Informaciniai pranešimai

Dėl LR pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 46-3 straipsniu

Atnaujinimo data: 2018-07-03
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja dėl pasikeitusių Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) nuostatų, Seimui priėmus...

Dėl LR pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo

Atnaujinimo data: 2018-06-01
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gegužės 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1187, kurio...

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kokiomis lėšomis pelno nesiekiantys vienetai nuo 2019 metų mokestinio laikotarpio galės sumažinti apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną?


Pagal PMĮ 463 str. 1 dalį pelno nesiekiantys vienetai 2019 mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apskaičiuotą PMĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamąjį pelną galės susimažinti lėšomis, tiesiogiai skiriamomis, t. y. panaudojamomis, einamąjį mokestinį laikotarpį faktiškai patirtų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios neuždirbamos pajamos, kompensavimui arba numatomomis panaudoti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.
Lėšos, kurias pelno nesiekiantis vienetas panaudoja faktiškai per mokestinį laikotarpį patirtų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, kompensavimui, gali būti tiek nuosavos, t. y. uždirbtos vieneto veikloje, tiek skolintos, t. y. paėmus paskolą.
Pažymėtina, kad pelno nesiekiančio vieneto apmokestinamasis pelnas negali būti mažinamas gauto finansavimo, t. y. iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos, paramos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, narių mokesčių, įnašų ir įmokų, lėšomis.


2. Kaip yra suprantama sąvoka „lėšos, tiesiogiai skiriamos einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti"?


Sąvoka „lėšos, tiesiogiai skiriamos einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti" suprantama, kaip pelno nesiekiančio vieneto per tam tikrą mokestinį laikotarpį skiriamos, t. y. panaudojamos, lėšos faktiškai tą mokestinį laikotarpį patirtų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios nėra uždirbamos pajamos, kompensavimui, pavyzdžiui patirtoms išlaidoms, teikiant nemokamas paslaugas, organizuojant nemokamus seminarus, renginius ir pan., kompensavimui.


3. Kokie reikalavimai keliami lėšoms, numatytoms panaudoti per ateinančius du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti?


Pelno nesiekiantis vienetas apmokestinamąjį pelną taip pat gali sumažinti lėšomis, numatytomis panaudoti per ateinančius du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.
Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrą mokestinį laikotarpį pelno nesiekiančio vieneto numatomos panaudoti lėšos negali būti didesnės nei to mokestinio laikotarpio apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, t. y. numatyti skirti lėšas išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, kompensavimui galima tik apmokestinamojo pelno ribose.
Pažymėtina, kad pelno nesiekiantis vienetas taip pat turi turėti informaciją (įrodymus), kuri pagrįstų numatomų lėšų panaudojimą įstatuose numatytos visuomenei naudingos veiklos finansavimui, pavyzdžiui preliminarias pasirašytas sutartis ar kitus dokumentus ir pan.


4. Kaip yra perkeliama einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai skirtų lėšų suma, viršijanti to mokestinio laikotarpio apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą?


Jeigu per mokestinį laikotarpį pelno nesiekiančio vieneto panaudotos lėšos faktiškai patirtų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios nėra uždirbamos pajamos, kompensavimui yra didesnės nei mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno suma, tai šią sumą viršijanti šių lėšų dalis gali būti perkeliama ne ilgiau kaip du vienas po kito einančius mokestinius metus, apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti.
Pažymėtina, kad kiekvienų mokestinių metų skirta, t. y. panaudota, lėšų faktiškai patirtų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, kompensavimui suma (viršijanti už mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumą) perkeliama į kitus mokestinius metus iš eilės ta tvarka, kokia yra skiriama, t. y., pirmiausiai perkeliama anksčiausiai skiriama lėšų suma.


5. Ar turės būti perskaičiuojamas ir apmokestinamas praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas, jeigu pelno nesiekiantis vienetas, sumažinęs apmokestinamąjį pelną lėšomis, numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, šių lėšų nepanaudoja?


Jeigu pelno nesiekiantis vienetas, sumažinę apmokestinamąjį pelną lėšomis, numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, per šį laikotarpį, t. y. du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, faktiškai šių lėšų nepanaudos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, tai dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turės būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.


6. Ar bus taikomos PMĮ 463 straipsnio nuostatos iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiančių vienetų viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti numatytoms panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais, lėšoms?


Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiantys vienetai turi teisę apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną ar jo dalį (kitaip tariant uždirbtas pajamas sumažintas joms tenkančiomis sąnaudomis) atsižvelgiant į mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, nustatytus Mokesčių administravimo įstatyme, panaudoti arba ketinti panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti.
Pažymėtina, kad PMĮ 463 straipsnio nuostatos nebus taikomos šioms iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiančių vienetų viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti panaudotoms, t. y. numatytoms panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais, lėšoms.


7. Ar pelno nesiekiantys vienetai apmokestindami 2019 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, galės taikyti lengvatinį 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifą?


Pažymėtina, kad pelno nesiekiantys vienetais, atitinkantys PMĮ 5 str. 2 dalies reikalavimus, galės taikyti lengvatinį 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifą.
Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiantys vienetai pagal PMĮ 5 str. 2 dalį negali pasinaudoti smulkiesiems pelno siekiantiems vienetams (kurių pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300 000 Eur, darbuotojų skaičius neviršija 10 ir vieneto dalyviai nevaldo kitų vienetų) taikomu 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifu.


8. Kokiems vienetams ir kokiais atvejais nebus taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas?


Lengvatinis 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos viršija PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus apribojimus, t. y. 10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų, PMĮ 5 str. 3 dalies 1-4 punktuose nurodytiems susijusiems vienetams:
1) individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai;
2) individualioms įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).
3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).
4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai (akcininkai, nariai ar pajininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).


9. Ar galės individuali įmonė, apmokestinama 2019 metų apmokestinamąjį pelną, taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, jeigu individualios įmonės savininko žmona taip pat turi individualią įmonę?


Jeigu šių individualių įmonių bendros pajamos ir darbuotojų skaičius neviršija PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų apribojimų, t. y. 10 darbuotojų ir 300 000 Eur metinių pajamų, apmokestindamos 2019 metų apmokestinamąjį pelną, šios įmonės galės taikyti PMĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą lengvatinį pelno mokesčio tarifą.