Naujienos

Dalis gyventojų, 2019-aisiais gavusių palūkanų, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti pajamų mokestį

Atnaujinimo data: 2020-05-07

Pernai 86,6 tūkst. gyventojų deklaravo 57,7 mln. eurų palūkanų ir 8,6 mln. eurų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio

2020 m. gegužės 7 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog iki liepos 1 d. gyventojai turi deklaruoti 2019 m. gautas palūkanas. Taip pat primena, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos nuolatinių Lietuvos gyventojų palūkanos, gautos: už suteiktas paskolas; už vartojimo kreditą ar lėšas, suteiktas naudojantis tarpusavio skolinimosi platforma arba sutelktinio finansavimo platforma; už ne nuosavybės vertybinius popierius[1] ar už kredito įstaigose laikomus indėlius.

Palūkanos, 2019 m. gautos už suteiktas paskolas tiek įmonėms, tiek gyventojams, apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, jei gautų palūkanų suma kartu su kitomis apmokestinamosiomis pajamomis[2] per 2019 metus neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių sumos (toliau -  VDU) (2019 m. 120 VDU yra 136 344 Eur). Jei palūkanos kartu su kitomis apmokestinamosiomis pajamomis viršija 120 VDU, tuomet viršijanti dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Kai gyventojas palūkanas už suteiktą paskolą gauna iš kito gyventojo, tuomet 15 proc. pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti privalo tas asmuo, kuris išmoka palūkanas. Pareiga pačiam gyventojui apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį atsiranda tuomet, kai gyventojas palūkanų už paskolą gauna iš kitų šaltinių (pvz., iš įmonių). Gavęs palūkanų, nuo kurių turi sumokėti pajamų mokestį, gyventojas turi jas nurodyti pajamų mokesčio deklaracijos E dalyje „Palūkanos".

Kai palūkanos buvo gautos už vartojimo kreditą, kuris buvo suteiktas per tarpusavio skolinimo platformą, ar gautos už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą, svarbus yra gautų pajamų dydis. Tokių gautų palūkanų suma, neviršijanti 500 Eur per 2019 m., pajamų mokesčiu neapmokestinama ir jų deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2019 m. tokių gautų palūkanų suma viršija 500 Eur sumą, tai viršijanti dalis apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, jei su kitomis apmokestinamosiomis pajamomis neviršija 120 VDU. Jei su kitomis apmokestinamosiomis pajamomis viršija 120 VDU, tuomet viršijanti dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nuo apmokestinamų palūkanų, gautų už vartojimo kreditą, kuris buvo suteiktas per tarpusavio skolinimo platformą, ar gautų už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą, pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats nuolatinis Lietuvos gyventojas. Jam atsiranda ir pareiga deklaruoti gautas šias palūkanas deklaracijos E dalyje.

Palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai jos gautos už:

  • Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, dėl kurių sutartys buvo sudarytos iki 2013 m. gruodžio 31 d.;
  • iki 2013 gruodžio 31 d. įsigytus Lietuvos ar užsienio valstybių vertybinius popierius (išskyrus, kai ne nuosavybės vertybiniai popieriai išleisti darbdavio ir jis darbuotojams moka didesnes palūkanas negu kitiems šių vertybinių popierių turėtojams), jeigu jie pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos;
  • iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius.

Kai aukščiau paminėti ne nuosavybės vertybiniai popieriai buvo įsigyti ar/ir indėlių sutartys buvo sudarytos po 2014 m. sausio 1 d., gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai per 2019 m. bendra gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 Eur. Tokių palūkanų, neviršijančių 500 Eur per 2019 m., neprivalu deklaruoti.

Kai bendra 2019 metais gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 500 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur. Šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. O jeigu apmokestinamos palūkanos kartu kitomis pajamomis 2019 m. viršija 120 VDU, tuomet viršijanti dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Gyventojas, gavęs apmokestinamų palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius ir/ar už kredito įstaigose laikomus indėlius, privalo pateikti Deklaraciją ir jos E dalyje nurodyti gautas palūkanas.

VMI atkreipia dėmesį, jog 500 Eur dydžio mokesčio lengvata netaikoma, jeigu palūkanos gautos iš užsienio įmonių, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose.

VMI primena, kad šiemet pajamas deklaruoti ir mokesčius sumokėti reikia iki liepos 1 d., o dėl COVID-19 visos VMI paslaugos teikiamos ir konsultacijos vyksta tik nuotoliniu būdu. Konsultacijas mokesčių klausimais gyventojai gali gauti paskambinę 1882 ar pateikę paklausimą elektroniniu būdu per Mano VMI. VMI pagal aptarnavimo teritorijas paskelbė ir papildomą konsultantų telefonu sąrašą gyventojams ir įmonėms. Jį galima rasti VMI interneto svetainėje

 

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

Elona Limantienė,

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,

 tel.: (8 41) 59 23 06, +370 616 56 416; el. p. elona.limantiene@vmi.lt

#



[1] Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – obligacijos arba kiti įsiskolinimą patvirtinantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms arba kurie, atlikus jų konvertavimą ar suteiktų teisių realizavimą, suteikia teisę įsigyti akcijas arba joms lygiaverčius vertybinius popierius.

 

[2] Į bendrą kitų pajamų sumą neįskaitomos su  darbo santykiais ar jų esmę atitinkančių santykiais susijusios pajamos, individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, pajamos pagal autorines sutartis, kai jos gaunamos iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ir mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos.