Informaciniai pranešimai

« Grįžti

Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimą bei papildymą 401 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46, 92 ir 95 straipsnių pakeitimą, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo

Atnaujinimo data: 2019-10-25

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja apie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimą bei papildymą 401 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 46, 92 ir 95 straipsnių pakeitimą, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau - LPĮ) 13 straipsnio pakeitimą.

MAĮ 2 straipsnio pakeitimas:

Šiuo pakeitimu, praplečiama „Su mokesčiu susijusios sumos" sąvoka. Šiuo pakeitimu įtvirtinama, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. „Su mokesčiu susijusios sumos" bus laikytinos ne tik apskaičiuoti delspinigiai, paskirta bauda, palūkanos, mokamos pagal mokestinės paskolos sutartį, taip pat palūkanų delspinigiai, tačiau ir pačios palūkanos.

MAĮ 38 straipsnio pakeitimas:

Atliktu pakeitimu praplečiamas sąrašas paslaptyje nelaikomos informacijos ir nuo 2019 m. sausio 1 d. paslaptyje nebus laikoma informacija apie mokesčių mokėtojo – juridinio asmens arba individualia veikla užsiimančio fizinio asmens – atitiktis minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams. Šis punktas įgyvendina MAĮ 401 straipsnyje įtvirtintų kriterijų nesilaikymo neigiamas pasekmes. VMI prie FM informuoja, jog buvęs MAĮ 38 straipsnio 7 punktas nuo 2019 m. sausio 1 d. bus įtvirtintas MAĮ 38 straipsnio 8 punkte.

MAĮ papildymas 401 straipsniu:

Pažymėtina, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. MAĮ bus papildytas 401 straipsniu, kuris įtvirtins kriterijus, pagal kuriuos mokesčių mokėtojai bus įvertinti ir atitinkantis visus straipsnyje numatytus kriterijus, bus priskirti prie patikimų mokesčių mokėtojų.
VMI prie FM informuoja, jog šis pakeitimas inicijuotas dėl to, jog šiuo metu mokesčių teisėje nėra teisės normų, nustatytų ir praktiškai taikomų kriterijų, kuriomis remiantis mokesčių administratoriui būtų suteikta teisė diferencijuoti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo savo mokestines prievoles, ir, priklausomai nuo asmenų klasifikavimo, sudaryti teisines prielaidas taikyti diferencijuotą teisinį režimą asmenims, kurie savo mokestines prievoles vykdo netinkamai. Šiuo pakeitimu nustatyti objektyvūs ir pagrįsti kriterijai, kuriais vadovaujantis mokesčių mokėtojų grupė, kuri netinkamai vykdo savo mokestines prievoles, turės neigiamų tokios savo veiklos teisinių ir moralinių pasekmių. MAĮ 401 straipsnis numatys, kad mokesčių mokėtojas bus laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, jeigu jis praeityje buvo nubaustas už padarytus reikšmingus ar pakartotinius teisės pažeidimus ir nuobaudos yra įsigaliojusios. Būtent šie kriterijai sukurs mokesčių mokėtojui tokias neigiamas pasekmes:

1) Informacija apie tai, kad mokesčių mokėtojas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nebus laikoma paslaptyje ir ši informacija bus skelbiama mokesčių administratoriaus internetinėje svetainėje (dėl šios aplinkybės atliktas MAĮ 38 straipsnio pakeitimas);
2) Atliekant šių mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmus, bus taikomi ilgesni senaties terminai (dėl šios pasekmės numatyta išimtis MAĮ 68 straipsnio pakeitime);
3) Mokesčių mokėtojai neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (įgyvendinant šią neigiamą pasekmę atliktas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas);
4) Tokie mokesčių mokėtojai negalės įgyti paramos gavėjo statuso, o tokį statusą jau turintys – šio statuso neteks (siekiant įgyvendinti šią teisiškai neigiamą pasekmę, atliktas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas);

VMI prie FM taip pat informuoja, jog esant įstatymų leidėjo valiai, tokių asmenų patirtinų neigiamų teisinių pasekmių sąrašas ateityje galės būti papildomai praplėstas.
Svarbu pažymėti, jog šios nuostatos yra taikomos tais atvejais, kuomet yra vertinami teisės pažeidimai padaryti nuo 2019 m. sausio 1 d.

MAĮ 68 straipsnio pakeitimas:

MAĮ 68 straipsnio pakeitimu, atsižvelgiant į kitų užsienio valstybių mokesčių administratorių praktiką, bendrasis mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas sutrumpinamas nuo einamųjų metų ir 5 praėjusių kalendorinių metų iki einamųjų metų ir 3 praėjusių kalendorinių metų.
VMI prie FM atkreipia dėmesį, jog naujai išdėstyta 68 straipsnio 4 dalis numatys, jog tam tikrais atvejais, mokesčių administratorius bei mokesčių mokėtojas mokestį galės apskaičiuoti / perskaičiuoti už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, o 6 dalyje numatyta, kokiais atvejais mokestis galės būti apskaičiuojamas / perskaičiuojamas už einamuosius ir 10 praėjusių kalendorinių metų terminą.

Šis MAĮ pakeitimas įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.

MAĮ 87 straipsnio pakeitimas:

MAĮ 87 straipsnio atlikti pakeitimai, įsigaliosiantys 2019 m. sausio 1 d., reglamentuoja mokesčių mokėtojo teisę į palūkanas, kai mokesčių administratorius laiku negrąžina mokesčio permokos, mokėtinų palūkanų dydį, palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentus.
Šie pakeitimai inicijuoti, būtent todėl, kad 2006 metų lapkričio 28 dienos Tarybos direktyvoje 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nėra reglamentuojami klausimai, susiję su mokesčių mokėtojų naudai mokėtinomis palūkanomis tais atvejais, kai nacionalinis mokesčių administratorius laiku negrąžina pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permokos. Šią koncepciją savo sprendimuose plėtoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas Europos Sąjungos teisę ir užpildydamas teisinio reglamentavimo spragas (žr. ESTT bylas C-107/10, C-387/16). Dėl šios priežasties nacionalinių (Lietuvos Respublikos) teisės aktų nuostatos visiškai atitinka minėtos direktyvos nuostatas, tačiau iš dalies nesutampa su tuo, kaip šios direktyvos nuostatas aiškina (išaiškino) ESTT savo sprendimuose. Siekiant užtikrinti ESTT praktikos taikymą nacionaliniu lygmeniu, atlikti minėti pakeitimai.

MAĮ 100 straipsnio pakeitimas:

Šiuo pakeitimu, įtvirtinta galimybė, mokesčių administratoriui atleisti mokesčių mokėtoją nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, kai tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiame mokesčių įstatyme. Atsižvelgiant į tai, VMI prie FM informuoja, jog mokesčių administratorius šiuo pakeitimu įgyja teisę atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių savo iniciatyva, kai tokia galimybė yra numatyta specialiame įstatyme. Pakeitimas įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.

MAĮ 132 straipsnio pakeitimas:

Šiuo metu galioja tokios asmenų baudimo taisyklės, kuriomis remiantis asmuo, padaręs tam tikras nusikalstamas veikas mokesčių srityje, yra baudžiamas tiek pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) nuostatas, tiek ir pagal MAĮ (skiriant atitinkamas baudas). Taigi faktiškai asmuo už tuos pačius pažeidimus yra baudžiamas du kartus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktą pasiūlymą „inicijuoti MAĮ bei kitų norminių aktų pakeitimus, kurie įgalintų mokesčių administratorių išieškoti į valstybės biudžetą nesumokėtus mokesčius bei kitus privalomus mokėjimus (pvz., delspinigius), neskiriant pažeidėjui baudos už padarytą mokestinį pažeidimą, arba, įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, sudarytų sąlygas mokesčių administratoriui savo iniciatyva panaikinti nuteistam asmeniui paskirtą administracinę nuobaudą, paliekant galioti sprendimą dėl į valstybės biudžetą išieškotų mokesčių bei kitų privalomų mokėjimų", atlikti atitinkami MAĮ 132 straipsnio pakeitimai.
Pakeitimais nustatoma, kad bauda neskiriama, kol kompetentingos institucijos (ikiteisminio tyrimo institucijos; prokuroras; teismas) nepriims esminių sprendimų dėl asmens kaltės, atsakomybės ir nubaudimo pagal BK: 1) teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisus asmenį, pagal MAĮ skirtina bauda neskiriama; 2) kitais atvejais pagal MAĮ skirtina bauda turi būti paskirta ir sumokėta (išieškota). Pakeitimas įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.

MAĮ 139 ir 140 straipsnio pakeitimas:

Šiais pakeitimais nustatyta, jog mokesčių administratorius skirdamas konkrečią baudą mokesčių mokėtojui, turi vadovautis MAĮ 140 straipsnyje įtvirtintomis baudų skyrimo taisyklėmis. MAĮ 140 straipsnyje įtvirtintos mokesčių mokėtojų atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, į kurias mokesčių administratorius privalomai turi atsižvelgti skirdamas konkrečią baudą. Taip pat MAĮ 140 straipsnyje yra įtvirtinta, konkrečios baudos apskaičiavimo metodika.

MAĮ 139 straipsnio pakeitimas įsigalios nuo 2019 m. sausio 2 d.

Dėl atleidimo nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius:

Atsižvelgiant į šešėlinės ekonomikos mažinimo siekį, bendros valstybės ir visuomenės bei atskirų jos grupių darnos ir pažangos siekimą, įteisinta vienkartinė galimybė asmenims, nustatyta tvarka ir terminais deklaravusiems atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, būti atleistiems nuo neigiamų teisinių pasekmių. Šiuo pakeitimu numatoma, jog mokesčių mokėtojams deklaravusiems mokėtinų mokesčių sumas, mokesčių administratorius neskirs baudų, taip pat nuo šių sumų nebus skaičiuojami delspinigiai, o taip pat jie nebūtų įtraukti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Vienintelė keliama sąlyga, kad būtų išvengta visų šių neigiamų pasekmių yra mokesčio sumokėjimas. Pažymėtina, jog mokestį bus galima sumokėti per 20 dienų arba mokesčio sumą išdėstyti dvejiems metams. Be to, siekiant nesudaryti prielaidų diskriminuoti asmenų, laiku savanoriškai deklaravusių mokesčius, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jų nesumokėjusių, įtvirtinta, kad nuo likusios nesumokėtos ar neišieškotos delspinigių sumos sumokėjimo jie bus atleisti automatiškai. Šiuo atveju mokesčių sumokėjimas nebus būtina atleidimo nuo delspinigių sąlyga.

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2018-07-02 rašte Nr. (32.44-31-3)-R-3749

Informaciją parengė
Teisės departamentas


Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kokiomis lėšomis pelno nesiekiantys vienetai nuo 2019 metų mokestinio laikotarpio galės sumažinti apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną?


Pagal PMĮ 463 str. 1 dalį pelno nesiekiantys vienetai 2019 mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apskaičiuotą PMĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamąjį pelną galės susimažinti lėšomis, tiesiogiai skiriamomis, t. y. panaudojamomis, einamąjį mokestinį laikotarpį faktiškai patirtų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios neuždirbamos pajamos, kompensavimui arba numatomomis panaudoti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.
Lėšos, kurias pelno nesiekiantis vienetas panaudoja faktiškai per mokestinį laikotarpį patirtų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, kompensavimui, gali būti tiek nuosavos, t. y. uždirbtos vieneto veikloje, tiek skolintos, t. y. paėmus paskolą.
Pažymėtina, kad pelno nesiekiančio vieneto apmokestinamasis pelnas negali būti mažinamas gauto finansavimo, t. y. iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos, paramos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, narių mokesčių, įnašų ir įmokų, lėšomis.


2. Kaip yra suprantama sąvoka „lėšos, tiesiogiai skiriamos einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti"?


Sąvoka „lėšos, tiesiogiai skiriamos einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti" suprantama, kaip pelno nesiekiančio vieneto per tam tikrą mokestinį laikotarpį skiriamos, t. y. panaudojamos, lėšos faktiškai tą mokestinį laikotarpį patirtų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios nėra uždirbamos pajamos, kompensavimui, pavyzdžiui patirtoms išlaidoms, teikiant nemokamas paslaugas, organizuojant nemokamus seminarus, renginius ir pan., kompensavimui.


3. Kokie reikalavimai keliami lėšoms, numatytoms panaudoti per ateinančius du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti?


Pelno nesiekiantis vienetas apmokestinamąjį pelną taip pat gali sumažinti lėšomis, numatytomis panaudoti per ateinančius du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.
Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrą mokestinį laikotarpį pelno nesiekiančio vieneto numatomos panaudoti lėšos negali būti didesnės nei to mokestinio laikotarpio apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, t. y. numatyti skirti lėšas išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, kompensavimui galima tik apmokestinamojo pelno ribose.
Pažymėtina, kad pelno nesiekiantis vienetas taip pat turi turėti informaciją (įrodymus), kuri pagrįstų numatomų lėšų panaudojimą įstatuose numatytos visuomenei naudingos veiklos finansavimui, pavyzdžiui preliminarias pasirašytas sutartis ar kitus dokumentus ir pan.


4. Kaip yra perkeliama einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai skirtų lėšų suma, viršijanti to mokestinio laikotarpio apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą?


Jeigu per mokestinį laikotarpį pelno nesiekiančio vieneto panaudotos lėšos faktiškai patirtų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios nėra uždirbamos pajamos, kompensavimui yra didesnės nei mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno suma, tai šią sumą viršijanti šių lėšų dalis gali būti perkeliama ne ilgiau kaip du vienas po kito einančius mokestinius metus, apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti.
Pažymėtina, kad kiekvienų mokestinių metų skirta, t. y. panaudota, lėšų faktiškai patirtų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, kompensavimui suma (viršijanti už mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumą) perkeliama į kitus mokestinius metus iš eilės ta tvarka, kokia yra skiriama, t. y., pirmiausiai perkeliama anksčiausiai skiriama lėšų suma.


5. Ar turės būti perskaičiuojamas ir apmokestinamas praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas, jeigu pelno nesiekiantis vienetas, sumažinęs apmokestinamąjį pelną lėšomis, numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, šių lėšų nepanaudoja?


Jeigu pelno nesiekiantis vienetas, sumažinę apmokestinamąjį pelną lėšomis, numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, per šį laikotarpį, t. y. du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, faktiškai šių lėšų nepanaudos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, tai dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turės būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.


6. Ar bus taikomos PMĮ 463 straipsnio nuostatos iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiančių vienetų viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti numatytoms panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais, lėšoms?


Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiantys vienetai turi teisę apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną ar jo dalį (kitaip tariant uždirbtas pajamas sumažintas joms tenkančiomis sąnaudomis) atsižvelgiant į mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, nustatytus Mokesčių administravimo įstatyme, panaudoti arba ketinti panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti.
Pažymėtina, kad PMĮ 463 straipsnio nuostatos nebus taikomos šioms iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiančių vienetų viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti panaudotoms, t. y. numatytoms panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais, lėšoms.


7. Ar pelno nesiekiantys vienetai apmokestindami 2019 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, galės taikyti lengvatinį 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifą?


Pažymėtina, kad pelno nesiekiantys vienetais, atitinkantys PMĮ 5 str. 2 dalies reikalavimus, galės taikyti lengvatinį 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifą.
Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiantys vienetai pagal PMĮ 5 str. 2 dalį negali pasinaudoti smulkiesiems pelno siekiantiems vienetams (kurių pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300 000 Eur, darbuotojų skaičius neviršija 10 ir vieneto dalyviai nevaldo kitų vienetų) taikomu 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifu.


8. Kokiems vienetams ir kokiais atvejais nebus taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas?


Lengvatinis 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos viršija PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus apribojimus, t. y. 10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų, PMĮ 5 str. 3 dalies 1-4 punktuose nurodytiems susijusiems vienetams:
1) individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai;
2) individualioms įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).
3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).
4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai (akcininkai, nariai ar pajininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).


9. Ar galės individuali įmonė, apmokestinama 2019 metų apmokestinamąjį pelną, taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, jeigu individualios įmonės savininko žmona taip pat turi individualią įmonę?


Jeigu šių individualių įmonių bendros pajamos ir darbuotojų skaičius neviršija PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų apribojimų, t. y. 10 darbuotojų ir 300 000 Eur metinių pajamų, apmokestindamos 2019 metų apmokestinamąjį pelną, šios įmonės galės taikyti PMĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą lengvatinį pelno mokesčio tarifą.


10. Ar turi būti perskaičiuojama sumokėto pelno mokesčio dalis taikant PMĮ 5 str. 7 dalyje įteisintą MTEP pelno mokesčio lengvatą, tais atvejais, kai ši lengvata taikoma nuo patento paraiškos padavimo, o patentas nėra išduodamas, arba kai patentas pripažįstamas negaliojančiu, taip pat pripažįstamas negaliojančiu papildomos apsaugos liudijimas arba išimtinė licencija?


Tuo atveju, kai PMĮ 5 str. 7 dalyje įteisinta MTEP lengvata taikoma nuo patento paraiškos padavimo, tačiau vėliau patentas nėra išduodamas arba jeigu patentas pripažįstamas negaliojančiu, taip pat pripažįstamas negaliojančiu papildomos apsaugos liudijimas arba išimtinė licencija, tai privalo būti atlikti apmokestinamojo pelno koregavimai nuo pat patento paraiškos padavimo datos, t. y. tų mokestinių laikotarpių, kurių pagal šios dalies nuostatas buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, ir mokesčių administratoriui privalo būti pateiktos patikslintos tų mokestinių laikotarpių metinės pelno mokesčio deklaracijos, o tuo atveju, jeigu jau išduotas patentas yra panaikinamas (pavyzdžiui nesumokėjus metų mokesčių ar pan.) ar patento yra atsisakyta, tai šioje dalyje nustatyta lengvata nebetaikoma nuo panaikinimo ar atsisakymo datos. (PMĮ 5 str. 8 dalis).


11. Ar gali būti taikoma PMĮ 5 str. 7 dalyje įteisinta MTEP pelno mokesčio lengvata, tais atvejais, jeigu iki lengvatos įvedimo, t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra išduoti patentai ar papildomi apsaugos liudijimai, atsiradusios autorių teisės ar suteikta išimtinė licencija?


Pažymėtina, kad, jeigu iki lengvatos įvedimo, t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d., yra išduotas patentas ar papildomas apsaugos liudijimas, atsiradusios autorių teisės ar suteikta išimtinė licencija, tai PMĮ 5 str. 7 dalyje įteisinta MTEP pelno mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jeigu yra šios lengvatos taikymą pagrindžiantys dokumentai, t. y. yra dokumentai, kuriais pagrindžiamas ryšys tarp tinkamų finansuoti išlaidų, visų išlaidų, turto, nurodyto šios dalies 2 punkte, arba turto (produkto) ar turto (produktų) grupės, pelno iš turto naudojimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad vidaus apskaitos dokumentus ir jų rengimo tvarką vienetas nusistato pats savo vidaus apskaitos taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, pagal nusistatytus vidaus apskaitos dokumentus vienetas atskirai turi pagrįsti kiekvieno MTEP veikloje sukurto turto (produkto) ryšį tarp į formulę įrašomų tinkamų išlaidų, visų išlaidų bei šio turto (produkto) apmokestinamojo pelno apskaičiavimo.


12. Ar nuostoliai, apskaičiuoti taikant pelno mokesčio lengvatą vieneto pelnui, gaunamam vieneto veikloje panaudojus vykdant MTEP sukurtus patentais apsaugotus išradimus, autorių teisėmis apsaugotas kompiuterių programas ar kitą PMĮ nurodytą nematerialųjį turtą, gali būti atskaitomi iš 2018 metų apmokestinamojo pelno?


Nuostoliai, kurie apskaičiuojami taikant pelno mokesčio lengvatą vieneto pelnui, gaunamam vieneto veikloje panaudojus vykdant MTEP sukurtus patentais apsaugotus išradimus, autorių teisėmis apsaugotas kompiuterių programas ar kitą PMĮ nurodytą nematerialųjį turtą, gali būti atskaitomi tik iš tos pačios veiklos gauto apmokestinamojo pelno (PMĮ 30 str. 1 ir 21 dalys)


13. Ar investuotojas, suteikęs filmo gamintojui lėšų 2018 metais, galės taikyti kino lengvatą 2019 metais?


Apskaičiuojant pelno mokestį, iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui tiek 2014-2018 m. laikotarpiu, tiek 2019-2023 m. laikotarpiu faktiškai suteiktos lėšos filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje. Svarbu, kad išlaidos, atitiktų lėšų suteikimo metu galiojusius PMĮ 172 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus bei būtų patirtos filmui, kuris atitinka 172 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus.
Investuotojas, 2019 metais gavęs investicinę pažymą, iš apmokestinamųjų pajamų PMĮ 172 str. 2 dalyje nustatyta tvarka gali atskaityti ir vadovaujantis PMĮ 462 straipsniu mažinti apskaičiuotą pelno mokestį neatlygintinai 2018 metais filmo gamintojui suteiktomis lėšomis filmo ar jo dalies gamybai, kai šios neatlygintinai suteiktos lėšos buvo panaudotos laikantis PMĮ 172 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.


14. Ar visais atvejais, kai palūkanų sąnaudos viršija palūkanų pajamas, taikoma palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė (PMĮ 301)?


PMĮ 301 straipsnyje nustatyta palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė netaikoma:

1) palūkanoms pagal sandorius, sudarytus iki 2018-12-31, išskyrus atvejus, kai po 2019 m. sausio 1 d. pakeičiamos sandorio sąlygos (sandorio trukmė ar suma);
2) tais atvejais, kai palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma neviršija 3 000 000 eurų;
3) paskolų, skirtų ilgalaikiams viešosios infrastruktūros projektams, kurių tikslas yra sukurti, modernizuoti, valdyti ir (arba) prižiūrėti viešiesiems interesams tenkinti skirtą turtą, finansuoti, kai projekto vykdytojas, jo turtas yra, palūkanų sąnaudos patiriamos ir pajamos gaunamos Europos Sąjungos valstybėje narėje, palūkanoms;
4) finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms;
5) vienetams, neturintiems susijusių asmenų (vienetų);
6) tais atvejais, jei vienetas, kurio finansinės ataskaitos įtrauktos į vienetų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, gali įrodyti, kad jo nuosavo kapitalo ir viso turto santykis nėra daugiau negu 2 procentiniais punktais mažesnis už atitinkamą vienetų grupės santykį, nustatomą pagal vienetų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis.


15. Ar nuo 2019 metų, nustačius naują palūkanų atskaitymo taisyklę (PMĮ 301 str.), taikoma Plonosios kapitalizacijos palūkanų atskaitymo ribojimų taisyklė?


Palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė, nustatyta PMĮ 301 straipsnyje, neriboja Plonosios kapitalizacijos palūkanų atskaitymo ribojimų taisyklės taikymo.


16. Kokiais atvejais kontroliuojamasis vienetas privalo apskaičiuoti pozityviąsias pajamas?


Pozityviosios pajamos apskaičiuojamos, kai:

1) kontroliuojamasis užsienio vienetas yra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje arba
2) kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos viršija 1/3 visų to kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinio laikotarpio pajamų ir
3) kontroliuojamojo užsienio subjekto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis negu 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal šio Įstatymo nuostatas. Taikant šį punktą, neatsižvelgiama į kontroliuojamojo užsienio vieneto per nuolatinę buveinę kitoje užsienio valstybėje uždirbtas pajamas, kurios nėra apmokestinamos užsienio valstybėje, kurioje įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas, bei į pozityviąsias pajamas įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos.


17. Kokiais atvejais pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės netaikomos?


Pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės netaikomos kontroliuojamiems užsienio subjektams, kurie vykdo faktinę ekonominę veiklą, t. y. kai subjektas turi darbuotojų ir naudoją turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti toje valstybėje, išskyrus atvejus, kai kontroliuojamasis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje.


18. Kaip apskaičiuojamos pozityviosios pajamos?


Apskaičiuojant pozityviąsias pajamas, gali būti atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, susiję su tų pajamų uždirbimu, pagal PMĮ 11 straipsnio nuostatas. Jeigu apskaičiuojama neigiama suma, ši suma nemažina Lietuvos vieneto pajamų.


19. Kokios pajamos įtraukiamos į pozityviąsias pajamas?


Į pozityviąsias pajamas įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos, kurios apima:

-  palūkanas ir kitas iš finansinio turto gaunamas pajamas;
-  honorarus ir bet kurias kitas pajamas iš intelektinės nuosavybės;
- pajamas iš paskirstytinojo pelno (įskaitant iš kitų vienetų gautus dividendus ir Lietuvos vienetui paskirstytus, bet neišmokėtus dividendus) ir turto vertės padidėjimo pajamas iš akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti perleidimo;
-  pajamas iš draudimo ir finansinių paslaugų teikimo veiklos;
-  vienetų, kurie gauna su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš susijusių asmenų ir jiems parduotų, nesukurdami pridėtinės ekonominės vertės arba sukurdami nedidelę pridėtinę ekonominę vertę, pajamas.


20. Kokios pajamos neįtraukiamos į pozityviąsias pajamas?


Pozityviosioms pajamos nepriskiriama:

- išmokos, kurios laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal PMĮ 31 straipsnio 1 dalį ir kurias kontroliuojamasis užsienio subjektas yra gavęs iš Lietuvos vieneto;
- paskirstyti proporcingai Lietuvos vieneto valdomų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui, tačiau neišmokėti šiam Lietuvos vienetui dividendai, kurie neviršija prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 5 dalį, ir išmokami per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius. Jeigu šie dividendai per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius neišmokami, visi per tą laiką apskaičiuoti dividendai įtraukiami į pozityviąsias pajamas.


21. Kada taikoma bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė?


Iki 2018-12-31 bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė buvo taikoma tik dividendų apmokestinimui. Nuo 2019-01-01 nurodyta taisyklė taikoma visais atvejais apskaičiuojant pelno mokestį, t. y. neatsižvelgiama į darinį ar kelis darinius, kurių nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų – gauti mokestinės naudos, ir todėl jie laikomi apsimestiniais, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais, jeigu jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.