« Grįžti

Dėl pelno mokesčio

Atnaujinimo data: 2014-12-27
Registracijos numeris   KD-8223   Data   2014-12-10

  

Klausimai ir atsakymai dėl pelno mokesčio, susiję su euro įvedimu :

1. Kokia valiuta (litais ar eurais) turės būti nurodomi duomenys dokumentuose, pateiktuose (išrašytuose) nuo 2015-01-01?

D O K U M E N T A S

V A L I U T A

2014 metų mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio deklaracija PLN204

Litais

2015 m. mokestinio laikotarpio, taip pat vėlesnių mokestinių laikotarpių teikiamose metinėse pelno mokesčio deklaracijose

Eurais

Tikslinama pirminė ankstesnių laikotarpių (pvz. 2013 metų) pelno mokesčio deklaracija PLN 204

Litais

Tikslinama pelno mokesčio deklaracija PLN204 už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo iki euro įvedimo dienos, o baigėsi po euro įvedimo

Eurais

Metinė pelno mokesčio deklaracija PLN 204 už mokestinį laikotarpį, kuris nesutampa su kalendoriniais metais – pvz., prasideda 2014 m. spalio 1 d. ir baigiasi 2015 m. rugsėjo 30 d.

Eurais

Dividendų pelno mokesčio deklaracija FR0640 , jei dividendai išmokėti 2014 m. gruodžio mėnesį, o deklaracija pateikta 2015 m. sausio 8 d. ir tą pačia dieną pelno mokestis nuo išmokėtų dividendų sumokėtas eurais.

Litais

Avansinė pelno mokesčio deklaracija FRO430 , jei įmonės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais – pvz., prasideda 2014 m. spalio 1 d. ir baigiasi 2015 m. rugsėjo 30 d

Litais

Avansinė pelno mokesčio deklaracija FRO430 , jei įmonės 2015 metais prasidėjęs mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais

Eurais

 

2. Ar apskaičiuojant pelno mokestį (kai įmonės perskaičiuos visus savo duomenis į eurus ir dėl apvalinimų atsiras pajamos arba sąnaudos), sąnaudos bus leidžiami atskaitymai, o pajamos – apmokestinamos?

Pagal Euro įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo euro įvedimo dienos apskaitos dokumentai surašomi ir duomenys, jeigu jie susiję su ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiu euro įvedimo dieną, į apskaitos registrus įtraukiami eurais, o prireikus – ir eurais, ir užsienio valiuta. Pagal Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VAS-22 patvirtintą 40-ąjį verslo apskaitos standartą „Euro įvedimas" dėl litais išreikštų turto ir įsipareigojimų likučių, pajamų ir sąnaudų perskaičiavimo į eurais išreikštus turto ir įsipareigojimų likučius, susidarę skirtumai pripažįstami ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis. Perskaičiavimo rezultatas – pelnas arba nuostoliai – parodomas ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos straipsniuose. Apskaičiuojant pelno mokestį, kai įmonėms perskaičiavus savo duomenis į eurus susidaro pajamos, kaip ir finansinėje ataskaitoje, jos bus laikomos ataskaitinio laikotarpio pajamomis, nuo kurių apskaičiuojamas pelno mokestis, o susidarius sąnaudoms, jos bus priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kaip būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.

3. Ar apskaičiuojant pelno mokestį (kai įmonės perskaičiuos duomenis iš litų į eurus už 5 metų laikotarpį, kad galėtų palyginti), atsiradusios sąnaudos bus leidžiami atskaitymai, o pajamos apmokestinamos?

Tikslinant duomenis už 5 metų laikotarpį, pelno mokestis apskaičiuojamas ta valiuta, kuri tikslinamuoju mokestiniu laikotarpiu buvo teisėta mokėjimo priemonė, t. y. už laikotarpį, kuris prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, perskaičiuojama litais, o po euro įvedimo – eurais. Todėl įmonėms, kurios apskaičiuos pelno mokestį už 2015 m., perskaičiavus savo duomenis į eurus ir dėl to susidarius sąnaudoms, šios sąnaudos bus leidžiami atskaitymai, o atsiradus pajamoms, jos bus apmokestinamos, kaip tai nustatyta Pelno mokesčio įstatymo nuostatose. Perskaičiavimai už 5 metus, reikalingi duomenų palyginimui finansinėse ataskaitose, pelno mokesčio bazei įtakos neturės.

4. Įmonės darbuotojas nuo 2015 m. sausio 2 d. siunčiamas į komandiruotę 5 dienoms į Vokietiją. Įmonės vadovo įsakyme nurodyta, kad dienpinigių suma už komandiruotės metu išbūtą laiką turi būti apskaičiuojama pagal LR finansų ministro įsakymu Nr. 116 patvirtintą tos užsienio šalies dienpinigių normą. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. patvirtinta dienpinigių norma komandiruotam darbuotojui, vykstančiam Vokietiją, yra 197 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 58 Eur. Kokia dienpinigių norma turi vadovautis įmonė, apskaičiuodama dienpinigių sumą, kai darbuotojui dienpinigiai išmokami:

1) visa suma išmokama 2014 m. gruodžio 31 d.?

2) pusė sumos išmokama 2014 m. gruodžio 31 d., likusi dalis – 2015 m. sausio 8 d.?

3) visa suma išmokama 2015 m. sausio 8 d.?

Nuo 2015 m. sausio 1 dienos 2014 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-293 „Dėl Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes" pakeitimo" yra patvirtintos naujos užsienio komandiruotės dienpinigių normos pagal atskiras šalis eurais.

Šiuo atveju, kadangi komandiruotė yra 2015 metais, todėl darbuotojui, vykstančiam į Vokietiją, už komandiruotėje būtas dienas dienpinigiai turi būti apskaičiuojami, taikant 58 EUR komandiruotės normą už dieną, neatsižvelgiant į tai, kada dienpinigiai darbuotojai yra išmokami.

5. Kaip, apskaičiuojant pelno mokestį, apmokestinamas dėl akcijos nominalios vertės eurais euro centų tikslumu suapvalinimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis?

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį dėl akcijos nominalios vertės eurais euro centų tikslumu suapvalinimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis nelaikomas įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu ir registruojamas apskaitoje kaip bendrovės finansinių metų, kurie apima euro įvedimo dieną, pajamos (kai pokytis neigiamas) arba sąnaudos (kai pokytis teigiamas).

Tokiu būdu, skaičiuojant pelno mokestį, dėl akcijų nominalių verčių eurais euro centų tikslumu suapvalinimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis priskiriamas leidžiamiems atskaitymams (kai pokytis teigiamas) arba apmokestinamosioms pajamoms (kai pokytis neigiamas).

6. Spaustuvė klausia, ar gali spausdinti pinigų priėmimo kvitus (PPK) su Eur, kai nėra patvirtinta pavyzdinė PPK forma su euro simboliu.

 Pagal VMI prie FM viršininko 2014 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. VA-119 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 379 „Dėl Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" 2.1 papunktį iki euro įvedimo dienos spaustuvėje atspausdinti Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai gali būti naudojami ir po euro įvedimo dienos, ir jais gali būti prekiaujama, kol baigsis jų atsargos. Asmuo, naudojantis tokius kvitus, po euro įvedimo dienos privalo išbraukti lito santrumpą Lt ir atitinkamai įrašyti euro pavadinimą, jo santrumpą arba ženklą ir pasirašyti.

 7. Dėl eurų laikymo – mokesčių mokėtojas įsigyja euro rinkinius, jie turi būti laikomi pagal Lietuvos banko keliamus griežtus reikalavimus (griežtas saugojimas, baudos, pasižadėjimas nedisponuoti gautais eurais, LB patikrinimas ir kt). Klausimai: ar turi būti apskaitomi nebalansinėje apskaitoje? Kada turi būti išrašomas kasos pajamų orderis apie gautų pinigų gavimą: gavus euro rinkinius ar šiam rinkiniui tapus apyvartinėmis monetomis?

Grynųjų pinigų keitimo gairėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2014-03-28 nutarimu Nr. 03-42 „Dėl grynųjų pinigų keitimo gairių patvirtinimo" (toliau – Gairės), yra nustatyti grynųjų pinigų keitimo, įvedus Lietuvos Respublikoje eurą, proceso dalyviai ir jų funkcijos, apsirūpinimo eurų banknotais ir monetomis, eurų ir litų tvarkymo, grynųjų pinigų keitimo bendros eurų ir litų apyvartos laikotarpiu ir jam pasibaigus, principai.

Pagal Gairių nuostatas, bankai išankstinį antrinį euro banknotų ir monetų bei monetų rinkinių paskirstymą profesionalioms trečiosioms šalims pradės likus mėnesiui iki euro įvedimo dienos, o pagal supaprastinto išankstinio antrinio eurų paskirstymo procedūrą mažosioms įmonėms – ne anksčiau, negu likus penkioms kalendorinėms dienoms iki euro įvedimo dienos, ir tai vykdys iki euro įvedimo dienos.

Mažosioms įmonėms, t.y. mažosioms prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms, kuriose dirba mažiau negu 10 asmenų ir kurių metinė apyvarta arba bendras metinis balansas neviršija 2 milijonų eurų, gali būti taikoma supaprastinta išankstinio antrinio paskirstymo procedūra, t. y. mažosios įmonės pasirašys LB parengtą pasižadėjimo formą, kurioje sutiks iki euro įvedimo dienos 00.00 val. Lietuvos laiku nedisponuoti joms paskirstytais eurais. Mažosios įmonės saugos iš anksto paskirstytus eurus atskirai nuo kitų eurų banknotų ir monetų, kitos valiutos arba kitos nuosavybės, užtikrins, kad jie nepatektų į apyvartą iki euro įvedimo dienos, leis patikrinti jų patalpose esančius iš anksto paskirstytus eurus ir mokės baudas, jei iš anksto paskirstyti eurai pateks į apyvartą prieš euro įvedimo dieną.

Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, nustatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Gairių nuostatas, iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš anksto paskirstytų eurų banknotų ir monetų bei monetų rinkinių nominalioji vertė įtraukiama į nebalansinę apskaitą ir tvarkoma atskirai nuo kitų eurų banknotų ir monetų, todėl įmonė, įsigijusi euro rinkinius, kasos pajamų orderį išrašyti turės šiems rinkiniams tapus apyvartinėmis monetomis, t.y. 2015 m. sausio 1 d. - euro įvedimo dieną.

 8. Įmonė neturi kasos. Veikloje naudoja EKA ir sąskaitas banke. Šiuo metu gauna iš anksto užsakytus euro rinkinius. Klausimas: kur tuos pinigus laikyti? Ar gali įmonė susikurti savo įmonės kasą būtent pinigų saugojimui ir tuos pinigus iki 2015 01 01 laikyti kasoje? Manome, kad vadovo įsakymu nurodoma kur yra įmonės kasa ir kur bus vykdomos kasos operacijos. Jeigu įmonė turi grynųjų pinigų, šiuo atveju euro rinkinių, turi turėti ir įmonės kasą.

 Pastebėtina, kad tai ne Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencijos klausimas.

 Kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką nustato Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179.

 Pritariame, kad vadovo įsakymu turi būti nurodoma, kur yra įmonės kasa ir kur bus vykdomos kasos operacijos. Svarbu, kad kasa, kasos darbas būtų organizuotas laikantis šių taisyklių reikalavimų, kad įmonės vadovas užtikrintų kasoje laikomų pinigų saugumą.

 9. Bendros apyvartos laikotarpiu (nuo 2015-01-01 iki 2015-01-15) pirkėjas perka prekę už 20 eurų, sumoka įmonės kasoje 100 litų kupiūra. Išrašomas KPO (100 Lt). Įmonė fiksuoja gautus eurus 28,96 eur (100/ 3,4528). Kadangi turi būti išduodama grąža eurais išrašomas kasos išlaidų orderis 8,96 eurų (28,96-20) (eurinė kasa). Sąskaitoje faktūroje atsispindi tik mokėtina suma 20 eurų. Kaip pirkėjui (įmonės atskaitiniam asmeniui) pagrįsti  gautą grąžą 8,96, kai kasos išlaidų orderis yra tik vienas egzempliorius? (Pastaba. Šis klausimas buvo derintas su Apskaitos ir audito tarnyba 2014-10-06 Nr. 18.7-31-1)-59-393)

 Pereinamuoju euro įvedimo laikotarpiu, kai pirkėjas ką nors pirkdamas į kasą sumoka litais didesnę sumą nei nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, o grąžą gauna eurais, pirkėjo sumokėtai sumai pagrįsti prie PVM sąskaitos faktūros turi būti ir pardavėjo išrašyto kasos pajamų orderio kvitas. Pirkėjo, kaip atskaitingo asmens, surašomoje avanso apyskaitoje turėtų būti nurodyta, kad grąža gauta eurais ir surašoma buhalterinė pažyma, numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje būtų nurodoma kokią eurų sumą atskaitingas asmuo yra skolingas avansą išdavusiai įmonei. Svarbu, kad visos ūkinės operacijos būtų pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.

10. Klausimas. Ar pereinamuoju 15 dienų truksiančiu grynųjų eurų ir  litų bendros apyvartos laikotarpiu (2015 01 01 – 2015 01 15) įmonės už prekes ir paslaugas gali atsiskaityti litais?

Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu įmonės už prekes ir paslaugas gali atsiskaityti ir litų banknotais bei monetomis, jeigu šių įmonių atskaitingi asmenys turi nepanaudotą grynųjų pinigų likutį, gautą iki 2015-01-01.

Pinigų mokėjimo dokumentuose suma turi būti nurodoma ir litais, ir eurais, t.y. nurodoma suma litais ir suma eurais, gauta perskaičiavus litus pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

Su pelno mokesčiu susijusių dydžių keitimas iš litų į eurus (lentelė)