« Grįžti

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai 2010 metais

Atnaujinimo data: 2012-10-29
Ši informacija skelbiama:
[1.10.1] Pelno mokesčio įstatymas
Registracijos numeris   KD-7850   Data   2012.10.29

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai 2010 metais:

Pelno mokesčio tarifai

Nuo 2010 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio (ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais) pagrindiniu 15 proc. pelno mokesčio tarifu apmokestinamas:

▫ Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas;

laivybos vienetų fiksuota pelno mokesčio bazė (be jokių atskaitymų);

vieneto gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį bei iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą (be atskaitymų).

Atkreiptinas dėmesys, kad panaikintos tik individualioms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms taikytos nuostatos, pagal kurias šie nustatytus kriterijus atitinkantys vienetai galėjo neapmokestinti apmokestinamojo pelno dalies, atitinkančios 25 tūkstančių litų sumą.

Tačiau visų mažų vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5,0 proc. mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus PMĮ 5 str. 3 dalyje. Šios nuostatos taikomos ir žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams.

Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, nuo 2010 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio (ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais) apmokestinama taikant 0 procentų  tarifą, o likusi apmokestinamojo  dalis – taikant 15 procentų tarifą.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. pajamoms iš paskirstytojo pelno (dividendų) taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. užsienio vienetų pajamoms, gautoms ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; pajamoms už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą bei metinėms išmokoms (tantjemoms) už stebėtojų tarybos narių veiklą taikomas 15 proc.  pelno mokesčio tarifas.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, palūkanų pajamos , kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, neapmokestinamos.

 

Lietuvos vieneto, kuris nėra laisvosios ekonominės zonos įmonė, fiziniams asmenims paskirstomas 2009 metų ir vėlesnių metų pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis dėl PMĮ 12 straipsnio 5, 15, 16 punktuose, 46-1 straipsnyje nustatytų lengvatų neapmokestintam ir (arba) taikant 0 procentų tarifą apmokestintam apmokestinamajam pelnui, išskyrus PMĮ 5 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį, apmokestinamas taikant 15 procentų  tarifą.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ir žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų apmokestinamojo pelno apmokestinimas

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis pajininkų, kurių ūkis arba valda atitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus, pajinių įnašų vertei paskutinę mokestinio laikotarpio dieną , apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, jeigu:

1) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, arba

2) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 85 procentus kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) pajamos už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus ir(arba) savo nariams parduotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių žemės ūkio veikloje.

Tokių kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), atitinkančių 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas, likusi apmokestinamojo pelno dalis, kuriai netaikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, už 2010 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį apmokestinama taikant 10 proc. pelno mokesčio tarifą.
 

Žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų už 2010 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 10 proc. pelno mokesčio tarifą.

Avansinis pelno mokestis

Apskaičiuodamas avansinį pelno mokestį, mokesčio mokėtojas gali atsižvelgti į pasikeitusį pelno mokesčio tarifą, t. y. avansinio pelno mokesčio sumą jis gali apskaičiuoti atsižvelgdamas į naują 15 proc. pelno mokesčio tarifą ar kitą jam nuo 2010 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio taikomą tarifą.

Primename, kad, jei 2009 mokestinių metų apmokestinamosios pajamos neviršijo 1 milijono litų , vienetas 2010 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo .

Galimybė iš pajamų atskaityti darbuotojų naudai patirtas išlaidas

Apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas (nauda priskiriama gyventojų apmokestinamosioms arba neapmokestinamosioms pajamoms).

Jei teikiant naudą vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimų nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams)) neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio)) gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos taip pat gali būti atskaitomos iš pajamų. Tačiau tik tuo atveju, jei tokios naudos teikimas būtų numatytas vieneto kolektyvinėje sutartyje ir šia nauda be diskriminacijos ir apribojimų turėtų teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai. Iš pajamų atskaitoma tokių išlaidų suma negalėtų viršyti 5 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos.

Mokestinių nuostolių perdavimas

Vienetas gali perduoti už 2010 metų mokestinį laikotarpį ir už vėlesnius mokestinius laikotarpius apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turėtų teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis). Toks mokestinių nuostolių perdavimas leidžiamas, jei tenkinamos šios sąlygos:

1) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytino pelno dalį, ir

2) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip 2 metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba

3) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip 2 metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos.

Užsienio vienetas Lietuvos vienetui mokestinius nuostolius (ar jų dalį) gali perduoti tik tuo atveju, jei:

1) užsienio vienetas yra Europos Sąjungos valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais, ir

2) užsienio vieneto perduodami mokestiniai nuostoliai negali būti perkeliami į kitus jo mokestinius metus (ar atskaitomi iš jo pajamų (pelno)) pagal Europos Sąjungos valstybės narės, kurios rezidentas mokesčių tikslais yra nuostolius perduodantis užsienio vienetas, teisės aktų reikalavimus, ir

3) užsienio vieneto perduodami mokestiniai nuostoliai yra apskaičiuoti (perskaičiuoti) pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

Perduotais mokestiniais nuostoliais, patirtais dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo, gali būti sumažinta tik iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma.

Paaiškėjus, kad mokestiniai nuostoliai, kuriais buvo sumažinta juos perėmusio Lietuvos vieneto apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, buvo apskaičiuoti neteisingai, turi būti atitinkamai padidinta mokestinius nuostolius perėmusio Lietuvos vieneto dėl tokio perėmimo sumažinta apmokestinamojo pelno suma. Jei mokestinius nuostolius juos perdavęs vienetas apskaičiavo neteisingai, o kitam vienetui yra perdavęs tik dalį nuostolių, laikoma, kad pirmiausiai buvo perduoti neteisingai apskaičiuoti nuostoliai.

Jei mokestiniai nuostoliai (ar jų dalis) perduodami už atlygį, tai dėl tokio perdavimo gautas atlygis nelaikomas jį gavusio Lietuvos vieneto pajamomis, o patirtos išlaidos nelaikomos jas patyrusio Lietuvos vieneto leidžiamais atskaitymais.

Atkreiptinas dėmesys, kad vienetas, turintis mokestinę nepriemoką, negali perduoti mokestinių nuostolių kitam vienetui. Be to, vienetas už mokestinį laikotarpį apskaičiuotų mokestinių nuostolių perduoti negali, jei apmokestinamojo pelno apskaičiavimo už tą mokestinį laikotarpį atveju vienetas pelno arba jam tapataus mokesčio nemokėtų dėl vienetui taikytinų lengvatų (apmokestinamasis pelnas būtų buvęs apmokestintas taikant 0 procentų mokesčio tarifą arba vienetas būtų buvęs atleistas nuo mokesčio mokėjimo).

Dividendų apmokestinimas

PMĮ 33 str. 2 dalyje, 34 str. 3 dalyje bei 35 str. 2 ir 3 dalyse nustatytos dividendų neapmokestinimo išimtys gali būti taikomos visai išmokėtų ar gautų dividendų sumai, taip pat pagal PMĮ 33 str. 3 dalį pelno mokestis išskaičiuotas nuo Lietuvos vienetui išmokėtų dividendų gali būti įskaitomas nuo visos jam išmokėtų dividendų sumos, neatsižvelgiant į tai, kad dividendus išmokantys vienetai paskirsto neapmokestintą pelną dėl jiems taikomų mokestinių lengvatų (apmokestinamajam pelnui yra taikomas 0 proc. mokesčio tarifas arba vieneto apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis) nėra apmokestintas dėl PMĮ 12 str. 5, 15, 16 punktuose, 46¹ straipsnyje nustatytų lengvatų).

Lietuvos vieneto per nuolatines buveines gautų pajamų apmokestinimas

Įstatymu pakeistas tam tikrų Lietuvos vieneto per nuolatines buveines gautų pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimo mechanizmas vietoje kredito metodo taikant atleidimo metodą, t.y. per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad pelno mokestis nuo minėtų pajamų Lietuvoje nebebūtų mokamas, vienetui apskaičiuojant metinę Lietuvoje mokėtiną pelno mokesčio sumą iš jos nebebūtų atimamos tokiose užsienio valstybėse nuo per nuolatines buveines gautų pajamų sumokėtos mokesčio sumos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad minėtoms per nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamoms tenkančios sąnaudos yra įvertinamos apskaičiuojant užsienyje mokėtiną pelno ar jam tapataus mokesčio sumą, tokios sąnaudos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Kitos nuostatos

Apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį ilgalaikis turtas, kuris yra registruojamas atitinkamo turto registre, pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais, tam tikrai ilgalaikio turto grupei gali būti priskiriamas atsižvelgiant į tokio turto naudojimo, o ne įregistravimo, paskirtį. Pavyzdžiui, tam tikri kranai yra registruojami kaip transporto priemonės, tačiau faktiškai įmonėje naudojami kaip įrengimai, todėl pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais tokie kranai, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį, gali būti priskiriami ne krovininių automobilių ilgalaikio turto grupei, o įrengimų ilgalaikio turto grupei.

Be to, įstatyme atsisakyta reikalavimo, kad ilgalaikio turto likvidacinė vertė pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais turi būti ne mažesnė kaip 1 litas.

Nuo 2010 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams gali priskirti sumą, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-389 redakcija, Žin., 2009, Nr. 93-3981) nuostatas skaičiuojamos ir mokamos vieneto dalyvio (individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos tikrojo nario, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario) valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Teisės aktai
LRS  2009-12-09 LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 4, 5, 12, 13, 17, 18, 26, 31, 33, 34, 35, 38-2, 40-1, 41, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO X-1 SKYRIUMI ĮSTATYMAS Nr. XI-539
LRS  2009-12-09 LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Nr. XI-540
LRS  2009-07-22 LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Nr. XI-387
LRS  2008-12-18 LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 5, 12, 34, 38-2, 41, 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 40-1 STRAIPSNIU IR IX-1 SKYRIUMI ĮSTATYMAS Nr. XI-73