Informaciniai pranešimai

« Grįžti

Apie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 ir 36 straipsnio pakeitimą.

Atnaujinimo data: 2020-01-06
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja apie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 33 ir 36 straipsnio pakeitimus.
MAĮ 33 straipsnio papildymas atliktas, siekiant sudaryti prielaidas efektyviam mokesčių administravimo funkcijų vykdymui, taikant pažangius duomenų apdorojimo procesus ir mokesčių administravimo procedūras keliant į elektroninę erdvę, nustatant, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka priimti automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamus sprendimus. Be to, įtvirtinama mokesčių mokėtojo teisė pareikšti savo požiūrį dėl tokių mokesčių administratoriaus sprendimų ir reikalauti, kad juos peržiūrėtų ir motyvuotus paaiškinimus dėl jų pateiktų ar juos pakeistų tam įgaliotas mokesčių administratoriaus pareigūnas. Kadangi pagal šiuo metu galiojančias MAĮ nuostatas mokesčių mokėtojas turi teisę iš mokesčių administratoriaus gauti visą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti, ir dėl jo priimtus sprendimus bei gali apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimą, pakeitimu užtikrinama tinkama duomenų subjekto teisių bei laisvių ir teisėtų interesų apsauga. 
Siekiant įgyvendinti MAĮ 33 straipsnį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. VA-76 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. VA-33 „Dėl duomenų subjektų teisių įgyvendinimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje aprašo patvirtinimo" pakeitimo" atlikti pakeitimai Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje apraše (toliau — Aprašas), Aprašą papildant nauju II skyriaus devintu skirsniu „Automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiami sprendimai". Šis skirsnis parengtas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (95/46/EB) 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2017 m. spalio 3 d. Automatizuoto atskirų sprendimų priėmimo ir profiliavimo pagal Reglamentą 2016/679 gaires (WP 251).
MAĮ 36 straipsnio papildymu, mokesčių mokėtojui suteikiama teisė tvarkyti mokesčių apskaičiavimo teisingumui pagrįsti reikalingus asmens duomenis. Tokia nuostata panaikinama rizika, kad mokesčiams apskaičiuoti reikalingų asmens duomenų tvarkymas gali būti pripažintas neteisėtu, ir užtikrinamos sąlygos mokesčių mokėtojams tinkamai vykdyti savo pareigą teisingai apskaičiuoti mokesčius.
 
Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2018-10-25 rašte Nr. (32.44-31-3)-RM-31542.
 
Informaciją parengė
Teisės departamentas
 

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ar naujasis terminas taikomas tik deklaracijoms, kurios bus teikiamos už 2020 m. ir vėlesnius metus, ar ir ankstesnių metų deklaracijoms, kurias mokesčių mokėtojas (toliau — MM) norės patikslinti arba pateikti (jei nebuvo pateikęs)?


Nauji senaties terminai įsigalioję nuo 2020 sausio 1 d. taikomi tiek apskaičiuojant mokesčius už mokestinius laikotarpius po 2020 sausio 1 d., tiek apskaičiuojant mokesčius už mokestinius laikotarpius pasibaigusius iki 2019 gruodžio 31 d.


2. Ar pelno mokestį bus galima perskaičiuoti 2020 m. pateikiant patikslintas deklaracijas PLN204 už 2019-2017 m. mokestinį laikotarpį?


Nuo sausio 1 d. mokesčių mokėtojas turi teisę apskaičiuoti / perskaičiuoti pelno mokestį už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus. Taip pat MAĮ 68 straipsnyje yra numatytos išimtys, kai mokestis gali būti apskaičiuotas / perskaičiuotas už einamuosius ir 5 ar 10 praėjusių kalendorinių metų. Todėl pelno mokestį galima perskaičiuoti 2020 m. pateikiant patikslintas deklaracijas PLN204 už 2019-2017 m. mokestinį laikotarpį.


3. Ar bus galima apskaičiuoti ar perskaičiuoti pelno mokestį už ilgesnį mokestinį laikotarpį, t. y. už penkerius praėjusius metus dėl investicijos taikymo pagal PMĮ 46-1 straipsnį ir beviltiškų skolų pripažinimo pagal PMĮ 25 straipsnį?


MAĮ 68 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad ilgesnis nei einamųjų ir trejų praėjusių kalendorinių metų senaties terminas, bet ne ilgesnis nei einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų senaties terminas taikomas, kai mokesčių administratorius apskaičiuoja ar perskaičiuoja mokestį tikrindamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies ir 461 straipsnyje numatytų lengvatų taikymo pagrįstumą. Taip pat ilgesni senaties terminai taikomi, kai mokesčių mokėtojas siekia įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas pagal Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog mokesčių mokėtojas gali apskaičiuoti / perskaičiuoti mokestį už ilgesnį nei bendrąjį senaties terminą, bet ne ilgesnį nei einamieji ir 5 praėję kalendoriniai metai senaties terminą, pripažįstant skolas beviltiškomis pagal Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį, o mokestį apskaičiuoti / perskaičiuoti pagal Pelno mokesčio 461 straipsnį už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus turi teisę tik mokesčių administratorius.


4. Ar gali MM 2020 m. pateikti 2015-2016m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose negalės deklaruoti individualios veiklos pajamų (nes senatis 3 m.), tačiau deklaruos kitas pajamas bei išlaidas ir susigrąžins GPM?


Pažymėtina, jog vadovaujantis anksčiau minėta MAĮ 68 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, 2015 ir 2016 m. mokestinių laikotarpių GPM deklaracijos gali būti pateiktos, nes gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo senaties terminas nėra suėjęs. Tačiau pajamų mokesčio nuo individualios veiklos pajamų apskaičiavimui ir (ar) perskaičiavimui taikytina einamųjų ir 3 praėjusių kalendorinių metų senaties terminas.


5. Kokie mokesčio apskaičiavimo / perskaičiavimo senaties terminai taikomi mokesčių permokų grąžinimui?


Nuo 2020 m. sausio 1 d. permokų grąžinimui / įskaitymui senaties skaičiavimui taikomi nauji 68 straipsnyje nustatyti senaties terminai, skaičiuojant MAĮ 87 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio permoką gali susigrąžinti už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus, o tam tikrais atvejais, kai tai susiję su MAĮ 68 straipsnio 4 bei 6 dalyse nurodytomis išimtimis, mokesčio permoka gali būti grąžinta už einamuosius ir 5 ar 10 praėjusius kalendorinius metus.


6. Ar iki 2020 01 01 klaidingai sumokėtoms ar permokėtoms valstybės rinkliavoms, grąžinimo senaties terminas yra einamieji ir trys praėję kalendoriniai metai?


Iki 2019 12 31 klaidingai sumokėtoms ar permokėtoms valstybės rinkliavoms galioja naujasis grąžinimo senaties terminas — einamieji ir trys praėję kalendoriniai metai.


7. Koks senaties terminas taikomas žyminio mokesčio sugrąžinimui?


Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau — CPK) nustatyta, kad žyminį mokestį grąžina VMI prie FM remdamasi teismo nutartimi. Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų LRV 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 11 punkte nustatyta, kad kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją, pateikiamas prašymas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir šį prašymą pagrindžianti teismo nutartis.
Todėl žyminiam mokesčiui MAĮ 68 straipsnyje nustatyti senaties terminai nėra taikytini ir privalomai vykdomi gavus mokesčių mokėtojo prašymą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį bei prašymą pagrindžiančią teismo nutartį.


8. Kokius dokumentus ar informaciją mokesčių mokėtojas turi pateikti mokesčių administratoriui, kad patikslinta 2015 m. pelno mokesčio deklaracija, kai teikiama dėl investicinio projekto, sandorių su susijusiais asmenimis bei beviltiškų skolų tikslinimo, būtų priimta?


Pasikeitus MAĮ 68 straipsnio nuostatoms, nuo 2020 m. sausio 1 d. mokesčių mokėtojas mokestį apskaičiuoti ir/ar perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Tačiau MAĮ 68 straipsnio 4 bei 6 dalyse yra numatytos išimtys, kuomet mokesčių mokėtojas pelno mokestį gali apskaičiuoti ir/ar perskaičiuoti už einamuosius ir 5 ar 10 praėjusius kalendorinius metus.
Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas, jei praėjusio mokestinio laikotarpio vieneto pelno mokesčio deklaracijoje buvo pateikti netikslūs duomenys ir/ar neteisingai apskaičiuotas pelno mokestis, tai praėjusio mokestinio laikotarpio netikslumus vienetas turi ištaisyti, pateikdamas patikslintą praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją. Įstatymas nenumato, kad kartu su patikslinta pelno mokesčio deklaracija būtų teikiami papildomi dokumentai, dokumentai teikiami tik mokesčių administratoriui paprašius.
Pažymime, kad dėl Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies ir 461 straipsnio už ilgesnį nei einamųjų ir 3 praėjusių kalendorinių metų senaties terminą mokestį apskaičiuoti (perskaičiuoti) gali tik mokesčių administratorius.


9. Ar taikomi senaties terminai VMI teikiamoms ataskaitoms, pažymoms ir kt. teikiamiems dokumentams, kurie neformuoja mokestinių prievolių?


VMI prie FM informuoja, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioję nauji mokesčio apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo senaties terminai yra taikomi tik prievolinėms deklaracijoms, kurios suformuoja mokestį (pvz., pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio deklaracijoms ir kt.), o neprievolinėms ataskaitoms, pažymoms, kurios nesuformuoja mokestinės prievolės, MAĮ 68 straipsnio nuostatos nėra taikytinos, tačiau siekiant administracinės naštos mažinimo bei veiklos efektyvumo tam tikriems dokumentams senaties terminas gali būti nustatytas.


10. Tais atvejais, jeigu patikslinama pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją dėl ilgalaikio turto, kuris nėra nekilnojamasis turtas, atskaitos (tokį tikslinimą mokesčių mokėtojas gali atlikti už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus) arba dėl ilgalaikio turto, kuris pripažintas ilgalaikiu turtu, atskaitos (dėl šios išimties, mokesčių mokėtojas gali pateikti ar patikslinti deklaraciją už einamuosius ir 10 praėjusių kalendorinių metų) ir tai turės įtakos pelno mokesčio apskaičiavimui, ar galima patikslinti pelno mokesčio deklaraciją?


Mokesčių mokėtojai tikslinti ar pateikti už ilgesnį nei einamieji ir 3 praėję kalendoriniai metai deklaraciją turi teisę tik su MAĮ 68 straipsnyje nurodytomis išimtimis (aplinkybėmis). Todėl šiuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas pateiks (patikslins) pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją dėl ilgalaikio turto (kuris nėra nekilnojamasis turtas arba kuris yra pripažintas ilgalaikiu turtu) atskaitos, net ir tuo atveju, jeigu tai turėtų įtakos pelno mokesčio apskaičiavimui, mokesčių mokėtojas neturės teisės tikslinti pelno mokesčio deklaracijos, kadangi pelno mokesčio deklaracijos pateikimui / tikslinimui taikomas bendrasis mokesčio apskaičiavimo / perskaičiavimo senaties terminas, išskyrus MAĮ 68 straipsnyje nustatytas išimtys, kai mokestis gali būti apskaičiuotas už einamuosius ir 5 ar 10 praėjusių kalendorinių metų.