« Grįžti

Kaip koreguojami sandoriai tarp asocijuotų asmenų?

Atnaujinimo data: 2015-03-08
Ši informacija skelbiama:
[1.4.19] Sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis pajamų...
Registracijos numeris   KD-648

Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas.

Asocijuoti asmenys – asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) yra susiję asmenys;

2) gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos.

GPMĮ 15 str. 2 dalies įgyvendinimo taisyklės patvirtintos Finansų ministro 2004-04-09 įsakymu Nr. 1K-123 "Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių" (toliau - Taisyklės).

Kadangi asocijuoti asmenys tarpusavio sandoriams ar operacijoms (kontroliuojamosioms transakcijoms) gali nustatyti kainą neatsižvelgdami į rinkos dėsnius, jų nustatyta kaina gali neatitikti tikrosios rinkos kainos. Todėl šios Taisyklės skirtos sandorio ar ūkinės operacijos tikrajai rinkos kainai apskaičiuoti.

Taisyklėse nurodyta tvarka tikrąją rinkos kainą apskaičiuoja:

Ir mokesčių mokėtojas, ir mokesčių administratorius, apskaičiuodamas sandorio ar ūkinės operacijos kainą, privalo laikytis Taisyklėse apibrėžto ištiestosios rankos principo. Ištiestosios rankos principas – tai principas, pagal kurį kontroliuojamųjų transakcijų kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, o atlikus kontroliuojamąsias transakcijas uždirbtas pelnas arba gautos pajamos neturi skirtis nuo pelno (pajamų), kuris būtų uždirbtas, atlikus transakciją tikrąja rinkos kaina. Ištiestosios rankos principas grindžiamas kontroliuojamosios transakcijos sąlygų palyginimu su palyginamąja transakcija ar transakcijomis.

Norėdamas nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkančią kontroliuojamosios transakcijos kainą, mokesčių mokėtojas:

1)  Taisyklėse nustatyta tvarka įvertina šią kontroliuojamąją transakciją;

2) remdamasis atlikus šį vertinimą gauta informacija, parenka tarp neasocijuotų asmenų sudarytus sandorius ar ūkines operacijas (nekontroliuojamąsias transakcijas), kurios galėtų būti naudojamos palyginimui su kontroliuojamąja transakcija, nustatant ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą;

3) šias parinktas nekontroliuojamąsias transakcijas įvertina vadovaudamasis ta pačia tvarka, kaip ir kontroliuojamąją transakciją, kuriai mokesčių mokėtojas nori nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą;

4) remdamasis įvertinus kontroliuojamąją transakciją ir nekontroliuojamąsias transakcijas gauta informacija ir laikydamasis Taisyklėse nustatytų reikalavimų, savo kontroliuojamajai transakcijai parenka ir pritaiko kainodaros metodą. Pritaikius kainodaros metodą nustatoma ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina.

Pagal tas pačias Taisykles ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą apskaičiuoja ir mokesčių mokėtojo patikrinimą atliekantis mokesčių administratorius. Tai atlikdamas mokesčių administratorius vadovaujasi tik ta informacija, kuri kontroliuojamosios transakcijos atlikimo metu prieinama ir mokesčių mokėtojui. Tačiau Taisyklės leidžia mokesčių administratoriui vadovautis ir mokesčių mokėtojui neprieinama informacija, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriui pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją.               

 

Teisės aktai
LRS  GPMĮ 15 str. 2 d.