« Grįžti

DĖL ATSAKYMŲ Į SEMINARO (2007 M. RUGSĖJO 26-27 D.) METU PATEIKTUS KLAUSIMUS, SUSIJUSIUS SU PVM

Atnaujinimo data: 2007-10-17
Registracijos numeris   (18.2-31-2)-R-10268   Data   2007.10.17

1. Advokato veikla besiverčiantis gyventojas 2001 m. su kitu gyventoju (bendrasavininkai) nusipirko poilsio paskirties patalpą. Įsigyti poilsio namai yra Klaipėdoje. Jokių kitokių sandorių su nekilnojamuoju turtu šis gyventojas nėra sudaręs. Patalpos 2006 m. parduotos UAB X. Iki pardavimo patalpos nebuvo nei rekonstruojamos, nei dalinamos ar kt. Abu šie fiziniai asmenys įsiregistravo PVM mokėtojais ir parduodami šį pastatą apmokestino jį PVM. Pardavimo PVM deklaravo ir sumokėjo. Pirkėjas (UAB X) pirkimo PVM atskaitė. Abu šie fiziniai asmenys Gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) požiūriu šį turtą priskyrė prie ne veiklos turto (neapmokestino GPM, nes praėjo 3 metai), o PVM už šį turtą savanoriškai skaičiavo ir mokėjo. Ar šis sandoris gali būti laikomas ekonomine veikla?

Atsakymas

Asmeninio turto (seno nekilnojamojo pagal prigimtį pastato, jo dalies) pardavimas, kai toks sandoris yra atsitiktinio pobūdžio, o gyventojas įprastai nesiverčia tokia veikla nelaikomas ekonomine veikla.

Tačiau jeigu bendrasavininkai įsiregistravo PVM mokėtojais ir apskaičiavo PVM, už atsitiktinį sandorį, kuris nelaikomas ekonomine veikla – parduotą seną nekilnojamą turtą, tai pagal PVM įstatymo 71 str. 6 dalį turi tą apskaičiuotą PVM sumokėti į biudžetą.

Jeigu pardavėjas išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje klaidingai išskyrė PVM sumą už prekes ar paslaugas, kurių jis pagal PVM įstatymo nuostatas neturėjo apmokestinti PVM pirkėjas neturi teisės tokios PVM sumos įtraukti į PVM atskaitą, nors šios įsigytos prekės bei paslaugos būtų skirtos jo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Teisė į PVM atskaitą pirkėjui nesuteikiama net ir tuo atveju, jeigu prekių (paslaugų) pardavėjas šią neteisėtai paimtą iš pirkėjo PVM sumą deklaravo mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje ir sumokėjo į biudžetą.

Europos Teisingumo Teismas (toliau-ETT) savo sprendimuose (kurių nuostatos analogiškoje situacijoje privalomos taikyti visoms valstybėms narėms) yra konstatavęs, kad teisė į PVM atskaitą netaikoma tokiam mokesčiui, kuris buvo sumokėtas į biudžetą tik dėl to, kad buvo išskirtas PVM sąskaitoje faktūroje, tačiau kuris pagal Šeštosios Direktyvos nuostatas neturėjo būti imamas ir mokamas (byla C-342/87 Genius Holding, byla C-456/98 Schmeink& Cofreth ir Strobel, byla C-35/05 Reemtsma Cigarettenfabriken GmbH prieš Ministero delle Finanze ir kt. ).

Tačiau pagal ETT praktiką, jeigu minėtuose sandoriuose (kai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo klaidingai išskirta PVM suma) pardavėjas ir pirkėjas elgiasi sąžiningai, tai turi būti suteikta teisė ištaisyti padarytas klaidas, t. y. turi būti suteikta teisė pardavėjui neteisingai sumokėtą PVM sumą į biudžetą atsiimti iš biudžeto, o pirkėjui turi būti suteikta teisė neteisingai sumokėtą PVM sumą pardavėjui – atsiimti iš pardavėjo, išrašant kreditinę PVM sąskaitą faktūrą.

2. Lietuvos nuolatinis gyventojas 2007 m. parduoda keturis žemės sklypus, skirtus komercinei veiklai ir gyvenamųjų namų statybai, kuriuos paveldėjo tais pačiais metais mirus motinai. Sklypų pardavimo kaina 10 kartų didesnė negu jų vidutinė rinkos vertė ir sudaro daugiau kaip 5 mln. litų. Kokiomis pajamomis laikyti tokias gyventojo pajamas? Ar šio turto pardavimas gali būti laikomas gyventojo vykdoma ekonomine veikla ir apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu?

Atsakymas

Kai Lietuvos nuolatinis gyventojas parduoda keturis iš motinos paveldėtus sklypus, tai tokio asmeninio turto pardavimas PVM įstatymo prasme nelaikomas ekonomine veikla ir nėra PVM objektas.

3. Gyventojas 2005 m. ir 2006 m. iš skirtingų savininkų įsigijo 7 skirtingos paskirties žemės sklypus vienoje teritorijoje. Šiuos sklypus apjungė į vieną sklypą ir pakeitė paskirtį į gyvenamųjų namų statybai. Šį sklypą (apjungtą ) gyventojas 2007 m. įnešė kaip turtinį įnašą į UAB:

- ar toks turtinis įnašas gali būti prilyginama individualiai veiklai ir apmokestinamas kaip individualios veiklos pajamos?

- ar PVM požiūriu galima prilyginti ekonominei veiklai?

Atsakymas

Fizinio asmens sklypo, kaip turtinio įnašo, įnešimas į UAB GPM įstatymo prasme individualia veikla nelaikomas .

Pagal PVM įstatymo 9 straipsnio nuostatas fizinio asmens turtinio įnašo į UAB įnešimas laikomas PVM objektu tokiu atveju, jei šio turto pirkimo PVM buvo jį perduodančio PVM mokėtojo įtrauktas į PVM atskaitą. Pateiktu atveju turtinį įnašą į UAB įneša fizinis asmuo, ne PVM mokėtojas, ir todėl jis šio turto pirkimo PVM į atskaitą traukti neturėjo teisės. Todėl pateiktu atveju fizinio asmens sklypo, kaip turtinio įnašo, įnešimas į UAB PVM įstatymo prasme ekonomine veikla nelaikomas.

4. Nuolatinis Lietuvos gyventojas A verčiasi individualia veikla – žemės sklypų prekyba. Gyventojas teigia, kad 2003 m. įsigijo du žemės ūkio paskirties žemės sklypus savo reikmėms, t.y. gyventojas teigia, kad šiuose sklypuose planavo komercinių pastatų statybą. 2006 metais parengė sklypo detalųjį planą (2 sklypus sujungė į vieną sklypą) ir pakeitė žemės paskirtį į komercinę. Šis gyventojas (A) iš kito gyventojo (B) 2006 m. buvo pasiskolinęs 150000 Lt (paskolos sutartis rašytinė, bet notariškai netvirtinta). Paskolą buvo numatyta pradėti grąžinti po metų. Gyventojas A teigia, kad šiuo metu susidarė tokia finansinė situacija, kad negali grąžinti paskolos ir todėl gyventojui B už skolą ketina perleisti minėtą žemės sklypą. Gyventojas A klausia:

a) ar šiuo atveju pajamos, gautos už perleistą sklypą bus laikomos pajamomis iš atsitiktinio sandorio (t.y. ne individualios veiklos pajamomis)?

b) ar atsiras PVM prievolės?

Atsakymas

a) Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos gyventojo A, besiverčiančio individualia veikla (žemės sklypų prekyba), parduodamas sklypas buvo įsigytas komercinių pastatų statybai (bet ne asmeniniais tikslais, pvz., gyvenamojo namo statybai), tai GPM įstatymo prasme toks sklypo pardavimas laikomas individualia veikla. Tai, kad gyventojas A sklypą perdavė kreditoriui už skolą, sandorio vertinimo nekeičia.

b) PVM įstatymo prasme Lietuvos gyventojo A vykdoma veikla - žemės sklypų prekyba yra laikoma ekonomine veikla, o gyventojas, vykdantis šią veiklą, - apmokestinamuoju asmeniu. Pagal PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatas, sklypo, kurį minėtas asmuo įsigijo komercinių pastatų statybai, pardavimas laikomas sandoriu, susijusiu su šio asmens vykdoma ekonomine veikla ir PVM objektu (t. y. gyventojo parduodamas komercinės paskirties sklypas turi būti apmokestinamas 18 proc. PVM tarifu).

5. UAB X mokymo Centre Y organizuoja seminarą „Projektų vadyba. Inovacijų pagrindai". Centras Y UAB X teikia šias paslaugas: seminaro dalyvių maitinimo, apgyvendinimo, salės ir įrangos nuomos, dalomosios medžiagos parengimo paslaugas. UAB X pati tiesiogiai apmoka seminaro lektoriams. Ar šias išvardintas paslaugas, kurias Centras Y teikia UAB X galima traktuoti kaip profesinio mokymo paslaugas ir taikyti PVM įstatymo 22 str. nuostatas?

Atsakymas

Pagal PVM įstatymo 22 straipsnio nuostatas kitos su švietimo ir mokymo paslaugomis susijusios paslaugos PVM neapmokestinamos, jeigu šias paslaugas teikia asmuo, teikiantis švietimo ir mokymo paslaugas, jeigu šios paslaugos yra būtinos švietimo ir mokymo paslaugoms teikti. Paklausime pateiktu atveju seminaro dalyvių maitinimo, apgyvendinimo, salės ir įrangos nuomos, dalomosios medžiagos parengimo paslaugas teikia ne tas asmuo, kuris teikia mokymo paslaugas. Todėl šioms paslaugoms PVM įstatymo 22 straipsnyje nustatyta lengvata netaikoma.

6. UAB teikia „visuotinio mokymo" paslaugas, koncerno įmonių darbininkams. Programoje:

-darbo ir elgesio kultūra,

-stresas darbe, atpažinimas ir įveikimas,

-civilinė sauga,

-visuomenė ir aplinka,

-aplinkos apsauga,

-pramoninė sanitarija ir darbo higiena,

-darbo ir elgesio kultūra.

Ar šias paslaugas reikia apmokestinti PVM?

Atsakymas

Pagal PVM įstatymo 22 straipsnio nuostatas profesinis mokymas PVM neapmokestinamas. Profesiniu mokymu arba perkvalifikavimu laikomas mokymas, tiesiogiai susijęs su amatu arba profesija, taip pat mokymas, skirtas profesinėms žinioms įgyti arba atnaujinti. (Europos Sąjungos Tarybos reglamentas (EB) Nr.1777/2005).

Iš papildomai gautos informacijos paaiškėjo, kad įmonių, siuntusių darbuotojus į ,,visuotinio mokymo" paslaugų kursus veikla yra cheminių medžiagų gamyba. Be to, paaiškėjo, kad už teikiamas paslaugas apmoka darbuotojus siuntusios įmonės. Tokiu atveju darytina išvada, kad mokymų metu įgytos žinos yra reikalingos atliekant darbininkams pavestas funkcijas ir todėl minėtos paslaugos gali būti laikomos profesinio mokymo paslaugomis.

7. UAB veikla yra mokymo paslaugų teikimas. Pats UAB seminarų neorganizuoja, o suranda įmones kas tuos seminarus praveda. Iš tų įmonių UAB gauna PVM sąskaitą faktūrą ir kaip neatsiskleidęs tarpininkas (užsidėjęs antkainį) šią paslaugą perparduoda seminarą užsakiusiai įmonei.

Ar šias paslaugas reikia apmokestinti PVM?

Atsakymas

Kai sandoryje dėl paslaugų suteikimo tarpininkas veikia kaip neatsiskleidęs tarpininkas, tai PVM įstatymo taikymo prasme jis yra traktuojamas kaip paslaugų teikėjas, o PVM skaičiuojamas ta pačia tvarka, kaip jis būtų skaičiuojamas, jeigu paslaugą būtų suteikęs pats tarpininkas, t. y. tokiu atveju neatsiskleidusiam tarpininkui teikiant paslaugas taikomas toks pat apmokestinimo režimas (tokie pat mokesčio tarifai, lengvatos) kaip tikrajam pardavėjui. Vadinasi, kai neatsiskleidęs tarpininkas galutiniam vartotojui ,,perparduoda" pagal PVM įstatymo 22 straipsnio nuostatas PVM neapmokestinamas mokymo paslaugas, tai jis šių paslaugų PVM neapmokestina.

8. UAB PVM mokėtoja dviem įmonėm teikia nekilnojamojo turto nuomos paslaugas. Nuomos sutartys sudarytos 2003 metais. Vienas iš nuomininkų nebuvo PVM mokėtojas. Tačiau nuomotojas nuomos paslaugų abiems nuomininkams PVM neapmokestino. 2007 m. birželio mėn. ir tas nuomininkas įsiregistravo PVM mokėtoju.

Ar mokesčių inspekcija gali priimti pasirinkimo skaičiuoti PVM deklaravimą, (jeigu mokėtojas pasirinko PVM skaičiuoti), ar jis gali pasirinkti tik dėl to sandorio, kuris buvo 2003 m. sudarytas su PVM mokėtoju?

Atsakymas

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, kuri pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį PVM neapmokestinama, skaičiuoti PVM, jeigu daiktas nuomojamas PVM mokėtojui, ir šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Taikant šias įstatymo nuostatas reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto nuomos atveju yra sudaromas vienas šio turto nuomos sandoris, tačiau pagal šį sandorį teikiamos nuomos paslaugos yra ilgalaikės, tam tikrą tęstinį laikotarpį teikiamos paslaugos. Todėl, apmokestinant nuomos paslaugas PVM, turi būti įvertinamos aplinkybės, galiojančios nuomos sandorio sudarymo metu (bet ne suteikimo metu).

Iš pateiktos informacijos galima daryti išvadą, kad nuomos sandorio metu, t. y. 2003 metais, UAB nebuvo pasirinkusi už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą skaičiuoti PVM. Tokiu atveju UAB už nekilnojamojo turto nuomą abiem nuomininkams PVM neskaičiuoja visą sutartyje numatytą šio turto nuomos laikotarpį (t. y. ir po to, kai UAB vietos mokesčiui administratoriui ir deklaruos, kad už nekilnojamų daiktų nuomą pasirenka skaičiuoti PVM).

9. Įmonė A perparduoda savo vardu (kaip neatsiskleidęs tarpininkas) įvairias paslaugas. Ar ji turi teisę apmokestinti jas taip:

Pastaba. Pateiktame klausime išdėstytos įvairios situacijos nėra visiškai aiškios ir kaip galima spręsti iš šių situacijų aprašymo, daugelis iš nurodytų paslaugų yra teikiamos galutiniams vartotojams- fiziniams asmenims ( pvz.: bilietų pardavimo, viešbučių, vizų ir kt.)

Todėl atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu įmonė A galutiniams vartotojams iš tikrųjų savo vardu parduotų apgyvendinimo viešbutyje, keleivių vežimo ir kitas paslaugas, kurios pagal Turizmo įstatymą laikomos turizmo paslaugomis, tai nuo šių savo vardu parduotų turistams paslaugų ji turėtų skaičiuoti maržą ir apmokestinti ją PVM įstatymo 101-105 str. nustatyta tvarka.

Kitais atvejais reikėtų išsiaiškinti kiekvienoje situacijoje atskirai, ar pagal konkretaus sandorio sąlygas įmonė A iš tikrųjų gali veikti ir veikia nurodytose paslaugose kaip neatsiskleidęs tarpininkas. Tas faktas, kad įmonė A iš savo klientų paima pinigus ne tik už savo suteiktą tarpininkavimo paslaugą (kaip antkainį), bet ir už tikrųjų paslaugų teikėjų šiems klientams suteiktas paslaugas (kaip kompensaciją, kurią visą vėliau perduoda tikrajam paslaugos teikėjui), dar nereiškia, kad įmonė savo vardu perparduoda klientui įsigytas iš tikrųjų paslaugų teikėjų paslaugas.

Todėl pateikti atsakymai yra tik galimi atsakymų variantai. Turint papildomą informaciją apie kiekvieną pateiktą situaciją, atsakymų variantai gali keistis.

1) lėktuvo bilietai tarptautiniam maršrutui su įmonės A antkainiu arba be jo – su 0 proc. PVM tarifu pagal 45 str. 8 dalį;

Atsakymas

Jeigu įmonė galutiniams vartotojams (turistams) savo vardu parduotų iš trečiųjų asmenų įsigytas keleivių vežimo orlaiviais paslaugas, tai ji pagal PVM įstatymo 101-105 straipsnių nuostatas turėtų skaičiuoti maržą, kuri, jeigu keleiviai vežami į ES valstybes nares, apmokestinama taikant 18 proc. PVM, o jei į trečiąsias valstybes - taikant 0 proc. PVM tarifą.

Tuo atveju, jeigu įmonė tarpininkauja kitiems PVM apmokestinamiesiems asmenims lėktuvų bilietų įsigijimo sandoryje, tai turėtų veikti kaip atsiskleidęs tarpininkas ir išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje atskirai nurodyti savo tarpininkavimo paslaugos kainą ir kaip papildomą informaciją gali nurodyti lėktuvo bilieto (keleivių vežimo paslaugų) kainą, kurią turi sumokėti tikrajam keleivių vežimo paslaugų teikėjui. Įmonės tarpininkavimo paslauga vežant keleivius tarptautiniais maršrutais pagal PVM įstatymo 52 straipsnio nuostatas apmokestinama taikant 0 proc. PVM tarifą.

Jeigu įmonė savo vardu (kaip neatsiskleidęs tarpininkas) perparduoda kitiems asmenims (ne galutiniams vartotojams) keleivių vežimo orlaiviais tarptautiniais maršrutais paslaugas, tai šios suteiktos (perparduotos) paslaugos, kaip ir suteiktos pagrindinio šių paslaugų teikėjo, apmokestinamos PVM, taikant 0 proc. PVM tarifą (PVM įstatymo 45 str. 8 dalis).

2) lėktuvo bilieto išankstinės rezervacijos paslauga su įmonės A antkainiu arba be jo – 18 proc. PVM tarifu pagal 19 str. 1 dalį;

Atsakymas

Jeigu įmonė A perparduoda lėktuvo bilieto išankstinės rezervacijos paslaugą, kaip savarankišką paslaugą (pati neteikdama tarptautinio keleivių vežimo šiuo lėktuvu paslaugų arba ir netarpininkaudama teikiant šias keleivių vežimo paslaugas), tai ši paslauga, kaip atlikta Lietuvoje, apmokestinama PVM, taikant 18 proc. PVM tarifą. Jeigu ta pati įmonė A tarpininkauja ne tik dėl bilieto rezervavimo bet tarpininkauja dėl lėktuvo bilieto įsigijimo, tai šios tarpininkavimo paslaugos (įskaitant tarpininkavimą dėl rezervavimo) apmokestinamos, taikant 0 proc. PVM tarifą, jeigu keleiviai su šiais bilietais vežami tarptautiniais maršrutais (PVM įstatymo 52 str.).

Jeigu įmonė A, tarpininkaujanti teikiant tarptautinio keleivių vežimo orlaiviais paslaugas, parduodama vežėjo vardu lėktuvo bilietus ir paima keleivio vežėjo nustatytą mokestį už rezervavimą, kurį visą perduoda vežėjui, tai šie iš keleivio paimti pinigai yra kompensacija trečiųjų asmenų naudai ir įmonei A nėra PVM objektas. Šiuo atveju jos teikiamos paslaugos atlygis - tai atlygis už tarpininkavimą teikiant tarptautinio keleivių vežimo orlaiviais paslaugas, kuris apmokestinamas PVM taikant 0 proc. PVM tarifą.

3) autobuso bilieto reguliaraus susisiekimo maršrutui Lietuvoje išankstinio pirkimo mokestis (išskiriamas atskirai nuo bilieto kainos) su įmonės A antkainiu arba be jo – 18 proc. PVM tarifu pagal 19 str. 1 dalį;

Atsakymas

Jeigu įmonė A su antkainiu perparduoda tik išankstinio autobuso bilieto reguliaraus susisiekimo maršrutui Lietuvoje įsigijimo (užsisakymo) paslaugą, kaip savarankišką paslaugą (pati neteikdama keleivių vežimo šiuo autobusu paslaugų), tai ši paslauga, kaip atlikta Lietuvoje apmokestinama PVM, taikant 18 proc. PVM tarifą. Jeigu ta pati įmonė A tarpininkauja ne tik dėl autobuso bilieto išankstinio užsakymo bet tarpininkauja ir dėl autobuso bilieto įsigijimo, tai šios tarpininkavimo paslaugos (įskaitant tarpininkavimą dėl bilieto užsakymo) taip pat apmokestinamos taikant 18 proc. PVM tarifą.

Jeigu įmonė A užsiimanti keleivių vežimu autobusais, iš keleivio, perkančio išankstinį bilietą ima papildomą mokestį, tai tiek bilieto kaina, tiek šis papildomas mokestis turėtų būti laikomas atlygiu už keleivio vežimą reguliaraus susisiekimo maršrutu Lietuvoje ir apmokestinamas PVM, taikant 5 proc. PVM tarifą.

Jeigu įmonė A, tarpininkaujanti teikiant keleivių vežimo autobusu paslaugas, parduodama vežėjo vardu autobuso bilietus ir paima keleivio vežėjo nustatytą mokestį už išankstinį bilieto pardavimą, kurį visą perduoda vežėjui, tai šie iš keleivio paimti pinigai yra kompensacija trečiųjų asmenų naudai ir įmonei A nėra PVM objektas. Šiuo atveju jos teikiamos paslaugos atlygis - tai atlygis už tarpininkavimą teikiant vežimo paslaugas Lietuvoje ir šis atlygis apmokestinamas PVM taikant 18 proc. PVM tarifą.

4) draudimo paslauga su įmonės A antkainiu arba be jo – neapmokestinti PVM pagal 27 straipsnį (įmonė A neužsiiminėja draudimo veikla);

Atsakymas

Kadangi įmonė A neužsiiminėja draudimo veikla, be to išduotame draudimo polise yra įvardijamas tikrasis draudimo paslaugų teikėjas, todėl įmonės A teikiama paslauga šiuo atveju gali būti ne draudimo paslaugų perpardavimas, o tarpininkavimas įsigyjant draudimo paslaugas. Įmonė A gali iš kliento paimti ne tik atlygį už savo teikiamą paslaugą (šiuo atveju minimas antkainis ir turėtų būti atlygis už sutiektą paslaugą), bet pinigus už draudimo įmonės suteiktą paslaugą, o kuriuos visus perduos draudimo įmonei už šiam klientui suteiktą paslaugą. Todėl įmonė A išrašytoje klientui PVM sąskaitoje faktūroje atskirai turėtų nurodyti savo tarpininkavimo paslaugos dydį ir nuo jo apskaičiuoti 18 proc. dydžio PVM (jeigu jos vykdoma tarpininkavimo veikla neatitinka Draudimo įstatyme nurodyto draudimo tarpininko veiklos) ir kaip papildomą informaciją, draudimo paslaugos sumą, kurią įmonė A, kaip kompensaciją trečių asmenų naudai paima iš kliento ir perduoda draudimo įmonei.

5) apgyvendinimo viešbutyje Lietuvoje paslauga su įmonės A antkainiu arba be jo – 5 proc. PVM tarifu pagal 19 str. 3 dalies 4 punktą;

Atsakymas

Jei įmonė iš Lietuvos viešbučių perka apgyvendinimo šiuose viešbučiuose paslaugas ir jas savo vardu perparduoda klientams, tai ji apgyvendinimo viešbutyje paslaugų teikimo sandoryje dalyvauja kaip neatsiskleidęs tarpininkas. Šiuo atveju viešbutis apgyvendinimo paslaugos PVM sąskaitą faktūrą išrašo įmonei, taikydamas šiai paslaugai 5 proc. PVM tarifą, o įmonė savo vardu išrašo apgyvendinimo viešbutyje paslaugos PVM sąskaitą faktūrą ar kitą apskaitos dokumentą savo klientams, tai įmonė turi teisę išrašytoje klientams PVM sąskaitoje faktūroje ar kitame dokumente nurodytai apgyvendinimo viešbutyje paslaugai taikyti 5 proc. PVM tarifą.

Tuo atveju, kai už apgyvendinimą viešbutyje viešbučio savininkas išrašo apgyvendinimo paslaugos suteikimo dokumentą pačiam klientui, o įmonė iš kliento gauna komisinį atlyginimą už viešbučio suradimą ir paima pinigus už kliento apgyvendinimo paslaugą viešbutyje, kuriuos už klientą sumoka viešbučiui , tai galima teigti, kad įmonė tarpininkauja teikiant apgyvendinimo paslaugas ir šis komisinis atlyginimas, kurį įmonė gauna už tarpininkavimo paslaugas, apmokestinamas PVM, taikant 18 proc. dydžio tarifą.

6) apgyvendinimo viešbutyje užsienyje paslauga su įmonės A antkainiu arba be jo – ne PVM objektas pagal 13 straipsnio 3 dalį;

Atsakymas

Analogiškai atsakymui į 5 punkto klausimą. Jei įmonė iš užsienio viešbučių perka apgyvendinimo šiuose viešbučiuose paslaugas ir jas savo vardu perparduoda klientams, tai ji apgyvendinimo viešbutyje paslaugų teikimo sandoryje dalyvauja kaip neatsiskleidęs tarpininkas. Šiuo atveju viešbutis apgyvendinimo paslaugos PVM sąskaitą faktūrą išrašo įmonei, taikydamas šiai paslaugai savo šalyje (kurioje yra šis viešbutis) nustatytą PVM tarifą, nes paslaugos suteikimo vieta yra ta valstybė, kurioje randasi nekilnojamasis turtas (viešbutis). Kai Lietuvos įmonė savo vardu perparduoda šias apgyvendinimo užsienio viešbutyje paslaugas, tai šių paslaugų suteikimo vieta taip pat laikoma ne Lietuva, o ta valstybė, kurioje randasi viešbutis. Todėl išrašytoje perparduodamų apgyvendinimo užsienio viešbutyje paslaugų PVM sąskaitoje faktūroje ,,lietuviškas" PVM neturi būti nurodomas.

Tuo atveju, kai už apgyvendinimą viešbutyje viešbučio savininkas išrašo apgyvendinimo paslaugos suteikimo dokumentą pačiam klientui, o įmonė iš kliento gauna komisinį atlyginimą už viešučio suradimą ir paima pinigus už kliento apgyvendinimo paslaugą viešbutyje, kuriuos už klientą sumoka viešbučiui, tai galima teigti, kad įmonė tarpininkauja teikiant apgyvendinimo paslaugas ir šis komisinis atlyginimas, kurį įmonė gauna už tarpininkavimą nėra PVM objektas Lietuvoje.

Tačiau įmonė A turėtų susižinoti ar dėl šių paslaugų teikimo ji neturi registruotis PVM mokėtoja toje kitoje užsienio valstybėje, kurioje randasi viešbutis, kuriame apgyvendinimo paslaugas ji perparduoda ar tarpininkauja dėl šių paslaugų teikimo. Priešingu atveju ji negalės susigrąžinti toje valstybėje sumokėto PVM už įsigytas paslaugas.

7) keleivių pervežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais Lietuvoje paslauga su įmonės A antkainiu arba be jo – 5 proc. PVM tarifu pagal 19 str. 3 dalies 1 punktą.

Atsakymas

Jeigu įmonė A parduoda vežėjo vardu autobuso bilietus (ant bilieto nurodytas tikrasis vežimo paslaugų teikėjas), tai galima teigti, kad ji tarpininkauja įsigyjant keleivių vežimo autobusu paslaugas, o atlygis už šį tarpininkavimą yra minimas antkainis. Šiuo atveju ji gali paimti keleivio vežėjo nustatytą atlygį už keleivio pervežimą tam tikru maršrutu, kurį visą turi perduoti vežėjui, tai šie iš keleivio paimti pinigai yra kompensacija trečiųjų asmenų naudai ir įmonei A nėra PVM objektas. Šiuo atveju jos teikiamos paslaugos atlygis - tai atlygis už tarpininkavimą teikiant vežimo autobusu paslaugas Lietuvoje ir šis atlygis apmokestinamas PVM taikant 18 proc. PVM tarifą.

8) vizos išdavimo ir fotonuotraukų vizai pagaminimo paslaugos (šios paslaugos pirktos atskirai, o parduodamos kartu) su įmonės A antkainiu arba be jo – ne PVM objektas pagal 13 str. 1 dalį;

Atsakymas

Kadangi vizas į trečiųjų valstybių šalis gali išduoti tik atitinkamų valstybių konsulatai (ambasados), todėl įmonė galėtų tik tarpininkauti (veikti kaip atsiskleidęs tarpininkas) vizų gavimo sandoryje. Tokiu atveju ji iš kliento gali paimti mokestį už savo suteiktą tarpininkavimo paslaugą ir sumą, lygią konsulinio mokesčio, už atitinkamos šalies vizą dydžiui, kurį ši įmonė turės sumokėti atitinkamos užsienio šalies konsulatui (ambasadai). Įmonė klientui išrašytame apskaitos dokumente ar išduotame kasos aparato kvite atskirai turėtų nurodyti tarpininkavimo paslaugos vertę ir kaip papildomą informaciją - konsulinio mokesčio sumą, kurią įmonė turi pervesti atitinkamam konsulatui (ambasadai). Įmonės teikiama vizų išdavimo tarpininkavimo paslauga, vadovaujantis PVM įstatymo 52 straipsniu, kaip atstovavimas paslaugų, suteiktų už šalies teritorijos ribų, sandoryje, apmokestinama taikant 0 (nulinį) PVM tarifą. Analogiškai yra su fotonuotraukų pagaminimu. Tik tarpininkavimas dėl fotonuotraukų pagaminimo turėtų būti nurodomas atskirai, nes atlygis už šį tarpininkavimą apmokestinamas PVM taikant 18 proc. PVM tarifą.

9) paciento nugabenimo su specialia transporto priemone į gydymo įstaigą ir gydytojo paslaugos su įmonės A antkainiu arba be jo – 18 proc. PVM tarifu pagal 19 straipsnio 1 dalį;

Atsakymas

Jeigu įmonė A, veikdama kaip neatsiskleidęs tarpininkas, savo vardu perparduoda PVM neapmokestinamą ligonio nugabenimo specialia transporto priemone į gydymo įstaigą (PVM įstatymo 20 str. 5 dalis) bei PVM neapmokestinamas gydymo paslaugas (PVM įstatymo 20 str. 1 dalis), tai šios perparduotos paslaugos taip pat neapmokestinamos PVM.

10. Kelionės organizatorius PVM mokėtojas teikia tiek kelionės rinkinių paslaugas, tiek ir parduoda pavienes paslaugas, pvz. tik viešbučio užsienyje apgyvendinimo paslaugą. Šias paslaugas jis teikia tik galutiniam vartotojui.

1) Ar turi teisę kelionių organizatorius netaikyti turizmo paslaugų maržos schemos ir apmokestinti PVM savo perparduodamas paslaugas bendra tvarka (atsižvelgiant į kiekvienos perparduodamos paslaugos pobūdį);

Atsakymas.

Jeigu kelionių organizatoriaus teikiamos turizmo paslaugos atitinka PVM įstatymo 101-105 straipsnių nuostatas, t. y. įvairios turizmo paslaugos (apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, gido ir kt.) yra įsigyjamos iš trečiųjų asmenų ir savo vardu parduodamos kaip kelionės paketas arba kaip pavienės turizmo paslaugos galutiniams vartotojams (turistams), tai joms turi būti taikoma maržos schema. Apskaičiuota kelionių organizatoriaus marža apmokestinama PVM, taikant 18 proc. PVM tarifą ir tik ta marža, kuri apskaičiuojama nuo kelionės organizatoriaus savo vardu parduotų galutiniams vartotojams paslaugų, kurias jis įsigijo iš trečiųjų asmenų, kurios visos bus suteiktos už Europos Bendrijų teritorijos ribų, apmokestinama PVM taikant 0 proc. PVM tarifą.

2) Ar taikant turizmo paslaugų maržos schemą, taikomos PVM įstatymo 13 straipsnio nuostatos dėl paslaugų suteikimo vietos nustatymo, ar tik taikoma 13 str. 1 dalis, t.y., kad kelionių organizatoriaus perparduodamų paslaugų suteikimo vieta nustatoma pagal kelionių organizatoriaus buvimo vietą? Pvz., kai Lietuvos kelionių organizatorius turistams perparduoda gido kitoje ES šalyje atliktas paslaugas, ar gali būti šios paslaugos marža pripažinta ne PVM objektu pagal PVM įstatymo 13 str. 4 dalį?

Atsakymas

Lietuvos kelionių organizatoriaus marža, apskaičiuota už savo vardu turistams parduotas gido paslaugas, kurios įsigytos iš trečiųjų asmenų ir bus suteiktos kitoje ES valstybėje narėje, apmokestinama PVM, taikant 18 proc. PVM tarifą.

11. Tais atvejais, kai fizinis asmuo turi sutuoktinį ir vykdo individualią veiklą, taikydamas jai 27 proc. GPM tarifą, tai tada, pagal esamus VMI prie FM paaiškinimus, jis tik iki 50 proc. (jei nėra vedybų sutarties ir turtas įsigytas santuokoje) ilgalaikio turto įsigijimo išlaidų galės priskirti prie leidžiamų atskaitymų, o jei neturi sutuoktinio – tai iki 100 proc.

1) Ar šiuo atveju PVM atskaita už ilgalaikį turtą priklauso nuo to, ar turtas įgytas santuokoje, ar ne santuokoje?

Atsakymas

Vadovaujantis PVM įstatymo 58 str. 1 dalies, 61 ir 64 straipsnių nuostatomis, jeigu fizinis asmuo, PVM mokėtojas, įsigijo ilgalaikį turtą (ilgalaikio turto įsigijimo PVM sąskaita faktūra išrašyta šiam fiziniam asmeniui - PVM mokėtojui), skirtą savo ekonominei veiklai vykdyti ir šį priskyrimą ekonominei veiklai vykdyti deklaravo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. VA-54 ,,Dėl fizinio asmens, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo, įsigyto arba importuoto ilgalaikio materialiojo turto ar jo dalies priskyrimo savo ekonominei veiklai vykdyti deklaravimo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 65-2327) nustatyta tvarka, tai jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą šio turto pirkimo PVM, nežiūrint į tai, kad šis turtas jo buvo įsigytas jam esant santuokoje.

Paaiškėjus, kad fizinio asmens, PVM, mokėtojo, bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytas ilgalaikis turtas, kurio pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą nebus 100 proc. naudojamos fizinio asmens, PVM mokėtojo, ekonominei veiklai vykdyti (pvz., dalį ilgalaikio turto

pradėjus naudoti jo sutuoktinei, jam pačiam ar jo sutuoktinei šias patalpas pardavus be PVM ir pan.), tai įtraukta į PVM atskaitą PVM suma turės būti patikslinta.

Jeigu įsigytas turtas būtų įregistruotas sutuoktinių dalinės nuosavybės teisėmis, tai pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką byloje C-25/03 Finanzamt Bergisch Gladbach prieš HE, kai sutuoktiniai dalinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigyja investicijų objektą, kurio dalį ekonominei veiklai naudoja tik vienas iš sutuoktinių - bendrasavininkų, tai jis turi teisę atskaityti visą pirkimo PVM tenkantį tai turto daliai, kurią jis naudoja savo versle, jei atskaitoma PVM suma neviršija jam nuosavybės teise priklausančio turto dalies pirkimo PVM sumos.

2) Ar gali fizinis asmuo PVM mokėtojas pagal PVM įstatymo 63 straipsnio ir 64 str. 9 dalies nuostatas atskaityti pirkimo PVM už iki įsiregistravimo įsigytą ilgalaikį turtą arba prekes, jei jie įsigyti santuokoje jo sutuoktinio vardu, bet naudojami fizinio asmens PVM apmokestinamoje ekonominėje veikloje?

Atsakymas

Pagal PVM įstatymo nuostatas PVM mokėtoju registruojamas atskiras fizinis asmuo, kuris ir atsako už visas PVM prievoles. Todėl fizinis asmuo, PVM mokėtojas, turi teisę PVM įstatymo 61, 63 ir 64 straipsniuose nustatyta tvarka įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių bei ilgalaikio turto pirkimo PVM ar jo dalį (tame tarpe ir įsigytų iki jo įsiregistravimo PVM mokėtoju) tik tuo atveju, jeigu šių prekių ar ilgalaikio turto įsigijimo PVM sąskaita faktūra yra išrašyta jo, o ne jo sutuoktinio vardu.

12. Įmonė ne PVM mokėtoja teikia Lietuvoje ilgalaikes paslaugas (pvz. atlieka įrengimų nuolatinę techninę priežiūrą). Už kiekvieną mėnesį jai nustatytas konkretus atlygis. Kaip šiuo atveju turi būti skaičiuojamas 100 000 litų atlygis pagal PVM įstatymo 71 straipsnį., t.y. ar turi būti taikomos PVM įstatymo 14 straipsnio nuostatos dėl apmokestinimo momento, ar tik PVM įstatymo 92 straipsnio nuostatos? Jei įmone pavyzdžiui, suteikė paslaugą rugpjūčio mėnesį, tai už tą mėnesį gautinas atlygis patenka prie rugpjūčio mėnesio atlygio, ar prie rugsėjo mėnesio (jei vadovautis PVM įstatymo 14 str. 6 dalimi)?

Atsakymas

Nustatant ar asmeniui atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju (t.y. ar atlygis už patiektas prekes ir(arba) suteiktas paslaugas per paskutiniuosius 12 mėnesių viršijo 100 000 Lt), reikia atsižvelgti į už per paskutiniuosius 12 mėnesių patiektas prekes ir suteiktas paslaugas gautą (gautiną) atlygį.

Kai ilgalaikės paslaugos suteikiamos anksčiau nei gaunamas atlyginimas už jas, tai skaičiuojant per paskutiniuosius 12 mėnesių gautą atlygio sumą, turi būti atsižvelgiama į teikiamų paslaugų apmokestinimo momentą (14 str. 6 dalį). Taigi, klausime pateiktu atveju už rugpjūčio mėnesį suteiktas paslaugas gautas (gautinas) atlygis gali būti priskiriamas prie rugsėjo mėnesio atlygio, išskyrus atvejus, kai paslaugų teikimo PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta anksčiau, t.y. rugpjūčio mėnesį.

13. VMI prie FM parengtame 2007-07-02 rašte Nr. (18.23-31-1)-R-6906 paaiškinta, kad gyventojas, vykdantis veiklą pagal paslaugų verslo liudijimą (toliau – VL), vienu atveju gali prie pajamų iš veiklos pagal VL priskirti medžiagų, sunaudotų teikiant paslaugas, pardavimo pajamas, o kitu atveju – negali. Tais atvejais, kai pagal paslaugos teikimo toje šakoje pobūdį yra įprasta naudoti paslaugos teikėjo medžiagas, VL turintis gyventojas, pagal minėto rašto nuostatas, gali medžiagų vertę įtraukti į paslaugos kainą ir deklaruoti kaip pajamas pagal VL, tačiau, šiuo atveju neaišku, ar jis tai privalo daryti, ar gali laisvai savo nuožiūra pasirinkti – įtraukti arba neįtraukti medžiagų kainą į paslaugos vertę. Tuo tarpu, kai pagal paslaugos pobūdį nėra įprasta įtraukti medžiagų kainą, tai pajamos už medžiagas bus laikomos ne individualios veiklos pajamomis.

1) Tokiu atveju neaišku, ar pagal PVM įstatymo 71 str. nuostatas į 100 000 litų atlygio sumą įeis parduotų medžiagų vertė, ar ne?

2) Ar įsiregistravus tokiam fiziniam asmeniui PVM mokėtoju, gautas atlygis už perparduotas medžiagas būtų PVM objektas?

Atsakymas

Fizinį asmenį, kuris veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, registruojant PVM mokėtoju yra atsižvelgiama į visą jo gautą ar gautiną atlygį už per paskutiniuosius 12 mėnesių patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas. Tuo atveju, kai fizinis asmuo ekonominei veiklai vykdyti naudoja savo medžiagas, tai nors jų vertė neįtraukta į suteiktų paslaugų vertę, bet gautas atlygis už tokias patiektas medžiagas yra PVM objektas ir, skaičiuojant 100 000 litų ribą traukiamas į bendrą atlygio, gautą per 12 paskutiniųjų mėnesių, sumą.

14 . Spaudinių apmokestinimo PVM klausimai:

Fizinis asmuo kreipėsi į spaustuvę, kad ši išspausdintų fotoalbumą (spaustuvei pateikė tik nuotraukas). Spaustuvė nežino ir negali žinoti, ar užsakovas tą albumą naudos kaip savo fotografavimo veiklos reklamai, ar kitiems tikslams, ar parduos.

Fizinis asmuo užsakė atspausdinti jo šeimos nuotraukų albumą.

Fizinis asmuo užsakė atspausdinti savo šeimos istorijos aprašymą su nuotraukomis.

Dailininkų sąjunga užsako atspausdinti leidinį su jos narių paveikslais (albumas, su nežymiais aprašymais).

Įmonė užsisakė pagaminti spaustuvėje prekių katalogą, įmonės tiekiamų prekių segtuvą.

Turizmo agentūra užsakė atspausdinti savo teikiamų paslaugų katalogą (pvz. katalogas su klientams siūlomomis kelionėmis).

Kandidatas į Seimo narius arba partija užsakė atspausdinti rinkiminės agitacijos plakatus, brošiūras, lankstinukus apie kandidatą arba partiją.

Įmonė (pvz. bankas) užsakė atspausdinti leidinį su šios įmonės veiklos metine arba kito laikotarpio veiklos ataskaita (pelningumo rezultatai, pasiekimai, apyvarta, vykdyta veikla ir pan.)

Ministerija užsakė informacinį leidinį apie situaciją šios ministerijos kuruojamoje srityje. Tačiau ant kiekvieno šio leidinio lapo yra įdėta didelė ministro nuotrauka. Spaustuvė abejoja, ar šis leidinys nebus pripažintas kaip reklaminis, t.y. reklamuojantis ministrą kaip politiką.

Savivaldybė užsakė bukletą apie miestą, kuriame yra jo žemėlapis, nurodytos lankytinos vietos bei viešbučiai.

Visais išvardintais atvejais spaudiniai gaminami iš spaustuvės medžiagų.

1) Ar tokiems spaudiniams gali spaustuvė taikyti 5 % PVM tarifą?

Atsakymas

Pagal klausime pateiktus aprašymus lengvatinį 5 proc. PVM tarifą spaustuvė galėtų taikyti:

- dailininkų sąjungos leidiniui su jos narių paveikslais (albumas, su nežymiais aprašymais),

- įmonės prekių katalogui, įmonės tiekiamų prekių segtuvui,

- turizmo agentūros užsakytam teikiamų paslaugų katalogui (pvz. katalogas su klientams siūlomomis kelionėmis),

- įmonės (pvz. banko) užsakytam leidiniui su šios įmonės veiklos metine arba kito laikotarpio veiklos ataskaita (pelningumo rezultatai, pasiekimai, apyvarta, vykdyta veikla ir pan.),

- savivaldybės užsakytam bukletui apie miestą, kuriame yra jo žemėlapis, nurodytos lankytinos vietos bei viešbučiai.

Standartinis 18 proc. PVM tarifas taikomas:

- ministerijos užsakytam informaciniam leidiniui apie situaciją šios ministerijos kuruojamoje srityje (kai ant kiekvieno šio leidinio lapo yra įdėta didelė ministro nuotrauka),

- kandidatų į Seimo narius arba partijų užsakyti atspausdinti rinkiminės agitacijos plakatui, brošiūros, lankstinukai apie kandidatą arba partiją,

- fizinio asmens užsakomam fotoalbumui (spaustuvei pateikė tik nuotraukas);

- fizinio asmens užsakomam šeimos nuotraukų albumu;

- fizinio asmens užsakomam savo šeimos istorijos su nuotraukomis albumui.

2) Ar spausdintiems nuotraukų, paveikslų albumams taikomos PVM įstatymo 19 str. 3 d. 2 punkto nuostatos dėl 5 proc. PVM tarifo taikymo?

Atsakymas

Kai fizinis asmuo kreipėsi į spaustuvę, kad ši išspausdintų: fotoalbumą (spaustuvei pateikė tik nuotraukas), jo šeimos nuotraukų albumą, savo šeimos istorijos aprašymą su nuotraukomis, lengvatinis PVM tarifas tokiems spaudiniams negalėtų būti taikomas, nes šie spaudiniai yra prieinami tik konkrečiam fiziniam asmeniui ir nėra skirti visuomenei. 

3) Kaip spaustuvė turi įvertinti ir kokiais dokumentais pagrįsti, kad pagal užsakovo užsakymą atspausdintame spaudinyje mokama reklama nesudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto?

Atsakymas

Jeigu leidinio daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto, t.y. 4/5 leidinio spaudos lankų sudaro mokama reklama, tai toks leidinys priskiriamas prie reklaminio ir jam netaikomas lengvatinis 5 procentų PVM tarifas. Tai, kad leidinys ne reklaminis turėtų įrodyti pats užsakovas, pateikdamas atitinkamus dokumentus apie leidinyje talpinamą reklamą.

15. Lietuvos PVM mokėtojas teikia užsienyje paslaugas, kurios nėra PVM objektas Lietuvoje ir yra įsiregistravęs PVM mokėtoju toje užsienio šalyje. Todėl už savo suteiktas paslaugas rašo PVM sąskaitas faktūras pagal tos šalies įstatymus.

Ar privalo šiuo atveju šis PVM mokėtojas už minėtas paslaugas taip pat rašyti PVM sąskaitas faktūras pagal LR PVM įstatymą ir, ar turi pildyti išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą pagal 2004-04-21 įsakymą Nr. VA-55?

Atsakymas

Pagal PVM įstatymo 79 straipsnio nuostatas prekių tiekimo arba paslaugų teikimo faktą PVM sąskaita faktūra privalo įforminti apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsiregistravęs PVM mokėtoju.

Jeigu Lietuvos PVM mokėtojas kitoje šalyje yra įsiregistravęs PVM mokėtoju ir ten vykdo veiklą kaip tos kitos šalies PVM mokėtojas, tai jis privalo PVM sąskaitas faktūras išrašyti vadovaudamasis tos kitos šalies teisės aktais. PVM sąskaitos faktūros, išrašytos pagal kitos šalies teisės aktus Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre neregistruojamos.

Jeigu Lietuvos PVM mokėtojas PVM sąskaitomis faktūromis įformina teikiamas paslaugas, kurios nėra PVM objektas Lietuvoje (pvz.. PVM įstatymo 13 str. 6 dalyje nurodytas paslaugas, vežimo ir pan.), tai tokios PVM sąskaitos faktūros Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre taip pat turi būti įregistruotos. Išimtis taikoma VMI prie FM viršininko 2004 -04-21 įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų taisyklių 21 ir 22 punktuose nurodytais atvejais.

16. Šiuo metu daugelis įmonių pagal tarpusavio susitarimą (paprastai žodinį) siunčia viena kitai PVM sąskaitas faktūras elektroniniu paštu, nes parašai PVM sąskaitoje faktūroje nebūtini, po to jas prekių/paslaugų pirkėjai atsispausdina ir pagal jas atskaito PVM. Įmonės naudoja paprastą el. parašą, t.y. siunčiant parašo kas siunčia (įprastas siuntimas el. paštu), tuo tarpu saugus el. parašas ir kitos specialios autentifikavimo priemonės, kurios nurodytos (be el. parašo) VMI prie FM 2004-04-30. įsakyme VA-82 nenaudojamos. Pvz. tokiu principu siunčia Omnitel, t.y. užtenka duoti savo sutikimą raštu ir į kliento nurodytą el. pašto dėžutę ateina sąskaita (jokios specialios autentifikavimo programinės priemonės, kaip pvz. saugus el. parašas, nėra naudojamos).

1) Įmonės klausia, ar taip gautos PVM sąskaitos faktūros suteikia teisę į PVM atskaitą ir ar jas būtina atspausdinti?

2) Ar įmonių siunčiamos el. paštu PVM sąskaitos faktūros atitinka PVM įstatymo 79 str. 10 dalies reikalavimus ir ar galima pagal 78 str. 7 d. nuostatas jas saugoti tik elektroniniame formate, t.y. tiek išsiunčiant, tiek jas gaunant jų nespausdinti ant popieriaus?

Atsakymas

Jeigu prekių (paslaugų) pardavėjo išrašyta ir elektroniniu paštu pirkėjui išsiųsta PVM sąskaita faktūra atitinka PVM įstatymo 80 straipsnyje nurodytus rekvizitus, tai PVM mokėtojas, vykdantis PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, turi teisę pagal tokią PVM sąskaitą faktūrą įtraukti į PVM atskaitą jam (kaip pirkėjui) išrašytose įsigytų prekių bei paslaugų PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas. Elektroniniu paštu gautą (jeigu PVM sąskaita faktūra suformuota kompiuterinėse laikmenose, tai ir išsiųstą) PVM sąskaitą faktūrą privaloma atspausdinti ir saugoti popieriniame variante.

Kai PVM sąskaitomis faktūromis yra įforminamos ilgalaikės paslaugos (t. y. paslaugos, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį, pvz., telekomunikacijų, nuomos ar kt. (kokios nustatytos PVM įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje), tai (pagal PVM įstatymo 78 straipsnio 7 dalį) tokios išsiųstos PVM sąskaitos faktūros gali būti saugomos tik kompiuterinėse laikmenose (atspausdinti neprivaloma).

Elektroniniu paštu gauta PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma elektroninėmis priemonėmis išrašyta ir gauta PVM sąskaita faktūra, nes neatitinka VMI prie FM viršininko 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. VA-82 patvirtintų Elektroninėmis priemonėmis išrašomų ir/ar gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų- faktūrų naudojimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 75-2618) nuostatų.

Pagal minėtų taisyklių nuostatas elektroninėmis priemonėmis gali būti išrašomos (gaunamos) PVM sąskaitos-faktūros naudojant elektroninį parašą, specializuotą elektroninių duomenų priėmimo perdavimo programinę įrangą (ang. EDI), Lietuvos Respublikoje registruoto komercinio banko įstaigos ar kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos programinę įrangą, kurie atitinka taisyklėse nustatytus reikalavimus.

17. Vienas fizinis asmuo ( Jonaitis) ir jo sutuoktinė (Jonaitienė) parduoda statų mišką (be žemės) kas metai (nuo 2002 m.) po 3-4 kartus iš miško ūkio paskirties sklypų, kurie nuosavybės teise priklauso jam (Jonaičiui) ir kitam fiziniam asmeniui (Petraičiui). Antrasis fizinis asmuo (Petraitis) yra įregistravęs individualią veiklą, yra PVM mokėtojas ir kas mėnesį pastoviai parduoda medieną iš sklypų, kurie nuosavybės teise priklauso abiem fiziniams asmenims (Jonaičiui ir Petraičiui). Antrasis fizinis asmuo (Petraitis) tik savo vardu sudaro pardavimo sutartis, tik jam išmokami pinigai už parduotą medieną, pajamas taip pat deklaruoja vienas. Jo (Petraičio) pajamos per metus sudaro apie 500000 Lt. Minėti fiziniai asmenys (Jonaitis ir Petraitis) nuo 2002 m. kas metai bendrosios nuosavybės teise įsigyja po kelias dešimtis miškų ūkio paskirties sklypų.

Ar nereikėtų laikyti, kad pirmasis fizinis asmuo (Jonaitis) ir jo sutuoktinė (Jonaitienė) vykdo individualią veiklą? (Tarp sutuoktinių vedybinių ir kitokio pobūdžio sutarčių nėra sudaryta, o visi žemės ūkio paskirties sklypai yra pirkti, esant santuokoje).

Ar neturi tapti visi bendrasavininkiai PVM mokėtojais

Atsakymas

Tuo atveju, jeigu yra sutuoktinių susitarimas, kad ekonominę veiklą vykdys vienas iš jų, tai ir prievolė registruotis PVM mokėtoju tenka šiam sutuoktiniui. Tačiau, nesant sutuoktinių bendram sutarimui dėl ekonominės veiklos vykdymo, prievolė registruotis PVM mokėtoju yra kiekvienam iš sutuoktinių atskirai.

18. Įmonė perparduoda užsienio apmokestinamiesiems asmenims mobiliojo ryšio sąskaitos papildymo korteles (pvz. Tele2, Pildyk ir pan.). Ar ši perparduodama paslauga priskiriama prie telekomunikacijų paslaugų PVM įstatymo 13 str. 6 dalies 7 punkto atžvilgiu?

Atsakymas

Atsakymui reikalinga papildoma informacija, ar mokėtojai papildę sąskaitą, gali atsiskaityti tik už telekomunikacijų paslaugas, ar ir už kitas paslaugas (prekes), kaip išrašomos PVM sąskaitos faktūros.

Jeigu papildymo kortele įsigyjamos tik telekomunikacijų paslaugos ir už jas neišrašoma atskira suteiktų paslaugų PVM sąskaita faktūra, tai telekomunikacijų paslaugos apmokestinimo momentu galima laikyti kortelės pardavimą. Pažymėtina, kad turi būti įgyvendintas principas - paslauga apmokestinimas ten, kur vyksta faktinis jos suvartojimas. Todėl jeigu kortelės papildymas skirtas iš esmės skambučiams Lietuvoje – telekomunikacijų paslauga apmokestinama taikant 18 proc. PVM tarifą (plačiau žr. VMI prie FM 2007-01-25 raštą Nr. (18.2-31-2)-R-1125).

Pažymėtina, kad įvairūs atvejai, susiję su apmokestinimo momentu, vieta ir kt., kai atsiskaitymui naudojamos įvairios kortelės SPV (single purpose voucher) ir MPV (multi purpose voucher) svarstomi Europos Komisijos darbo grupėje. Apie Europos Komisijos priimtus sprendimus informuosime papildomai.

 

Viršininko pavaduotojas

 

Gediminas Vyšniauskis