COVID-19

Atnaujinimo data: 2020-04-15

DUK - su finansiniais sunkumais dėl COVID-19 nulemtų padarinių susiduriančiam verslui
 

Mano verslas yra įtrauktas į VMI sudarytą mokesčių mokėtojų, kuriems gali būti taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid 19, sąrašą – kokios pagalbos galiu tikėtis?


Mokesčių mokėtojams esantiems sąraše, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki ekstremalios situacijos pabaigos ir dar du mėnesius po jos, automatiškai, be atskiro prašymo taikomos šios pagalbos priemonės:

  • naujai neinicijuojamas mokesčių išieškojimas;
  • taikomas atleidimas nuo delspinigių;
Per 2 mėnesius po ekstremalios situacijos atšaukimo verslininkai galės:
  • sumokėti mokesčius be delspinigių arba kreiptis į VMI mokestinės paskolos sutarčiai (MPS) be palūkanų;
Prašymo forma parsisiuntimui – čia.
Sąraše įvardintiems mokesčių mokėtojams bus taikomos ir analogiškos Valstybinio socialinio draudimo (SODRA) įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą įtraukti daugiau veiklos sričių, ateityje VMI sąrašą pildys.

 


Ką daryti, jei mano verslo nėra VMI pateiktame sąraše, tačiau jaučiamos finansinės COVID-19 poveikio pasekmės?


Verslininkai, neradę savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat galimai patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, gali kreiptis į mokesčių administratorių ir iki ekstremalios situacijos pabaigos ir dar du mėnesius po jos pateikti nustatytos formos prašymą dėl pasirinktų priemonių taikymo (pvz.: MPS sudarymo be palūkanų, dėl išieškojimo nevykdymo, dėl atleidimo nuo delspinigių). Prašyme reikia pagrįsti, kad verslas nukentėjo nuo COVID-19. Pateikti prašymą dėl MPS sudarymo, mokesčių mokėtojas gali tik susidarius prievolei, t. y. pateikęs deklaracijas.
Prašymo forma parsisiuntimui – čia.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą įtraukti daugiau veiklos sričių, ateityje VMI sąrašą pildys.

Ar bus skaičiuojami delspinigiai nuo nesumokėtų mokesčių, jei esu VMI paskelbtame įmonių sąraše?


Vadovaujantis protingumo kriterijais, VMI, SODRA ir Muitinė automatiškai neskaičiuos delspinigių neigiamą poveikį patyrusiems mokesčių mokėtojams nuo š. m. kovo 16 d. (nuo karantino paskelbimo).
Šis principas galios iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija ir dar du mėnesius po jos.
Sąraše nesantys verslininkai taip pat galės kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdami nustatytos formos prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių bei kitų pasirinktų priemonių taikymo, kuriame turi pagrįsti, kad patyrė neigiamas pasekmes.
Prašymo forma parsisiuntimui – čia.


Ar norint atidėti mokesčių sumokėjimo terminą reikės mokėti palūkanas?


Šiuo metu sudaryta galimybė atidėti ar išdėstyti mokesčius nemokant jokių palūkanų.
Mokestinės paskolos sutartis (MPS) dar iki šalyje paskelbiant karantiną sudarę verslo atstovai, kurie patyrė poveikį, susijusį su COVID-19 nulemtomis pasekmėmis, gali prašyti pakeisti sutartimi numatytas sąlygas (neskaičiuoti palūkanų).


Kur pateikti prašymą norint sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) mokesčių atidėjimui ir/ar išdėstymui?


Pažymima, kad galimai COVID-19 nulemtas pasekmes patyrusiems verslininkams numatyta galimybė nustatytos formos prašymus dėl MPS teikti per Mano VMI (skiltyje Paslaugos > Užsakyti paslaugą > Paklausimai) arba siųsti e. paštu vmi@vmi.lt.
Prašymo forma parsisiuntimui – čia.


Kokius dokumentus reikia pateikti kartu su prašymu dėl mokestinės paskolos sutarties?


Galimai COVID-19 nulemtas pasekmes patyrusiems verslininkams norint sudaryti mokestinės paskolos sutartį, reikia pateikti VMI nustatytos formos prašymą. Ją užpildžius, pateikti per Mano VMI (skiltyje Paslaugos > Užsakyti paslaugą > Paklausimai) arba e. paštu vmi@vmi.lt.
Papildomai su prašymu jokių dokumentų teikti nereikės, išskyrus tuos atvejus, kai VMI ar Sodra jų paprašys individualiai.


Kur kreiptis, jei vienu metu norima teikti prašymą dėl VMI ir Sodros mokesčių atidėjimo ir/ar išdėstymo?


Siekiant, jog pagalba su sunkumais susidūrusį verslą pasiektų kuo greičiau, prašymai bus priimami supaprastintu būdu - t. y., vienas bendras VMI ir SODRA adresuotas prašymas turėtų būti pateikiamas VMI.
Prašymo forma parsisiuntimui – čia.


Kur pateikti prašymą dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimo dalimis?


Verslininkai jau gali sudaryti mokestinės paskolos sutartį (mokėjimų atidėjimui ar išdėstymui) ir dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tai padaryti galima teikiant nustatytos formos prašymą.
Prašymo forma parsisiuntimui – čia.


Ką daryti, jei mokesčių skola susidarė dar iki šalyje paskelbiant karantiną, tačiau pasikeitus padėčiai galimybės sumokėti susidariusias mokesčių skolas šiuo metu nėra?


Jei verslininkai šiuo metu turi mokesčių skolų, kurios susidarė dar iki šalyje paskelbiant karantiną, tačiau jų šiuo metu sumokėti negali, jie taip pat gali kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS), o tokią sutartį jau anksčiau sudarę verslo atstovai gali prašyti pakeisti mokestinės paskolos sutartimi (MPS) numatytas sąlygas (pakeisti mokėjimų grafiką ir / ar neskaičiuoti palūkanų).


Kiek laiko bus nagrinėjamas pateiktas prašymas dėl pagalbos priemonių taikymo, mokestinės paskolos sutarties sudarymo?


Jei pateiktas prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudarymo ir nurodomas mokėjimo grafikas – prašymas nagrinėjimas iki 30 kalendorinių dienų.
Jei prašymas pateiktas dėl kitų pagalbos priemonių taikymo (atleidimo nuo delspinigių, išieškojimo veiksmų nevykdymo) – nagrinėjimas iki 20 darbo dienų.


Ką daryti tais atvejais, kai prašymas atidėti Sodros įmokų mokėjimą buvo pateiktas anksčiau, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių nėra galimybės laikytis numatyto grafiko?


Jeigu įmonė jau yra pateikusi prašymą įmokas atidėti ar sudariusi darbuotojų socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutartį su „Sodra" ir šiuo metu negali mokėti įmokų pagal nustatytą grafiką, įmokų atidėjimo sutartis nebus nutraukiama.
Verslininkai per vieną mėnesį nuo ekstremalios situacijos šalyje atšaukimo turėtų kreiptis į „Sodrą" dėl įmokų atidėjimo sutarties sąlygų ir grafiko pakeitimo.


Ar galiu pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, kai nėra realios (deklaruotos) mokestinės prievolės?


Pateikti prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, mokesčių mokėtojams gali tik susidarius prievolei, t. y. pateikus deklaracijas. Teikiant prašymą taip pat būtina nurodyti pageidaujamą atsiskaitymo grafiką pagal MPS.


Ar būsiu laikomas skolingu biudžetui?


Jeigu dėl COVID-19 neigiamą poveikį patyręs mokesčių mokėtojas yra įtrauktas į VMI sudarytą sąrašą, laikoma, kad jis neskolingas valstybės ir savivaldybių biudžetams ir fondams iki ekstremalios situacijos pabaigos ir dar du mėnesiai po jos.
Jeigu dėl skolingumo biudžetams ir fondmas kreipiasi neigiamo poveikio dėl COVID-19 nepatyręs mokesčių mokėtojas, jis nėra įtrauktas į VMI sąrašą, mokesčių mokėtojo pateiktas prašymas dėl pažymos apie atsiskaitymą su biudžetais ir fondais išdavimo yra nagrinėjamas bendra tvarka.


Kur galiu kreiptis kilus papildomiems klausimams dėl mokesčių atidėjimo ar išdėstymo?


Primename, jog dėl šalyje paskelbto karantino, visos VMI paslaugos teikiamos ir konsultacijos vyksta tik nuotoliniu būdu.
Nuo kovo 16 d., skambinant mokesčių informacijos centro telefonu 1882, klientai dėl konsultacijos gavimo gali pasirinkti ir aktualią temą „Mokesčių mokėjimo išdėstymas arba atidėjimas" (spausti 2).


INDIVIDUALI VEIKLA


Ką daryti verslo liudijimą įsigijusiems gyventojams, kurių veikla karantino metu yra apribota?


Jei gyventojas vykdė veiklą įsigijęs verslo liudijimą (VL), o ji šiuo metu yra ribojama, tai gyventojas pats turėtų įsivertinti, ar karantino metu galės vykdyti šią veiklą nepažeisdamas karantino sąlygų, pavyzdžiui, nuotoliniu ar kitu būdu. Visgi, jei veiklos dėl karantino apribojimų gyventojas nebegalės vykdyti, nutraukęs verslo liudijimą, jis gali mokesčio permoką susigrąžinti, arba ji galės būti įskaitoma kitam verslo liudijimui, kai tik veikla vėl bus galima verstis.
Norint nutraukti VL e. būdu, reikia prisijungti prie Mano VMI ir pateikti prašymą. Sistemoje reikia pasirinkti: Individuali veikla -> Verslo liudijimai -> Mano verslo liudijimai. Prie VL, kurį norite nutraukti, paspauskite „X". Atsivėrusiame lange reikės pabaigti formuoti prašymą nutraukti VL.
Svarbu pažymėti, kad veiklos nuo kovo 16 d. nevykdantiems VL savininkams suteikiama galimybė veiklą nutraukti ir atgaline data. Tokiu atveju asmenims reikia skambinti į Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 / +370 5 260 5060 arba pateikti elektroninį paklausimą per Mano VMI ir konsultantai užregistruos prašymą nutraukti VL nuo kovo 16 d. Jei elektroninės bankininkystės neturite, galite rašyti elektroniniu paštu vmi@vmi.lt (kartu nurodant kontaktinį telefono numerį).


Kada turės susimokėti mokesčius gyventojai, dirbantys su individualios veiklos pažyma?


Gyventojams, taip pat vykdžiusiems individualią veiklą su pažyma, atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl COVID-19, nukeltas pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminas. Vietoje buvusios gegužės 4 d., šiais metais gyventojams pajamas deklaruoti bei mokestį sumokėti reikės iki liepos 1 d.
Jei gyventojas vykdė veiklą su pažyma, o ji šiuo metu yra ribojama, veiklą nutraukti nėra būtina. Kadangi pajamų mokestis nuo gautų individualios veiklos pajamų mokamas metams pasibaigus, nutraukus individualią veiklą su pažymą pajamų mokesčio permoka nesusidaro.
Nusprendus nevykdyti individualios veiklos ir karantinui pasibaigus arba pageidaujant veiklą nutraukti dėl kitų priežasčių, prašymą dėl veiklos nutraukimo turite pateikti per Mano VMI. Sistemoje reikia pasirinkti „Individualios veiklos registravimas / nutraukimas", tuomet prie veiklos, kurią norite nutraukti, ir mokesčių mokėtojo tipo „Gyventojai, vykdantys individualią veiklą", nurodykite datą, nuo kurios pageidaujate nutraukti veiklą, ir paspauskite „X". Jei elektroninės bankininkystės neturite, galite galite paskambinti į Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 / +370 5 260 5060 arba rašyti elektroniniu paštu vmi@vmi.lt (kartu nurodant kontaktinį telefono numerį).


Kur galiu kreiptis dėl kompensacijos mokėjimo, jei mano veikla su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma yra apribota dėl COVID-19?


Dėl išmokos mokėjimo tvarkos turėtumėte kreiptis į Užimtumo tarnybą, tel. nr. 1883 arba (+370) 5 250 0883.


Ar Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savarankiškai dirbantiems asmenims paskirtos išmokos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu?


Ne, neapmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Užimtumo tarnybos paskirtos savarankiškai dirbantiems asmenims išmokos laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis, individualią veiklą vykdančių gyventojų – ne individualios veiklos neapmokestinamosiomis pajamomis.


Ar keičiasi darbo užmokesčio prastovos metu apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu tvarka, jei darbdavys gauna Užimtumo tarnybos paskirtą subsidiją?


Prastovos metu darbdavio darbuotojui mokamas darbo užmokestis gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamas tokia pačia tvarka, kaip ir įprastas darbo užmokestis. T. y. darbdavys, nepriklausomai nuo to, ar gaus subsidiją, ar ne, nuo darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio, pritaikęs neapmokestinamąjį pajamų dydį (kai darbuotojas yra pateikęs prašymą), turi išskaičiuoti 20 procentų gyventojų pajamų mokestį. Darbuotojo iš darbdavio gautomis pajamomis laikoma visa apskaičiuota darbo užmokesčio suma, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio subsidija bus gauta.


KASOS APARATŲ NAUDOJIMAS


Jei įmonė nori užregistruoti/perregistruoti kasos aparatą, reikia, kad kasos aparatus aptarnaujančios įmonės specialistas atvyktų į VMI su techniniu pasu. Ar jis galės atvykti?


Šalyje paskelbus ekstremalią situaciją ir/ar karantiną, norint užregistruoti/perregistruoti kasos aparatą, kasos aparatus aptarnaujanti įmonė turėtų prašymo, techninio paso ir kitų dokumentų skanuotas kopijas apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau — AVMI) atsiųsti el. paštu, o AVMI pagal el. paštu gautą informaciją užregistruoja/perregistruoja kasos aparatą (apie tai informuojant kasos aparatus aptarnaujančią įmonę). Pasibaigus ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiui, turėtų būti pateikiamas techninio paso originalas, kad techniniame pase būtų galima atlikti įrašą.


Įmonė turi didelį tinklą kavinių visoje Lietuvoje, ar apie tai, kad kasos aparatas bus nenaudojamas ilgiau kaip 10 dienų reikia pranešti kiekvienai apskrities VMI pagal kasos aparato registravimo adresą ir vardinti kiekvieno kasos aparato unikalų numerį? Gal yra galimybė pateikti vieną bendrą pranešimą?


Jeigu įmonė nenaudoja kasos aparato ilgiau kaip 10 dienų dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir/ar karantino, informuoti AVMI apie laikiną kasos aparato nenaudojimą nereikia. Jeigu įmonė nenaudoja kasos aparato ilgiau kaip 10 dienų dėl kitų priežasčių, vadovaujantis „vieno langelio" principu, įmonė apie kasos aparato nenaudojimą gali pranešti bet kuriai AVMI.


Karantino laikotarpiu įmonės veikla (pvz., prekyba parduotuvėje) yra draudžiama, todėl įmonė vykdo elektroninę prekybą. Prekes pirkėjai atsiima prekių atsiėmimo punkte, esančiame įmonės patalpose, o atsiskaitymai vyksta ir grynais pinigais, ir kortelių skaitytuvu. Ar privalo įmonė atsiskaitymams grynais pinigais naudoti kasos aparatą?


Jeigu prekės parduodamos ir atsiskaitymai už jas priimami grynaisiais pinigais arba negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone įmonės patalpose esančiame prekių atsiėmimo punkte, tai taikomos bendros Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo nuostatos ir turi būti naudojamas kasos aparatas.


Ar privalo būti išspausdinta kasos aparatu periodinė kovo mėnesio ataskaita Z, kai įmonė karantino laikotarpiu kasos aparato nenaudojo ir veiklos nevykdė? Ar tai įmonė gali padaryti vėliau?


Jeigu įmonė kasos aparato nenaudoja ilgiau kaip 10 dienų dėl šalyje paskelbto karantino, informuoti apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie laikiną kasos aparato nenaudojimą nereikia. Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją šalyje, periodinė kovo mėnesio ataskaita Z gali būti atspausdinama pasibaigus karantinui, prieš pradedant tęsti pardavimų apskaitymą kasos aparatu.


PELNO MOKESTIS


Ar gali įmonė patirtas išlaidas, susijusias su dalyvavimu renginiuose (parodos, mokymai, konferencijos ir kt.), komandiruotėmis, priskirti leidžiamiems atskaitymams, jeigu šie renginiai ir komandiruotės atšaukiami dėl paskelbto karantino?


Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos vieneto sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Todėl visos įmonės išlaidos (patirtos ir negrąžintos) apsaugant darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos.


Ar taikomos pajamų natūra nuostatos, kai darbdavys nacionalinio karantino metu imasi papildomų apsaugos priemonių reikalingų darbuotojų apsaugojimui nuo COVID-19 grėsmės?


Tuo atveju, kai darbdavys nacionalinio karantino metu, siekdamas užtikrinti efektyvų darbo organizavimą, veiklos tęstinumą ir sklandumą dėl COVID-19 grėsmės, savo darbuotojams apmoka tam tikras paslaugas, įsigyja tam tikras prekes, ar leidžia naudotis įmonės turtu, tokiu būdu apsaugodamas dirbančius darbuotojus, atliekančius įmonei svarbias užduotis, pajamų natūra nuostatos netaikomos, nes laikoma, kad tokias išlaidas įmonė patiria savo, o ne darbuotojo naudai.
Tokios įmonės patirtos išlaidos gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos. Įmonė vidaus tvarkoje turi nusimatyti, kokios paslaugos/prekės ir kokias funkcijas atliekantiems darbuotojams (konkretiems/visiems darbuotojams) bus apmokamos.
Pavyzdžiui, jei įmonė numatys, kad darbuotojams, kurių darbo funkcijos yra svarbios įmonės veiklos tęstinumui, sklandumui, įprastai į darbą iš namų/ iš darbo į namus vykstantiems viešuoju transportu (kai darbo funkcijų atlikimui automobiliai nereikalingi ir nebuvo suteikti) ir negalintiems vykdyti darbo funkcijų iš namų, nacionalinio karantino metu vykimui į darbą/ parvykimui iš darbo bus apmokamos taksi/pavėžėjimo paslaugos arba suteikta galimybė vykti įmonės turimais automobiliais, tokios įmonės patirtos išlaidos galės būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos, ir nelaikomos darbuotojų pajamomis.


Įmonė, siekdama apsaugoti savo darbuotojus, papildomai įsigyja ne tik dezinfekavimo priemones, bet ir priima sprendimą įsigyti dezinfekavimo paslaugą (dezinfekuoti) dėl paskelbto karantino. Ar visos patirtos išlaidos bus priskiriamos įmonės leidžiamiems atskaitymams?


Įmonių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos įmonių sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Todėl visos įmonės išlaidos skirtos dezinfekavimo priemonių bei dezinfekavimo paslaugos įsigijimui yra laikomos patirtos apsaugant darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos.


Ar dėl paskelbto karantino galima atidėti pelno mokesčio avansinio mokėjimo įmokas?


Dėl paskelbto karantino, VMI nukėlė avansinio pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminą iki kovo 30 d. Todėl įmonės, kurios šiuo metu dėl COVID-19 susidūrė su veiklos iššūkiais, pateikti avansinio pelno mokesčio deklaraciją turės daugiau laiko. Kaip minėta, VMI pratęsė terminą bei numato, jog avansinio pelno mokesčio deklaraciją reikia pateikti ir I ketvirčio avansinį pelno mokestį sumokėti ne iki kovo 16 d., o iki kovo 30 d.
VMI primena, jog įmonės vieną kartą metuose turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją. Jei įmonė pakeičia avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą pagal numatomus rezultatus, tai sumažėjus įmonės pelnui, mokėtinas pelno mokesčio avansas taip pat sumažėja, arba jo gali visai nelikti.
Taip pat Pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, visoms įmonėms, kurios per mokestinį laikotarpį apskaičiuoja mokestinį nuostolį, suteikiama galimybė perkelti susidariusius mokestinius nuostolius į kitus mokestinius laikotarpius ir jais susimažinti tais mokestiniais laikotarpiais apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną.


Įmonė atšaukė darbuotojų komandiruotes ir numatomus renginius dar iki karantino paskelbimo Lietuvoje, bet jau dėl susiklosčiusios Covid-19 situacijos pasaulyje. Ar įmonės dėl darbuotojų saugos patirtos išlaidos, susijusios su atšaukta komandiruote ar kitu renginiu, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams?


Įmonės patirtos ir jai negražintos bilietų įsigijimo bei gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, susijusios su neįvykusiomis komandiruotėmis, ar kitais renginiais, atšauktais siekiant apsaugoti darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną gali būti priskiriamos leidžiamiems atsakaitymams.


Paskelbus šalyje karantiną, įmonė, prekiaujanti gėlėmis, parduotuvėje prekybos nebevykdo ir šiuo metu gėles parduoda bei pristato klientams tik pagal jų pateiktus užsakymus inernetu. Įmonės apyvarta sumažėjo, dalis įsigytų gėlių nuvyto. Ar gali įmonė nuvytusių gėlių įsigijimo kainą priskirti leidžiamiems atskaitymams? Kokios mokestinės pasekmės būtų, jei įmonė karantino laikotarpiu veiklos nuspręstų nebevykdyti ir nuvytusių gėlių įsigijimo kainą nurašytų?


Natūralios netekties nuostoliais laikomi nuostoliai, susidarę dėl prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) specifinių savybių (drėgmės išgaravimo, biologinių procesų – kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir pan.), t. y. dėl jų nudžiūvimo, nugaravimo, išdulkėjimo arba nubyrėjimo, sudužimo, išsilaistymo saugant, fasuojant, perpilant, vežant, kraunant, parduodant (ir dėl pirkėjų užmaršumo). Jeigu įmonė veiklos nesustabdė ir vykdo toliau (prekiauja gėlėmis internetu), tai saugant gėles patirti nuostoliai būtų priskiriami natūraliai netekčiai. Natūralios netekties nuostoliams galima priskirti ne daugiau kaip 1 proc. įmonės metinių pajamų. Tuo atveju, kai įmonė, kuri dėl ribojimų šalyje laikinai veiklos nevykdo, nurašo neparduotų nuvytusių gėlių (nebetinkamų pardavimui) įsigijimo kainą, tai jos patirti nuostoliai nelaikomi natūralia netektimi, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 23 straipsnyje, o jų įsigijimo kaina priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.


PARAMA


Paskelbus ekstremalią situaciją, gyventojai ir verslo atstovai teikia paramą įvairioms gydymo įstaigoms piniginėmis lėšomis, įvairiomis materialinėmis vertybėmis bei paslaugomis. Kaip tokia parama traktuojama mokesčių tikslais?


Kai paramą teikia verslo atstovas (juridinis asmuo):
Jei juridinis asmuo, vykdantis veiklą, neatlygintiną paramą suteikia gydymo įstaigoms: Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) nustatytiems paramos gavėjams, juridiniams asmenims, neturintiems paramos gavėjo statuso ekstremalios situacijos metu, laikoma, kad parama suteikta LPĮ nustatyta tvarka ir paramos teikėjams būtų taikomos Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 28 straipsnyje nustatytos lengvatos. Jeigu paramos gavėjai, turintys teisę gauti paramos gavėjos statusą, jo neturi, tai gali kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl šio statuso suteikimo (LPĮ 13 str.).

Jei teikiama parama, kurios suma didesnė nei 14 500 Eur, sutartis turi būti notarinės formos. Visgi, atsižvelgiant į esamą situaciją, paramos teikėjų suteiktos ir paramos gavėjų gautos didesnės nei 14 500 Eur lėšos, kurios kaip parama skiriamos medicinos įstaigoms ar kt. viešiems poreikiams dėl COVID-19, o jas teikiant dėl notarų darbo apribojimo nebuvo ar nėra galimybės sudaryti notarinę sutarties formą , tad jos įformintos kitais dokumentais - pagal turinį gali būti pripažįstamos parama mokesčių tikslais (pvz., paramos teikėjai, t. y. juridiniai asmenys, suteikę labdaros ir paramos fondui paramą, gali pasinaudoti PMĮ nustatyta lengvata).

Tuo atveju, jeigu pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais registruotos bendrovės ar kiti juridiniai asmenys paramą suteikia ne pinigais, o prekėmis (materialinėmis vertybėmis), kurių pirkimo PVM paramą teikiantys asmenys buvo įtraukę į PVM atskaitą, tai tokiems paramos teikėjams neatsiranda prievolės apskaičiuoti suvartojimą privatiems poreikiams už tokias paramai perduotas prekes, neatsižvelgiant į paramai perduotų prekių vertę, jeigu tokios prekės yra skirtos pagalbai dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos suvaldymo ir pasekmių likvidavimo teikti.

Kai paramą teikia gyventojas (fizinis asmuo):
Kai paramą ligoninėms, mobiliesiems patikros punktams, labdaros ir paramos fondams ir kitiems LPĮ nustatytiems paramos gavėjams veiklos nevykdantis asmuo, jam neatsiranda jokių mokestinių prievolių, taip pat nenumatytos išskirtinės mokesčių lengvatos.

Kai parama perduodama tiesiogiai gydymo įstaigoje dirbančiam asmeniui:
Jeigu paramą (pinigais, maisto, apsaugos priemonėmis ir kitomis prekėmis ar paslaugomis) medikai, kitas personalas, dirbantis gydymo įstaigoje (ligoninėje, punkte ir pan.) iš paramos teikėjų (fizinių ar juridinių asmenų) gauna tiesiogiai, taip siekiant, kad teikiama parama greičiau pasiektų medikus, tai laikoma, kad parama suteikta pagal LPĮ pačiai gydymo įstaigai, ir medikams mokestinių prievolių neatsiranda.


Įmonė paskelbė akciją ir renka lėšas, kurias perduos ligoninei kaip paramą. Paskelbus šią akciją, įmonė įteiks prizą daugiausiai paaukojusiam asmeniui. Kaip mokestine prasme traktuoti įmonės surinktus pinigus ir jų perdavimą ligoninei? Kaip traktuoti šį prizą?


Kai įmonė tarpininkauja surinkdama paramos, skirtos tretiesiems asmenims, lėšas ir perduodama jas paramos gavėjams, tai į įmonės sąskaitą pervesta tretiesiems asmenims skirta pinigų suma nelaikoma įmonės pajamomis tik tuo atveju, jeigu ši įmonė turi ir, mokesčių administratoriui paprašius, gali pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad lėšos yra surinktos trečiųjų asmenų vardu.
Neturint patvirtinančių dokumentų, visa pervesta suma būtų pripažįstama įmonės pajamomis ir apmokestinama pelno mokesčiu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – PMĮ) nustatyta tvarka.
Toks trečiųjų asmenų surinktų paramos lėšų perdavimas nelaikomas įmonės suteikta parama ir lėšas perduodanti įmonė negali taikyti lengvatos, nustatytos PMĮ 28 straipsnyje.
Neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos dovanos (išskyrus dovanas darbuotojams). Todėl įteikto prizo vertė leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama.


Sveikatos priežiūros įstaiga - pelno siekiantis juridinis asmuo, UAB, gauna paramą pinigais, kurią panaudoja apsaugos priemonėms medikams (savo darbuotojams) įsigyti. Kaip bus traktuojami gauti pinigai pelno mokesčio požiūriu?


Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad pajamos yra iš Lietuvos šaltinių ir iš ne Lietuvos šaltinių (t. y. iš užsienio valstybėse esančių šaltinių) uždirbtos ir (arba) gautos pajamos. Pelno nesiekiančių vienetų, paramos gavėjų, nurodytų Labdaros ir paramos įstatymo (toliau – LPĮ) 7 straipsnio 1 dalyje, gauta parama nelaikoma pajamomis. Pelno siekiantys vienetai, įskaitant UAB, nėra paramos gavėjai pagal LPĮ, todėl jų pinigais gauta parama pelno mokesčio požiūriu priskiriama apmokestinamoms pajamoms. UAB išlaidos, patirtos įsigyjant darbuotojams (medikams) skirtas apsaugos priemones, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams kaip sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones.


PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS


1. Koks PVM tarifas taikomas medicininėms kaukėms, respiratoriams ir pirštinėms?


Kai šias prekes įsigyja įmonė, savo reikmėms arba su tikslu perparduoti, taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Kai šias prekes, importuojant ne iš Europos Sąjungos šalies, įsigyja įmonė, savo reikmėms arba su tikslu perparduoti, turėtų būti priskaičiuotas standartinis 21 proc. importo PVM.

Kai šias prekes su 0 proc. PVM tarifu iš Europos Sąjungos PVM mokėtojo, įsigyja PVM mokėtojas, savo reikmėms arba su tikslu perparduoti, nuo prekių apmokestinamosios vertės turi būti apskaičiuojamas 21 proc. PVM tarifas.

Kai šias prekes įsigyja gyventojai, taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.


2. Kada medicininėms kaukėms, respiratoriams ir pirštinėms gali būti taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas?


Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos LR sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka (pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. 4 d.).

Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas sveikatos priežiūros įstaigai tiekiamoms medicinos pagalbos priemonėms tik tokiu atveju, jei sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai tiekiamos medicinos pagalbos priemonės, atitinka šias sąlygas:
1. su teritorine ligonių kasa (toliau – TLK) yra sudariusi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) lėšų, teikti;
2. tiekėjui pateikia laisvos formos patvirtinimą, kad įsigyjamos medicinos pagalbos priemonės bus skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių teikimo (bei išlaidų kompensavimo) su TLK yra sudaryta sutartis, t. y., kad medicinos pagalbos priemonės bus skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios yra apmokamos iš PSDF lėšų, teikti.


3. Kur reikėtų kreiptis kilus klausimams dėl prekių priskyrimo medicinos pagalbos priemonėms?


Ar prekės priskiriamos medicinos pagalbos priemonėms aiškina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.


4. Ar laikoma prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio prasme), kai atiduodamos medicininės kaukės ir pirštinės neatlygintinai, kaip parama medicinos įstaigoms dėl COVID-19, jei buvo pasinaudota šių prekių PVM atskaita?


Prekių tiekimas nelaikomas prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, kai perduodamos prekės yra skirtos pagalbai dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka visoje šalyje paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar dėl Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo nustatyta tvarka visoje šalyje įvestos nepaprastosios padėties suvaldymo ir pasekmių likvidavimo teikti.


5. Ar laikoma paslaugų suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 8 straipsnio prasme), kai keleivių vežimo paslaugas teikianti įmonė neatlygintinai medicinos darbuotojus, dėl COVID-19 ir šalyje paskelbto karantino, vežioja į darbą ir namo?


Toks paslaugų tiekimas nelaikomas suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.


6. Ar viešbučiui, PVM mokėtojui, dėl paskelbto karantino laikinai nevykdančiam apgyvendinimo paslaugų veiklos yra galima patalpų nuomos ir komunalinių paslaugų PVM atskaita?


Laikinai nevykdant veiklos, dėl šalyje paskelbto karantino, patirtų patalpų nuomos ir privalomųjų komunalinių išlaidų (kaip šildymas, skaitiklių mokesčiai, atliekų rinkliava ir pan.) PVM atskaita yra galima.


7. Koks PVM tarifas taikomas reagentams, skirtiems COVID-19 nustatymui?


Jeigu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija reagentus COVID-19 nustatyti priskiria medicinos pagalbos priemonėms, tai lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas tik tokiu atveju, jei sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai tiekiamos medicinos pagalbos priemonės, atitinka šias sąlygas:
1. su teritorine ligonių kasa (toliau – TLK) yra sudariusi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, teikti;
2. tiekėjui pateikia laisvos formos patvirtinimą, kad įsigyjamos medicinos pagalbos priemonės bus skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių teikimo (bei išlaidų kompensavimo) su TLK yra sudaryta sutartis.


8. Ar PVM mokėtojas gali pasinaudoti pirkimo PVM atskaita, kai karantino metu dirbantiems darbuotojams užsako maistą į darbo vietą?


Neatlygintinai darbuotojams teikiamos maitinimo paslaugos nėra susijusios su bendrovės vykdoma ekonomine PVM apmokestinama veikla, todėl tokių išlaidų pirkimo PVM negali būti atskaitomas.


9. Koks PVM tarifas taikomas viešbučių, svečių namų, motelių, kempingų, kaimo turizmo sodybų teikiamoms apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms, kai yra priimami gyventojai karantino laikotarpiui saviizoliacijai?


Teikiamos apgyvendinimo paslaugos (nakvynė su pusryčiais ar tik nakvynė, užtikrinant higienos poreikius) atitinkančioms Turizmo įstatyme kolektyvinio apgyvendinimo paslaugų teikimui nustatytus reikalavimus (pvz., užsakymai priimami ir registruojami, teikiama informacija apie apgyvendinimą ir pan.), apmokestinamos taikant lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.

Papildomos paslaugos (pietūs ir vakarienė) apmokestinamos taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą.


10. Ar atsiranda prievolė apmokestinti PVM gautą avansą, jeigu renginiai, kurie turėjo įvykti karantino laikotarpiu, bus atidėti dėl COVID-19 epidemijos ir nuo avanso gavimo iki faktinės renginio datos bus praėję daugiau nei 12 mėnesių?


Siekiant sumažinti naštą dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos neatsiranda prievolės apmokestinti gauto avanso PVM, kadangi šie renginiai bus laikomi įvykusiais per 12 mėnesių. Ši nuostata galioja tik tiems renginiams, kurie turėjo vykti karantino laikotarpiu.


AKCIZAI


Kokie yra su akcizais susijusių paslaugų teikimo pokyčiai karantino metu?


Informaciją galite rasti čia.