Aktuali informacija Lietuvos vienetams apie nekilnojamojo turto mokestį

Jeigu Jus domina papildoma informacija apie nekilnojamojo turto mokestį, siūlome informacijos ieškoti NTM_ltvienetams, kurioje pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.

Primename, kad nekilnojamojo turto mokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Žin., 2005, Nr. 76 2741).

Įsidėmėkite, kad nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojais yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės teise valdantys ar įsigyjantys nekilnojamąjį turtą, taip pat juridiniai asmenys, perėmę nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims arba jų įsigyjamą, nuomos ar panaudos pagrindu ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui ar neterminuotai, esantį Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

  1. faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka;
  2. valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas (juridinių asmenų):

  1. užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;
  2. valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;
  3. laisvųjų ekonominių zonų įmonių;
  4. bankrutavusių įmonių;
  5. tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;
  6. neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, labdaros ir paramos fondų nekilnojamas turtas;
  7. žemės ūkio subjektų (taikoma apskaičiuojant iki 2009 metų nekilnojamojo turto mokestį), juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos (taikoma apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį) nekilnojamas turtas;
  8. daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų;
  9. mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų;
  10. socialines paslaugas teikiančių įstaigų;
  11. profesinių sąjungų;
  12. juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą;
  13. Lietuvos banko;
  14. juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;
  15. nekilnojamas turtas, naudojamas aplinkos, priešgaisrinei apsaugai;
  16. laidojimo paslaugoms teikti;
  17. nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, kurio intervalas gali būti nuo 0,3 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Atkreipiame dėmesį, kad juridiniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, perėmė valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, jiems grąžintos teisės į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą arba fizinių asmenų nekilnojamasis turtas yra jiems perduotas nuomos ar panaudos pagrindu.

Mokestis nebeskaičiuojamas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą buvo perleista, perleistos teisės į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar nekilnojamasis turtas, kuris buvo fizinių asmenų perduotas nuomos ar panaudos pagrindu, jiems grąžintas.

Nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 1 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711 patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40 (Žin., 2007, Nr. 63-2449).

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 31, birželio 30 ir rugsėjo 30 dienos. Tačiau juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą ir tik tuo atveju, jeigu metinė mokesčio suma už šį turtą bus didesnė kaip 1500 Lt per metus. Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Primename, kad avansiniai mokesčiai nedeklaruojami. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas nuo mokestinės (bazinės) vertės, kurią nustato ir skelbia turto vertintojas, t. y. VĮ „Registrų centras". Norėdami sužinoti nekilnojamojo turto mokestinę vertę, tai galite padaryti dviem būdais: galite kreiptis į VĮ „Registrų centrą" su prašymu gauti mokestinės (bazinės) vertės išrašą arba VĮ „Registrų centro" internetinėje svetainėje http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jsp įrašyti nekilnojamojo turto unikalų numerį (tik masiniu būdu įvertintam nekilnojamam turtui).

Paaiškiname, kad pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnį gyvenamosios, sodų, garažų, ūkio paskirties, komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas vertinamas masiniu būdu. Paskutinį kartą masinis vertinimas buvo atliktas 2011 metų sausio 1 dieną. Šią dieną nustatyta nekilnojamojo turto vertė taikoma 5 mokestinius laikotarpius. Inžineriniai statiniai ir kitos paskirties nekilnojamasis turtas vertinamas atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, o šiuo metodu nustatyta vertė galioja 5 mokestinius laikotarpius nuo vertės nustatymo dienos.

Tiek masiniu vertinimo būdu, tiek atkuriamosios vertės (kaštų) metodu vertinamo nekilnojamojo turto mokestine (bazine) verte gali būti laikoma vertė, nustatyta atlikus to turto individualų vertinimą, jeigu individualus vertinimas buvo atliktas taikant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertės nustatymo metodus (masiniu arba atkuriamosios vertės (kaštų) metodu), individualaus vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto vertė skiriasi nuo mokestinės (bazinės) vertės daugiau kaip 20 procentų ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Jei šios trys sąlygos tenkinamos, nekilnojamojo turto savininkas arba įsigyjantis asmuo VĮ „Registrų centrui gali pateikti prašymą mokestine (bazine) verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiama NT individualaus vertinimo ataskaita. Prašymas gali būti teikiamas kiekvieną mokestinį laikotarpį per 3 mėnesius nuo jo pradžios (kasmet iki kovo 31 dienos). Priimtas turto vertintojo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.