.
Žemės apmokestinimo klausimai kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjami atskirai. Kriterijai, kuriais remiantis, žemė turėtų būti laikoma skirta statyboms yra nurodyti PVM įstatymo 32 straipsnio komentare (visą šio straipsnio komentarą galima rasti VMI prie FM interneto svetainėje adresu www.vmi.lt
Klausime nėra aišku, ar įmonė įsigijo su PVM žemę statyboms, kuri visais atvejais PVM apmokestinama, ar kitą žemę, kuri nėra skirta statyboms, ir dėl to pagal PVM įstatymo nuostatas PVM neapmokestinama, tačiau šio žemės sklypo pardavėjas pardavė jį su PVM, nes buvo pasirinkęs skaičiuoti PVM už šią žemę.
Jeigu įmonė kaip investicinį turtą įsigijo su PVM žemę statyboms, kurią planuoja ateityje parduoti, tai galima teigti, kad šio žemės sklypo įsigijimas skirtas įmonės PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, nes žemės statyboms pardavimas visais atvejais apmokestinamas PVM. Šiuo atveju įmonė turėtų teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytos žemės statyboms pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą.
Jeigu įmonė įsigijo su PVM ne statyboms skirtą žemę ir planuoja ateityje ją parduoti, nepakeitusi paskirties, tai iš klausime pateiktos informacijos nėra aišku, ar ši žemė bus parduota su PVM ar ne, nes neaišku ar ši įmonė yra PVM įstatymo nustatyta tvarka yra pasirinkusi skaičiuoti PVM už PVM mokėtojams tiekimą tokią žemę ir ar šis žemės sklypas bus parduotas PVM mokėtojui. Šiuo atveju, negalima teigti, kad įsigytas su PVM žemės sklypas bus panaudotas PVM apmokestinamai veiklai, t, y, tiekimui su PVM. Todėl PVM mokėtojas turėtų teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigyto ne statyboms skirtos žemės pirkimo PVM tik tuo atveju, jeigu turėtų objektyvius įrodymus, kad šis įsigytas žemės sklypas bus skirtas jo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

6. Gyventojas 2004 metais įsigijo komercinės paskirties patalpas, kurias išnuomojo UAB. Registro 2004 m. išduotoje pažymoje nurodyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – 170 000 Lt. Pagal masiniu būdu atliktą įvertinimą nustatyta mokestinė vertė 2006 01 01 – 270 719 Lt, t.y. turto vertė padidėjo. Nuo kokios sumos UAB turi skaičiuoti nekilnojamojo turto mokestį už 2006 metus: nuo vertės, sumažintos koeficientu 0,8 pagal NTMĮ 15 str. 2 d. ( nuo 190 144 Lt), ar nuo vertės, sumažintos koeficientu 0,5 pagal NTMĮ 15 str. 3 d. (nuo 135 360 Lt )?

Atsakymas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (Žin., 2005, Nr. 76-2741; toliau - NTMĮ) 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu NTMĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įvardinto nekilnojamojo turto, t.y. masiniu būdu įvertinamo nekilnojamojo turto, mokestinė vertė, iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, padidėjo, tai apskaičiuojant šio turto mokestinę vertę 2006 metų mokestiniu laikotarpiu atimama 0,8, o 2007 metų mokestiniu laikotarpiu – 0,4 šio nekilnojamojo turto mokestinės vertės padidėjimo sumos. Pagal NTMĮ 15 straipsnio 3 dalį, kito masiniu būdu įvertinamo nekilnojamojo turto, t.y. turto, kurio mokestinė vertė iki NTMĮ įsigaliojimo nustatyta nebuvo, mokestine verte 2006 metų mokestiniu laikotarpiu laikoma 0,5, o 2007 metų mokestiniu laikotarpiu – 0,8 pagal NTMĮ nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Klausime minimos komercinės paskirties patalpos pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, galiojusį iki 2005-12-31, 2005 metais apskritai nebuvo mokesčio objektu, nes buvo ne juridinio, o fizinio asmens nuosavybė, ir neturėjo mokestinės vertės, todėl, įsigaliojus NTMĮ, šių patalpų mokestine verte 2006 metais laikoma 0,5 (t.y. 135 360 Lt), o 2007 metais 0,8 masiniu būdu nustatytos šio turto mokestinės vertės.

7. Įmonė iš Vilniaus komandiravo darbuotoją į Nidą. Darbuotojas apsigyveno pas gyventoją, įsigijusį verslo liudijimą apgyvendinimo paslaugai teikti. Gyventojo įsigytas verslo liudijimas suteikia teisę teikti paslaugas tik gyventojams. Paslaugų teikimo kvitas buvo išrašytas įmonei. Įmonės buhalterė iš gyventojui išmokamos sumos išskaičiavo 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Ar šiuo atveju pagal kvitą gali būti pripažįstami leidžiami atskaitymai, apskaičiuojant pelno mokestį? Kokios mokestinės pasekmės būtų, jeigu klausime nurodytas gyventojas kvitą už suteiktą paslaugą būtų išrašęs ne įmonės, o komandiruoto darbuotojo vardu?

Atsakymas.Tuo atveju, jei gyventojas suteikė apgyvendinimo paslaugas įmonei, pagal verslo liudijimą, suteikiantį teisę teikti apgyvendinimo paslaugas tik gyventojams, tai gavusi paslaugas įmonė turėtų iš išmokamos gyventojui sumos išskaičiuoti 27 proc. gyventojų pajamų mokestį, kadangi tokios gyventojo pajamos nėra priskiriamos pajamoms, gautoms pagal verslo liudijimą. Jei teikiantis apgyvendinimo paslaugas gyventojas būtų išrašęs kvitą ne įmonės, o komandiruoto darbuotojo vardu, pajamų mokestis iš jam išmokamos sumos nebūtų išskaičiuotas, kadangi tokios pajamos būtų gautos pagal verslo liudijimą.

Komandiruotės išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos komandiruočių sąnaudos, patvirtinantys dokumentai, turintys visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos duomenų rekvizitus, gali būti išrašyti tiek įmonės, tiek jos darbuotojo vardu.


8. 2002 metų rugpjūčio mėnesį UAB baigė savo ilgalaikio turto pastato esminį pagerinimą, PVM įtraukė į atskaitą. Iki 2005 metų liepos mėnesio šį pastatą naudojo PVM apmokestinamoje veikloje (nuomojo su PVM), laikotarpiu nuo 2005 metų rugpjūčio mėnesio iki 2006 metų rugsėjo mėnesio pastatas nebuvo naudojamas, nes nebuvo nuomininkų, nusidėvėjimo už šį laikotarpį neskaičiavo, 2006 m. rugsėjo mėnesį šį pastatą UAB pardavė be PVM kaip seną.
Už kurį laikotarpį reikia tikslinti nuo esminio pagerinimo atskaitytą pirkimo PVM? Ar pardavus šį pastatą be PVM, reikia grąžinti į biudžetą atskaitytą PVM nuo komunalinių paslaugų už laikotarpį nuo 2005 08 iki 2006 09, kai pastatas nebuvo naudojamas?


Atsakymas.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau-PVM įstatymas) 67 str. 5 dalies nuostatas, jeigu paaiškėja, kad ilgalaikis materialusis turtas pradėtas naudoti kitai negu PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai, tai šio turto PVM atskaita turi būti patikslinta to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje. PVM atskaita tikslinama atskaityta pirkimo PVM dalimi, tenkančia iki atskaitos tikslinimo laikotarpio pabaigos laikotarpiui.
Jeigu klausime nurodytu atveju įmonė iki pat pastato pardavimo be PVM momento, t. y. iki 2006 m. rugsėjo mėnesio planavo ir dėjo pastangas, kad pastatas būtų naudojamas įmonės apmokestinamai veiklai (intensyviai ieškojo nuomininkų, buvo viešai paskelbusi apie nuomininkų paiešką ir dėl to nebuvo iš anksto paskelbusi apie pastato pardavimą ir pan.), tai galima būtų teigti, kad pastatas nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio iki jo pardavimo be PVM momento, t. y. iki 2006 m. rugsėjo mėnesio nebuvo naudojamas įmonės PVM apmokestinamoje veikoje dėl ne nuo įmonės priklausančių priežasčių. Tokiu atveju, 2006 m. rugsėjo mėnesį pardavus pastatą be PVM, šio pastato atlikto 2002 m. rugpjūčio mėn. esminio pagerinimo PVM atskaita turėtų būti patikslinta už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. liepos mėn.(t. y. už laikotarpį nuo pastato pardavimo be PVM momento iki PVM atskaitos tikslinimo termino (10 metų) pabaigos).
Analogiškai, jeigu klausime nurodytu atveju įmonei, vykdančiai vien PVM apmokestinamą veiklą, priklausantis pastatas, kuris buvo nuomojamas su PVM, dėl objektyvių priežasčių (nesuradus nuomininkų) tam tikrą laikotarpį nebuvo niekam išnuomotas, tai įtraukta į PVM atskaitą tam laikotarpiui tenkančių įsigytų komunalinių paslaugų, būtinų pastato išlaikymui, pirkimo PVM suma neturi būti tikslinama.

9. UAB, neįsiregistravusi PVM mokėtoja, 2006 m. rugsėjo mėn. įsigijo žemės sklypą, kuriame bus statomas nekilnojamasis turtas. Statybai finansuoti buvo paimta banko paskola. Bankui užstatytas įsigytas žemės sklypas. Užstatant sklypą bankui, 2006 m. spalio mėn. buvo atliktas sklypo vertinimas. Ar sklypo vertinimo paslaugos pirkimo PVM 2007 m. sausio mėn., UAB įsiregistravusi PVM mokėtoja, vadovaujantis PVMĮ 63 str., gali būti įtrauktas į atskaitą, jeigu pastatytas nekilnojamasis turtas bus naudojamas PVM apmokestinamai veiklai?

Atsakymas.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau-PVM įstatymas) 63 str. 1 dalies nuostatas PVM mokėtojas turi teisę prekių ir (arba) paslaugų, įsigytų ir (arba) importuotų iki jo įregistravimo PVM mokėtoju dienos, pirkimo ir (arba) importo PVM, laikantis PVM įstatymo VII skyriaus nuostatų ir šiame straipsnyje nustatytų apribojimų, įtraukti į PVM atskaitą, jeigu jos bus naudojamos to PVM mokėtojo šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai. Kaip paaiškinta PVM įstatymo 63 straipsnio komentare ,, Kai iki įsiregistravimo PVM mokėtoju buvo įsigytos paslaugos, jų pirkimo PVM gali būti atskaitytas tik tokiu atveju, jeigu PVM mokėtojas gali įrodyti šių paslaugų faktinį naudojimą 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje".
Klausime nurodytu atveju įmonė, neįsiregistravusi PVM mokėtoja, planuoja statyti nekilnojamąjį turtą ir norėdama gauti paskolą šiai statybai finansuoti, turėjo bankui užstatyti įsigytą žemės sklypą, ir šiam tikslui buvo atliktas sklypo vertinimas. Galima teigti, kad įmonės įsigytos iki jos įsiregistravimo PVM mokėtoja sklypo vertinimo paslaugos, susijusios su paskolos gavimu, buvo panaudotos įmonės tikslams iki įsiregistravimo PVM mokėtoja – paskolos gavimui, ir nėra skirtos po jos įsiregistravimo PVM mokėtoja vykdomai PVM apmokestinamai veiklai. Todėl įmonė, įsiregistravusi PVM mokėtoja, neturi teisės šių įsigytų turto vertinimo paslaugų pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą.

10. Ar, surašant reprezentacinio renginio aktą, būtina nurodyti renginio dalyvių – įmonių pavadinimus?

Atsakymas.
Remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110 – 3992; toliau – PMĮ) 22 straipsnio nuostatomis, reprezentacinės sąnaudos - įmonės lėšos, kurias ji skiria naujiems ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti.
Reprezentacinėms sąnaudoms, priskiriamoms ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, pagrįsti surašomi laisvos formos aktai, patvirtinti vieneto vadovo arba jo įgalioto asmens ir vyriausiojo finansininko arba jo įgalioto asmens. Pažymėtina tai, kad vienas iš informatyviausių šio dokumento rekvizitų yra ūkinės operacijos turinys, kuris nusako operacijos esmę. Todėl minėtame akte turi būti užfiksuoti tokie duomenys, kurie parodo, kad patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus (pvz., turi būti nurodyta, kokiu tikslu buvo organizuojamas reprezentacinis renginys, kokių vienetų atstovai dalyvavo ir pan. duomenys, tačiau nebūtina nurodyti kiekvieno renginyje dalyvavusio asmens vardo, pavardės ir kitų duomenų).

Viršininko pavaduotojas                                                                     Saulius Trečekauskas