« Grįžti

DĖL EUROPOS TEISINGUMO TEISMO BYLOS C-330/05

Atnaujinimo data: 2007-11-26
Registracijos numeris   (18.2-31-2)-R-11600   Data   2007.11.26

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša apie Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje C-330/05, Fredrik Granberg prieš Švediją.

Bylos esmė:

F. Granberg autofurgonas, važiuojantis iš Suomijos į Švediją, buvo sustabdytas Švedijos muitinės poste. Muitininkai transporto priemonėje rado 3000 litrų Suomijoje parduodamo šildymui skirto dyzelinio kuro (toliau – šildymo kuras), kuris buvo vežamas trijuose IBC konteineriuose (tokius konteinerius naudoja profesionalūs prekiautojai hidraulinei alyvai vežti). Gabentas šildymo kuras esą buvo skirtas asmeninio naudojimo reikmėms – F.Granberg namams šildyti. Prokuratūra F. Granberg iškėlė baudžiamąją bylą dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo (prekės gabentos apsunkinant mokesčių kontrolę, nes prieš tai kompetentingoms mokesčių institucijoms nebuvo pateiktos deklaracijos, mokėtinų mokesčių sumokėjimą užtikrinančios garantijos, įrodymai dėl tokios garantijos pateikimo ir supaprastintas lydimasis dokumentas).

Byloje nagrinėjami klausimai:

1. Ar 1992 m. vasario 25 d. Europos Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole, iš dalies pakeistos 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 92/108/EEB, (toliau – Direktyva) 9 str. 3 dalyje Europos Sąjungos valstybėms narėms (toliau – ES valstybės) suteikta galimybė netaikyti šildymo kurui Direktyvos 8 straipsnio nuostatų, tai yra, ar ES valstybės teisės aktai gali numatyti, kad privatus asmuo, šildymo kurą įsigyjantis savo reikmėms kitoje ES valstybėje, kurioje jis buvo išleistas vartoti, ir pats jį vežantis į paskirties ES valstybę, turi šioje ES valstybėje sumokėti akcizus, neatsižvelgiant į to kuro vežimo būdą?

2. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar Direktyvos 9 str. 3 dalis yra suderinama su pagrindiniais EB sutarties laisvo prekių judėjimo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad atrodo, jog Direktyvos 9 str. 3 dalies tikslas yra neleisti privatiems asmenims vežti mineralinį kurą, nustatant principo, kad kai privatūs asmenys prekių įsigijo savo reikmėms ir patys jas vežė, akcizas mokamas įsigijimo ES valstybėje, išimtį, ir ar toks tikslas suderinamas su Europos Sąjungos Tarybos nurodytu Direktyvos teisiniu pagrindu, ar Direktyvos 9 str. 3 dalis yra neteisėta?

3. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, ar tai, kad privatus asmuo autofurgone veža 3 000 l šildymo kuro trijuose IBC konteineriuose, o tai gali būti leista autofurgonu komerciniais tikslais vežti pavojingas prekes, būtent skysčius, reiškia vežimą neįprastu būdu Direktyvos 9 str. 3 dalies prasme?

4. Ar su Direktyvos 7 str. 4 dalies nuostatomis suderinama tai, kad ES valstybė priima teisės nuostatą, kuri numato, jog privatus asmuo, įsigyjantis šildymo kurą savo reikmėms kitoje ES valstybėje, kurioje tas kuras jau buvo išleistas vartoti, ir pats jį vežantis į paskirties ES valstybę neįprastu būdu Direktyvos 9 str. 3 dalies prasme, turi pateikti akcizų sumokėjimo užtikrinimo garantiją ir veždamas turėti supaprastintą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentą bei akcizų sumokėjimą užtikrinančios garantijos pateikimo įrodymą?

ETT konstatavo, kad D irektyvos 9 str. 3 dalyje nustatyta, jog „Valstybės narės taip pat gali numatyti, kad vartojimo valstybėje narėje turi būti mokamas akcizas už kitoje valstybėje narėje jau išleistą vartojimui mineralinį kurą, jeigu privatūs asmenys arba kiti asmenys jų vardu neįprastu būdu transportuoja šiuos produktus <..>". Tačiau ES valstybės šia teise gali pasinaudoti tik tada, jei yra įvykdytos kelios sąlygos: 1) kurą, kurio akcizai sumokėti, turi vežti privatus asmuo ar kitas asmuo jo vardu, 2) vežimas turi būti „neįprastu būdu". Vežimas ,,neįprastu būdu" – tai ,,kuro gabenimas ne stacionariose transporto priemonių kuro talpose ar atitinkamuose atsarginio kuro kanistruose, taip pat šildymui skirto skystojo kuro gabenimas kitu būdu nei specialiose, šio kuro prekyba besiverčiančių asmenų vardu naudojamose transporto priemonėse". Iš to išplaukia, kad, ES valstybė negali pasinaudoti vartojimo ES valstybėje privataus asmens asmeniniais tikslais importuoto šildymo kuro apmokestinimo akcizais teise, kai privatus asmuo transportuoja prekę tokiu būdu, kurio neapima sąvoka „neįprastas transportavimas".

Šildymo kuro vežimas ne sunkvežimiais cisternomis visais atvejais turi būti laikomas ,,neįprastu transportavimu".

Supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas turi būti naudojamas prekes gabenant ,,komerciniais tikslais". Vežant į kitą ES valstybę asmeniniams tikslams įsigytus produktus nereikalaujama turėti tokio dokumento. Tokia pareiga galėtų būti privaloma neįprastu būdu vežant mineralinį kurą, kai vartojimo ES valstybė, vykdydama Direktyvos 9 str. 3 dalyje numatytą pareigą, reikalauja sumokėti akcizus tam, kad galėtų kontroliuoti šio produkto padėtį mokesčių prasme. Todėl nereikėtų atmesti galimybės, jog paskirties ES valstybė privataus asmens šildymo kuro neįprasto vežimo atveju gali reikalauti, kad šis asmuo pateiktų lydimąjį dokumentą bei dokumentą, įrodantį, kad pateikta akcizų sumokėjimą užtikrinanti garantija.

ETT sprendimas :

1. Direktyvos 9 str. 3 dalis bendrai neleidžia apmokestinti akcizais vartojimo ES valstybėje šildymo kuro, kurį kitoje ES valstybėje įsigijo privatus asmuo savo reikmėms ir pats jį vežė į vartojimo ES valstybę, neatsižvelgiant į vežimo būdą.

2. 3000 l šildymo kuro vežimas privataus asmens autofurgone esančiuose trijuose IBC konteineriuose reiškia „neįprastą transportavimą" Direktyvos 9 str. 3 dalies prasme.

3. Direktyvos 7 str. 4 dalis, kaip ir šios Direktyvos 9 str. 3 dalis, nedraudžia paskirties ES valstybės (kurioje turės būti sumokėti akcizai) teisės aktų, nustatančių visiems privatiems asmenims, asmeniškai ir savo reikmėms įsigijusiems šildymo kuro kitoje ES valstybėje (kurioje ši prekė buvo išleista vartoti), ir patiems ją vežant į tą paskirties ES valstybę „neįprastu būdu" 9 str. 3 dalies prasme, pareigą pateikti akcizų sumokėjimą užtikrinančią garantiją ir turėti lydimąjį dokumentą bei šios garantijos pateikimą kompetentingai institucijai įrodantį dokumentą.

Šio sprendimo taikymas Lietuvoje. Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 98-3482; 2004, Nr. 26-802) 41 str. 1 d. 8 punktą, nuo akcizų atleidžiami tik tie energetiniai produktai (variklių degalai), kurie į Lietuvos Respublikos įvežami gamintojo techniniuose dokumentuose numatytose stacionariose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių šie produktai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas.

ETT sprendimo tekstą galima rasti ETT interneto svetainėje (http://curia.europa.eu).

 

Viršininko pavaduotojas

 

Gediminas Vyšniauskis