Leidiniai

« Grįžti

PAAIŠKINIMAS DĖL PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO, NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO, PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NUOSTATŲ TAIKYMO

Atnaujinimo data: 2007-03-15
Registracijos numeris   (18.11-31-1)-R-3093   Data   2007.03.15

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į Jūsų prašymą, atsako į Jūsų pateiktus klausimus:

1. Įmonė iš savo lėšų nupirko darbuotojams bilietus į teatrą. Kai kurie darbuotojai į renginį vyko su savo šeimos nariais, t.y. bilietų buvo daugiau negu yra darbuotojų. Kokius mokesčius reikia apskaičiuoti nuo nemokamai įteiktų bilietų vertės? Ar šių bilietų įsigijimo išlaidos mažina apmokestinamąjį pelną?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 (Žin., 2002, Nr. 105-4708) patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos 2.4.1 punktu pripažįstama, kad darbuotojai gavo pajamų natūra. Šios pajamos laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, todėl darbdavio sumokėta pinigų suma už bilietus (kuriais pasinaudojo tiek pats darbuotojas, tiek jo šeimos narys) yra apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992; toliau – PMĮ) 31 straipsnio 1 dalies 9 punktą parama ir dovanos, išskyrus paramą, teikiamą Labdaros ir paramos įstatymo tvarka, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Vadovaujantis šiomis nuostatomis įmonės darbuotojams nupirktų bilietų kaina priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

2. Įmonė iš lizingo bendrovės įsigijo automobilį: sutartį pasirašė kovo mėnesį, "Regitroje" užregistravo kovo mėn., tačiau sąskaitą už automobilį lizingo bendrovė išrašė balandžio mėnesį. Nuo kada skaičiuoti nusidėvėjimą? Automobilis buvo remontuotas kovo mėnesį, ar šios remonto išlaidos – leidžiami atskaitymai?

Vadovaujantis PMĮ 13 straipsnio nuostatomis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, vieneto turtu laikomos materialios vertybės, kurios yra įsigytos pagal lizingo sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas. Klausime nurodytu atveju automobilio įsigijimo sutartis pasirašyta kovo mėnesį, tą patį mėnesį atlikta ir registracija, todėl manome, kad faktiškai tokio automobilio valdymo ir naudojimo teisė įmonei pereina nuo sutarties pasirašymo dienos (jei pačioje sutartyje nebuvo įtvirtintos kitos sąlygos), o balandžio mėnesį lizingo bendrovės išrašytos sąskaitos pagrindas – kovo mėnesį sudaryta automobilio įsigijimo sutartis.

Nusidėvėjimo skaičiavimo momentas priklauso nuo to, kokį ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo pradžios būdą – pusmečio ar kito mėnesio (PMĮ 18str.) – įmonė pasirinks: jei pusmečio, tai, kadangi automobilis buvo įsigytas pirmąjį mokestinių metų pusmetį, tais mokestiniais metais leidžiama atskaityti visą metinę to turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą, jei kito mėnesio, tai ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po ilgalaikio turto naudojimo pradžios (klausime nurodytu atveju nuo balandžio mėnesio, jei automobilis buvo pradėtas naudoti kovo mėnesį).

Jei iš lizingo bendrovės įsigytas automobilis buvo remontuojamas dar prieš jo naudojimo įmonės veikloje pradžią, tai remonto išlaidos gali būti priskiriamos turto įsigijimo savikainai, kaip tai nustatyta PMĮ 14 straipsnio nuostatose. Tačiau, jei automobilis prieš atliekant remontą, jau faktiškai buvo naudojamas įmonės veikloje, tai tokios remonto išlaidos priskiriamos remonto sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jos faktiškai patiriamos, kaip tai nustatyta PMĮ 20 straipsnio nuostatose.

3. Gamykla darė savo gaminių savybių tyrimus Italijoje. Italijos įmonė už atliktą paslaugą išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje išskyrė ir 11 proc. PVM sumą. Ar tokios pirktos paslaugos, suteiktos Lietuvoje neįsikūrusio užsieniečio, apmokestinamos lietuvišku PVM? Ar galima šias paslaugos pirkimo išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams?

Nurodytuoju atveju gaminių savybių tyrimo paslaugų suteikimo vieta gali būti priskiriama arba prie paslaugų, nurodytų PVM įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau-PVM įstatymas) 13 str. 4 dalyje arba - 13 str. 6 dalyje.

Ar gaminių savybių tyrimai laikomi mokslo ar konsultacinėmis paslaugomis, priklauso nuo sutarties ir pateiktų išvadų pobūdžio. Jeigu buvo tik atlikti tyrimais tam, kad būtų surinkti atitinkami duomenys, tokia paslauga laikoma mokslo paslauga. Šių paslaugų teikimo vieta pagal PVM įstatymo 13 str. 4 dalį nustatoma pagal faktinę jų atlikimo vietą.

Kai užsienio įmonė, teikdama gaminių savybių paslaugą faktiškai teikia paslaugą ne Lietuvoje, o Italijoje, tai tokių paslaugų teikimo vieta – ne šalies teritorija ir tokios paslaugos – ne PVM objektas Lietuvoje. Todėl Lietuvos įmonei, įsigyjančiai nurodytą gaminių savybių tyrimo paslaugą iš užsienio asmens, neįsikūrusio Lietuvoje, nėra prievolės pagal PVM įstatymo 95 straipsnio nuostatas apskaičiuoti "lietuviško" PVM. Šiame sandoryje už teikiamą paslaugą PVM apskaičiuoja Italijos įmonė.

Tačiau tuo atveju, kai užsienio įmonė ne tik surenka atitinkamus duomenis, bet ir juos apibendrina bei suformuluoja tam tikras išvadas, t.y., tokios paslaugos esmę sudaro tyrimas, atliekamas siekiant gauti nustatytą rezultatą, tai tokios paslaugos laikomos konsultavimo paslaugomis. Šių paslaugų, nurodytų PVM įstatymo 13 str. 6 dalyje, teikimo vieta nustatoma pagal paslaugos gavėjo (apmokestinamojo asmens) įsikūrimo vietą. Kai konsultavimo paslaugos pirkėjas Lietuvos apmokestinamasis asmuo, tai pagal PVM įstatymo 13 str. 6 dalies nuostatas tokios paslaugos teikimo vieta yra Lietuva. Pagal PVM įstatymo 95 str. 2 dalies nuostatas paslaugų pirkėjas – Lietuvos apmokestinamasis asmuo, įsigyjantis iš užsienio asmens, neįsikūrusio Lietuvoje, konsultavimo paslaugą nuo įsigytų paslaugų vertės turi apskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM. Nurodytuoju atveju nesvarbus faktas, kad užsienio asmuo apskaičiavo savo šalies pardavimo PVM. Lietuvos asmuo turi skaičiuoti PVM nuo įsigyjamos paslaugos apmokestinamosios vertės (be kitos valstybės narės pardavimo PVM sumos).

Daugiau apie mokslo tiriamųjų darbų apmokestinimą PVM galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2005-01-31 rašte Nr. (18.3-31-2)-R-1004, kuris skelbiamas interneto svetainėje adresu www.vmi.lt .

Pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalį, leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Vieneto patirtos išlaidos yra laikomos įprastinėmis sąnaudomis, jeigu jos atitinka vykdomos veiklos pobūdį ir jeigu jos yra įprastos vienetų, vykdančių atitinkamą veiklą Lietuvoje ar užsienyje, veiklai. Jei gamyklos užsakomi gaminių savybių tyrimai yra reikalingi gaminių tinkamai gamybai užtikrinti ir yra įprasti tokiai gamyklos veiklai, tai išlaidos, patiriamos perkant savo gaminių savybių tyrimo paslaugas gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

4. Įmonė įsigijo krovininį automobilį. Įmonė siunčia darbuotoją išlaikyti teises (C, D kategorijos). Ar šios išlaidos leidžiami atskaitymai?

Pagal PMĮ 17 straipsnį leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos faktiškai patirtos būdingos tai veiklai išlaidos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, vairuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidos priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, jeigu kvalifikacijos įgijimas siejamas su įsigyto krovininio automobilio panaudojimu pajamoms uždirbti.

5. Įmonė nuomojasi automobilį iš savo darbuotojo. Iš nuomos sumos, mokėtinos darbuotojui, įmonė išskaičiuoja 15 proc. GPM ir sumoka į biudžetą. Ar tokio automobilio remonto sąnaudos mažina apmokestinamąjį pelną? Ar įmonės apmokėtos šio automobilio remonto išlaidos laikomos darbuotojo pajamomis natūra?

Nuomos būdu vieneto veikloje naudojamo materialiojo turto (nepriklausomai ar turtas nuomojamas iš juridinio ar fizinio asmens) remonto sąnaudos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos pagal PMĮ 20 straipsnio nuostatas. Remonto sąnaudų priskyrimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams būdas priklauso nuo remonto darbų mąsto. Jeigu atliktas remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ir pagerina jo naudingąsias savybes, tokio remonto sąnaudos atskaitomos iš nuomininko pajamų lygiomis dalimis per nuomos laikotarpį, o tais atvejais, kai sudaryta neterminuota sutartis – per pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 3 metai.

Pagal Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos nuostatas klausime pateiktu atveju automobilio remonto išlaidos nepripažįstamos darbuotojo pajamomis natūra.

6. Sudaryta lizingo sutartis dar negautiems automobiliams įsigyti. Dėl tiekėjų kaltės šie automobiliai nebus nupirkti, todėl nutraukiamos lizingo sutartys. Ar sumokėtas sutarties sudarymo mokestis ir sumokėtos palūkanos gali būti priskirti leidžiamiems atskaitymams?

Tuo atveju, jeigu pagal sudarytas lizingo sutartis ilgalaikis turtas nėra įsigyjamas, tai sumokėtas lizingo sutarties sudarymo mokestis ir sumokėtas palūkanos nėra laikomos su pajamų uždirbimu susijusiomis išlaidomis. Vadovaujantis PMĮ 31 str. 1 d. 13 punkto nuostatomis minėtos išlaidos yra priskiriamos vieneto neleidžiamiems atskaitymams.

7. Įmonė 2006 metais iš darbuotojo darbo užmokesčio išlaikė alimentus. Juos pervedė į antstolių atsiskaitomąją sąskaitą. Ar įmonė turi deklaruoti šią sumą kaip B klasės pajamas?

Atsakydami į 7 klausimą, paaiškiname, kad sumos, pagal vykdomuosius raštus pervedamos kaip vykdymo išlaidos, yra priskiriamos antstolio gautoms pajamoms, todėl duomenys apie tokias išmokas turi būti įrašomi FR0471 formoje. Jeigu vykdomajame rašte nurodyta tik alimentų suma, o vykdymo išlaidų suma nėra nurodyta, tai įmonė FR0471 formos pildyti neturėtų, o šias sumas išskirtų ir metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nurodytų pats antstolis. 

8. Uždaroji akcinė bendrovė nuomojasi patalpas (200 kv.m.) veiklai iš fizinio asmens. Visų patalpų bendras plotas - 450 kv.m. Už dujas ir elektrą moka uždaroji akcinė bendrovė pagal pasirašytas sutartis tiesiogiai AB "Lietuvos dujos" ir akcinei bendrovei "VST". Kadangi skaitliukai pastatyti bendram plotui, UAB už elektrą ir dujas sumoka už visą bendrą plotą. Ar už plotą, nepriklausantį pagal nuomos sutartį UAB, sumokėta suma (už elektrą ir dujas) bus fizinio asmens pajamos natūra? Jai taip, tai kaip jas deklaruoti ir kaip ir iki kada sumokėti GPM?

Į pateiktą klausimą nėra galimybės atsakyti, nes trūksta informacijos (kam naudojama UAB nenuomojama patalpų dalis, kokios sutarčių tarp UAB ir gyventojo bei UAB ir paslaugų tiekėjų nuostatos ir pan.).

9. 2006 metais motina savo sūnui padovanojo 200 000 Lt. Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos (GPM302) pildymo taisyklių 3 priede nurodyta, kad tokias neapmokestinamąsias pajamas privalu deklaruoti kai jų suma viršijo 10 000 Lt.

Ar dėl šio dovanojimo sandorio atsiranda prievolė sūnui deklaruoti 2006 metų pajamas?

Jeigu motina gavo tik senatvės pensiją, ar jai dėl dovanojimo sandorio atsiranda prievolė deklaruoti pajamas?

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 22 straipsnį apdovanotojo (gyventojo) iš gyventojų gautos dovanos priskiriamos B klasės pajamoms. GPMĮ 27 str. 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs A ir B klasėms priskirtų pajamų, arba pajamų, priskirtų tik B klasei, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams), privalo mokesčių administratoriui pateikti pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaruoti praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir nuo jų apskaičiuotą pajamų mokestį.

Pagal GPMĮ 27 str. 6 dalį centriniam mokesčių administratoriui, suderinus su finansų ministru, suteikta teisė nustatyti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos gali būti nenurodomos šioje deklaracijoje.

Pagal Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašo (toliau – Sąrašas) I dalies 7 punktą gali būti nedeklaruojamos dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), o nuo 2006 m. spalio 19 d. – ir iš senelių gautos pajamos, jeigu jų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 10 000 Lt. (Sąrašas patvirtintas VMI prie FM viršininko 2006 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA-31; Žin., 2006, Nr. 38-1369).

Kadangi šiuo atveju apdovanotasis iš motinos gavo 200 000 Lt, dėl jų gavimo apdovanotojam atsiranda pareiga pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, ir joje deklaruoti visą 200 000 Lt sumą, taip pat kitas per 2006 m. mokestinį laikotarpį gautas pajamas.

Dovanotojai (motinai) dėl padovanotų pinigų pareiga deklaruoti pajamas neatsiranda.

10. LR gyventojas pardavė žemę LR įmonei. Turtas išlaikytas ilgiau nei 3 metus, todėl gautosios 500 000 Lt pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos (GPM302) pildymo taisyklių 3 priede nurodyta, kad tokias neapmokestinamąsias pajamas privalu deklaruoti, kai jų suma viršijo 10 000 Lt.

Per 2006 metus šis gyventojas taip pat gavo su darbo santykiais susijusių pajamų.

Ar šis gyventojas privalo deklaruoti gautas pajamas už 2006 metus?

Gyventojo ne individualios veiklos nekilnojamojo daikto pardavimo pajamos, gautos iš Lietuvos įmonės, yra priskiriamos A klasės pajamoms, todėl dėl jų, taip pat su darbo santykiais susijusių pajamų iš Lietuvos įmonės gavimo pareiga teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją neatsiranda.

Tačiau tuo atveju, jeigu gyventojas teiktų deklaraciją dėl kitų priežasčių (tarkim, norėdamas susigrąžinti pajamų mokestį dėl patirtų GPMĮ 21 straipsnyje nurodytų išlaidų), tai šias pajamas turėtų nurodyti deklaracijoje, nes gauta suma yra didesnė už Sąraše nustatytą nedeklaruojamų pajamų dydį (10 000 Lt).

11. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 str. 3 d. nuostatos numato galimybę skaičiuoti avansinį NT mokestį nuo parėjusių metų NT mokestinės vertės, jei ji yra mažesnė už einamųjų metų mokestinę vertę. Įmonė turi administracines patalpas, kurių mokestinė vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu - 230 000 Lt. Iki naujojo NTMĮ įsigaliojimo šių patalpų mokestinė vertė buvo 160 000 Lt. Avansinį NT už 2006 metus įmonė skaičiavo nuo 160 000 Lt vertės, o patį mokestį nuo 174 000 Lt vertės (sumažintos pagal NTMĮ 15 str.). Nuo kokios vertės skaičiuoti avansinį NTM už 2007 metus, t.y. ar gali įmonė avansinį NTM skaičiuoti nuo 174 000 Lt vertės?

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 (Žin., 2005, Nr. 76-2741; toliau - NTMĮ) 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais metais buvusią vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas nuo praėjusiais kalendoriniais metais buvusios nekilnojamojo turto mokestinės vertės. NTMĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti tam tikri koeficientai, kuriuos taikant nustatoma komercinio naudojimo bei gyvenamosios sodų ir garažų (išskyrus pramoninius) paskirties nekilnojamojo turto mokestinės vertės 2006 ir 2007 metų mokestiniais laikotarpiais. Atsižvelgiant į tai, avansinio nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo tikslais taip pat turėtų naudojamos tos mokestinės vertės, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Todėl jeigu nekilnojamojo turto mokestis už 2006 metus buvo apskaičiuotas nuo 174 000 Lt dydžio NTMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotos mokestinės vertės, o 2007 metais ši vertė dėl pakitusio koregavimo koeficiento (nustatyto NTMĮ 15 straipsnio 2 ar 3 dalyje) padidėjo, avansinis nekilnojamojo turto mokestis už 2007 m. gali būti skaičiuojamas nuo 2006 metų nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti naudotos mokestinės vertės, t.y. 174 000 Lt.

Teisės departamento direktorė                               Vilma Vildžiūnaitė