« Grįžti

Kada atsiranda prievolė apskaičiuoti importo PVM, kai prekės į šalies teritoriją įvežamos ne iš Europos Sąjungos teritorijos?

Atnaujinimo data: 2014-12-08
Ši informacija skelbiama:
[1.8.8] Apmokestinimo momentas (14 str.)
Registracijos numeris   KD-4079   Data   2009.12.08

Kai prekės ne iš Europos Sąjungos teritorijos įvežamos į šalies teritoriją, tai prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai šios prekės įvežamos į šalies teritoriją, išskyrus atvejus, kai joms pradedami taikyti PVM įstatymo 12-3 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti muitinės sankcionuoti veiksmai.

Pavyzdys

Lietuvos įmonė A, PVM mokėtoja, Baltarusijoje iš įmonės B rugsėjo mėnesį įsigijo prekių, kurias į Lietuvą įvežė tų metų rugsėjo 24 d. ir kurioms tą dieną įformino išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą. Tokiu atveju prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda rugsėjo 24 d.


Pagal PVM įstatymo 12-3 straipsnio 1 ar 3 dalį laikoma, kad prekės  importuotos šalies teritorijoje, jeigu:
    1. ne Europos Sąjungos prekės yra šalies teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją, išskyrus atvejus, kai įvežtos į Europos Sąjungos teritoriją ne Europos Sąjungos prekės ne išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, o pateikiamos laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežamos į laisvąją zoną ar padedamos į laisvąjį sandėlį, joms įforminama muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo  perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais ar išorinio tranzito muitinės procedūra. Pastaraisiais atvejais laikoma, kad ne Bendrijos prekės importuotos šalies teritorijoje tik tuo atveju, jeigu nustojus taikyti minėtąsias procedūras ar veiksmus prekės tebėra šalies teritorijoje.

    2. Europos Sąjungos prekės yra šalies teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją, išskyrus atvejus, kai įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu šios prekės būtų ne Europos Sąjungos prekės, leistų jas pateikti laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežti į laisvąją zoną ar padėti į laisvąjį sandėlį, joms įforminti muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais procedūrą, arba joms įforminama vidinio tranzito procedūra. Pastaraisiais atvejais laikoma, kad minėtosios Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje tik tuo atveju, kai nustojus taikyti minėtąjį režimą ar vidinio tranzito procedūrą prekės tebėra šalies teritorijoje.
Šios nuostatos gali būti taikomos, kai prekės iš tos Europos Sąjungos muitų teritorijos dalies, kuri nepriklauso Europos Sąjungos teritorijai, įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją. Pažymime, kad Europos Sąjungos muitų teritorija ne visada sutampa su Europos Sąjungos teritorija (t. y. teritorija, kurioje taikomos Tarybos direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl  valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo). Pavyzdžiui, Kanarų salos (Ispanija), Prancūzijos užjūrio departamentai - Gvadelupa, Martinika, Prancūzijos Gviana, Reunionas (Prancūzijos Respublika); Atono kalnas (Graikijos Respublika) priklauso Europos Sąjungos muitų teritorijai, tačiau nėra Europos Sąjungos teritorija.

Teisės aktai
LRS  PVMĮ 14 str. 12 d.