« Grįžti

DĖL PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO, NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO, PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NUOSTATŲ TAIKYMO

Atnaujinimo data: 2007-02-02
Registracijos numeris   (18.10-31-1)-R-1505   Data   2007.02.02

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į Jūsų prašymą, atsako į Jūsų 2006-12-18 rašte Nr. 102-01 pateiktus klausimus:

1. Įmonės A ir įmonės B akcininku, turinčiu daugiau nei 60 proc. akcijų, yra tas pats fizinis asmuo. Įmonė A nuomoja įmonei B komercines paskirties patalpas. Įmonei A už 2006 metus atsirado prievolė rengti asocijuotų asmenų ataskaitą FR0528. Įmonė B įmonei A kompensuoja ryšių paslaugų išlaidas. Ar tokios įmonės A išlaidos kompensuojančios sumos turi būti rodomos asocijuotų asmenų ataskaitoje FR0528?


Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitos FR0258 forma (toliau – Ataskaitos forma) teikiama vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos viršininko įsakymu 2005 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA-27 (Žin. 2005, Nr. 41-1334). Ataskaitos forma yra teikiama, jei asocijuoti asmenys tarpusavyje per mokestinį laikotarpį (mokestinius metus ar kitokį) turėjo sudarę sandorių, kurių vieno vertė ar jų bendra vertė buvo didesnė kaip 300 000 Lt. Ataskaitos formą turi pateikti A ir B įmonės, jei šios įmonės tarpusavyje turėjo sudariusios vieną sandorį ar kelis vienarūšius/nevienarūšius sandorius, kurių vieno vertė ar jų bendra vertė per mokestinį laikotarpį (mokestinius metus ar kitokį) buvo didesnė kaip 300 000 Lt.
Ataskaitos formoje turi būti nurodyti mokėjimai už nuomos paslaugas, kompensacinių mokesčių sumos už ryšių paslaugas nenurodomos.

2. Motininė įmonė 2006 metais iš savo dukterinės įmonės gavo 40 000 Lt dividendų, kurių dukterinė įmonė neapmokestino pelno mokesčiu neapmokestino. Motininė įmonė, skirstydama 2006 metų pelną savo akcininkams (Lietuvos juridiniams asmenims), 2007 m. sausio mėnesį išmokėjo 40 000 Lt dividendų, iš kurių išskaičiavo 15 proc. pelno mokestį (6000 Lt). Ar gali motininė įmonė nuo dividendų išskaičiuotu ir į biudžetą sumokėtu pelno mokesčiu mažinti mokėtiną pelno mokestį? Jeigu gali, kurio mokestinio laikotarpio mokėtinas pelno mokestis yra mažinamas?

Remdamasis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 33 str. 3 dalies nuostatomis, einamaisiais mokestiniais metais dividendus savo dalyviams išmokėjusi ir iš jų išskaičiuotą mokestį sumokėjusi į biudžetą, įmonė sumokėto mokesčio suma gali sumažinti praėjusių mokestinių metų pelno mokestį, t.y. tų mokestinių metų, kurių pelno mokestį jis deklaruoja ir moka tais metais, kuriais jis pats išmoka dividendus ir iš jų išskaičiuotą mokestį sumoka į biudžetą. Vadinasi, jei įmonė 2007 metais kitiems Lietuvos vienetams išmokėjo dividendus, ir iš jų išskaičiavo bei sumokėjo į biudžetą pelno mokestį, tai sumokėto mokesčio suma ji galės sumažinti 2007 metais mokėtiną 2006 mokestinių metų pelno mokestį.
Jei dividendus išmokančios įmonės užskaitomo išskaityto ir sumokėto į biudžetą mokesčio suma viršija tos įmonės mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš išmokamų dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas perkeliamas į po to einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomo išskaityto ir sumokėto mokesčio sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio laikotarpio, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš sumokėtų dividendų.

3. Įmonė apdraudė savo darbuotojus gyvybės draudimu 20-čiai metų. Pagal tą pačią sutartį darbuotojai draudžiami ir nuo nelaimingų atsitikimų. Kadangi naudos gavėjai - – darbuotojai, priskaitomos įmokos ­„Sodrai".
Ar leidžiami atskaitymai:
a) gyvybės draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokos (įmokų suma per mokestinį laikotarpį neviršija 25 proc. konkretaus darbuotojo su darbo santykiais susijusių pajamų);
b) priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos?

Pagal PMĮ 26 straipsnį ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos darbuotojų naudai mokamos gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirtina įmokų darbuotojų naudai (nurodytų PMĮ 1, 2 ir 3 punktuose)suma negali viršyti 25 procentų per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš šių vieneto darbuotojų apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.
Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudimas nuo nelaimingų atsitikimų priskiriamas ne gyvybės draudimo šakai. Vadinasi, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galėtų būti priskirta tik gyvybės draudimo įmokų dalis, jeigu šią įmokų dalį galima nustatyti pagal draudimo sutarties sąlygas.
Pagal PMĮ 24 straipsnio 1 dalį iš pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, įmonė nuo darbuotojo naudai sumokėtų draudimo įmokų apskaičiuotą ir sumokėtą socialinio draudimo mokestį gali priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

4. Įmonė bylinėjosi su buvusiu darbuotoju dėl neteisėto darbuotojo atleidimo. Bylą laimėjo įmonė. Ar atlygis advokatui už teisinę pagalbą yra leidžiami atskaitymai?

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (Žin., 2001, Nr. 110-3992; toliau - Įstatymas) 17 straipsnį leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita.
Atlygis advokatui byloje su buvusiu darbuotoju dėl jo atleidimo iš darbo laikytinas įmonės veiklos sąnaudomis, todėl gali būti priskiriamas leidžiamiems atskaitymams.

5. Įmonė 2005 metais gruodžio mėn. įsigijo du pastatus. Už vieną pastatą buvo apskaičiuotas PVM, kurį įmonė įtraukė į PVM atskaitą. 2006 metais toje vietoje įmonė pradėjo statyti naujus gamybinius pastatus, o įsigytus senus pastatus nugriovė, bet neatidavė jų eksploatuoti. Nugriovimo faktas dar nėra užregistruotas registrų centre.
Kada reikia grąžinti atskaitytą pirkimo PVM? Ar nugriautų pastatų įsigijimo savikaina ir nugriovimo išlaidų vertė pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais gali būti įtraukta į naujai statomo pastato savikainą?

Dėl PVM
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr.17-505, toliau – PVM įstatymas) 58 str. 1 dalies nuostatas PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, jeigu įmonė nugriovusi įsigytus su PVM senus pastatus (neatsižvelgiant į tai ar jie buvo naudoti įmonės veikloje ar ne), jų vietoje statys naujus pastatus, kurie bus naudojami šios įmonės ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, tai galima teigti, kad nugriovimui skirtų senų pastatų įsigijimas bei jų nugriovimo darbai yra susiję su PVM mokėtojo vykdoma PVM apmokestinama veikla. Todėl, tokiu atveju nugriovus įsigytus senus pastatus, įtrauktas į PVM atskaitą jų pirkimo PVM neturi būti tikslinamas.
 

Dėl Pelno mokesčio
Tais atvejais, kai vienetas nusprendžia nugriauti įsigytą ilgalaikį materialų turtą ir jo vietoje statyti naują savo veiklai vykdyti reikalingą ilgalaikį turtą (pastatą), tai nugriauto turto (pastato) nenudėvėtoji vertė (įsigijimo kainos ir sukaupto nusidėvėjimo skirtumas) yra įtraukiama į statomo objekto savikainą.

6. Įmonė verčiasi tekstilės medžiagų apdaila. Pagal įmonėje patvirtintus ISO standartus iki 4 proc. medžiagų po apdailos gali būti II ar III rūšies. Todėl jų kaina sumažinama 50 arba 90 procentų. Produkciją įmonė parduoda susijusiam asmeniui. Todėl žemiau savikainos nukainotos II ar III rūšies medžiagos taip pat parduodamos susijusiam asmeniui. Ar susidaręs nuostolis parduodant tokią nukainotą produkciją susijusiam asmeniui laikomas leidžiamais atskaitymais? Ar reikia tikslinti pirkimo PVM atskaitą?

Dėl PVM
Pagal PVM įstatymo 15 str. 1 dalies nuostatas prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas. Pagal to paties straipsnio 7 dalie nuostatas į apmokestinamąją vertę neįtraukiamos įvairios nuolaidos, suteikiamos prekės tiekimo metu. Todėl, jeigu klausime nurodyta įmonė veikia sąžiningai ir pagrįstai yra nustačiusi II arba III rūšies prekių kainas (su klausime nurodytomis nuolaidomis), kurios būtų taikomos visiems pirkėjams (ne tik susijusiems asmenims), jeigu jiems būtų tiekiamos šios prekės, tai vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis, įmonė turėtų teisę pardavimo PVM apskaičiuoti nuo šių II ar III rūšies prekių pardavimo kainų, t. y. nuo prekių kainų, atėmus suteiktas nuolaidas. Šiuo atveju, nepriklausomai nuo prekių pardavimo kainos bei nuo jos apskaičiuoto pardavimo PVM dydžio, šių prekių pirkimo PVM atskaita neturi būti tikslinama.
Tačiau, PVM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai mokesčio administratoriui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekiamos prekės apmokestinamoji vertė yra dirbtinai sumažinta arba padidinta, jis turi teisę apmokestinamąją vertę apskaičiuoti pats. Tiekiamos prekės apmokestinamoji vertė gali būti laikoma dirbtinai sumažinta arba padidinta tuo atveju, jeigu ji, įvertinus visas sandorio sąlygas, neatitinka prekės rinkos kainos.
Be to, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje įtvirtintais turinio viršenybės prieš formą principais, tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris ar ūkinė operacija sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. turint tikslą sumažinti mokėtiną mokesčio sumą ar panašiai, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Todėl kilus įtarimams dėl PVM mokėtojo, pardavusio prekes susijusiems asmenims labai mažomis kainomis (žemiau savikainos) sąžiningumo, kiekvienu konkrečiu atveju susijusiems asmenims patiektų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo klausimas turėtų būti sprendžiamas atžvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybių visumą.
Atsižvelgiant į minėtas PVM įstatymo bei Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas bei Lietuvos teismų ir Europos Teisingumo Teismo praktiką, jeigu dėl klausime nurodytų prekių tiekimo labai mažomis kainomis susijusiems asmenims, mokesčių administratorius objektyviais sandorių požymiais įrodytų pagrindinį PVM mokėtojo sandorių tikslą- gauti mokestinį pranašumą, o mokesčių mokėtojas neįrodytų, kad sandorio sudarymas pagrindžiamas kitomis aplinkybėmis, būtų laikoma, kad šis sandoris sudarytas piktnaudžiaujant mokesčių įstatymais. Nustačius piktnaudžiavimą, sandoriai, sudaryti piktnaudžiaujant, turi būti apibrėžti iš naujo taip, kad būtų atstatyta situacija, kuri būtų egzistavusi nesant tokiems sandoriams.
 

Dėl Pelno mokesčio
PMĮ 31 str. 1 d. 7 p. nustato, kad iš pajamų negali būti atskaitoma dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas. Paklausime nurodyta, kad įmonė parduoda produkciją susijusiam asmeniui, bei parduodama produkcija yra netinkamai pagaminta. Todėl nuostolio suma, susidariusi parduodant tokią produkciją žemiau savikainos susijusiam asmeniui, negali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams.

7. Darbuotojai visą darbo dieną dirba su kompiuteriais. Nuo tokio darbo silpsta regėjimas, todėl darbui prie kompiuterio reikalingi akiniai. Ar individualiai kiekvienam darbuotojui parinktų akinių įsigijimo išlaidos gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams apskaičiuojant pelno mokestį?

Individualiai kiekvienam darbuotojui parenkamų regos korekcinių akinių įsigijimo sąnaudos, remiantis PMĮ 31 str. 1 d. 13 punkto nuostatomis, kaip nesusijusios su pajamų uždirbimu, yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

8. UAB įsigijo nebaigtą statyti daugiabutį namą. Bendrovė planuoja užbaigti namo statybą ir namą (butus) parduoti. Ar reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį už šį pastatą?


Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 (Žin., 2005, Nr. 76-2741; toliau NTMĮ) 7 straipsnio 3 dalį nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinami tinkamais naudoti nepripažinti statiniai, jeigu jie nėra faktiškai naudojami. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 (Žin., 1996, Nr. 32-788) 24 straipsnį tinkamais naudoti pripažįstami pastatyti, rekonstruoti ar kapitališkai suremontuoti statiniai, Todėl jeigu paklausime minimas pastatas nėra naudojamas įmonės veikloje, o tik užbaigiama jo statyba, nekilnojamojo turto mokesčio už jį iki pripažinimo tinkamu naudoti mokėti nereikia.

Viršininko pavaduotojas Saulius Trečekauskas