Aktuali informacija Lietuvos vienetams apie nekilnojamojo turto mokestį

Jeigu Jus domina papildoma informacija apie nekilnojamojo turto mokestį, siūlome informacijos ieškoti NTM_ltvienetams, kurioje pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.

Primename, kad nekilnojamojo turto mokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Žin., 2005, Nr. 76 2741).

Įsidėmėkite, kad nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojais yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės teise valdantys ar įsigyjantys nekilnojamąjį turtą, taip pat juridiniai asmenys, perėmę nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims arba jų įsigyjamą, nuomos ar panaudos pagrindu ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui ar neterminuotai, esantį Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

  1. faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka;
  2. valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas (juridinių asmenų):

  1. užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;
  2. valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;
  3. laisvųjų ekonominių zonų įmonių;
  4. bankrutavusių įmonių;
  5. tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;
  6. neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, labdaros ir paramos fondų nekilnojamas turtas;
  7. žemės ūkio subjektų (taikoma apskaičiuojant iki 2009 metų nekilnojamojo turto mokestį), juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos (taikoma apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį) nekilnojamas turtas;
  8. daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų;
  9. mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų;
  10. socialines paslaugas teikiančių įstaigų;
  11. profesinių sąjungų;
  12. juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą;
  13. Lietuvos banko;
  14. juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;
  15. nekilnojamas turtas, naudojamas aplinkos, priešgaisrinei apsaugai;
  16. laidojimo paslaugoms teikti;
  17. nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, kurio intervalas gali būti nuo 0,3 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Atkreipiame dėmesį, kad juridiniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, perėmė valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, jiems grąžintos teisės į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą arba fizinių asmenų nekilnojamasis turtas yra jiems perduotas nuomos ar panaudos pagrindu.

Mokestis nebeskaičiuojamas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą buvo perleista, perleistos teisės į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar nekilnojamasis turtas, kuris buvo fizinių asmenų perduotas nuomos ar panaudos pagrindu, jiems grąžintas.

Nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 1 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711 patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40 (Žin., 2007, Nr. 63-2449).

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 31, birželio 30 ir rugsėjo 30 dienos. Tačiau juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą ir tik tuo atveju, jeigu metinė mokesčio suma už šį turtą bus didesnė kaip 1500 Lt per metus. Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Primename, kad avansiniai mokesčiai nedeklaruojami. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas nuo mokestinės (bazinės) vertės, kurią nustato ir skelbia turto vertintojas, t. y. VĮ „Registrų centras". Norėdami sužinoti nekilnojamojo turto mokestinę vertę, tai galite padaryti dviem būdais: galite kreiptis į VĮ „Registrų centrą" su prašymu gauti mokestinės (bazinės) vertės išrašą arba VĮ „Registrų centro" internetinėje svetainėje http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jsp įrašyti nekilnojamojo turto unikalų numerį (tik masiniu būdu įvertintam nekilnojamam turtui).

Paaiškiname, kad pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnį gyvenamosios, sodų, garažų, ūkio paskirties, komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas vertinamas masiniu būdu. Paskutinį kartą masinis vertinimas buvo atliktas 2011 metų sausio 1 dieną. Šią dieną nustatyta nekilnojamojo turto vertė taikoma 5 mokestinius laikotarpius. Inžineriniai statiniai ir kitos paskirties nekilnojamasis turtas vertinamas atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, o šiuo metodu nustatyta vertė galioja 5 mokestinius laikotarpius nuo vertės nustatymo dienos.

Tiek masiniu vertinimo būdu, tiek atkuriamosios vertės (kaštų) metodu vertinamo nekilnojamojo turto mokestine (bazine) verte gali būti laikoma vertė, nustatyta atlikus to turto individualų vertinimą, jeigu individualus vertinimas buvo atliktas taikant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertės nustatymo metodus (masiniu arba atkuriamosios vertės (kaštų) metodu), individualaus vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto vertė skiriasi nuo mokestinės (bazinės) vertės daugiau kaip 20 procentų ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Jei šios trys sąlygos tenkinamos, nekilnojamojo turto savininkas arba įsigyjantis asmuo VĮ „Registrų centrui gali pateikti prašymą mokestine (bazine) verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiama NT individualaus vertinimo ataskaita. Prašymas gali būti teikiamas kiekvieną mokestinį laikotarpį per 3 mėnesius nuo jo pradžios (kasmet iki kovo 31 dienos). Priimtas turto vertintojo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Bendra informacija

Mokestis

Nekilnojamojo turto mokestis

Pagrindinis teisės aktas

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ)

Mokesčio mokėtojai

Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys

Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

  1. faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; 
  2. valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,3 procento iki 1 procento (nuo 2013 sausio 1 dienos — intervale nuo 0,3 proecento iki 3 procentų) nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai vertė viršijus 1 milijoną litų, viršijanti dalis apmokestinama 1 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifu. Nuo 2015 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai vertei, viršijus 220 000 eurų, viršijanti dalis apmokestinama 0,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifu. Šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nariams priklausančio nekilnojamojo turto vertei neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų.  Tokiu atveju neapmokestinamoji nekilnojamojo turto, priklausančio šeimos nariams, vertė didinama 30 procentų ir yra taikoma individualiai kiekvienam iš sutuoktinių jų pasirinktu santykiu.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

1) neapmokestinamąjį dydį (220 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
2) 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
3) 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Taip pat, nuo 2018 m. sausio 1 d. asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

1) neapmokestinamąjį dydį (286 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
2) 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
3) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai:

  • 2018 m. (deklaruojami iki 2019 m. vasario 15 d.)
  • 2017 m. (deklaruojami iki 2018 m. vasario 15 d.)
  • 2016 m. (deklaruojami iki 2017 m. vasario 15 d.)
  • 2015 m. (deklaruojami iki 2016 m. vasario 15 d.)
  • 2014 m. (deklaruojami iki 2015 m. vasario 1 d.)
  • 2013 m. (deklaruojami iki 2014 m. vasario 1 d.)
  • 2012 m. (deklaruojami iki 2013 m. vasario 1 d.)

Mokestinis laikotarpis

Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas žemės ūkio veikloje (taikoma apskaičiuojant iki 2009 metų nekilnojamojo turto mokestį), pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti) (taikoma apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį), švietimo darbe, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje. Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 1 milijono litų. Nuo 2015 m. sausio 1 d. neapmokestinama nekilnojamojo turto vertė – 220 000 eurų. Šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nariams priklausančio nekilnojamojo turto vertei neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų.

Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai. Taip pat neapmokestinamas neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, labdaros ir paramos fondų, žemės ūkio subjektų (taikoma apskaičiuojant iki 2009 metų nekilnojamojo turto mokestį), juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos (taikoma apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį), įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti) (taikoma apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų). Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos, priešgaisrinei apsaugai, laidojimo paslaugų teikimui, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 1 milijoną litų (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 220 000 eurų), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Už 2014 ir ankstesnius mokestinius laikotarpius deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 1 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Už 2015 ir ankstesnius mokestinius laikotarpius juridiniai asmenys turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 30, birželio 30 ir rugsėjo 30 dienos. Tačiau juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ir tik tuo atveju, jeigu metinė mokesčio suma už šį turtą bus didesnė kaip 1500 Lt per metus. Nuo 2016 m. sausio 1 d. juridiniai asmenys, už jiems kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jei metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų (iki 2015 m. gruodžio 31 d. 435 eurų). Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2016 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti  5 metus (2016, 2017, 2018, 2019, 2020 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus  statinio unikalų  numerį  skyrelyje   ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras – Nekilnojamojo turto vertinimas – Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį).

Nuo 2015 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

VMI mokėjimų duomenys: