« Grįžti

DĖL EUROPOS TEISINGUMO TEISMO BYLOS C-409/04 SPRENDIMO

Atnaujinimo data: 2007-11-09
Registracijos numeris   (18.2-31-2)-R-11032   Data   2007.11.09

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) sprendimą, priimtą byloje C-409/04, The Queen v Commissioners of Customs & Excise.

Bylos esmė: D. Britanijos įmonė Teleos ir kt. pardavė mobiliuosius telefonus Ispanijos bendrovei. Pagal pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas, prekės turėjo būti nugabentos į Prancūziją ir Ispaniją, tiekėjas įsipareigojo tik perduoti prekes į Ispanijos bendrovės sandėlį, esantį D. Britanijoje, o pirkėjas buvo atsakingas už tolesnį prekių išgabenimą į kitą ES valstybę narę. Praėjus kelioms dienoms po prekių pardavimo, tiekėjas gaudavo vieną pasirašyto ir užantspauduoto CMR važtaraščio originalo egzempliorių, kuriame aprašytos prekės ir nurodytas pristatymo adresas, vairuotojo vardas, pavardė, automobilio registracijos numeris. Remiantis tokiais važtaraščiais, buvo laikoma, kad prekės - mobilieji telefonai yra išgabentos į kitą ES valstybę narę, todėl tų prekių tiekimas apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą. Vėliau, patikrinimų metu, mokesčių administratorius nustatė, kad kai kuriais atvejais CMR važtaraščiuose prekių pristatymo vieta buvo nurodyta neteisingai, išvardyti vežėjai neegzistuoja, tokių automobilių registracijos numerių išvis nėra arba jie priklauso nepritaikytiems gabenti tokias prekes automobiliams. Mokesčių administratorius, nustatęs, kad mobilieji telefonai nebuvo išgabenti iš D. Britanijos, pareikalavo, kad prekių tiekėjas sumokėtų minėtų prekių tiekimo PVM, nors ir pripažino, kad Teleos ir kt. nesukčiavo, nes neturėjo jokio pagrindo abejoti CMR važtaraštyje esančiais įrašais ar jo autentiškumu ir nežinojo, kad prekės nebuvo išgabentos iš D. Britanijos.

Byloje nagrinėjami klausimai:

1. Ar Tarybos direktyvos 77/388/EEB 28a str. 3 dalyje ir 28c str. A skirsnio a punkte vartojama sąvoka „išgabentos" turi būti suprantama taip, kad prekės laikomos išgabentomis į kitą ES valstybę narę ir jų tiekimas apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą, kai:

a) pirkėjas įgyja teisę disponuoti prekėmis, tapdamas jų savininku, o tiekėjas perduoda prekes pirkėjui, kitos ES valstybės narės mokėtojui, pagal pirkimo – pardavimo sutartį, nustatančią, kad atsakomybė už prekių išgabenimą iš tiekėjo ES valstybėje narėje esančio sandėlio į kitą ES valstybę narę tenka pirkėjui, ir atitinkami dokumentai patvirtina, kad ketinama prekes gabenti į kitą ES valstybę narę, tačiau prekės fiziškai tebėra tiekėjo šalies teritorijoje; arba kai

b) pirkėjas įgyja teisę disponuoti prekėmis, tapdamas jų savininku, ir prekės yra pradėtos gabenti į kitą ES valstybę narę, bet nebūtinai į ją nugabentos (ypač, jei prekės fiziškai dar tebėra tiekėjo šalies teritorijoje); arba kai

c) pirkėjas įgyja teisę disponuoti prekėmis, tapdamas jų savininku, ir prekių fiziškai nebėra tiekėjo ES valstybės narės teritorijoje, o jos yra pakeliui į kitą ES valstybę narę; arba kai

d) pirkėjas įgyja teisę disponuoti prekėmis, tapdamas jų savininku, ir galima įrodyti, kad prekės jau faktiškai yra nugabentos į paskirties ES valstybę narę.

2. Ar tokiu atveju, kai tiekėjas, veikdamas sąžiningai ir gavęs objektyvių įrodymų, kad prekės yra išgabentos iš tiekimo valstybės teritorijos, prekių tiekimą į kitą ES valstybę narę apmokestino pagal 0 procentų PVM tarifą, tiekėjo įsikūrimo valstybės kompetentingos institucijos, sužinojusios, kad pirkėjo pateikti įrodymai yra suklastoti, bet tiekėjas apie tai nežinojo, gali vėliau reikalauti iš tiekėjo sumokėti tų prekių pardavimo PVM.

3. Ar tai, kad pirkėjas ES valstybės narės, į kurią prekės gabenamos, mokesčių administratoriui deklaravo prekių įsigijimą iš kitos ES valstybės narės, gali būti laikoma lemiamu įrodymu, kad prekių tiekimas į kitą ES valstybę narę apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą.

ETT konstatavo, kad Tarybos direktyvos 77/388/EEB 28c str. A skirsnio a punkto pirmojoje pastraipoje vartojamas žodžių junginys „išsiųstos arba išgabentos iš <...> valstybės narės teritorijos" reiškia, kad prekių realiai nebėra tiekimo ES valstybėje narėje. Fizinis prekių gabenimas iš vienos ES valstybės narės į kitą yra sandorio, vykdomo Europos Bendrijų (toliau – EB) viduje, sudėtinis elementas, kuris jį skiria nuo ES valstybės narės viduje vykdomo sandorio. Be to, prekių tiekimo ir įsigijimo EB viduje sąvokos yra objektyvaus pobūdžio ir taikomos neatsižvelgiant į atitinkamų sandorių tikslus bei rezultatus, o remiantis objektyvia sąlyga – prekių fizinio gabenimo tarp ES valstybių narių pagrindu.

Pažymėtina, kad pagal ETT praktikoje suformuluotas nuostatas, susijusias su PVM išieškojimu po sandorio sudarymo, priemonės, kurias ES valstybės narės gali nustatyti, siekdamos užtikrinti tikslų mokesčių surinkimą ir išvengtų sukčiavimo, negali būti taikomos taip, kad keltų grėsmę PVM neutralumo, teisinio saugumo bei proporcingumo principams. Pažymėtina, kad EB teisės normoms neprieštarauja reikalavimas, kad prekių tiekėjas imtųsi bet kokios priemonės, kurios gali būti iš jo pagrįstai reikalaujama, kad įsitikintų, jog sandoris, kurį jis sudarė, nėra jo sukčiavimas mokesčių srityje. Todėl aplinkybės, kad tiekėjas veikė sąžiningai, ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kurių galėjo imtis, jog įsitikintų, ar pirkėjo pateikti dokumentai nėra suklastoti, ir nedalyvavo sukčiavime yra svarbios nustatant, ar galima iš jo išieškoti nesumokėtą PVM. Jei tiekėjas įvykdo savo pareigas, susijusias su prekių tiekimo į kitą ES valstybę narę įrodymu, o pirkėjas neįvykdo sutartyje nustatytos pareigos išsiųsti arba išgabenti prekes iš tiekėjo šalies teritorijos, toje ES valstybėje narėje PVM turėtų sumokėti pirkėjas.

ETT pažymėjo, kad norint užtikrinti tinkamą PVM sumokėjimą, reikia, jog mokesčių institucijos atskirai viena nuo kitos tikrintų, ar prekių įsigijimo EB viduje ir atitinkamo prekių tiekimo apmokestinimo taikant 0 procentų PVM tarifą sąlygos yra įvykdytos. Todėl net jei faktas, kad pirkėjas deklaravo prekių įsigijimą EB viduje gali būti įrodymas, kad prekės buvo išgabentos iš tiekėjo ES valstybės narės, toks deklaravimas neturi lemiamos reikšmės įrodinėjant, jog prekių tiekimas į kitą ES valstybę narę gali būti apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą.

ETT sprendimas:

1. Prekių tiekimas tarp ES valstybių narių apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą tik tada, kai pirkėjui yra perleidžiama teisė disponuoti prekėmis kaip savo, o tiekėjas turi įrodymų, kad prekės buvo išsiųstos arba išgabentos į kitą ES valstybę narę ir šių prekių fiziškai nebėra tiekėjo ES valstybėje narėje.

2. Prekių tiekimo ES valstybės narės kompetentingoms institucijoms draudžiama įpareigoti tiekėją, kuris veikė sąžiningai ir pateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į kitą ES valstybę narę tiekiamas prekes apmokestinti taikant 0 procentų PVM tarifą, vėliau sumokėti tų prekių pardavimo PVM, kai paaiškėja, kad tie įrodymai yra suklastoti, tačiau neįrodyta, jog prekių tiekėjas dalyvavo sukčiaujant ir jei jis ėmėsi visų protingų priemonių įsitikinti, kad jo vykdomas prekių tiekimas į kitą ES valstybę narę neprisideda prie sukčiavimo mokesčių srityje.

3. Faktas, kad prekių pirkėjas ES valstybės narės, į kurią prekės gabenamos, mokesčių administratoriui deklaravo prekių įsigijimą iš kitos ES valstybės narės, gali būti laikomas papildomu įrodymu, kad prekės faktiškai buvo išgabentos iš tiekimo ES valstybės narės, tačiau tai neturi lemiamos reikšmės įrodinėjant, kad į kitą ES valstybę narę tiekiamos prekės gali būti apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą.

Šio sprendimo nuostatų taikymas Lietuvoje. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 str. 1 dalies nuostatas, 0 procentų PVM tarifas taikomas tik tada, kai prekės, patiektos kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui, jau yra išgabentos iš tiekimo šalies teritorijos į kitą ES valstybę narę, t.y. kai prekių faktiškai nebėra Lietuvoje. Taigi, tokiu atveju, kai kitos ES valstybės narės pirkėjui - PVM mokėtojui Lietuvos tiekėjo, išrašius PVM sąskaitą faktūrą, patiektos prekės iš Lietuvos teritorijos bus išgabentos kitą mokestinį laikotarpį nei buvo patiektos, tokios prekės apmokestinamos taikant 18 procentų PVM tarifą. Kai prekės bus išgabentos iš Lietuvos, prekių tiekėjas galės išrašyti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ir patikslinti PVM tarifą.

ETT sprendimo tekstą galima rasti ETT interneto svetainėje (www.curia.eu).

 

Viršininko pavaduotojas

Dainius Daugirda